Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. e2S-2099-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-10Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-06Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
e2S-2099-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09430-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
P. A. I., O. I., S. V. I.
Ieškovas
Z. A. V.
Trečiasis asmuo
notarei V
Kategorijos
  • 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2099-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09430-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų P. A. I. ir O. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. A. V. ieškinį atsakovams P. A. I., O. I., S. V. I., tretiesiems asmenims notarei V. P. J. dėl nesusituokusių asmenų, gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį, sukurto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovai P. A. I. ir O. I. pateikė prašymą dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo, kuriuo prašė pareikalauti, kad ieškovė Z. A. V. per 5 darbo dienas pateiktų 14 108 Eur atsakovų P. A. I. ir O. I. galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą dėl ieškovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje pagal 2017 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartį sustabdyti Kauno m. 14-ajame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą atsakovams, - įpareigojant ieškovę per 5 daro dienas nuo teismo nurodymo gavimo dienos sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 14 108 Eur, kaip galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.Nurodė, jog dėl ieškovės iniciatyva taikomų laikinųjų apsaugos priemonių – paveldėjimo bylos sustabdymo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo sustabdymo atsakovams iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, atsakovai patiria nuostolius, negali parduoti ar kitaip disponuoti turtu, negali gauti pajamų iš turto. Atsakovų nuostoliai sudaro 14 108 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi P. A. I. ir O. I. prašymo dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo netenkino.Teismas nurodė, kad objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovai buvo sudarę kokias nors preliminarias ginčo patalpų nuomos sutartis, susiradę konkrečius nuomininkus ir su jais susitarę dėl nurodomos nuomos kainos bei trukmės, atsakovai į civilinę bylą nepateikė. Atsakovai taip pat į civilinę bylą nepateikė ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo turtas per civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį galėtų nuvertėti, t. y. kad ginčo turto rinkos kaina šiuo metu mažėja.Teismas vertino, kad nurodoma tariamų nuostolių suma – 14 108,00 Eur, viena vertus, yra nepagrįsta, kita vertus, didelė. Teismui tenkinus prašymą ieškovė objektyviai negalėtų per penkias darbo dienas tokios sumos įmokėti ir dėl šios priežasties būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Toks teismo veiksmas pažeistų ieškovės teisę į teisingą teismą ir sukeltų jai papildomas išlaidas bei galimai suponuotų situaciją, kai teismo sprendimas apskritai taptų neįgyvendinamu. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones būtų sukeltas dar vienas ateityje neišvengiamas teisminis ginčas dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, o galimai ir dėl restitucijos taikymo bei negautų pajamų priteisimo. Tuo atveju, jei atsakovai P. A. I. ir O. I. paveldėtų ginčo turtą, jie jį galėtų parduoti, taigi patenkinus ieškinį, ieškovė ne tik turėtų ginčyti paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą, tačiau ir vėlesnius atsakovų sandorius, turėtų būti patiriamos papildomos išlaidos, o tai prieštarautų civilinio proceso ekonomiškumo principui. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovai P. A. I. ir O. I. gautų nuomos pajamas, o teismas patenkintų ieškovės ieškinį, minėtos nuomos pajamos būtų laikomos be teisinio pagrindo atsakovų P. A. I. ir O. I. gautomis piniginėmis lėšomis, taigi ieškovė turėtų kreiptis į teismą dėl šių piniginių lėšų priteisimo. Be to atsakovai P. A. I. ir O. I. kartu su atsakovu S. V. I. paveldėtų A. I. turtą lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas, kuris jiems priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra atidalintas bei nesama nustatyta naudojimosi šiuo turtu tvarka, atsakovai P. A. I. ir O. I. prašyme nurodytų nuomos pajamų negautų, nes turtas dėl savo teisinio režimo, nustatytų konkrečių dalių ir naudojimosi tvarkos nebuvimo, iš esmės negalėtų būti išnuomotas.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovai P. A. I., O. I. prašo panaikinti 2017 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir patenkinti atsakovų P .A. I. ir O. I. prašymą dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškinio suma yra 23 895 Eur, o ieškovės iniciatyva yra pritaikytas viso nekilnojamojo turto paveldėjimo bylos sustabdymas, kur turto vertė pagal masinį vertinimą yra 47 790 Eur. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškinį, pažeidžiant lygiateisiškumo principą, atimama galimybė atsakovams taikyti garantiją dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.Dėl ieškovės iniciatyva sustabdytos paveldėjimo bylos, atsakovai negalėjo užbaigti paveldėjimo procedūros ir išnuomoti, bei paskui parduoti turtą. Atsakovai prašyme dėl nuostolių nurodė negautas nuomos pajamas ir atitinkamai pagal tenkančią dalį skaičiavo nuostolius. Tačiau teismas visai nenagrinėjo šių aplinkybių dėl nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo nuostolių.Ieškovė užėmė butą, neįleidžia atsakovų, neteisėtai viena užvaldė butą, pati naudojasi nekilnojamuoju turtu, gauna naudą, kurią galėtų gauti atsakovai (teisėti įpėdiniai), jeigu nebūtų šio ieškovės ieškinio, nesąžiningo elgesio, bei paveldėjimo bylos sustabdymo. Tai paneigia teismo Nutarties ir atsakovės prieštaringus teiginius, kad neva butas negali būti išnuomojamas. Jeigu ieškovė gali gyventi šiame bute, neteisėtai nemokėdama jokio nuomos mokesčio, tai rodo, kad butas gali būti nuomojamas ir būtų nuomojamas jeigu ne ieškovės iniciatyva iškelta ši byla. Teismas visai nesiaiškino šių aplinkybių ir padarė visai neteisingą išvadą, kad neva nėra jokių galimų nuostolių.Teismas nutartyje visai neatsižvelgė į tai, kad įstatymų leidėjas yra nurodęs sąlygą - „galimi nuostoliai", o ne tiesioginiai nuostoliai, tai reiškia, kad užtenka įrodyti grėsmę, nuostolių realumą, apytikslį dydį tam, kad būtų taikomas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas. Jeigu teismas laikė, kad galimi nuostoliai mažesni, jis galėjo sumažinti prašomų įmokėti į depozitą nuostolių dydį, tačiau nutarties motyvas, kad neva jokių galimų nuostolių atsakovai, negalėdami naudoti, disponuoti, valdyti turto, nepatiria yra visai nepagrįstas, neteisingas, naikintinas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo principams, šalių lygiateisiškumo principui.Teismas visai neatsižvelgė ir į prašyme nurodytą aplinkybę ir įrodymus, kad neaiški ieškovės turtinė situacija, senyvas jos amžius, ji kelia visai nepagrįstus reikalavimus, jos iniciatyva sustabdoma paveldėjimo procedūra bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Byla gali užtrukti, per tą laiką, atsakovai negali disponuoti, valdyti, naudoti turto.Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrina teismo sprendimo vykdymo galimybes ieškinio patenkinimo atveju, tačiau lieka neįvertintos neigiamos pasekmės ieškinio atmetimo atveju ir atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimas.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Z. A. V. prašo atsakovų P. A. I. ir O. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties dėl atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikri­nimo civilinėje byloje Nr. e2-15918-615/2017 atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Ieškiniu Z. A. V. siekia apginti savo pažeistas teises, o tinkamai jos pažeistų teisių gynybai buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti paveldėjimo bylą, kadangi byloje nagrinėjamos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su atsakovų paveldimo turto apimtimi ir galimu šios apimties pasikeitimu. Prašyme nurodoma tariamų nuostolių suma – 14 108,00 Eur, viena vertus, yra nepagrįsta, kita vertus, didelė. Teismui tenkinus prašymą ieškovė objektyviai nega­lėtų per penkias darbo dienas tokios pinigų sumos įmokėti ir dėl šios priežasties būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Toks teismo veiksmas, ieškovės ma­nymu, pažeistų jos teisę į teisingą teismą ir sukeltų jai papildomas išlaidas bei, galimai suponuotų situaciją, kai teismo sprendimas apskritai taptų neįgyvendinamas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų užprogramuojamas dar vienas ateityje neišvengiamas teisminis ginčas dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, o galimai ir dėl restitucijos taikymo bei negautų pajamų priteisimo. Prašymas bei atskirasis skundas nepagrįstas ir dėl tos priežasties, jog visi atsakovai paveldėtų A. I. turtą lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas, kuris jiems priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra atidalytas bei nesama nustatyta naudojimosi šiuo turtu tvarkos, Atsakovai P. A. I., O. I. prašyme nurodytų nuomos pajamų negautų, nes turtas dėl savo teisinio režimo, nustatytų konkrečių dalių ir naudojimosi tvarkos nebuvimo, negalėtų būti išnuomotas.Prašyme ir atskirajame skunde pateikiami argumentai, jog turtas galėtų būti išnuomotas yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti jokiais konkrečiais duomenimis. Prie prašymo pateikti priedai neįrodo ginčo nekilnojamojo turto objektų nuomos sutarčių sudarymo realumo ir tikėtinumo, kaip to neįrodo ir A. V. pranešimas, kuris pridedamas prie atskirojo skundo. Viena, yra abstrakčiai teigti, jog turtas galėtų būti išnuomotas, kita – CPK nustatyta tvarka pateikti konkrečią informaciją, kuri patvirtina, kad būtent ginčo turtas, įvertinant ir jo specifines savybes, gali būti išnuomotas.Netgi preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis per se neužtikrina, kad ateityje atsakovai P. A. I., O. I. patirs nuostolių, nes toks sandoris neįpareigoja preliminaraus turto pirkėjo ateityje sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį. Kita vertus, negalima atmesti, kad šioje proceso stadijoje tokio pobūdžio sutartis galėtų būti sudaryta tik dėl akių, siekiant viso labo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.Nesutiktina su apeliantų pozicija, kad bylos nagrinėjimas gali trukti tris metus.Atsakovų prašyme nurodomos nekilnojamojo turto nuomos kainos yra ne tik nepagrįstos, tačiau ir nerealios. Šioje byloje reikėtų vertinti ne nekilnojamojo turto vidutines rinkos nuomos kainas, o konkretaus ginčo turto galimas nuomos kainas ir apskritai, objektyvias galimybes tokį turtą išnuomoti. Ieškovė ginčo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra užėmusi, kadangi ji bute gyvena nuo 1992 m. iki šiol.Atsakovai naudingo ginčo išsprendimo atveju, turės teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl negautų pajamų priteisimo ir kitoje civilinėje byloje turės galimybę įrodinėti bei iš A. V. prisiteisti tariamus savo nuostolius.Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar procesinis nesąžiningumas, kadangi tokiu būdu ieškovė gina savo pažeistas teises ir elgiasi visiškai teisėtai.Prašyme ir atskirajame skunde akcentuojamas ieškovės amžius, esą, tai gali sutrukdyti ateityje iš A. V. išieškoti tariamus nuostolius, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakovų amžius taip pat yra senyvas, dėl to, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones bei atsakovams pardavus ginčo turtą, kiltų analogiška situacija, kai ieškovė, patenkinus jos ieškinį, galimai susidurtų su sunkumais įgyvendinant civilinėje byloje priimtą sprendimą arba ginant savo kitas pažeistas teises.Atsakovų pareikštas prašymas dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, galėtų būti vertinamas, kaip spaudimo priemonė ieškovei, kuri įstatymų nustatyta tvarka tiesiog siekia apginti savo pažeistas teises.Ieškovės žiniomis, atsakovas S. V. I. savo paveldėtos A. I. turto dalies neketina parduoti ar nuomoti, taigi atsa­kovų teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovė lygiai taip pat vertina ir A. V. pateiktą pareiškimą apie tariamus jos ketinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartie, kuria netenkintas atsakovų P. A. I. ir O. I. prašymas dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15918-615/2017 pagal ieškovės Z. A. V. ieškinį atsakovams S. V. I., O. I. ir P. A. I. dėl nesusituokusių asmenų, gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį, sukurto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Kauno m. 14-ajame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą atsakovams S. V. I., O. I., P. A. I. iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15918-615/2017. Minėta nutartis atskiruoju skundu neapskųsta. 2017 m. birželio 19 d. teisme gautas atsakovų O. I. ir P. A. I. prašymas dėl galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovų prašymas netenkintas.Nors apeliantai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybe, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškinio sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako ir jų nevertina, kadangi iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios pasaugos priemonės atskiruoju skundu nebuvo apsiųsta. Apeliantai nesutikdami su minėta teismo nutartimi turėjo teisę ją apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis nėra šios apeliacijos nagrinėjimo objektas.CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad spręsdamas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą teismas taip pat turi įvertinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos ribojimo pobūdį ir mastą, padarinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ribojant atsakovo veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012; 2017-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-449-464/2017).

Dėl realiai tikėtinų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo.

Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, šiuo atveju – apeliantai (CPK 12 str., 178 str.).Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad dėl ieškovės iniciatyva sustabdytos paveldėjimo bylos, atsakovai negalėjo užbaigti paveldėjimo procedūros ir išnuomoti, bei paskui parduoti turtą, tačiau pirmosios instancijos teismas visai nenagrinėjo šių aplinkybių dėl nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais šiuos apeliantų argumentus.Tai, kad apeliantai pateikė duomenis apie turto rinkos vertę, turto nuomos įkainius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie duomenys neatspindi ginčo turto pardavimo ar nuomos verčių. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovai prieš ar po ieškovei kreipiantis į teismą būtų sudarę ar ketintų sudaryti nuomos ar pardavimo sutartis dėl ginčo turto. Todėl vien tik apeliantų asmeniškai atlikti paskaičiavimais dėl galimų pajamų iš nuomos santykių, nepatvirtina tokių pajamų realumo. Tai, kad apeliantai planuoja išnuomoti ginčo patalpas, taip pat neįrodo, kad jos realiai bus išnuomotos būtent už tą kainą, kurią skaičiuoja apeliantai. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantai akcentuoja gautinas pajamas iš turto nuomos, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie teisę užsiimti tokia veikla. Pateiktas 2017 m. liepos 10 d. A. V. pareikšimas (Reg. Nr. DOK-24472) dėl ketinimų įsigyti ar nuomotis A. I. artimųjų paveldėtą turtą taip pat neįrodo tokių ketinimų realumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovų argumentai yra pagrįsti vien tik pačių atsakovų nurodomomis ir tvirtinamomis prielaidomis. Darytina išvada, kad apeliantai neįrodė nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos t. y. realiai tikėtinų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo.

Dėl tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, netaikius užtikrinimo priemonių.

Apeliantai nurodo, kad teismas visai neatsižvelgė į prašyme nurodytą aplinkybę ir įrodymus, kad neaiški ieškovės turtinė situacija; senyvas jos amžius; ji kelia visai nepagrįstus reikalavimus; jos iniciatyva sustabdoma paveldėjimo procedūra bylos nagrinėjimo laikotarpiu; byla gali užtrukti, per tą laiką, atsakovai negali disponuoti, valdyti, naudoti turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo. Apeliantai nepagrindė nurodytų argumentų, o tik deklaratyviais teiginiais reiškiami samprotavimai nelaikytini pakankamais įrodymais pagrindžiančiais būtinybę taikyti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantams neužkertamas kelias bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantai atskirajame skunde, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia įrodymų šioms išlaidoms pagrįsti, todėl prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo nesvarstytini. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų atskirąjį skundą šios išlaidos iš jų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė