- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-854-467/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10668-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Alma Urbanavičienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- A. I.
- Ieškovas
- R. M.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Vido Stankevičiaus ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui A. I. dėl prievolės nevykdymo bei įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo A. I. priešieškinį ieškovui R. M. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. M. 2009 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. I. 15 000 Lt skolą, 1 066 Lt palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 7 d. su atsakovu sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2007/10-02, pagal kurią jis įsipareigojo dviem etapais parengti atsakovo pasiūlyto objekto techninį projektą, o atsakovas – priimti darbus ir už juos atsiskaityti. Šalių susitarimu pirmojo etapo sutartinė darbų kaina buvo 30 000 Lt, kurių dalį - 12 000 Lt avansu atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui po sutarties pasirašymo, 10 000 Lt - po pirmojo etapo pasiūlymų patvirtinimo, 8 000 Lt - po pirmojo etapo darbų atlikimo ir perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Atsakovas ieškovui avansu sumokėjo 10 000 Lt, po pirmojo etapo sprendimų patvirtinimo - dar 5 000 Lt. Ieškovas pirmojo etapo darbus atsakovui perdavė 2008 m. vasario 21 d. Atsakovas darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė ir likusios 15 000 Lt sumos nesumokėjo.
Atsakovas A. I. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog pirmojo etapo darbus perdavė atsakovui 2008 m. vasario 21 d. Darbai atsakovui iš viso perduoti nebuvo, ieškovas su atsakovu iki raginimo siuntimo nebendravo, darbų priimti nesiūlė. Atsakovas pirmą kartą prie ieškinio pridėtą darbų perdavimo – priėmimo aktą pamatė gavęs procesinius dokumentus iš teismo. Atsakovas sumokėjo ieškovui didesnį, nei sutartyje šalių sulygtas (12 000 Lt) avansą – 15 000 Lt, nes tuo metu turėjo tiek pinigų ir galėjo tai padaryti. Be to sumokėti didesnį avansą nedraudžia CK ir kiti įstatymai. Ieškovas jam sumokėtus 15 000 Lt paskirstė ir avansui priskyrė 10 000 Lt, o už būsimus darbus – 5 000 Lt. Su tokiu ieškovo paskirstymu atsakovas sutiko, nes nežinojo, kad ieškovas siekia pasielgti nesąžiningai – neatlikti darbų, tačiau nurodyti, kad atsakovas už neatliktus darbus sumokėjo. Ieškovas darbus turėjo atlikti iki 2007 m. gruodžio 30 d. Kai kuriuos ieškovo darbus atsakovas matė, pareiškė dėl jų pastabas, nurodė trūkumus, tačiau ieškovas sąmoningai trūkumų nepašalino. Savo pasirašytą „Variantą Nr. 1“ atsakovas laiko šalių pozicijos derinimu bei pageidavimų reiškimu, tačiau ne darbų priėmimu–perdavimu. Pasibaigus sutarties 2.1 punkte nurodytam terminui ir negavęs iš ieškovo projektavimo darbų 1 etapo bylos, atsakovas telefonu nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį. Darbai nebuvo tinkamai perduoti, todėl atsakovui nekyla pareiga sumokėti už juos ieškovui likusios sumos.
Atsakovas A. I. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo 15 000 Lt sumokėtą avansą, 10 800 Lt delspinigių, 869,18 Lt palūkanų už be pagrindo įgytą avansą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas turėjo pateikti atsakovui 1-ojo etapo bylą ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 30 d., tačiau sutartyje nustatytą dieną visa tinkamai atlikta 1-ojo etapo byla atsakovui nebuvo pateikta ir perduota. Negavęs 1-ojo etapo darbų pagal projektavimo sutartį, atsakovas telefonu informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą. Praėjus 16 mėnesių nuo sutartyje nustatyto darbų pateikimo termino pabaigos ir žodinio sutarties nutraukimo, atsakovas gavo ieškovo teisininko parengtą raginimą priimti darbus ir sumokėti likusius 15 000 Lt už neva tinkamai atliktus pirmojo etapo projektavimo darbus. Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų praleidimas buvo esminis sutarties pažeidimas, 2009 m. gegužės 11 d. atsakovas dar kartą raštu pranešė ieškovui, jog dėl esminių sutarties pažeidimų nuo 2009 m. birželio 6 d. vienašališkai nutraukia sutartį, pareikalaudamas grąžinti 15 000 Lt avansą bei sumokėti sutartyje nustatytus 0,2 proc. delspinigius nuo sutarties kainos. Darbai nebuvo tinkamai atlikti ir pateikti atsakovui sutartyje nustatytais terminais, jam neliko ekonominio bei teisinio suinteresuotumo minėtų darbų atlikimu ir priėmimu, todėl sutartis laikytina nutraukta nuo 2009 m. birželio 6 d.
Ieškovas R. M. su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas intensyviai žodžiu reiškė savo pageidavimus ir nuomonę dėl rekonstruojamo pastato esamos situacijos, architektūrinės išraiškos, sprendinių, taip trukdydamas laiku (iki 2007 m. gruodžio 30 d.) kokybiškai ir profesionaliai atlikti visus pagal sutartį numatytus darbas. Dėl šių aplinkybių atsakovo išsakomiems pageidavimams ir nuomonėms įvykdyti buvo reikalingas papildomas laikas. Ieškovas, suprasdamas galimas pasekmes, atsakovui telefonu pranešė, kad dėl jo besikeičiančios nuomonės ir pageidavimų nespės laiku atlikti sutartyje apibrėžtų darbų, kadangi jie nebuvo įtraukti į sutartį. Ieškovas 2008 m. vasario 21 d. pateikė atsakovui pirmojo etapo projektinius pasiūlymus (bylą) kartu su atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Atsakovas priėmimo - perdavimo akto nepasirašė. Ieškovas 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus m. 30-ajam notarų biurui pateikė prašymą dėl pareiškimo atsakovui persiuntimo. Pareiškimu ieškovas informavo atsakovą, kad yra pabaigtas pirmasis etapas - projektiniai pasiūlymai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo A. I. ieškovui R. M. 15 000 Lt skolą, 1 066 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 21 d. iki 2009 m. birželio 26 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad 1-ojo etapo projektavimo darbai nebuvo ir negalėjo būti atlikti šalių sutartyje nustatytu terminu, nes iš šalių elgesio matyti, kad 1-ojo etapo darbų terminą šalys pratęsė žodiniu šalių sutarimu. Aplinkybę, kad darbus ieškovas perdavė atsakovui, patvirtina byloje esantis ieškovo 2008 m. kovo 19 d. pareiškimas atsakovui, persiųstas per Vilniaus miesto 30 notarų biurą, tuo pačiu liudytojų V. J., M. M., D. S. parodymai, ieškovo elektroninio susirašinėjimo su subrangovais medžiaga. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas 1-ojo etapo bylą kartu su priėmimo – perdavimo aktu perdavė atsakovui 2008 m. vasario 21 d. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo lūkesčiai buvo ambicingi, jis pageidavo išskirtinio projekto, todėl, pamatęs ieškovo darbus, galėjo jais nusivilti ir dėl to mėginti ieškoti jo lūkesčius labiau atitinkančio architekto, kurį liudytojo D. S. teigimu, surado 2009 m. rugsėjo mėn. Dėl to tikėtina, kad atsakovas sąmoningai ne tik vengė tolimesnio bendravimo su ieškovu, bet ir pasirašyti 1-ojo etapo darbų perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas neturi patirties ir šiuo atveju turėtų būti silpnesnioji santykio šalis, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovas 2010 m. balandžio 1 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino esantis liudytojo D. S., kuris save įvardijo kaip ne vienus metus dirbantis su projektų vystymu, verslo partneris, o ginčo objektas buvo vienas iš didesnių atsakovo projektų Palangoje, U2 teritorijoje. Šios aplinkybės leidžia labiau tikėti ieškovo paaiškinimais, kad atsakovui buvo žinoma apie ketinimus didinti pastatų aukštingumą ginčo vietoje. Teismas pripažino, kad atsakovas, turėdamas verslo patirties, pats pasirinko ieškovo ruoštą priešprojektinį pasiūlymą, kurio aukštingumas neatitiko Palangos bendrojo plano ir ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. I. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti; apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad negalima tinkamai išnagrinėti bylos dėl padarytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas, nustatydamas terminą pateikti papildomus įrodymus iki 2013 m. sausio 30 d., atsakovui neįteikė šios nutarties. Taip pat atsakovas nebuvo teismo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką. Nei vienas procesinis dokumentas jam nebuvo įteiktas. Faktinių aplinkybių kontekste buvo būtina nustatyti ir įvertinti tikrus šalių veiksmus bei siekius. Atsakovas, siekdamas atlikti Palangos miesto centro dalies pastato rekonstrukciją, neturėdamas specialių žinių tikslui realizuoti bei įstatymo nustatyta tvarka leidimo šiems darbams atlikti, turėjo ir privalėjo sudaryti sutartį su specialistu, turinčiu architekto išsilavinimą bei turinčiu leidimą atlikti užsakomus (rekonstrukcijos) darbus ypatingoje, saugomojoje teritorijoje. Vertinant sutarties šalių lygiateisiškumą, sutarties šalių privalomą bendradarbiavimą, atsakovas turėjo pagrindą tikėti ta aplinkybe, kad samdomas specialistas atitinka visus reikalavimus šiems darbams atlikti. Tik teismo posėdžio metu buvo nustatyta esminė faktinė aplinkybė, kad ieškovas 2007 m. neturėjo nei patirties, nei leidimo (licencijos) dirbti ypatingoje teritorijoje - Palangos miesto centro dalyje. Ieškovo pateiktas autorines sutartis atlikti projektavimo darbus pagal ieškovo sudarytą su apeliantu sutartį, teismas vertino kaip įrodymą, kad ieškovas negalėjo neatlikti darbų, nes pats turėjo įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Ieškovas visiškai nepaneigė atsakovo duotų parodymų ir nuoseklios pozicijos viso proceso metu, kad jis ieškovui pinigus perdavė tik vieną kartą - 15 000 Lt kaip avansą. Teismo argumentas apie tai, kad apeliantas keitė savo gynybos poziciją ir, kad nuo ieškinio atsiradimo teisme bei priešieškinio padavimo dienos savo poziciją gynė tik tuo aspektu, kad ieškovas praleido sutarties vykdymo terminą, prieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo išvadai. Teismo argumentas, kad visa rizika dėl priešprojektinių pasiūlymų atitenka atsakovui, yra klaidinga ir nelogiška, nes tokiam atvejui visiškai nebūtina kreiptis į specialistus, kurie neatsako už jiems pavestų darbų vykdymą. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. raštas neįrodo, kad ieškovo parengtas priešprojektinis pasiūlymas neatitinka „Palangos miesto reglamentams“, nes nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui atsakovo ir D. S. įgalioto asmens R. R. pasirašytas 2009 m. lapkričio 17 d. prašymas ir atsakovo bei D. S. pateiktas 2010 m. sausio 20 d. prašymas buvo pateikti būtent su ieškovo parengtais priešprojektiniais pasiūlymais. Šalių sutikimu dėl atsakovo papildomai reiškiamų pageidavimų 1-ojo etapo darbų terminas buvo pratęstas, tačiau tai nebuvo priežastis, lėmusi atsakovo negalėjimą laiku plėtoti pastato rekonstrukciją, nes tokių įrodymų byloje nėra. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. M. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas visas pastabas dėl darbų kokybės galėjo teikti tiek sutarties vykdymo metu, tiek per 10 dienų terminą nuo 1- ojo etapo darbų užbaigimo. Atsakovas turėjo visas galimybes įsigilinti į pateiktus projektinius pasiūlymus ir tuo atveju, jei jo būtų netenkinusi darbų kokybė, tą būtų ir nurodęs savo pastabose bei nutraukęs sutartį, o ne toliau teikęs savo pastabas ir pageidavimus. Projektinių pasiūlymų rengimo metu ieškovas jau žinojo, kad yra svarstoma patvirtinti naująjį Palangos miesto bendrąjį planą, todėl ieškovas, elgdamasis kaip bonus pater familias asmuo tomis aplinkybėmis, kurioms esant buvo žinoma, jog naujajame 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto bendrajame plane leidžiamas aukštingumas didesnis bei žinodamas, kad atsakovas tuo pačiu metu rengia detalųjį teritorijos planą su didesniu aukštingumu, atitinkamai parengė ir projektinius pasiūlymus. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, turėdamas verslo patirties, pats pasirinko ieškovo ruoštą priešprojektinį pasiūlymą, kurio aukštingumas neatitiko Palangos bendrojo plano, ir ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma. Priešingai nei teigia atsakovas, Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime atsižvelgė į visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus argumentus ir išvadas, tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Atsakovas savo argumentų apie 15 000 Lt avanso sumos sumokėjimą neįrodė. Atsakovo teigimu, jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką bei jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, tačiau tokie atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi į 2013 m. vasario 13 d. teismo posėdį buvo atvykęs atsakovo atstovas, dėl 2013 m. kovo 18 d. teismo posėdžio buvo gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti posėdį dėl ligos (teismas šį prašymą patenkino), o 2013 m. kovo 29 d. posėdyje dalyvavo abejų šalių atstovai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus - eksperto G. T. ekspertinį nagrinėjimą, rekonstruoto namo (duomenys neskelbtini). nuotraukas, planą, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą (b.l. 93, t.3).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. I. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 7 d. ieškovas ir atsakovas sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią ieškovas (vykdytojas) sutartimi įsipareigojo parengti pastato, esančio Bilūno/Valančiaus g. 1/2, Palangos m., rekonstrukcijos projektą, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo šį projektą priimti ir sumokėti sutartyje nurodytą pinigų sumą (b.l. 5-8, t.1). Sutartį buvo numatyta įgyvendinti dviem etapais – pirmuoju etapu turėjo būti paruošti projektiniai pasiūlymai, o antruoju etapu – paruoštas ir perduotas techninis projektas. Už pirmojo etapo darbus atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 30 000 Lt tokia tvarka: avansu 12 000 Lt ne vėliau, kaip po trijų dienų po sutarties pasirašymo, 10 000 Lt po pirmojo etapo pasiūlymų patvirtinimo, 8 000 Lt po primojo etapo darbų atlikimo ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip po septynių dienų. Atsakovas sumokėjo ieškovui dalį sutartyje nurodytos sumos – 15 000 Lt (b.l. 92, t.1). Ieškovas parengė pirmojo etapo darbų rezultatą pagal atsakovo pateiktą ir pasirašytą užduotį (b.l. 10-21, t.1). Ieškovas darbų rezultatą mėgino perduoti ir atsakovui, tačiau atsakovas, remdamasis sutarties termino pažeidimo faktu ir paruošto pasiūlymo neatitikimu normatyviniams reikalavimams, vertindamas šias aplinkybes kaip esminį sutarties pažeidimą, leidžiantį jam atsisakyti nuo sutarties, darbų rezultato nepriėmė, vienašališkai nutraukė sutartį ir atsisakė apmokėti likusią atliktų darbų kainą, taip pat pareikalavo grąžinti jau sumokėtus 15 000 Lt (b.l. 30, 66 t.1).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties vykdymo ir apmokėjimo už atliktą darbą. Atsakovas vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad tik teismo posėdžio metu buvo nustatyta esminė faktinė aplinkybė, jog ieškovas 2007 m. neturėjo nei patirties, nei leidimo (licencijos) dirbti ypatingoje teritorijoje - Palangos miesto centro dalyje, teritorijoje U2, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui perdavus civilinę bylą nagrinėti iš naujo, 2013 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė šalims terminą iki 2013 m. sausio 30 d. papildomiems įrodymams arba prašymams pateikti (b.l. 152-153, t.2), tačiau atsakovas jokių papildomų įrodymų bei prašymų nepateikė. Tuo tarpu 2013 m. kovo 29 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas nesutikimą su ieškiniu grindė jau naujomis aplinkybėmis, tarp kurių ir aplinkybe, kad atsakovas nebuvo informuotas apie tai, jog vykdytojas negali atlikti darbų ginčo teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nepateikė pareiškimo dėl priešieškinio pagrindo pakeitimo ar papildymo, kaip tai numatyta CPK 141 straipsnyje, taip pat įvertinęs tai, kad naujai atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių nustatymas neabejotinai užvilkintų sprendimo priėmimą, šių atsakovo atstovo argumentų nevertino, dėl jų nepasisakė, o šias aplinkybes laikė neįrodytomis. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kadangi dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai CPK 7 str. 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas argumentus dėl atsakovo leidimo dirbti Palangos miesto centrinėje dalyje, teritorijoje U2 neturėjo nurodė tik bylą nagrinėjant iš esmės 2013 m. kovo 29 d. teismo posėdyje, tuo tarpu priešieškinį šioje byloje atsakovas pateikė 2010 m. sausio 12 d. Be to atsakovas nepasinaudojo teismo suteikta teise nustatytu terminu pateikti naujus įrodymus ar paaiškinimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovo negalėjimu atlikti pagal sutartį numatytų projektavimo darbų, nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo argumentai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadų ir prieštarauja bylos medžiagai. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo teikiamus papildomus įrodymus - Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. raštą dėl projektinio pasiūlymo atitikties Palangos miesto teritorijų planavimo dokumentams bei Palangos miesto teritorijų planavimo dokumentus, kadangi, atsisakius juos priimti, buvo pažeistos atsakovo teisės ir nepagrįstai apribotos jo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio bei pagrįsti savo priešieškinio reikalavimus. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra būtina pasisakyti dėl ieškovo parengto projektinio pasiūlymo tinkamumo, atitikties miesto detaliajam planui, jo įgyvendinimo galimybių, įvertinti ir išaiškinti šalių sudarytos projektavimo sutarties tikslus. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėdamas bylą iš naujo, įvertino ir dėl jų pasisakė.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. raštas dėl projektinio pasiūlymo atitikties Palangos miesto teritorijų planavimo dokumentams neįrodo, jog atsakovas savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė būtent ieškovo rengtus priešprojektinius pasiūlymus. Be to atsakovas visada galėjo kreiptis į ieškovą dėl priešprojektinių pasiūlymų pataisymo. Teismas taip pat pasisakė dėl aplinkybės, kad pastato aukštingumas buvo padidintas, ir laikė, jog tai buvo padaryta, turint atsakovo sutikimą, o ne savavališkai ieškovo nuožiūra. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė būtent ieškovo rengtus priešprojektinius pasiūlymus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog būtent ieškovo rengti priešprojektinių pasiūlymai neatitinka Palangos miesto teritorijų planavimo dokumentų. Atsakovas, priešieškinį grįsdamas ieškovo netinkamai parengtu priešprojektiniu pasiūlymu, turėjo pareigą tokias aplinkybes įrodyti. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovo priešieškinio reikalavimus pripažinti pagrįstais ir įrodytais.
Apeliantas skunde tvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis jam apskritai nebuvo įteikta ir jis neturėjo galimybės iki 2013 m. sausio 30 d. pateikti naujus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo vėliau pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o, jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartį ieškovui išsiuntė jo procesiniuose dokumentuose nurodytu gyvenamosios vietos adresu Goštauto g. 2-13, Vilniuje, tačiau procesiniai dokumentai grįžo į teismą neįteikti su atžyma, kad adresatas siuntos neatsiėmė (b.l. 156, t.2). Vilniaus miesto apylinkės teismas pakartotinai persiuntė procesinius dokumentus tuo pačiu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai ir vėl grįžo į teismą neįteikti su atžyma, kad adresatas nežinomas (b.l. 159, t.2). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios vietos adresu, teismas procesinius dokumentus persiuntė atsakovą atstovavusiam advokatui M. T. (b.l. 160, t.2). Tarp šio advokato ir atsakovo sudaryta teisinių paslaugų sutartis buvo pateikta į bylą (b.l. 52, t.1).
Procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau jie negalimi be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą – dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nepriima jam jo paties nurodytu adresu siunčiamų procesinių dokumentų, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju pats asmuo nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovo gyvenamosios vietos adresas būtų pasikeitęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013 m. sausio 9 d. nutarties kopiją siuntė atsakovui jo procesiniuose dokumentuose nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir, nepavykus jų įteikti, šiuos dokumentus persiuntė atsakovo atstovui. Todėl darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis atsakovui buvo tinkamai įteikta ir atsakovo procesinė teisė pateikti naujus įrodymus šiuo atveju nebuvo pažeista.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog jis ieškovui pinigus perdavė tik vieną kartą – sumokėjo 15 000 Lt avansą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas sumokėjo avansą ir dalį sumos - 5 000 Lt už pirmojo etapo darbus, kuo patvirtino, kad darbai baigti. Apelianto teigimu, ieškovas, remiantis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, privalėjo pateikti grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Kaip matyti iš į bylą pateikto sutarties etapų (dalių) apmokėjimo grafiko (b.l. 91, t.1), prie mokėjimo priežasties „Avansas“, šalys nurodė, kad atsakovas sumokėjo 10 000 Lt, o prie mokėjimo priežasties „Po pirmojo etapo sprendinių patvirtinimo“ šalys nurodė, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 5 000 Lt. Šis grafikas yra pasirašytas abiejų šalių, atsakovas šio grafiko bylos nagrinėjimo metu neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi juo ir pripažino, kad atsakovas, sumokėdamas 5 000 Lt už pirmojo etapo darbus, patvirtino, kad darbai buvo atlikti. Tuo tarpu apelianto teiginiai apie grynųjų pinigų priėmimo kvito neišdavimą atsakovui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pinigų sumokėjimo ir jų paskirstymo. Be to atsakovas neginčija paties 15 000 Lt sumokėjimo fakto, todėl, abiems šalims pripažįstant, kad pinigai buvo sumokėti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šia aplinkybe abejoti vien todėl, kad į bylą nebuvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieškovas, sudarydamas sutartį, turėjo neabejotiną pranašumą prieš atsakovą, todėl neaiškios sutarties sąlygos turėjo būti aiškinamos atsakovo naudai. Šiuo atveju atsakovas negali būti laikomas silpnesniąja santykio šalimi, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas 2010 m. balandžio 1 d. vykusiame posėdyje nurodė, kad yra liudytojo D. S., kuris save įvardijo kaip ne vienus metus dirbantį su projektų vystymu, verslo partneris, o ginčo objektas buvo vienas iš didesnių atsakovo projektų Palangoje U2 teritorijoje (b.l. 167-169, t.1). Šios aplinkybės apeliantas neginčija ir apeliaciniame skunde. Be to ieškovas įsipareigojo tenkinti ne buitinius ar asmeninius atsakovo ir jo šeimos poreikius, o atlikti projektavimo užduotis, skirtas tinkamai išplanuoti ir įrengti komercines - administracines patalpas, kurios vėliau turėjo būti išnuomotos, parduotos ar kitaip perleistos tretiesiems asmenims, siekiant gauti pelną. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas, turėdamas verslo patirties, pats pasirinko ieškovo ruoštą priešprojektinį pasiūlymą ir prisiėmė priešprojektinio pasiūlymo riziką.
Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai – G. T. išvada (b.l. 93, t.3) taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas pagrįstai nutraukė šalių sutartį dėl ieškovo parengtų projektinių pasiūlymų neatitikimo normatyviniams reikalavimams, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl projektinių pasiūlymų ištaisymo, kaip tai nustatyta CK 6.703 straipsnio 2 dalyje, todėl šiuo atveju jis neturi pagrindo remtis pasiūlymo neatitikimu normatyviniams reikalavimams kaip esminiu sutarties pažeidimu.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovas patyrė 907,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 106-107, t.3) ir ši suma neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl yra pagrindas ją priteisti iš atsakovo (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. I. ieškovo R. M. naudai 907,50 Lt (devynis šimtus septynis litus 50 ct) advokato pagalbos išlaidų.