- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- e2-1210-615/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09430-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- Z. A. V.
- Atsakovas
- P. A. I., S. V. I., O. I.
- Trečiasis asmuo
- P. V., notarei V
dalyvaujant ieškovei Z. A. V., jos atstovui advokato padėjėjui S. T., atsakovui P. A. I., atsakovų P. A. I. ir O. I. atstovei advokatei K. Č.,
nedalyvaujant atsakovams S. V. I., O. I., jos atstovei R. M., tretiesiems asmenims P. V. ir notarei V. P. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. A. V. ieškinį atsakovams P. A. I., S. V. I. ir O. I., dėl turto pripažinimo bendrąją nuosavybe, tretiesiems asmenims byloje esant P. V. ir notarei V.P. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė Z. A. V. ieškiniu prašo pripažinti tarp ieškovės Z. A. V. ir mirusiojo A. I. buvus susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2017-02-04; pripažinti, kad ieškovei Z. A. V., dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 325/1000 dalys buto/patalpos buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), registruotos mirusio A. I. vardu; pripažinti, kad ieškovei Z. A. V., dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 1/2 dalis negyvenamosios patalpos- garažo (bokso), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), registruotos mirusio A. I. vardu; pripažinti, kad ieškovei Z. A. V. dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruoto mirusio A. I. vardu; pripažinti, kad ieškovei Z. A. V. dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 1/2 dalis pastato-sodo pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruoto mirusio A. I. vardu; pripažinti, kad ieškovei Z. A. V. dalinės nuosavybės teise, kaip įgytos jungtinės veiklos su A. I. pagrindu, priklauso 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), registruotų mirusio A. I. vardu. Taip pat prašo ieškovei Z. A. V. iš atsakovų S. V. I., O. I. ir P. A. I. priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal civilinės bylos eigoje pateiktus dokumentus.Ieškovė ieškinyje, dublike, teismo posėdžio metu, taip pat ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. A. V. ir velionis A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1992 m. iki pat A. I. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu bendru savo pačių darbu ir lėšomis, kurias taip pat laikė bendromis. Kitaip tariant, asmenys gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje jų nuosavybės teisės dalys yra lygios. Ieškovė su A. I. kartu pragyveno beveik dvidešimt penkerius metus. Ieškovė ir jos partneris ketino sudaryti santuoką, tačiau ilgainiui abu nusprendė, jog jų ryšio ir meilės vienas kitam formalus tarpusavio ryšio įteisinimas nepakeis, todėl, pasitikėdami vienas kitu tokiu būdu pragyveno beveik ketvirtį amžiaus. 2009 m. A. I. sunkiai susirgo onkologine liga. Ieškovė iki paskutiniosios akimirkos slaugė ir rūpinosi savo partneriu, pirko jam vaistus bei visus kitus būtinus reikmenis. Ieškovė taip pat rūpinosi ir visais A. I. laidojimo reikalais. Ieškovė niekada neprašė A. I., kad šis jai turtą paliktų testamentu ar kitu būdu perleistų į jį nuosavybės teisę. Paskutinėmis gyvenimo dienomis, 2017 metų pradžioje, A. I. pats informavo Z. A. V., kad ketina jai savo visą turtą perleisti sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos pagrindu. A. I. kreipėsi į Kauno m. 17-ąjį notaro biurą, kad būtų parengtas sutarties projektas bei rezervuotas laikas sutarties sudarymui bei patvirtinimui notaro biure. Kauno m. 17-ajame notaro biure buvo atlikti visi būtini veiksmai, atliktos paieškos registruose, parengtas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties projektas, tačiau tuo momentu, kai jau buvo galima sudaryti minėtą sutartį, A. I. sveikata labai stipriai pablogėjo ir jis sutarties pasirašyti nespėjo.Mirusiajam A. I. nuosavybės teise priklauso: 65/100 dalys Buto/patalpos-buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); Negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Pastatas-sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); Negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) Nr. 127, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamu atveju, jungtinė veikla tarp ieškovės ir A. I. buvo pradėta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, t. y. ginčo šalių faktiniai santykiai tęsėsi nuo 1992 metų iki 2017 m. vasario 4 d. Sprendžiant klausimą dėl jungtinės veiklos sutarties sampratos teismų praktikoje yra pažymėta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai); sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė ir A. I. nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažintina, kad kartu gyvenę ir tvarkę bendrą ūkį Z. A. V. ir A. I. bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Ieškovės manymu, jungtinės veiklos metu, ji kartu su A. I. lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teisę į A. I. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ir A. I. tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija patvirtina, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti turtą dalinės nuosavybės teise. Ieškovės manymu, susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę nagrinėjamoje byloje gali būti nustatomas ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir kitais netiesioginiais įrodymais, taip pat liudytojų parodymais, kurie patvirtina šalių bendrą veiklą, tarpusavio santykių pobūdį.Atsakovai P. A. I. ir O. I. atsiliepimuose neigia faktą, jog ieškovė ir A. I. gyveno kartu, be to, nurodo, kad tarp asmenų nebuvo sudaryta santuoka bei į bylą nėra pateiktas ieškovės ir A. I. sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos. Jų atsiliepimuose teigiama, jog A. I. turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgydamas turtą jis nesiekė jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove. Kaip ir buvo minėta ieškinyje, nagrinėjamu atveju, ieškovė ir A. I. nebuvo sudarę nei santuokos, nei rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, tačiau rašytinės formos susitarimo nebuvimas nepaneigia de facto tarp asmenų susiklosčiusių teisinių santykių, kurie savo turiniu prilygsta susitarimui dėl faktinės santuokos sudarymo, t. y. susitarimui dėl jungtinės veiklos, kaip tai ir yra plačiai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Šiuo atveju taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas. P. A. I. ir O. I. atsiliepimuose teigiama, jog A. I. turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgydamas turtą jis nesiekė jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove. Kauno m. 17-ajame notaro biure buvo atlikti visi būtini veiksmai, atliktos paieškos registruose, parengtas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties projektas, tačiau tuo momentu, kai jau buvo galima sudaryti minėtą sutartį, A. I. sveikata labai stipriai pablogėjo ir jis sutarties pasirašyti nebespėjo. Šias aplinkybes patvirtina 2017 m. gegužės 4 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. atsakymas, kuriame patvirtinama, jog A. I. buvo kreipęsis dėl sutarties sudarymo, be to, buvo paruoštas ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties projektas. Šias aplinkybes taip pat plačiau galės pakomentuoti ieškovė, liudytojas A. B., kuris šiuo klausimu A. I. padėjo. Ieškovė kartu su A. I. vedė bendrą ūkį, bendrai naudojo pinigines lėšas. Ieškovė mylėjo savo faktinį partnerį, juo rūpinosi, savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie bendros gerovės, pirko maistą, buityje reikalingus daiktus, buitinę techniką, rūpinosi jų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), einamuoju remontu, mokėjo komunalinius mokesčius, etc. Prie dubliko pridedamos buto remonto, kurį atliko liudytojas J. M., sutartys. Ieškovė dirbo sodų bendrijoje, mokėjo bendrijai mokesčius, jai skirdavo 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio paramą, pirkdavo buityje reikalingas prekes. 2009 m. A. I. sunkiai susirgo onkologine liga. Ieškovė iki paskutiniosios akimirkos slaugė ir rūpinosi savo partneriu, pirko jam vaistus bei visus kitus būtinus reikmenis. Ieškovė taip pat rūpinosi ir visais A. I. laidojimo reikalais.
Atsakovė O. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta. Jos ir atsakovo P. A. I. interesams atstovauja jų atstovė advokatė K. Č.. Atsakovai P. A. I. ir O. I. atsiliepimais, tripliku, atsakovo P. A. I. paaiškinimais teismo posėdžio metu, taip pat jų atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad A. I. nebuvo sudaręs santuokos su ieškove, jis buvo vedęs kitą moterį – R. I., su kuria kūrė turtinę gerovę, naudojo, valdė turtą. Po sutuoktinės mirties iki pat savo gyvenimo pabaigos (duomenys neskelbtini) savarankiškai tvarkė savo namų ūkį, turtą, gyveno iš esmės viengungišką gyvenimą, savarankiškai tvarkė, valdė, naudojo savo turtą: butą (duomenys neskelbtini), sodo namą su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), garažą, (duomenys neskelbtini) ir garažą (duomenys neskelbtini), bei kilnojamąjį turtą, automobilį, santaupas, kitą turtą, bei mirė našliu (patvirtina pridedama pažyma). Kadangi šio ginčo atveju nebuvo sudaryta santuoka tarp ieškovės ir A. I. jų turtiniams santykiams negali būti taikomos bendrosios jungtinės nuosavybės normos, pagal kurias santuokos metu įgytas turtas vieno iš sutuoktinių vardu yra laikomas bendru abiejų sutuoktinių turtu. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklą. Tačiau jungtinės veiklos santykiams nėra taikoma turto bendrumo prezumpcija, todėl susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas, priešingu atveju nepagrįstai būtų ribojama nuosavybės teisė. Ieškovės reikalavimas pripažinti A. I. turtą bendrąja daline nuosavybe visai nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Ieškovė nepagrįstai nurodo, neva jos ir A. I. santykiams turi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Tačiau jungtinės veiklos santykiams nėra taikoma turto bendrumo prezumpcija, todėl susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas, priešingu atveju nepagrįstai būtų ribojama nuosavybės teisė. Šiuo atveju ieškovė nei ieškiniu, nei dubliku neįrodė, kad buvo sudariusi su A. I. susitarimą įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe, todėl jos ieškinys turi būti atmestas. Kaip jau minėta atsiliepime, A. I. gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo dar 1970 m., šiame bute gyveno kartu su savo sutuoktine R. I., su kuria valdė ir naudojo ginčo butą jų santuokinės šeimos poreikiams tenkinti. Taigi ginčo butas buvo įsigytas ir naudojamas santuokos su R. I. metu ir nebuvo įgytas kartu su ieškove bendrąja daline nuosavybės teise.Ieškovės pridėtos nuotraukos, kuriose yra užfiksuotos kartu švenčiamų švenčių akimirkos negali būti laikomos bendro gyvenimo įrodymu, tuo labiau neįrodo ieškovės ir A. I. faktinio abipusio susitarimo įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Susitikimai kelių švenčių progomis nepatvirtina, kad ieškovė ir A. I. savo finansinius, turtinius reikalus tvarkė bendrai. Be to, atsakovo žiniomis, vėliau po sutuoktinės mirties A. I. turėjo ne vieną draugę, bet tai visai nereiškia, kad būtų koks nors susitarimas vykdyti bendrą jungtinę veiklą. Nesutiktina, kad ieškovės pateiktos įvairių apyvokos daiktų pirkimo sutartys patvirtina, kad ji su A. I. vedė bendrą ūkį. Šios sutartys yra sudarytos asmeniškai ieškovės jos asmeniniams poreikiams tenkinti ir dėl to yra apmokėtos pačios ieškovės. Atkreiptinas dėmesys, kad 2002-08-28 išperkamosios nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įsigytas baldų komplektas „Veda“, ranka yra padarytas įrašas, kad turtas bus laikomas adresu „(duomenys neskelbtini)“. Su ieškiniu buvo pateiktas VĮ Registrų centro išrašas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 4.2 punkte nurodyta, kad butas adresu, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1995-03-17 iki 2003-09-01 nuosavybės teise priklausė ieškovei. Taigi, ieškovės įsigyti namų apyvokos daiktai, net nebuvo laikomi ginčo bute. Kartu tai patvirtina faktą, kad ieškovė ten negyveno, turėjo kitą butą. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu posėdžio metu atsiliepimus bei triplikus palaikė, tvirtino raštu nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovė siekia neteisėtai praturtėti.Atsakovas S. V. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir 2017-11-22 teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ieškovę Z.A. V. puikiai pažįsta, ji buvo velionio A. I. sugyventinė. Jie pradėjo gyventi kartu praėjus nepilniems metams po žmonos mirties. Brolis butą privatizavo 1992 metais. Brolis A. I. nebuvo savarankiškas, ieškovė juo rūpinosi, slaugė. Atsakovas nurodė, kad siūlė brolio turtą parduoti bei pasidalinti gautus pinigus.Trečiasis asmuo P. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nebuvo sudariusi santuokos su A. I., nevedė bendro ūkio, jokio bendro turto ar bendros jungtinės veiklos neturėjo, ir jokios bendros nuosavybės su juo neįgijo, jokių piniginių įnašų nedarė. A. I. buvo našlys, gyveno jam priklausančioje buto dalyje (duomenys neskelbtini), vienas. Trečiasis asmuo notarė V. P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyveno bute (duomenys neskelbtini) apie 5 metus, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m., pažinojo ieškovę bei velionį A. I., ieškovė gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini) gatvėje su A. I.. Jie gyveno kaip šeima, miegojo viename kambaryje, buitis buvo bendra. A. V. tuo metu jau buvo išsikrausčiusi, nes nusipirko butą. Per penkerius metus buvo du kartus užėjusi šeimos draugė, lankydavosi ieškovės draugai. V. A. broliai nesilankydavo. Liudytojai nežinoma apie kitus ieškovės butus, kartu su velioniu ji gyveno nuolatos. Pinigus už buto nuomą duodavo A. I..Liudytojas R. G. parodė, kad buvo A. I. kaimynas. Ieškovė visada gyveno su A. I., bute (duomenys neskelbtini). Gyvena ir šiuo metu. Liudytojas galvojo, kad ieškovė ir velionis A. I. yra šeima, turėjo kolektyvinį sodą. Atsakovų bute liudytojas nematydavo, su broliais velionis beveik nebendravo. Ieškovė A. I. slaugė. Ieškovė su velioniu apsigyveno praėjus maždaug dvejiems metams po A. I. žmonos mirties. Buto privatizavimą pradėjo A. I. apie 1993 m.Liudytoja V. M. parodė, kad yra ieškovės dukterėčia. A. I. pirmą kartą sutiko 1992 m. Laisvės alėjoje, kartu su ieškove, į svečius pas juos nuvyko 1993 m. Vėliau bendravo su teta, ir A. I.. Ieškovė bute (duomenys neskelbtini) g. gyvena nuo 1993 m., ten gyvena ir šiuo metu. Ieškovė su velioniu A. I. gyveno kaip šeima, važiuodavo kartu į sodą, vedė bendrą ūkį. A. I. susirgus ieškovė juo rūpinosi. Liudytoja velionio brolius pirmą kartą pamatė per A. I. laidotuves. Už buto remontą mokėjo ir ieškovė, ir A. I.. Už būstą mokėjo A. I., ieškovė pirko maistą, mokėjo kitus mokesčius, abu pirko baldų komplektą, dujinę. Kituose butuose ieškovė negyveno. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės pažįstamas, vaikystėje gyveno greta. 1989 m. atsiradus kooperatyvams, liudytojas naudojosi ieškovės, kaip buhalterės paslaugomis, vėliau lankydavosi pas ieškovę bute šiuo klausimu. Maždaug nuo 1992 m. pabaigos lankydavosi bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ieškovė gyveno kartu su A. I.. Jie gyveno kaip šeima, ieškovė gamindavo maistą. Ieškovė išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini) g. palikdama butą dukrai. 2017 m. sausio pabaigoje liudytojas vežė ieškovę bei velionę į notarų biurą, palaukė automobilyje ir parvežė namo. Liudytojas patvirtinto, jog A. I. norėjo visą turtą palikti ieškovei bei jos dukrai, savo anūkei R.. Bute (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo vieną kartą, matė senyvą moteriškę, vienas kambarys buvo užrakintas. Liudytojas ieškovės prašymu surado buto remonto meistrą. Buvo pakeistos buto durys, išdažytos sienos. A. I. brolius pirmą kartą pamatė per laidotuves.Liudytoja A. O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės duktė. Ieškovė gyveno su A. I. kaip šeima, vedė bendrą ūkį maždaug nuo 1992 m. Jos motina išsiskyrė su savo sutuoktiniu, kai jai tebuvo vieneri. Dėl buvo privatizavimo mama (ieškovė) pasakojo, kad reikia sutvarkyti kai kuriuos dalykus, nes butas neprivatizuotas. Mama su A. I. gyveno kartu, mama pirkdavo maistą, drabužius, batus, mamos indėlis į ūkį sudarė didesnę dalį. Liudytoja kartu su savo vyru dirbo jų kolektyviniame sode. Liudytojos vyras darė buto remontą, atlikto santechnikos darbus. Liudytoja nurodė, kad velionis su broliais ir seserimi bendravo mažai. Kuomet A. I. susirgo, juo rūpinosi tik ieškovė. A. I. nuolat sakydavo, kad visą turtą paliks ieškovei. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) iki pardavimo priklausė ieškovei. Jį pardavus įsigijo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), o pardavus jį, įsigijo trijų kambarių butą, kuris dabar priklauso liudytojai. Liudytojos vertinimu, mama buvo A. I. žmona, kitų draugių jis neturėjo.Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra velionio kaimynė. Butą įsigijo 1985 metais, butas su bendru koridoriumi, bendru sanitariniu mazgu. A. I. mokėjo už savo buto dalį, o liudytoja – už savo. Apie A. I. turto įsigijimą liudytoja nežino. Nurodė, kad kolektyvinį sodą A. I. įsigijo su žmona R. I.. Po žmonos mirties, A. I. rūpinosi uošviene, ją prižiūrėdavo ir moteris iš (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad ieškovę yra mačiusi keletą kartų, o pas A. I. ateidavo ir kitos moterys. Liudytoja nurodė, kad vieną kartą yra mačiusi, kaip ieškovė gamino velioniui valgyti, kaip jie kartu gėrė kavą. Po žmonos mirties A. I. rimto remonto bute nedarė, tik kosmetinį remontą. Liudytojos nuomone, iš esmės A. I. mirė viengungiu. Žino, kad su broliais velionis bendravo, nežino, kad A. I. norėjo palikti visą savo turtą ieškovei. Prieš mirtį kokį mėnesį A. I. jau gulėjo ant patalo, nesikėlė. Liudytoja A. S. teismo posėdžio parodė, kad po A. I. žmonos R. I. mirties liudytoja ateidavo pas A. I. pagaminti valgyti, sutvarkyti buto. Pas A. I. ateidavo ir jo broliai, kaimynės. A. I. slaugė savo uošvienę. Visą turtą A. I. užgyveno kartu su žmona R. I.. Po žmonos mirties jokių naujų pirkinių nebuvo. Ieškovė su A. I. negyveno, ji ateidavo ir išeidavo. Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad miręs A. I. buvo jo žmonos dėdė. Butą, sodą, garažus A. I. įsigijo iki 1987 m. Po žmonos mirties A. I. prižiūrėjo sodą, mokėjo mokesčius. Naujų baldų, daiktų, po A. I. sutuoktinės mirties neatsirado. Butas buvo privatizuotas investiciniais čekiais. Jis kartu su A. I. gyvenančios moters nematė. Paskutinį kartą velionio bute buvo 2016 m., o ieškovę yra matęs vieną kartą. Su broliais velionis bendravo normaliai, santykiai buvo šilti. A. I. nepasakojo kam paliks turtą po savo mirties. A. I. turėjo pinigų, galėjo savimi pasirūpinti, o ant patalo negulėjo, visą laiką vaikščiojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkinamas.
Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). 2017-04-27 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimą po A. I. mirties priėmė S. V. I., P.A. I. bei O. I. (popierinės bylos kopijos 1 t. 13-14 l.). Jo sutuoktinė R. I. mirė (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos kopijos 4 t. 138 l.). Vadovaujantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašais A. I. priklauso nekilnojamasis turtas – 65/100 dalys buto/patalpos- buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa- garažas (boksas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).; pastatas-sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) Nr. 127, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos kopijos 1 t. 16-20 l.). Dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta pagal 1993-11-03 pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą. A. I. buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizacija prasidėjo 1991 m., kai jo sutuoktinė R. I. pateikė prašymą dėl privatizavimo, ir pasibaigė 1993-11-03 notarine pirkimo pardavimo sutartimi, pagal kurią A. I., asmeniškai sumokėjęs savo asmeninėmis lėšomis- vienkartinėmis tikslinėmis išmokomis ir kompensacijomis už butą, jį nusipirko, įgijo savo asmeninės nuosavybės teise (popierinės bylos kopijos 1 t. 44-45, 49 l., 4 t. 13-14 l.). Ieškovė šios notarinės buto pirkimo sutarties civilinėje byloje teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Garažą, esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. I. pastatė ir pridavė 1967-10-05, gyvendamas su sutuoktine R. I. (patvirtina Kooperatyvo „Ratas“ 1996-03-27 pažyma, popierinės bylos kopijos 4 t. 12 l.), ir pagal minėtą pažymą 1996 metais įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip savo nuosavybę. Tuo metu, kai buvo pastatytas garažas, ieškovė dar gyveno santuokoje su kitu vyru, nes išsituokė tik (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos kopijos 4 t. 59 l.). Ieškovė civilinėje byloje neginčijo nurodyto garažo įsigijimo dokumentų. Sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1969-1974 m., ką patvirtina 1974 m. statybų užbaigimo pažyma (popietinės bylos kopijos 4 t. 10-11 l.) bei įregistruotas 1991 m. A. I. vardu. Šio sodo žemės sklypą, naudojamą nuo seno, po Nepriklausomybės atkūrimo, pagal 1994-12-28 sutartį nupirko A. I., sumokėjęs asmeninėmis lėšomis– vienkartinėmis išmokomis (popierinės bylos kopijos 1 t. 54-57 l.). Ieškovė civilinėje byloje neginčijo nei nurodyto sodo namelio nei sodo žemės sklypo įsigijimo dokumentų.A. I. su sutuoktine R. I. ginčo bute gyveno nuo 1962 m. A. I. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo bute, dar 1970-10-12. Tai patvirtina VĮ Registro centro pažyma Nr. GR.3A-2431 (popierinės bylos kopijos 4 t. 38 l.). Be to, VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis A. I. sutuoktinės R. I. motina A. Č. ginčo bute buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1980-08-11 iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki pat savo mirties (popierinės bylos kopijos 4 t. 39 l). Šio ginčo buto privatizavimo procedūra buvo inicijuota 1991-10-28 A. I. sutuoktinės R. I., jai pateikiant pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą (popierinės bylos kopijos 1 t. 46 l.), kuriame gyveno A. I., su sutuoktine R. I. ir jos motina A. Č.. Tai patvirtina 1991-10-28 pareiškimas Kauno miesto valdybai (popierinės bylos kopijos 1 t. 49-50 l.), kuriame nurodyta, kad ginčo bute kartu su R. I. gyvena jos vyras A. I. ir motina A. Č.. Po R. I. mirties, šio buto privatizavimo procedūrą tęsė ir užbaigė A. I., kuris atliko mokėjimus valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis, pasirašė buto pirkimo sutartį. Tai patvirtina šioje byloje esantys buto privatizavimo dokumentai: privatizavimo sutartis (popierinės bylos kopijos 4 t. 13-14 l.), pareiškimas apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą (popierinės bylos kopijos 1 t. 46 l.), gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas (popierinės bylos kopijos 1 t. 47-48 l.), 1991-10-28 pareiškimas (popierinės bylos kopijos 1 t. 49 l.), sutikimas (popierinės bylos kopijos 1 t. 50 l.).Į civilinę bylą pateiktos AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos dujos“ sąskaitos už laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. (popierinės bylos kopijos 2 t. 13-70 l.), išrašytos A. I., duomenų, kad šias sąskaitas būtų apmokėjusi ieškovė, nėra.Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai bei notarinės sutartys patvirtina, kad ieškovė jos nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 1992 metų, nuosavybės teise įgijo ir perleido ne vieną nekilnojamojo turto objektą (popierinės bylos kopijos 1 t. 63-68, 72-74, 105-107 l., 4 t. 131-132, 139-158 l.).Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Sistemiškai įvertinęs sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu apklaustų sprendime aukščiau nurodytų liudytojų parodymus, taip pat atsakovo S. V. I, kuris yra mirusiojo A. I. bei kitų atsakovų brolis ir neturi jokio teisinio ar kokio nors kitokio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi ieškovės naudai, nuoseklius paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat tai, kad civilinės bylos baigtimi ieškovės naudai nesuinteresuoto atsakovo S. V. I pozicija byloje buvo nuosekli viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nuo šio atsakovo pirminio atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2017-05-16, teismas sprendžia, kad yra pakankamai tikėtina buvus ieškovės nurodomą aplinkybę, jog ji ir mirusysis A. I. nuo 1992 metų kartu gyveno ir iš dalies vedė bendrą ūkį (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl pagal nagrinėjant civilines bylas taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pripažintina, kad ieškovė šias aplinkybes civilinėje byloje įrodė.Tačiau ieškovės ieškinio nepripažįstantys atsakovai P A. I. ir O. I. bei jų atstovė civilinėje byloje pagrįstai nurodo, kad pagal aukštesniųjų instancijų teismų praktiką vien tik bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju negalioja oficialios santuokos atveju taikytina prezumpcija, jog visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą yra pažymėjęs, kad civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010 ir kt.). T. y. nagrinėjamu atveju ieškovei civilinėje byloje nepakako įrodyti vien tik tai, kad ji nuo 1992 metų gyveno kartu su A. I. ir iš dalies vedė su juo bendrą ūkį (bendrai rūpinosi maisto įsigijimu bei maisto gaminimu ir pan.). Be to, net darant prielaidą, jog ieškovė ir A. I. buvo susitarę dėl konkretaus nekilnojamojo turto objektų įsigijimo, atsižvelgiant į teisinį tokių santykių reglamentavimą, yra būtina nustatyti jungtinės veiklos dalyvių (partnerių) įnašus į bendrą turtą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Taigi ieškovės ieškinys nagrinėjamu atveju galėtų būti tenkinamas tiktai tuo atveju, jeigu ieškovė civilinėje byloje būtų įrodžiusi, kad ji ir A. I. susitarė dėl konkretaus nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos nuosavybės teises ieškiniu jai prašo pripažinti ieškovė, sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise, o taip pat, kad ji savo darbu ir (ar) lėšomis prisidėjo prie bendro turto įgijimo. Tokių aplinkybių ieškovė civilinėje byloje neįrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis).Iš atsakovų P. A. I. ir O. I. kartu su atsiliepimais į ieškinį ir triplikais pateiktų oficialių dokumentų matyti, kad ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. I. įsigijo dar gyvendamas santuokoje su savo sutuoktine R. I. ir šis turtas A. I. ir R. I. buvo įsigytas dar iki 1992 metų. Į civilinę bylą pateikti oficialūs buto privatizavimo ir kiti dokumentai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), patvirtina, kad ginčo buto adresu (duomenys neskelbtini), privatizacija prasidėjo dar 1991 metais, kai A. I. sutuoktinė R. I. pateikė prašymą dėl buto privatizavimo, o pasibaigė 1993-11-03 notarine pirkimo pardavimo sutartimi, pagal kurią A. I. asmeniškai sumokėjęs iš savo asmeninių lėšų vienkartines tikslines išmokas ir kompensacijas už butą, jį nusipirko ir įgijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė šios notarine tvarka patvirtintos ginčo buto pirkimo sutarties civilinėje byloje teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo ir nenuginčijo. Mokėjimus už privatizuojamą butą adresu (duomenys neskelbtini), atliko A. I., o ne ieškovė. Iš 1993-11-03 sutarties, pagal kurią A. I. įsigijo asmeninės nuosavybės teise ginčo butą, matyti, kad pastatai buvo įkainoti ir parduoti už 200,65 litų, o valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 200,65 litus pirkėjas įmokėjo į sąskaitą Nr. 706901 Lietuvos banko Kauno skyriuje pagal 1993-10-26 pranešimą. 1993-11-03 sutarties 2b punkte nurodytas pranešimas yra 1993-10-26 pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. Y-6051, kuriam suteiktas Nr. 8419. Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad laikotarpiu, kai A. I. privatizavo ir asmeninės nuosavybės teise pradėjo valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis kartu su savo sutuoktine R. I. prieš tai buvo įgiję gyvendami santuokoje, ieškovė Z. A. V. asmenine nuosavybės teise disponavo įvairiais butais, juos savo nuožiūra valdė ir jais disponavo visiškai atskirai nuo A. I., savo nuožiūra leisdavo šiuose butuose nuolat gyventi kitiems asmenims (pavyzdžiui savo (ieškovės) dukrai O. S.), nuosavybės teises į šiuos butus perleisdavo taip pat savo pačios nuožiūra ir visiškai atskirai nuo A. I. (popierinės bylos kopijos 4 t. 133-137, 139-158 l.). Pažymėtina, kad šių aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pati ieškovė. Tokiu būdu civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad tiek A. I., tiek ieškovė savo turimą nekilnojamąjį turtą valdė visiškai atskirai, t. y. jų turimas nekilnojamasis turtas buvo kiekvieno iš jų nuosavybe. Civilinės bylos medžiaga taip pat visiškai patvirtina ir atsakovų P. A. I. ir O. I. nurodytas aplinkybes, kad ginčo sodo pastatą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). bei ginčo garažą, adresu (duomenys neskelbtini), A. I. įsigijo dar gyvendamas santuokoje su savo sutuoktine R. I., o ne sukūrė po 1992 metų bendrai gyvendamas su ieškove Z. A. V.. Iš byloje esančios kooperatyvo „Ratas“ 1996-03-27 pažymos matyti, kad garažo boksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. I. pridavė dar 1967-10-05, o 1996 metais būtent paminėtos pažymos pagrindu įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip savo nuosavybę. Iš 1974-11-20 ginčo sodo namelio priėmimo akto matyti, kad šio namelio statyba buvo pradėta 1969 metų birželio mėnesį, statytojas buvo A. I., jo (A. I.) sodo namelis eksploatacijon buvo priimtas dar 1974 metais. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai paneigia ieškovės teiginius, kad A. I. ginčo nekilnojamąjį turtą susitarė sukurti su ieškove po 1992 metų ir šį turtą norėjo įsigyti kaip bendrąją nuosavybę kartu su ieškove. O ir pati ieškovė savo paaiškinimuose pripažino, kad jai pradėjus gyventi su A. I., sodo namukas jau buvo įsigytas, o garažas pastatytas (2017-11-22 teismo posėdžio garso įrašo 36:55 min., 37:58 min.). Be to, ieškovė neįrodė, jog finansiškai prisidėjo prie pirmiau minėto nekilnojamojo turto įsigijimo. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek A. I. turėjo savarankiškų pajamų, todėl nebuvo finansiškai vienas nuo kito priklausomi. Ieškovės pateikti įrodymai apie tam tikrų daiktų įsigijimą gyvenant faktinėje santuokoje (popierinės bylos kopijos 1 t. 142-172 l., 2 t. 3-12, 87-109, 3 t. 14-50, 109-110, 139-140, 144-147, 149-150, 155-161, 163-173 l.) savaime nepatvirtina jų susitarimo dėl konkretaus nekilnojamojo turto įsigijimo. Visiškai suprantama, kad kartu gyvenant pakankamai daug metų galėjo būti perkami tam tikri buities ar kiti daiktai, remontuojamas gyvenamasis būstas, jis išlaikomas, tačiau tai nereiškia, jog tokiu būdu ieškovė įgijo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, sutuoktinių atžvilgiu galiojanti bendro turto įgijimo prezumpcija netaikytina.Tai, kad ieškovė pati suprato, jog ginčo turtas yra asmeninė A. I. nuosavybė, patvirtina ir jos kreipimasis į Kauno 17-ąjį notarų biurą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties projekto parengimo (popierinės bylos kopijos 3 t. 128-138 l.). Kaip teisingai pastebėjo atsakovų atstovė, šios sutarties projekte (nepasirašytas) 6.2 punkte nurodyta, kad A. I. yra vienintelis ir teisėtas turto savininkas. Notarės R. I. raštas Nr. 1746/2017 (popierinės bylos kopijos 4 t. 72 l.) patvirtina, kad sutarties dėl A. I. turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutarties projekto sudarymą iniciavo pati ieškovė Z. A. V.. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, jog suklydo ar nesuprato, dėl kokios sutarties projekto sudarymo kreipėsi į notarą. Tai reiškia, jog ieškovė suprato dėl kokios sutarties projekto parengimo kreipiasi į notarą ir kokios būtų tokios sutarties sudarymo pasekmės ir to siekė. Akivaizdu, jog ieškovei laikant, jog ginčo turtas buvo įgytas gyvenant faktinėje santuokoje su A. I. jungtinės veiklos pagrindu kaip bendroji dalinė nuosavybė, ji nebūtų kreipusis į notarą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties projekto parengimo, o kreipusis dėl visiškai kitokios sutarties (turto pasidalijimo ar kt.) projekto parengimo.Ieškovei civilinėje byloje buvo būtina įrodyti dvi esmines ir būtinas sąlygas, t. y., kad tarp jos ir A. I. buvo susitarimas dėl konkretaus nekilnojamojo turto įsigijimo ir, kad ji finansiškai prisidėjo prie tokio turto įsigijimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, ieškinio tenkinimas negalimas. Kadangi ieškovė civilinėje byloje neįrodė aplinkybių, kad ji ir A. I. gyvendami faktinėje santuokoje susitarė dėl konkrečių nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos nuosavybės teises ieškiniu prašo jai pripažinti ieškovė, sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise, bei neįrodė, kad finansiškai prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir tokias aplinkybes paneigia atsakovų P. A. I. ir O. I. pateikti įrodymai, ieškovės ieškinys netenkintinas (CPK 178 straipsnis).Kartu pažymėtina ir tai, kad 1991-05-28 priimtame Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas tik esant tam tikroms įstatyme nustatytoms sąlygoms. Tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė Z. A. V. neneigė ir bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme įtvirtinta teise įsigyti privačion nuosavybėn jos nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas visai ne adresu (duomenys neskelbtini), o privatizuodama visai kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pagal aukščiau paminėto įstatymo nuostatas ieškovė negali būti laikoma subjektu, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės taip pat yra atskiru ir savarankišku pagrindu netenkinti ieškinio aukščiau nurodytoje jo dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovė sumokėtą žyminį mokestį 569 Eur (popierinės bylos kopijos 1 t. 15 l.) bei 3000 Eur advokato pagalbai apmokėti (popierinės bylos kopijos 4 t. 174-176 l.); atsakovė O. I. 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti (popierinės bylos kopijos 4 t. 159 l.); atsakovas P. A. I. 1 475 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 53,71 Eur kitų pagrįstų išlaidų, susijusių su išrašų iš oficialių institucijų gavimu, iš viso 1 528,71 Eur. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys yra netenkinamas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl, teismo vertinimu, kvalifikuota teisinė pagalba jiems byloje buvo būtina, juolab, kad ieškovė tokia pagalba taip pat naudojosi. Byloje sprendžiamas klausimas teisiniu požiūriu pakankamai sudėtingas, byla didelės apimties, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, byloje vyko ne vienas teismo posėdis, apklausta daug liudytojų. Atsakovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už procesinių dokuemntų parengimą ir atstovavimą teisme, be to, pačios ieškovės paskaičiuotos išlaidos advokato pagalbai yra iš esmės tokios pačios (ieškovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti 3 000 Eur, atsakovų bendra suma teisinei pagalbai apmokėti 2 975 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad nors abiejų šalių išlaidos teisinei pagalbai iš esmės vienodos, tačiau ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, o abu atsakovus atstovavo viena advokatė. Todėl atsakovų išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis ir iš ieškovės atsakovei O. I. priteistina 1 500 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui P. A. I. iš ieškovės priteistina 1 475 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat pagrįstomis laikytinos ir atsakovo P. A. I. patirtos išlaidos 53,71 Eur, susijusios su išrašų iš oficialių institucijų gavimu, todėl jos taip pat priteistinos atsakovui iš ieškovės (79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybė byloje patyrė 25,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno apylinkės teismo 2017-05-05 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Kauno 14-ajame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas atsakovams S. V. I., gim. (duomenys neskelbtini), O. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. A. I., gim. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15918-615/2017 (naujas bylos Nr. e2-1210-615/2018, popierinės bylos kopijos 1 t. 22-23 l.). Įsiteisėjus teismo sprendimui teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Z. A. V. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės Z. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Z. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 528,71 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 71 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Z. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,33 Eur (dvidešimt penkių eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-05-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdytą Kauno 14-ajame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą atsakovams S. V. I., gim. (duomenys neskelbtini), O. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. A. I., gim. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.