Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui A. I. dėl prievolės įvykdymo ir skolos priteisimo, bei pagal atsakovo A. I. priešieškinį ieškovui R. M. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus, netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, jog 1-ojo etapo darbai buvo atlikti su trūkumais ir prieštaravo detaliajam Palangos miesto planui. Iš atsakovo nepagrįstai buvo priteista suma už 1-ojo etapo darbus, nors jie buvo atlikti netinkamai, kas prieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo, principams. Tarp šalių buvo susiklostę projektavimo rangos teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėjo būti priimtas vadovaujantis CK XXXIII skyriaus ketvirto skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis šiuos teisiniu santykius, turėjo būti įvertinti rangovui ir užsakovui keliami reikalavimai, o tik paskui pereita prie bendrųjų sutarčių aiškinimo principų.Ieškovas neatliko visų sutartyje ir norminiuose teisės aktuose nustatytų privalomųjų projektinių pasiūlymų darbų, o atlikta darbų dalis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir negali būti įgyvendinama. Ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovas teikė vis naujas pastabas, taip pat ieškovas neįrodė, jog darbus perdavė laiku ir tinkamai, jog jie buvo atlikti kokybiškai. Pažymi ir tai, jog atsakovas nėra architektas, o sutartį sudarė kaip fizinis asmuo. Ieškovas, būdamas projektuotoju, turėjo numatyti darbų mastą projektavimo užduotyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, ar tai, jog architektai bei pastato bendrasavininkai (projekto užsakovai) nesutarė dėl esminių projekto idėjų , nuolat jį tobulino, neįformindami tuo raštišku susitarimu, gali būti laikoma pakankamu pagrindu pažeisti darbų atlikimo terminus. Tesimas neatsižvelgė į sutarties sudarymo tikslą ir sutarties nuostatas aiškino siaurinamai. Darbai atsakovui buvo perduoti netinkamai – kartu su teismo procesiniais dokumentais. Visas susirašinėjimas su atsakovu turėjo vykti atsakovo oficialia deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Notaro išsiųstas pranešimas neleidžia daryti išvados, jog darbai buvo perduoti tinkamai. Prie 2008-03-19 pranešimo nebuvo pridėta 1-ojo darbų etapo byla, tik vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Be to, kartu su atliktais darbai turėjo būti pateikta ir PVM sąskaita-faktūra, tačiau šio dokumento byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas ieškovui neva buvusius sutarties žodinius pakeitimus besąlygiškai leido įrodinėti liudytojų parodymais bei elektroninio susirašinėjimo medžiaga, o oficialūs atsakovo pateikti dokumentai priimti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo teikiamus oficialius dokumentus: 2010-09-27 Palangos m. savivaldybės raštą Nr. 18.8-ASK-853 bei jo priedus – schemas. Minėtus dokumentus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog turi būti pateikta oficiali valstybinės institucijos išvada, kas užvilkins bylos nagrinėjimą. 2010-09-27 posėdžio metu atsakovas pateikė minėta išvadą, tačiau teismas atsisakė ją priimti. Minėta išvada ir prie jos pridėti Palangos m. savivaldybės tarybos sprendimai yra oficialūs dokumentai, turintys esminę reikšmė bylos išnagrinėjimui. Teismo sprendimas turi motyvavimo trūkumų, o jo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 27 dienoms, kad prieštarauja CPK nuostatoms ir jau vien šis faktas sudaro pagrindą naikinti priimtą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Į apelianto prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Apeliantas savo apeliaciniame netinkamo faktinių aplinkybių interpretavimo ir įrodymų vertinimo, įrodinėjimo priemonių leistinumo, teismo sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimo klausimus. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl sutarties kvalifikavimo, sutarties įvykdymo būdo ir termino

Byloje kilo ginčas dėl šalių 2007-11-07 sudarytos projektavimo darbų sutarties (t.1, b.l. 5-8) vykdymo ir apmokėjimo už atliktą darbą. Ieškovas (vykdytojas) sutartimi įsipareigojo parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijos projektą, o apeliantas (užsakovas) įsipareigojo šį projektą priimti ir sumokėti sutartyje nurodytą pinigų sumą. Projektavimo darbai turėjo būti atliekami etapais, pagal jų atlikimo grafike nustatytą tvarką ir teminus. Toks šalių susitarimas atitinka CK 6.700 str. apibrėžtą projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties sampratą, kuomet užsakovas, rangovui užbaigus visus darbus, iš karto arba dalimis, arba už numatytus ir atliktus atskirus darbų etapus privalo šiam sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.704 str.1 p., 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 1 d.). Atsakovas I etapo darbų rezultatą pagal užsakovo (apelianto) pateiktą ir pasirašytą užduotį (t.1, b.l. 9), kuri jam tapo privalomu nurodymu (CK 6.701 str. 1 d., 6.702 str. 1 d. 1 p.), parengė (t.1, b.l. 10-21), I etapo metu parengtos bylos kopiją pateikė ir į šią civilinę bylą (bylos 1 tomo priedas). Apeliantas sumokėjo dalį I etapo darbų vertės (iš viso 15 000 Lt). Rangovas darbų rezultatą mėgino perduoti ir apeliantui, ką patvirtina ne tik šalių ir liudytojų paaiškinimai, bet ir byloje pateikti rašytiniai duomenys (t.1, b.l. 22-29, 69-70). Tačiau apeliantas, remdamasis išimtinai sutarties termino pažeidimo faktu bei vertindamas tokią aplinkybę kaip esminį sutarties pažeidimą, leidžiantį jam atsisakyti nuo sutarties (t.1, b.l. 30), darbų rezultato nepriėmė ir apmokėti likusią atliktų darbų kainą atsisakė. 2009-05-04 jis pranešė ir apie vienašalį projektavimo darbų sutarties nutraukimą pagal CK 6.218 str. 1 d. nuostatas dėl jau įvardintos priežasties - nepateikus jam I etapo bylos iki 2007-12-30 (t.1, b.l. 66), taip pat pareikalavo grąžinti jau sumokėtus 15 000 Lt.

Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys (CK 6.193 str.). Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sandorio rūšį apsprendžia ne tik jo pavadinimas, bet ir turinys, šalių vidinė valia, kuri neretai paaiškėja remiantis faktinių bylos aplinkybių, šalių elgesio, vykstant deryboms ir po sutarties sudarymo, tyrimu. Todėl vertindamas šalių sudarytą susitarimą ir jų ketinimus pagal įstatymo nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisės normų nepažeidė, be to, ir netraktavo šalių santykių kaip kitokio turinio susitarimo, lyginant su pačių šalių įvardinta paslaugos rūšimi – projektavimo darbų ranga. Teismas dėl šalių teisių ir pareigų pasisakė atsižvelgdamas į šios sutarties esmę ir vertindamas ją būtent kaip projektavimo darbų sutartį.

Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog atliktą ieškovo darbą pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti darbų kokybės ir rangovo atsakomybės už juos išlikimo net ir po darbų perdavimo aspektais, kaip tai nustato CK 6.703 str. nuostatos. Kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pačios ginčo šalys ir jų procesinės pozicijos, nurodytos procesiniuose dokumentuose. Tą lemia dispozityvumo principas (CPK 13 str.), pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, juolab, kad ir teisė keisti ieškinio (priešieškinio) pagrindą arba dalyką taip pat yra dispozityvi ir absoliuti asmens, iniciuojančio ginčą (ieškovo ieškiniu ar atsakovo priešieškiniu) teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos. Savo priešieškinyje apeliantas nurodė tokį reikalavimo priteisti jam sumokėtą avansu sumą faktinį pagrindą – darbai laiku (iki 2007-12-30) nebuvo atlikti ir jų perdavimo - priėmimo aktu perduoti, taigi jis praradęs ekonominį bei teisinį interesą tolimesniu šių darbų atlikimu ir sutartį nutraukęs dėl būtent šio esminio, su termino pažeidimu susijusio pažeidimo; dėl darbų trūkumų pasisakė ta apimtimi, kad jie buvo atlikti neatsižvelgus į visus jo, kaip užsakovo, reikalavimus bei pastabas, todėl neatitinka užsakovo lūkesčių ir normatyvinių dokumentų – STR pateiktos projektinių pasiūlymų sąvokos, nepateikta fotofiksacija ir 3D vizualizacija. Argumentus, susijusius su I etapo darbų perdavimo terminu, jo pažeidimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir kolegija, pritardama šiems argumentams, jų nekartoja. Papildytina, kad nagrinėjamos bylos atveju termino pažeidimą apeliantas pernelyg suabsoliutina ir be pagrindo šiai aplinkybei suteikia esminio sutarties pažeidimo reikšmę. Atitinkamų sutarties nuostatų formuluotės, susijusios su galimybe pateikti pastabas dėl I projektavimo etapo ir galimu projekto koregavimu, su paties užsakovo galimo vėlavimo, pateikiant projektavimo užduotį ar papildomus dokumentus (sutarties 2.2 p., 2.3 p.), pasekmėmis – tokiu atveju projektavimo darbai nukeliami tiek dienų, kiek bus sugaišta pastaboms įvykdyti ar kiek vėluojama pateikti užduoti ir dokumentus, taip pat šalių susitarimas už termino pažeidimą taikyti vykdytojui (ieškovui) netesybas, o ne sutarties nutraukimą (7.2 p.) suponuoja išvadą, kad pačios sutarties šalys nelaikė susitarimo dėl kurių nors terminų esmine prievolių pagal sutartį sąlyga. Atitinkamai ir tokios sąlygos ne visiškai preciziškas laikymasis negalėjo nulemti sutarties nutraukimo ar atsisakymo priimti darbų rezultatą ir už faktiškai atliktus darbus sumokėti (t.1, b.l. 30). Elektroninio susirašinėjimo medžiaga (t.1, b.l. 97-155), liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimai teisme (t.1, b.l. 167-168) patvirtina, kad ir po šio termino pasibaigimo ieškovas toliau vykdęs užsakymą, atsižvelgdamas į apelianto pastabas.

Kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad atlikti I etapo darbai nekokybiški, neatitinkantys apelianto lūkesčių ar nepakankamai iliustruoti vaizdine medžiaga. Atsižvelgiant į suformuluotą jo paties projektavimo užduoti dvejiems etapams (t.1, b.l. 9), pateiktoje suprojektuoto objekto byloje, apžiūrint jį vizualiai, yra šioje užduotyje išvardinti elementai. Fasadų atitikimo nurodytoms užduotyje sąvokoms „šiuolaikiški, išradingi, įdomūs, gali būti kiek netradicinių šiandieninės architektūros Lietuvoje sprendimų“ ar patalpų išplanavimo apibūdinimo „atitinkantys užsakovo pageidavimus“ patikrinti kuriomis nors objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis nėra galimybės, jų vertinimas kiekvienu atveju būtų subjektyvus. Savo motyvų dėl kurių nors techninių rangovo sprendimų neatitikimo statybos techninių reglamentų ar Statybos įstatymo reikalavimams apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (specialistų išvados, ekspertų vertinimai ar pan.) taip pat nepagrindė. Šalys viso teismo proceso metu buvo atstovaujamos advokatų, todėl pareiga rinkti ir teikti įrodymus, pagrindžiančius atitinkamus argumentus, teko būtent šalims ar šaliai, kuri remiasi viena ar kita aplinkybe. Teismas aiškiai dispozityvioje byloje pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus neturėjo. Apelianto su skundu pateikti nauji įrodymai – Palangos miesto teritorijų planavimo dokumentai, susirašinėjimo su savivaldybės administracija medžiaga – nepriimtini ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakytina (CPK 314 str.). Nors apeliantas prašymą prijungti dalį šių įrodymų, anksčiau pateiktų pirmosios instancijos teismui, teikia pakartotinai, nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, toks prašymas negali būti tenkinamas ir pateikti nauji duomenys iš esmės nevertintini. Kita vertus, kaip matyti iš skundo turinio, jais apeliantas mėgina praplėsti bylos nagrinėjimo dalyką apeliacinės instancijos teisme bei savo atsikirtimo į ieškovo reikalavimą argumentaciją, teigdamas, kad parengtas projektas prieštarauja ir detaliajam Palangos miesto planui, todėl pagal jį negalėtų būti išduotas projektavimo sąlygų sąvadas. Tačiau tokiais argumentais iki kilusio teisminio ginčo savo atsisakymo sumokėti už darbą ieškovui jis negrindė. Dėl to nepasisakė ir pareikšdamas priešieškinį bei siekdamas susigrąžinti avansu išmokėtas sumas. Todėl tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tyrinėtos. Kolegija iš esmės sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta ieškovo pozicija, kad naujomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas ir negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo iškelti pirmosios instancijos teismui adresuotuose procesiniuose dokumentuose - ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepimuose (CPK 306 str. 2 d., 312 str.).

Rangos arba atlygintinių paslaugų teikimo sutarties požymis - veikti pagal kliento nurodymus (išdėstytus raštu ir žodžiu). Ieškovas šią sutartinę pareigą įvykdė, darbų rezultatą buvo pasirengęs perduoti apeliantui, o šis nepagrįstai atsisakė vykdyti savo priešpriešines sutartines prievoles – priimi darbų rezultatą ir jį apmokėti. Teismas tokias faktines aplinkybes identifikavo teisingai ir pagrįstai įpareigojo kitą sutarties šalį, t.y. apeliantą vykdyti sutartį. Skundo motyvus dėl žodinių projektavimo užduoties pakeitimų ar jų įrodinėjimo liudytojų parodymais negalimumo kolegija atmeta kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstus. Tokių pastabų pateikimo galimybė įvardinta pačioje šalių pasirašytoje sutartyje (t.1, b.l. 5-8), apie užsakovo būsimus pageidavimus užsimenama ir projektavimo užduotyje (t.1, b.l. 9), o įstatymas tokio susitarimo nedraudžia. Todėl liudytojų paaiškinimai šioje situacijoje atitinka leistinumo reikalavimą (CPK 177 str.), ir teismas neabejotinai jais remtis galėjo.

Dėl sprendimo surašymo ir jo priėmimo tvarkos

Teismo sprendime pakanka argumentacijos, susijusios su ieškinio patenkinimu ir, atitinkamai, atisakymu patenkinti priešieškinį. Nors apie kiekvieną priešieškinio argumentą teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakyta, tokios aplinkybės kolegija nevertina kaip teismo sprendimo motyvų nebuvimą ar CPK 270 str. 4 d. nuostatų pažeidimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimas negalioja tik tuomet, kai konstatuojamas visiškas teismo motyvų nebuvimas, o teisingas teismo procesinis sprendimas negali būti panaikintas vien dėl to, kad motyvuojamoji jo dalis nepakankamai išsami, jeigu iš jame nurodytų motyvų galima nustatyti, kodėl teismas padarė vieną ar kitą išvadą ir priėmė būtent tokį sprendimą (CPK 328 str.). Taigi šis apeliacinio skundo argumentas nepriimtinas domėn.

Kitas, apelianto nuomone, šio sprendimo negaliojimo pagrindas yra tai, kad sprendimas priimtas ir paskelbtas per ilgesnį terminą, nei tuo metu numatė CPK nuostatos. Nors toks pažeidimas yra padarytas, jis pats savaime neapsprendžia ginčo išnagrinėjimo rezultato. Pagal CPK 329 str. 1 d. procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tuomet, kai dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o šiuo konkrečiu atveju teisinių prielaidų tokiai išvadai susiformuoti nėra. Taigi ir šis skundo argumentas nesuponuoja teismo sprendimo panaikinimo. Analogiška pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2011-10-11 nutartis c.b. 2A-1666/2011; 2011-10-03 nutartis c.b. 2A-871/2011).

Apibendrinant tai, kas pasakyta, kolegija konstatuoja, kad aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo nepatvirtina. Šis teismas ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo šalių teisinių santykius ir pagrįstai sprendė, kad apeliantas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, o aplinkybių, eliminuojančių jo sutartinės pareigos ieškovui vykdymą, nebuvo nustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad ieškovui nepateikus įrodymų, kiek jis patyrė išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo, atstovavimo išlaidos iš apelianto jam nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (t.2, b.l. 75), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.