- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-951-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02046-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- G. K., B. S., S. K.
- Atsakovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K., B. S. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K., B. S., S. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir pagal atsakovės R. K. priešieškinį ieškovams G. K., B. S., S. K. dėl darbų atlikimo be ieškovų sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. K., B. S. ir S. K. (toliau – ir ieškovai) teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę R. K. (toliau – ir atsakovė) pašalinti atliktų statybos darbų padarinius, grąžinant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, į jų iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, t. y. įpareigoti atsakovę per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype pašalinti savavališkai atliktus darbus – nugriauti ūkinį pastatą (stoginę sukrauti malkoms), žemės sklypo dalį „B“ pažeminti 25 cm, pašalinti šioje dalyje įrengtą atraminę sienutę su užtvaru ir atstatyti iškelto sklypo aukštį, koks buvo iki naudojimosi tvarkos nusistatymo antstolio V. K. užfiksuota foto nuotraukose 2019 m. rugsėjo 20d. Nr. 72/19/04, pašalinti medinę tvorą bei 1,40 m aukščio tujų gyvatvorę (pasodintą apie 1 m atstumu iki žemės sklypo dalies „A“), šalia jų pasodintas 4 pušis bei 2 egles, išardyti apie 100 kv. m ploto trinkelėmis išklotą automobilių stovėjimo aikštelę (5,5 m x 18,23 m), išmontuoti iš žemės sklypo į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paklotą šildymo vamzdyną, iš ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmontuoti granulinį šildymo katilą ir jį grąžinti į gyvenamąjį namą; gyvenamajame name pašalinti savavališkai atliktus darbus – išmontuoti 3 vnt. vitrininių langų, vietoje vieno lango įstatyti langą ir duris, sumažinti keturių langų angas, atstatyti dailylentėmis užkalto pirmojo aukšto lango padėtį, išmontuoti stoglangius bei negyvenamoje palėpėje atstatyti pertvarą, sumažinti gyvenamų patalpų plotą, panaikinti dušo, tualeto patalpas, atstatyti stogo konstrukciją, pakeisti stogo dangą ir atstatyti gegnes, iškeltą stogą pažeminti, padaryti, koks buvo anksčiau iki remonto; 2) atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams atlikti šiuos veiksmus atsakovės lėšomis; 3) įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti ūkinį pastatą, kurio stogo konstrukcija patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir išardyti 25 cm aukščio betoninius pamatus (cokolį) su 1,90 m aukščio metaliniais vamzdžiais, pastatytais ties žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1078 ha ploto Žemės sklypas, taip pat 0,0465 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas. Dėl šio nekilnojamojo turto tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi tvarka, patvirtinta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-52-985/2020. Bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1/m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje – G. K. 23/100 dalys, B. S. 23/100 dalys, R. K. 54/100 dalys. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-52-985/2020 taip pat nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nors bendraturtės susitarė dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos, tačiau juose vykdant bet kokius statybos darbus privalo būti bendraturčių sutarimas, kadangi žemės sklypas nėra atidalintas, jis šalims priklauso bendrai. Atsakovė yra atlikusi (atlieka) statybos darbus, kuriems neturi bendraturčių rašytinio sutikimo. Atsakovė atsisako geranoriškai spręsti iškilusias problemas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė, siekdama prie savo naudojamos gyvenamojo namo dalies bei savo naudojamoje žemės sklypo dalyje įsirengti terasą su stogine bei įėjimą iš namo į terasą, kreipėsi į bendraturtes G. K. ir B. S., prašydama duoti sutikimą minėtiems darbams atlikti. Ieškovės išdavė sutikimą, jog atsakovė jos naudojimuisi priskirtoje žemės sklypo dalyje, prie jos naudojimuisi priskirto gyvenamojo namo dalies pasistatytų terasą, kuri būtų įregistruota atsakovės vardu jos nuosavybės teise. Ieškovės sutikime nurodė, kad namo langai, durys turi likti autentiški, kas reiškia, jog ieškovės nesutiko dėl to, kad atsakovė iš savo naudojamos namo dalies įsirengtų įėjimą iš namo į terasą. Dėl to atsakovė yra priversta kreiptis į teismą su reikalavimu, kad tokį įėjimą jai būtų leista įsirengti be ieškovių sutikimo. Įėjimą į terasą ketinama įsirengti iš atsakovei naudojimuisi priskirtos ir jos naudojamos gyvenamojo namo patalpos, kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtos indeksu 1-5. Minėto įėjimo įrengimas niekaip ieškovių teisių ir interesų nepažeidžia ir joms netrukdo. Jis būtų rengiamas iš atsakovės naudojamų patalpų į jos naudojamą terasą. Atsakovė kreipėsi į Marijampolės savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyrių prašydama informuoti, ar durų įrengimui yra reikalingas statybos leidimas, buvo gautas atsakymas, kad statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas ir kad reikia gauti tik bendraturčių sutikimą.
4. Priešieškiniu atsakovė teismo prašė: pripažinti atsakovei teisę be ieškovių G. K. ir B. S. sutikimo atlikti statybos darbus – įsirengti išėjimo duris iš gyvenamojo namo patalpos, kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtos indeksu 1-5, į lauko terasą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ji savavališkos statybos darbų nėra atlikusi, kadangi nei vienam iš ieškinyje nurodytam darbų atlikimui statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Ieškovai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri išnagrinėjusi ieškovų skundus nurodė, kad jų nurodytiems darbams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Ieškovai šį Inspekcijos sprendimą apskundė teismui, tačiau sprendimai nebuvo pakeisti. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė žemės sklype savavališkai pastatė ūkinį pastatą. Šis ūkinis pastatas/stoginė, skirtas malkoms laikyti, žemės sklype stovi nuo 1994-1997 m. Stoginę, gavus žodinį tuometinių gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, šeimininkų sutikimą, pastatė tuometinė žemės sklypo savininkė A. Š. (atsakovės motina). Minėta stoginė susideda iš 2 lentinių sienų ir stogo, neturi durų, viena jos dalis priglausta prie atsakovei priklausančio ūkinio pastato sienos. Kadangi stoginė pastatyta iki 2000 m. liepos 1 d., iki to momento galiojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir 1964 m. CK) numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė dar iki 2000 m. liepos 1 d. Savininkai per 3 metų terminą jokių reikalavimų teisme nereiškė, dėl to jų subjektinė teisė pasibaigė. Atsakovė prašo teismo šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti. Du ieškovų nurodyti langai pakeisti tuometinės namo savininkės A. Š. 2008-2010 m. Langai sumontuoti nekeičiant laikančių konstrukcijų (sumontuoti į tą pačią angą), šiek tiek juos pažeminant. Langai pakeisti namo dalyje, kuri yra priskirta atsakovei ir niekaip nepažeidžia ieškovų teisių. Antrajame aukšte vienas langas (į pietinę pusę) sumontuotas 2015 m. tuometinės savininkės A. Š.. Laikančios konstrukcijos neliestos, pakeista tik tai, jog buvusios durys į balkoną apjungtos ir įmontuotas vienas langas. Vienas langas į rytinę pusę atsakovės pakeistas 2019 m. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 23 straipsnio 25 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Taigi, per minėtą terminą nereiškus jokių rašytinių pretenzijų ir/ar nesikreipus su skundais yra laikoma, kad tokie subjektai sutiko dėl tokių statinių statybos ir rašytiniai sutikimai neprivalomi. Dalis langų pakeista 2008-2015 metais, todėl ieškovų reikalavimas dėl sutikimų nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas. Reikalavimui dėl pakeistų langų 2008-2010 metais atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Dėl stoglangių ir stogo dangos pakeitimo atsakovė nurodė, jog minėti darbai atlikti 2015 m. Dėl šių darbų teisėtumo ieškovai kreipėsi į Inspekciją, kuri nurodė, kad pagal STR 1.01.08:2022 nuostatas (12.4 ir 12.12 punktai) fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas ir kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas ir žemės sklypų bendraturčių savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi. Atmestini ieškovų argumentai dėl atsakovės palėpėje įsirengtos dušo patalpos ir tualeto, kadangi minėta patalpa tuometinės savininkės buvo įrengta ir naudojama nuo 1970 m., tik vėliau buvo pertvarkyta, jose 2000 m. įrengiant tualetą bei vėliau papildomai šalia įrengiant ir dušą. 1995 m. tuometinė namo bendraturtė R. R. notariniu sutikimu sutiko, kad namo bendraturtė A. Š. atliktų mansardos statybą, ką pastaroji vėliau ir atliko. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl ji, būdama vienintele minėto turto savininke, turi teisę nuspręsti ir dėl jo naudojimo, tame tarpe ir dėl šildymo katilo pastatymo. Inspekcija 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimu Nr. 2D-20669 nurodė, kad šildymo katilas ūkiniame pastate įrengtas jį perkeliant iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą, kad vamzdynas paklotas nekertant bendro naudojimo konstrukcijų. Inspekcija jokių pažeidimų nenustatė. Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2022 m. spalio 27 d. Patikrinimo aktu nustatė, kad gaisrinė būklė atitinka bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Pripažino atsakovei teisę be ieškovių G. K. ir B. S. sutikimo atlikti statybos darbus – įsirengti išėjimo duris iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, patalpos, kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtos indeksu 1-5, į lauko terasą. Priteisė iš ieškovės G. K. atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas: 605 Eur už advokato paslaugas, 35 Eur žyminio mokesčio; valstybės naudai 7,14 Eur teismo pašto išlaidų. Priteisė iš ieškovės B. S. atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas: 605 Eur už advokato paslaugas, 35 Eur žyminio mokesčio; valstybės naudai 7,14 Eur teismo pašto išlaidų. Priteisė iš ieškovo S. K. atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas: 605 Eur už advokato paslaugas, 35 Eur žyminio mokesčio; valstybės naudai 7,14 Eur teismo pašto išlaidų.
7. Nustatė, kad ieškovėms ir atsakovei R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1078 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini): ieškovei G. K. priklauso 308/1000 dalys, ieškovei B. S. 308/1000 dalys, atsakovei 384/1000 dalys. Bendraturtėms bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso 0,0465 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini): ieškovei G. K. priklauso 2645/10000 dalys šio žemės sklypo, ieškovei B. S. 2645/10000 dalys, atsakovei 471/1000 dalys. Bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas: ieškovei G. K. priklauso 23/100 dalys, ieškovei B. S. 23/100 dalys, atsakovei 54/100 dalys. Žemės sklypo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nustatyta ir patvirtinta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-52-985/2020.
8. Teismas nurodė, kad ieškovai pareiškė negatorinį reikalavimą kaip savininkai, tačiau tokia pati savininkė yra ir atsakovė. Žemės sklypas nėra vien ieškovų nuosavybė, jis yra bendroji dalinė nuosavybė, o naudojimosi tvarka yra nustatyta teismine tvarka. Teismas sutiko su atsakovės nuomone, jog ieškovai kaip bendraturčiai nesikooperuoja, neieško jokių kompromisų ir iš esmės žiūri tik savo interesų bei ieško būdų ne kaip spręsti situaciją, tačiau priešingai – siekia konfliktines situacijas sukurti ir ieškoti būdų, kaip pakenkti kitam bendraturčiui. Teismo vertinimu, toks bendraturčio elgesys nėra laikytinas tinkamu, juolab kad didžioji dalis darbų, dėl kurių reiškia reikalavimus ieškovai, yra atlikti pakankamai seniai.
9. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimams įpareigoti atsakovę pašalinti atliktų statybos darbų padarinius, grąžinant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą į jų iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, taikytina ieškinio senatis ir jie atmestini.
10. Teismas pažymėjo, jog ieškovai, aptardami visus savo ieškinio reikalavimus nurodė, kad visi atsakovės neteisėti veiksmai – savavalinė statyba, ne vietoje pastatyta tvora, ne vietoje pasodinti medeliai – pažeidžia ieškovų teises. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieškovai nenurodė nei vieno konkretaus jų teisės pažeidimo, kas leido daryti teismui išvadą, kad ieškinys neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
11. Teismas sutiko su atsakovės nurodytais motyvais. Marijampolės savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus atsakyme į užklausą, ar durų įrengimui yra reikalingas statybos leidimas, buvo paaiškinta, jog statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas ir kad reikia gauti tik bendraturčių sutikimą. Tokio sutikimo gavimo tikslu atsakovė į ieškovus kreipėsi, tačiau negavo. Todėl atsakovė pagrįstai prašo teismo leisti jai įrengti išėjimo duris iš gyvenamojo namo, patalpos, kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtos indeksu 1-5, į terasą. Dėl šių motyvų teismas patenkino priešieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų (dėl savavališkos statybos atliktos žemės sklype ir gyvenamajame name), nurodė, jog atsakovė išsamiai pasisakė apie ieškinio reikalavimus, kuriems turėtų būti taikomas ieškinio senaties institutas, t. y. iš esmės teismas nepateikė savarankiškų motyvų dėl ieškinio senaties. Toks teismo procesinis elgesys kelia pagrįstų abejonių, jog nebuvo įsigilinta į ginčo esmę, teismas neįvertino visos civilinės bylos medžiagos, neanalizavo ieškovų pateiktų išsamių rašytinių paaiškinimų ir nevertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą.
1.2. Teismas taikė ieškinio senatį ieškovų reikalavimams visa apimtimi, t. y. tiek dėl reikalavimų žemės sklype nugriauti ūkinį pastatą (stoginę), pažeminti žemės sklypo dalį „B“ 25 cm, pašalinti šioje dalyje įrengtą atraminę sienutę su užtvaru ir atstatyti iškelto sklypo aukštį, pašalinti medinę tvorą bei 1,40 m aukščio tujų gyvatvorę (pasodintą apie 1 m atstumu iki žemės sklypo dalies „A“), šalia jų pasodintas 4 pušis bei 2 egles, išardyti apie 100 kv. m ploto trinkelėmis išklotą automobilių stovėjimo aikštelę (5,5 m x 18,23 m), išmontuoti iš žemės sklypo į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paklotą šildymo vamzdyną, iš ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmontuoti granulinį šildymo katilą ir jį grąžinti į gyvenamąjį namą, tiek dėl reikalavimų gyvenamajame name pašalinti savavališkai atliktus darbus – išmontuoti 3 vnt. vitrininių langų, vietoje vieno lango įstatyti langą ir duris, sumažinti keturių langų angas, atstatyti dailylentėmis užkalto pirmojo aukšto lango padėtį, išmontuoti stoglangius bei negyvenamoje palėpėje atstatyti pertvarą, sumažinti gyvenamų patalpų plotą, panaikinti dušo, tualeto patalpas, atstatyti stogo konstrukciją, pakeisti stogo dangą ir atstatyti gegnes, iškeltą stogą pažeminti, padaryti, koks buvo anksčiau iki remonto, nors atsakovė, prašydama taikyti ieškinio senatį, pasisakė tik dėl dalies statybos darbų: 1) stoginės, kuri, atsakovės teigimu, žemės sklype stovi nuo 1994-1997 m., kurią, gavus žodinį tuometinių gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šeimininkų sutikimą, pastatė tuometinė žemės sklypo savininkė; 2) gyvenamojo namo – esą Inspekcija atliko patikrinimą ir savavališkos statybos nenustatė, tad jokie savavališki gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai nebuvo atlikti (šis teismo cituojamas atsakovės atsiliepimo į ieškinį motyvas nesusijęs su ieškinio senaties taikymu); 3) dviejų langų gyvenamajame name keitimo, kurie, atsakovės teigimu, buvo pakeisti tuometinės namo savininkės 2008-2010 m.; 4) vieno lango, kuris antrajame aukšte (į pietinę pusę) sumontuotas 2015 m. tuometinės savininkės; 5) vieno lango antrajame aukšte (į rytinę pusę), kuris atsakovės pakeistas 2019 m. Taigi, atsakovė net nereiškė prašymo taikyti ieškinio senatį dėl visų savo reikalavimų.
1.3. Atsakovė siekė suklaidinti teismą, pateikdama įrodymus apie kitą statinį – 11,40 kv. m pavėsinę, kai ieškiniu reikalaujama nugriauti 6 kv. m stoginę, t. y. visiškai kitą statinį. Teismas, neįsigilinęs į ieškovių pateiktus rašytinius paaiškinimus, nepateikdamas jokių argumentų, kodėl, jo manymu, 11,40 kv. m pavėsinė ir stoginė yra tie patys statiniai, priėmė sprendimą taikyti ieškinio senatį. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas vienas inžinerinis statinys – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenys užfiksuoti 2013 m. rugpjūčio 13 d., statybos metai 2011 m., 2013 m. rugpjūčio 13 d. matininkės S. S. parengtame statinių išdėstymo plane ši stoginė, kuri žymima simboliu st, įbraižyta žemės sklypo dalyje, kuria naudojasi ieškovės, taigi tai nėra ginčo stoginės statinys. S. S. parengtame statinių išdėstymo plane atsakovės naudojamoje dalyje nėra įbraižytos 6 kv. m ploto stoginės. Atsakovė 2020 m. gegužės mėn. kreipėsi į ieškovus, prašydama leisti statyti stoginę, taigi pripažino, jog yra šios stoginės statytoja. Iš ieškovių 2020 m. birželio 22 d. atsakymo į prašymą dėl sutikimo išdavimo matyti, kad ieškovės nesutiko su stoginės statyba, nes nebuvo pateikti jos brėžiniai.
1.4. Vienerių metų pretenzijos pateikimo terminas galiojo tik laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Iki 2014 m. sausio 1 d. pretenzijas dėl statinių, pastatytų neturint gretimo žemės sklypo ar žemės sklypo bendraturčių sutikimo, buvo galima pareikšti žodžiu. Atsakovė gyvenamojo namo dalies savininke tapo 2016 m. rugsėjo 5 d., ji nepateikė įrodymų, jog stoginė pastatyta iki 2016 m. gruodžio 31 d., kuomet galiojo jos nurodyta SĮ nuostata, todėl jos argumentai dėl ieškinio senaties taikymo privalėjo būti atmesti.
1.5. Teismo sprendimo dalis dėl gyvenamajame name atliktų langų pakeitimo yra neaiški ir neišsami, nes ieškiniu reikalaujama išmontuoti 3 vnt. vitrininius langus, vietoje vieno lango, įstatyti langą ir duris, sumažinti keturių langų angas, tačiau teismas nedetalizavo, kurie du iš minėtųjų langų yra keisti 2008-2010 m., kuris keistas 2015 m.
1.6. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, jog gyvenamojo namo kadastro duomenys nustatyti 2005 m. rugpjūčio 18 d., t. y. tais pačiais metais, kai baigta jo rekonstrukcija, padidinusi gyvenamojo namo plotą, kuri įteisinta 2007 m. vasario 19 d., 2007 m. lapkričio 8 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktais. Jokie kadastro duomenų pakitimai po 2016 m. rugsėjo 5 d., kuomet atsakovė tapo gyvenamojo namo 54/100 dalių savininke, nėra fiksuoti. Negana to, atsakovė 2020 m. vasario 28 d. su ieškovėmis sudarė Taikos sutartį dėl Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Šios Taikos sutarties 1 punktu atsakovė pripažino, kad gyvenamasis namas Taikos sutarties sudarymo dieną atitiko VĮ Registrų centro 2007 m. lapkričio 19 d. sudarytą Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų statinių, butų dalių plotų paskaičiavimo, NT objekto formavimo projektą, t. y. atsakovė patvirtino, kad jokie pakeitimai gyvenamojo namo išplanavime (tame tarpe ir jo palėpėje bei fasade) nebuvo daryti laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. vasario 28 d.
1.7. Atsakovė pripažino, jog vieną langą antrajame aukšte (į rytinę pusę) pakeitė 2019 m., dėl to teismo sprendimas taikyti bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas, nes ieškinys pareikštas 2022 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus 3 metams nuo lango pakeitimo darbų.
1.8. Teismo išvada, kad ieškovės neturi teisės gintis negatorinio ieškinio institutu dėl to, kad jų teises pažeidžia kita nekilnojamųjų daiktų savininkė – bendraturtė, yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-883/2024).
1.9. Teismui netinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius, netinkamai paskirstyta šalių įrodinėjimo pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovės neprivalėjo įrodinėti, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidžia atsakovės elgesys, joms šioje byloje pakako įrodyti, kad jų teisės yra pažeistos ir nurodyti konkrečius jų teisių pažeidimus.
1.10. Teismas iš visų ieškovių nurodytų atsakovės padarytų pažeidimų vertino tik du aspektus – ne vietoje pastatytą tvorą ir ne vietoje pasodintus medelius, nors atsakovė yra padariusi daugiau ieškovių teisių pažeidimų.
1.11. Teismas nepagrįstai nepripažino bendraturčių (ieškovių) teisių pažeidimo fakto, kad atsakovė darbus žemės sklype ir gyvenamajame name atliko be ieškovių sutikimo, pastatė statinius, kurie riboja ieškovių teisę naudotis žemės sklypu, kelia grėsmę gyvenamojo namo konstrukcijoms. Atsakovė prieš statybos darbus atlikimą nesikreipė į ieškoves, taigi nebendradarbiavo, nesiekė derinti interesų. Tokiu būdu atsakovė pažeidė SĮ 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimą. Toks reikalavimas, net ir esant nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, yra įtvirtintas dėl teritorijų planavimo dokumentuose nurodomų sklypo užstatymo intensyvumo ir sklypo užstatymo tankio rodiklių, t. y. atsakovei pastačius 6 kv. m ploto stoginę pasikeitė žemės sklypo užstatytas plotas, ieškovėms apribojamos galimybės užstatyti jų naudojamą žemės sklypo dalį neviršijant sklypo užstatymo intensyvumo ir sklypo užstatymo tankio rodiklių.
1.12. Atsakovė žemės sklypo dalį „B“ pakėlė 25 cm, be žemės sklypo bendraturčių sutikimo pastatė atraminę sienutę su užtvara, kuri pagal techninius parametrus (aukštis nuo 0,80 m iki 1,0 m) priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, įbetonavo metalinius vamzdžius, įstatė cokolį, užvežė keletą mašinų žemių ir išsikėlė sklypą, dėl šių atsakovės veiksmų pažeidžiamos ieškovių teisės, nes joms paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje „A“ kaupiasi lietaus vanduo, kuris taip pat bėga į ieškovėms priklausantį ūkinį pastatą 2I1/ž, už atraminės sienelės laikosi drėgmė ir formuojasi samanos, neauga augalai, nes užstojama pietinė saulės šviesa.
1.13. Atsakovė žemės sklypo dalį „B“ (taškuose nuo 19 iki 27 ir nuo 27 iki 26) aptvėrė 25 cm aukščio betoniniais pamatais (cokoliu) su metaliniais vamzdžiais, užtvėrė medinę tvorą (statinio aukštis apie 84 cm) bei apsodino 1,45 m aukščio tujų gyvatvore (nuo 85 iki 90 cm atstumu iki žemės sklypo dalies „A“), šalia tujų gyvatvorės, neišlaikydama atstumo iki naudojamo žemės sklypo ribos, pasodino 4 pušis ir 2 egles. Ieškovėms priskirta naudotis žemės sklypo dalis taškuose nuo 27 iki 26 ribojasi su atsakovės pastatyta tvora ir tujų gyvatvore, kuri meta šešėlį šiaurės kryptimi. Tujos užstoja pietinę, vietomis rytinę saulės šviesą. Nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (2022 m. sausio 18 d. redakcija) taikomos santykiams tarp gretimų žemės sklypų savininkų, jos pagal analogiją turėtų būti taikomos ir ginčo situacijoje. Šių taisyklių priede nurodytas mažiausias leistinas atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu. Tokiu atveju gyvatvorė veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama iki 2 m aukščio išskyrus šiaurinę sklypo pusę (tarp 315° ir 45°), kur gyvatvorė formuojama iki 1,3 m aukščio. Taigi, taikant teisės analogiją, atsakovė pažeidė Taisyklių priedo lentelės 4 punkto reikalavimus.
1.14. Atsakovė žemės sklypo dalyje „B“ 2020 metais įrengė daugiau nei 100 kv. m ploto (5,5 m x 18,23 m) trinkelėmis išklotą I grupės nesudėtingą statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra prie pat bendraturčių daržo. Tokiu būdu atsakovė pažeidė SĮ 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimą, nes, statydama automobilių stovėjimo aikštelę bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, turėjo gauti rašytinį bendraturčių (ieškovių) sutikimą, kuris nebuvo gautas. Be to, lietaus metu nuo automobilių stovėjimo aikštelės į ieškovių valdomą žemės sklypo dalį bėga tepaluotas vanduo, kas kenkia daržams, t. y. pastatydama šį statinį atsakovė nepasirūpino tinkamu lietaus nutekėjimu, nekenkiant trečiųjų asmenų (ieškovių) interesams, dėl ko minėtas statinys pažeidžia ieškovių teises.
1.15. Atsakovė 2017 m. nuo gyvenamo namo per kiemą į ūkinį pastatą „4iž“ patiesė šildymui vamzdžius, kitais metais ūkiniame pastate be žemės sklypo bendraturčių sutikimo įsirengė katilinę. Tokiu būdu atsakovė faktiškai neteisėtai pakeitė ūkinio pastato paskirtį į katilinę nesilaikydama priešgaisrinės saugos reikalavimų, kadangi prie minėtos katilinės iš abiejų pusių pristatė du medinius priestatus, pačią katilinę apšildė itin degia polistirolo medžiaga. Pagal statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-15, galiojusių nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., 13 punktą), katilines, pristatytas prie degiųjų ir lengvai užsiliepsnojančių medžiagų sandėlių, išskyrus pačių katilinių kuro sandėlius, projektuoti draudžiama.
1.16. Atsakovė gyvenamajame name, jos naudojamose patalpose pirmajame ir antrajame aukšte daugiau nei 10 proc. padidino trijų langų angas, sumontavo langus (beveik siekiančius patalpų grindis), taip pat antrajame namo aukšte vietoje lango ir durų iš (duomenys neskelbtini) pusės padidinant angą padarė tik langą, o duris panaikino, iš (duomenys neskelbtini) pusės pirmajame aukšte panaikino langą užkaldama jį dailylentėmis, sumontavo vieną didelį langą bei panaikino duris į balkoną, sumontavo du stoglangius bei negyvenamoje palėpėje, kurios naudojimosi tvarka nėra nustatyta, įrengė gyvenamas patalpas (išgriovė pertvaras, įrengė dušo patalpas, tualeto patalpą). Gyvenamojo namo dalyje atsakovė taip pat pakėlė stogo konstrukcijas, kurios šiuo metu užeina ant ieškovių naudojamo kamino, pakeitė stogo gegnes, iš (duomenys neskelbtini) pusės pakeitė stogo dangą ir apšiltino pastatą. Iš (duomenys neskelbtini) pusės gyvenamo namo stogo danga buvo šviesiai pilkos spalvos, o šiuo metu stogo danga skirtingų spalvų (atsakovė dalį dangos pakeitė į tamsiai rudą). Atsakovė bendro naudojimo palėpės patalpoje 2015 m. rudenį įmontavo du stoglangius. Įstatydama stoglangius palėpėje, 13,75 kv. m apimtimi pasididino gyvenamų patalpų plotą. Vėliau išgriovė negyvenamoje palėpėje sieną. Gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbus atsakovė jau yra atlikusi be ieškovių sutikimo. Ji proceso metu keitė savo poziciją, iš pradžių teigė, kad bendraturčių sutikimas gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbams nebuvo reikalingas, vėliau laikėsi pozicijos, kad ieškovės su remonto darbais sutiko nereikšdamos pretenzijų, kol galiausiai pateikė priešieškinį, prašydama leisti atlikti durų angos iškirtimo į terasą darbus. Atsakovė neįgyvendino jai, kaip atsakovei negatorinio ieškinio atveju tenkančios pareigos įrodyti, jog ji elgėsi teisėtai – akivaizdu, kad atlikti gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbai, kurie buvo atliekami be bendraturčių sutikimo, yra neteisėti, atitinkamai juos privalu pašalinti, atstatant gyvenamąjį namą į pradinę padėtį.
1.17. Apie atlikus darbus – stogo iškėlimą, šiferio pakeitimą, langų išdidinimą ir t.t. – atsakovė teikė paaiškinimus administracinėje byloje Nr. el3-307-423/2021, 2021 m. spalio 21 d. baigiamoje kalboje atsakovė paaiškino, kad išsikėlė stogą, tiksliai kiek iškeltas pasakyti negalėjo (10 cm ar daugiau), pakeitė šiferį, teigdama, jog nori gyventi komfortiškai ir ekonomiškai. Patenkinus ieškovių prašymą buvo išreikalauta ir prie šios civilinės bylos prijungta administracinė byla Nr. el3-307-423/2021, tačiau pirmosios instancijos teismas šios bylos medžiagos nevertino.
1.18. Ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateikė konkrečius argumentus, kodėl visi atsakovės gyvenamojo namo fasado keitimo darbai (angų kirtimas, didinimas, stogo dangos keitimas) neatitinka gyvenamojo namo architektūrinės estetikos reikalavimų, pažeidžia jo vientisą vaizdą, atitinkamai mažina ieškovių gyvenamojo namo dalies vertę – dėl šios priežasties jos nepritaria minėtiems atliktiems gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbams.
1.19. Teismas nemotyvavo, kodėl yra nepagrįsti ieškovų reikalavimai įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti stoginę, kurios stogo konstrukcija patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir išardyti 25 cm aukščio betoninius pamatus (cokolį) su 1,90 m. aukščio metaliniais vamzdžiais, pastatytais ties žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba. Atsakovė yra pastačiusi stoginę, kurios stogo konstrukcija patenka į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją, ši stoginė yra pastatyta nesilaikant minimalaus 3 m atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, dėl ko, nesant ieškovų sutikimo, atsakovė privalo pašalinti savavališką statybą – stoginę nugriauti. Atsakovė pateikė neva (duomenys neskelbtini) žemės sklypo buvusių savininkų (E. P. ir O. M.) 1995 metais išduotus sutikimus garažo, besiribojančio su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), statybai, tačiau Nekilnojamojo turto registro išraše apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su istorija užfiksuota, kad minėtieji asmenys niekuomet nebuvo gretimo žemės sklypo savininkais ir jų sutikimas nesudarė teisinio pagrindo statyti garažo arčiau žemės sklypų ribos, juolab kad toks sutikimas stoginės atveju, net jei būtų išduotas tinkamų subjektų, negaliotų, nes stoginė pastatyta ženkliai vėliau, ji ir garažas nėra tie patys nekilnojamojo turto objektai.
1.20. Atsakovė žemės sklype dalyje „B“ pastatė apie 2 m. aukščio tvorą (25 cm cokolis ir apie 1,90 m aukščio metaliniai strypai). Tvoros cokolis aptvertas nesant nuolydžio ir lietaus vandens nuotekų sistemos, dėl ko ieškovams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaupiasi lietaus vanduo, be to, tvora pastatyta šalia jau buvusios vielinės tvoros, dėl ko tarp tvorų auga žolės ir tokiu būdu gadinamas estetinis aplinkos vaizdas, be to, nėra išlaikytas atstumas tvoros aptarnavimui. Pradėjus rytinės tvoros statybos darbus ieškovai bandė kalbėti su atsakovės sutuoktiniu, tačiau jis kategoriškai nurodė savo žemėje darantis ką nori. Atsakovės įrengtos tvoros cokolis trukdo nutekėti paviršiniam vandeniui, atsakovė ignoruoja šią problemą, neieško visiems savininkams priimtino sprendimo, dėl ko pastatyta tvora pažeidžia STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1 punkto reikalavimus.
1.21. Teismo sprendimo dalis dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo patenkinimo yra visiškai nemotyvuota. Teismas nenurodė, su kokiais atsakovės motyvais sutinka. Savo motyvuose teismas tik nurodė, kad sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, tačiau nemotyvavo, kodėl nesutinka su ieškovių pozicija nesutikti leisti atsakovei įrengti išėjimo duris iš gyvenamojo namo patalpos į terasą. Teismas nesirėmė teismų praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, siekiant gauti sutikimą atlikti kapitalinio remonto darbus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame objekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Ieškovės nurodė konkrečias nesutikimo su durų įrengimo į terasą priežastis, išdėstė faktines aplinkybes, kokiu būdu atsakovė siekė išgauti minėtą sutikimą. Jos akcentavo, jog gyvenamasis namas yra autentiškas, šalių supratimas apie grožį skiriasi: ieškovėms yra gražu ir estetiška senovinis pastatas, saugantis senelių ir prosenelių atminimą, o atsakovei gražu modernizmas ir šiuolaikiški sprendimai. Po atsakovės savavališkos gyvenamojo namo rekonstrukcijos ieškovių dalies namo vertė sumažėjo, galimai atsakovė to siekė, nes po ieškovės B. S. motinos mirties atsakovė buvo atėjusi pas bendraturtes ir prašė parduoti gyvenamojo namo dalį, vėliau atsakovės sutuoktinis ne kartą ieškovėms skambino ir primygtinai prašė parduoti savo gyvenamojo namo dalį. Gyvenamasis namas yra senos statybos (1938 m.) ir laikui bėgant galimai būtų įtrauktas į architektūros paveldą. Be to, R. R. pardavė pusę gyvenamojo namo dalį A. Š. su sąlyga, kad ši architektūrinio namo vaizdo nekeis. Tai buvo žodinis sutarimas, tačiau gyvenant taikiai, A. Š. prašymu R. R. geranoriškai sutiko pakeisti vienos palėpės paskirtį ir įsirengti kambarį. Su A. Š. gyvenimas buvo taikus, jokių nesutarimų nebuvo nei dėl žemės, nei dėl namo, tačiau kai A. Š. turtą padovanojo savo dukrai (atsakovei), šalių bendradarbiavimas iš esmės pasikeitė, atsakovė nuo 2015 m. pradėjo gyvenamojo namo rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo.
1.22. Teismas nevertino aplinkybės, jog statydama terasą atsakovė pasinaudojo ieškovių sutikimu, kuris yra sąlyginis (statybos darbų metu gyvenamojo namo 2005 m. rugpjūčio 19 d. projektas neturi būti keičiamas (namo langai, durys turi likti autentiški, tokie kokie yra užfiksuoti 2005 m. rugpjūčio 19 d.)). Atsakovė pasistatė terasą, tikėdamasi ateityje priversti ieškoves sutikti su langų didinimu ir angos durims iškirtimu, motyvuodama tuo, kad negali patekti į terasą iš gyvenamojo namo. Išėjimo į terasą nebuvimas nedaro naudojimosi terasa neįmanomo, atsakovė ja naudojasi jau beveik trejus metus.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškinys buvo atmestas ne tik dėl ieškinio senaties, kas yra savarankiškas reikalavimų atmetimo pagrindas, ieškovų reikalavimai buvo atmesti ir kaip neįrodyti.
2.2. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovių teisės nėra pažeidžiamos.
2.3. Atsakovė nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2016 m. rugsėjo 5 d., prieš tai jis priklausė atsakovės motinai. Stoginė, skirta malkoms laikyti, žemės sklype stovi nuo 1994-1997 m. Stoginę, gavusi žodinį tuometinių gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šeimininkų sutikimą, pastatė tuometinė žemės sklypo savininkė. Stoginė susideda iš 2 lentinių sienų ir stogo, neturi durų, viena jos dalis priglausta prie atsakovei priklausančio ūkinio pastato sienos. Atsakovė neatliko stoginės statybos darbų, ji stovi atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje ir yra pastatyta prie atsakovei priklausančio ūkinio pastato, dėl to ieškovų teisės nėra pažeidžiamos ar apribojamos.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad stoginė malkoms laikyti nėra įregistruota VĮ Registrų centre ir nebuvo įbraižyta ieškovų iniciatyva sudarytame 2013 m. rugpjūčio 13 d. matininkės S. S. statinių išdėstymo plane. Tokio statinio registracija nėra privaloma, tai yra iš lentų sukalta stoginė skirta malkoms susikrauti, kad apsaugoti jas nuo lietaus. 2013 m. rugpjūčio 13 d. statinių išdėstymo plane įbraižyti registruoti statiniai (jame taip pat nėra įbraižyti ieškovų šiltnamis, voljeras, lauko židinys ir/ar kiti statiniai).
2.5. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovė klaidino teismą teigdama, kad ši stogine malkoms laikyti, kurios plotas apie 6 kv. m, ir stoginė (pavėsinė), kurios plotas 11,40 kv. m, yra tie patys statiniai, kadangi atsakovė niekada taip neteigė (žr. atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį 17-22 punktus). Inspekcijos 2016 m. vasario 4 d. atsakyme yra kalbama apie pavėsinę, o ne apie stoginę malkoms laikyti. Patys ieškovai dėl to klaidina teismą.
2.6. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad neva atsakovė 2020 m. gegužės mėnesį prašydama duoti sutikimą terasos su stogine statybai pripažino, kad ji yra stoginės, skirtos malkoms laikyti, statytoja. Atsakovė paaiškino teismui, kad ji 2020 m. gegužės mėnesį kreipėsi į ieškovus su prašymu duoti sutikimą įsirengti prie savo naudojamos namo dalies ir jos naudojamoje žemės sklypo dalyje prie namo lauko terasą su stogine virš terasos. Ieškovams taip pat buvo pateikti brėžiniai su pavaizduota terasa su stogine. Ieškovės terasą įsirengti leido, o stoginės virš terasos neleido. Dėl to stoginė virš terasos, kurios nėra, ir stoginė malkoms laikyti, kuri egzistuoja, yra skirtingi statiniai. Ieškovai nepagrįstai bando tai susieti teigdami kad stoginę malkoms laikyti statė atsakovė.
2.7. Atsakovės naudojama žemės sklypo dalis visuomet buvo apie 25 cm aukščiau nei ieškovų naudojama žemės sklypo dalis bei tam pagrįsti pateikė pačių ieškovų darytą fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad naudojamų žemės sklypo dalių aukščiai jau tuo metu, t. y. iki naudojimosi tvarkos nustatymo, skyrėsi. Teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustačius dalis, kurias kiekvienas iš savininkų valdys, disponuos ir jomis naudosis, atsakovės naudojamai žemės sklypo ribai persikėlus apie 11 metrų į šiaurinę sklypo pusę, atsakovė tik išlygino jos valdomą ir naudojamą žemės sklypo dalį. Kadangi žemės sklypo aukščiai skyrėsi, atsakovė pagal nustatytas naudojimosi ribas pastatė bortelį, kad atskirti ir pažymėti ribas bei dėl aukščių skirtumo. Priešingai, nei nurodė ieškovai, bortelis ne tik sulaiko lietaus vandenį, bet ir gruntą. Tokias aplinkybes nurodė ir Inspekcija 2020 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 2D-9415.
2.8. Atsakovė teismui pateikė įrodymus (fotonuotraukas), kad lietaus vanduo minėtoje ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje susidaro dėl to, kad į jį bėga visas nuo ieškovų naudojamo gyvenamojo namo dalies stogo per įrengtą lietvamzdį nubėgantis lietaus vanduo (žr. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 27 punktą ir jo priedą Nr. 4).
2.9. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė STR 2.02.09:2005 reikalavimus, kadangi paliko nuotekoms tekėti į gretimą sklypą. Ieškovai nuo lietaus nutekančio vandens nesurenka ir leidžia jam laisvai nubėgti į žemės sklypą, dėl ko vanduo kaupiasi, tuo tarpu atsakovė jokių nuotekų į ieškovo sklypo dalį nėra nuvedusi ir tokių įrodymų ieškovai nėra pateikę. Atraminė sienelė sulaiko ir neleidžia po lietaus vandeniui nuo atsakovės sklypo nutekėti į ieškovų naudojamą Žemės sklypo dalį. Dėl to ieškovų teisės nėra ne tik pažeidžiamos, priešingai – atraminė sienelė (bortelis) sulaiko tiek lietaus vandenį, tiek ir gruntą, kad jis nebėgtų į ieškovų naudojamą žemės sklypą, taip pat žymi naudojamas žemės sklypo dalies ribas.
2.10. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad dėl minėtos atraminės sienelės laikosi drėgmė, neauga augalai, nes užstojama saulės šviesa, neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad tvorelės aukštis su borteliu (matuojant nuo žemės) yra tik 60 cm, minėtos tvorelės ažūriškumas yra 50%, t. y. daug didesnis šviesos pralaidumas nei nustato teisės aktai, augalai už jos auga puikiai. Inspekcija 2021 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2D-222444 nurodė, kad atitvaras pagal aukščio parametrus nelaikomas statiniu ir SĮ nuostatos jam netaikomos.
2.11. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad atsakovės augalai pasodinti per arti prie jų ribos, kadangi atsakovės augalai nuo ieškovių ribos pasodinti daugiau nei už 1 metro, tuo tarpu ieškovių augalai priglausti prie pat tvoros (ribos).
2.12. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, jog jų pusėje auga samanos, kadangi iš nuotraukos (žr. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 30 punktą) matyti, kad samanos auga atsakovės pusėje, nes tai šiaurinė pusė ir pavėsį sudaro ieškovių augalai. Ieškovių pusė yra pietinė, tvorelė žema, augalai ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje auga gerai, jie auga iki pat naudojamos sklypo ribos.
2.13. Atsakovės tujos yra pasodintos daugiau nei 1 metro atstumu nuo naudojamo žemės sklypo ribos. Šią aplinkybę patvirtina Inspekcijos 2021 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 2D-222444. Atsakovė nurodė, kad tujų viršūnės nuolat pakerpamos, išlaikant apie 1,3 m aukštį. Tuo tarpu ieškovų augalai auga (tai matosi iš atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedų Nr. 4, 5, 6) ir ribojasi su naudojamos žemės sklypo dalies riba, t. y. ieškovai jokio atstumo nuo ribos net nėra palikę, augalus augina iki pat ribos, šie vietomis net įeina į atsakovės ribas.
2.14. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad atsakovė pasodino 4 pušis ir 2 egles neišlaikydama atstumo. Šie augalai yra dekoratyviniai: trijų pušelių aukštis yra tik 40 cm, vienos pušies aukštis siekia 152 cm, ji pasodinta 3 metrų atstumu nuo ribos ir jau yra pasiekusi savo maksimalų augimo aukštį. Dekoratyvinės eglutės taip pat yra žemaūgės, vienos iš jų aukštis yra tik 88 cm, kita dar žemesnė. STR 2.02.09:2005 9 priedo 5.1 punkte numatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, atstumas – 2 m.
2.15. Atsakovė teismui pateikė duomenis, kad dalis kiemo trinkelių (apie 50 kv. m) išklota tuometinės žemės sklypo savininkės 1996-1997 metais, kita dalis (apie 40 kv. m) išklota 2020 m. atsakovės po to, kai Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir minėta žemės sklypo dalis naudojimuisi atiteko atsakovei. Ieškovės teigia, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra prie pat bendraturčių daržo, tačiau iš ieškovų pateiktų nuotraukų matyti, kad į pietinę pusę nuo trinkelių iki bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalies atstumas yra apie 4-5 metrai.
2.16. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad nuo aikštelės bėga tepaluotas vanduo, kadangi tokių aplinkybių nenustatė Inspekcija, nagrinėdama ieškovų skundą. Inspekcija 2021 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2D-222444 nurodė, kad tarp automobilių stovėjimo aikštelės dangos ir įrengtos atraminės sienelės yra apie 4 metrų pločio vejos tarpas, kur vanduo turi galimybę susigerti, jog aikštelės danga įrengta taip, kad lietaus vanduo nepatektų į bendrasavininkų sklypo dalį.
2.17. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė, dėl to nėra reikalingas nei vieno ieškovo sutikimas ar leidimas naudotis minėtu ūkiniu pastatu. Ieškovė turi teisę nuspręsti, kaip juo naudotis, įskaitant ir dėl šildymo katilo pastatymo.
2.18. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad šildymo katilas įrengtas netinkamai, kad yra pažeistos priešgaisrinės saugos taisyklės. Inspekcija, išnagrinėjusi ieškovų skundą, 2022 m. lapkričio 15 d. pranešime Nr. 2D-20669 nurodė, kad šildymo katilas ūkiniame pastate įrengtas jį perkeliant iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą bei kad vamzdynas paklotas nekertant bendro naudojimo konstrukcijų. Inspekcija jokių pažeidimų nenustatė. Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2022 m. spalio 27 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad gaisrinė būklė atitinka bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavus.
2.19. Atsakovė teismui pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad minėtas vamzdynas buvo klotas dar 2015 m. birželio 30 d. ir tam jokių ieškovų prieštaravimų nebuvo išreikšta.
2.20. Dėl reikalavimo gyvenamajame name pašalinti savavališkai atliktus darbus – išmontuoti 3 vnt. vitrininių langų, vietoje vieno lango įstatyti langą ir duris, sumažinti keturių langų angas, atstatyti dailylentėmis užkalto pirmojo aukšto lango padėtį, išmontuoti stoglangius bei negyvenamoje palėpėje atstatyti pertvarą, sumažinti gyvenamų patalpų plotą, panaikinti dušo, tualeto patalpas, atstatyti stogo konstrukciją, pakeisti stogo dangą ir atstatyti gegnes, iškeltą stogą pažeminti, padaryti koks buvo anksčiau iki remonto ieškovai jau kreipėsi į Inspekciją, kuri nenustatė savavališkos statybos fakto.
2.21. 2 langai pakeisti dar tuometinės namo savininkės 2008-2010 m., langai sumontuoti nekeičiant laikančių konstrukcijų (sumontuoti į tą pačią angą, šiek tiek juos pažeminant). Langai pakeisti namo dalyje, kuri ir yra paskirta naudojimuisi atsakovei, nepažeidžia ieškovų teisių. Antrajame aukšte vienas langas (į pietinę pusę) sumontuotas 2015 m. tuometinės savininkės. Laikančios konstrukcijos taip pat neliestos, pakeista tik tai, kad buvusios durys į balkoną apjungtos ir įmontuotas vienas langas. Vienas langas į rytinę pusę atsakovės pakeistas 2019 m. Remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu (SĮ 23 straipsnio 25 dalis), rašytiniai sutikimai yra neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Per minėtą terminą nereiškus jokių rašytinių pretenzijų ir/ar nesikreipus su skundais yra laikoma, kad tokie subjektai sutiko dėl tokių statinių statybos ir rašytiniai sutikimai neprivalomi.
2.22. Stoglangių ir stogo dangos pakeitimo darbai buvo atlikti 2015 m. Dėl minėtų darbų teisėtumo ieškovai kreipėsi į Inspekciją, kuri nurodė, kad pagal STR 1.01.08:2022 nuostatas (12.4 ir 12.12 punktai) fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas ir kiti statybos darbai (taip pat ir apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas ir žemės sklypų bendraturčių savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai pagal STR 1.07.01:2010 6 priedą neprivalomi. Taigi, minėtas aplinkybes Inspekcija yra ištyrusi ir dėl to pateikusi savo sprendimą.
2.23. Atsakovė teismui pateikė duomenis, kad lango užkalimo pirmajame aukšte dailylentėmis darbai buvo atlikti remiantis gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu bei 1997 m. sausio 6 d. išduotu leidimu atlikti darbus. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pagal minėtą projektą atlikti darbai buvo inventorizuoti bei registruoti viešajame registre.
2.24. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad stogo danga iš asbestinio šiferio į beasbestinį pakeista bei stogo apšiltinimo darbai atlikti 1997 m., tai buvo numatyta Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte. Jokios laikančios konstrukcijos nebuvo keičiamos, stogas buvo apšiltintas, dėta plėvelė ir medžio tašai, reikalingi stogo dangai pritvirtinti. Namo apšiltinimas taip pat buvo numatytas Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte, namo apšiltinimas atliktas 2014 m. Inspekcija 2021 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2D-222444 nurodė, kad darbai buvo atlikti 1996-2005 metais, turint Marijampolės apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 6 d. išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos darbai užbaigti 2007 m. lapkričio 19 d. aktu.
2.25. Dušo patalpa tuometinės savininkės buvo įrengta ir naudojama nuo 1970 m. Ši patalpa tik vėliau buvo pertvarkyta, kaip ir kitos atsakovės naudojamos patalpos, jose 2000 metais įrengiant tualetą bei vėliau papildomai šalia įrengiant dušą. 1995 m. tuometinė namo bendraturtė R. R. notariniu sutikimu sutiko, kad namo bendraturtė A. Š. atliktų mansardos statybą. Nei tualeto patalpos, nei dušo patalpos įrengimas mansardoje, kuri pastatyta tuometės savininkės, iš kurios teises vėliau perėmė atsakovė, nepažeidžia ieškovų teisių ir jų neapriboja.
2.26. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad metalinio tinklo tvora su metaliniais strypais yra sumontuota pačių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų, dėl minėtų darbų atlikimo su atsakove taip pat niekas nederino. Atsakovė taip pat pateikė teismui įrodymus, kad patys ieškovai jau prieš tai be jokio suderinimo su atsakove buvo įrengę betoninę užtvarą, ant kurios ir buvo pastatę tvorą. Dėl to atsakovė šalia jau esamo ir pačių ieškovų įrengto bortelio pastatė tokio paties aukščio gražų ir lygų betoninį bortelį bei šalia ieškovų įrengtos vielinės tvoros pastatė ažūrinę tvorą. Tvoros ažūriškumas šiuo atveju nėra mažesnis nei 50 procentų bendro tvoros ploto. Ieškovių žemė yra pietinėje pusėje, šešėlis nekrenta.
2.27. Ieškovai nepagrįstai nurodė, jog teismas padarė išvadą, kad ieškovės neturi teisės gintis reikšdamos negatorinį ieškinį. Teismas tokios išvados nepadarė, o nurodė, kad ieškovai, pareiškę negatorinį ieškinį, neįrodė, kad jų teisės būtų pažeidžiamos.
2.28. Nors ieškovai akcentuoja, kad atsakovė darbus atliko be ieškovų sutikimo, tačiau jie patys niekada nėra prašę atsakovės sutikimo, pvz., atsakovė augalus augina daugiau kaip 1 m nuo naudojamų dalių ribos, tuo tarpu ieškovai iki pat ribos ir net augalams peržengiant ribą; ieškovai yra pasistatę metalinį garažą prie pat sklypo ribos, stoginę su akmenine siena, kuri remiasi į atsakovės naudojimuisi priskirtą namo dalies medinę sieną (užeina ant sienos apie 30 cm). Tai akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises, nes akmeninė siena nėra izoliuota nuo medinės sienos. Akmuo gadina šią sieną bei jos apdailą, atsakovei apribota galimybė prieiti prie pastato konstrukcijų (apriboja dažymo darbus, pūdo medį ir pan.). Ieškovai be atsakovės sutikimo taip pat yra pasistatę ūkinį pastatą, įrengę tvoras, kiemą išgrindę akmeninis, pasistatę atramines akmenines sieneles, lauko židinius ir kt. Ieškovai taiko skirtingus standartus – tam, ką atlieka jie, bendraturčio sutikimo nereikia, o tam, ką daro atsakovė – jų sutikimas reikalingas.
2.29. Teismo patenkintas atsakovės prašymas pripažinti atsakovei teisę be ieškovų sutikimo atlikti statybos darbus – įsirengti išėjimo duris iš gyvenamojo namo patalpos į lauko terasą – nepažeidžia ieškovių teisių ir interesų, nedaro įtakos jų valdomoms ir naudojamoms patalpos, kadangi minėtas įėjimas būtų įrengiamas iš atsakovės naudojamų patalpų į jos naudojamą lauko terasą.
2.30. Namas neturi jokių išskirtinių savybių, buvo perstatytas 1995 m., gavus tuometinės namo bendraturtės R. R. sutikimą.
2.31. Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad jų namo dalies vertė sumažėjo. Atsakovė neatliko jokių veiksmų su ieškovų naudojama namo dalimi. Šią dalį valdo naudoja ir ją prižiūri patys ieškovai, todėl, jei jie savo dalies neprižiūri ir ja nesirūpina, dėl to negali būti atsakinga atsakovė.
2.32. Nepagrįsti ieškovių teiginiai, kad tariamai R. R. pardavė pusę namo A. Š. su sąlyga, kad ši architektūrinio namo vaizdo nekeis. R. R. 1995 m. išdavė sutikimą, kad A. Š. rekonstruotų namą ir įsirengtų mansardą.
2.33. Be deklaratyvių teiginių, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Vien tik ieškovų nenoras nėra pagrindas riboti ir/ar varžyti atsakovės teisę naudotis jai priklausančiu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų G. K., B. S., S. K. ieškinys atsakovei R. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir tenkintas atsakovės R. K. (toliau – ir atsakovė) priešieškinis ieškovams G. K., B. S., S. K. (toliau visi kartu – ir ieškovai arba apeliantai) dėl darbų atlikimo be ieškovų sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovėms G. K., B. S. ir atsakovei R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1078 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje: G. K. priklauso 308/1000 dalys, B. S. priklauso 308/1000 dalys, R. K. priklauso 384/1000 dalis žemės sklypo. Bendraturtėms bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso 0,0465 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje: G. K. priklauso 2645/10000 dalys, B. S. priklauso 2645/10000 dalys, R. K. priklauso 471/1000 dalis žemės sklypo. Tarp bendraturčių yra nustatyta šių žemės sklypų naudojimosi tvarka, patvirtinta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-52-985/2020. Bendraturtėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAl/m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje: G. K. priklauso 23/100 dalys, B. S. priklauso 23/100 dalys, R. K. priklauso 54/100 dalys gyvenamojo namo. Minėta teismo nutartimi taip pat nustatyta ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Be to, ieškovams G. K. ir S. K. po ½ dalį priklauso 0,1553 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, besiribojantis su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje.
22. Ieškovės G. K. ir B. S. 2020 m. birželio 18 d. skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuriame nurodė, kokius konkrečius statybos darbus žemės sklype ir gyvenamajame name yra atlikusi atsakovė, neturėdama bendraturčių sutikimo ir prašė atlikti statybos (remonto) veiksmų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, bei jame esančiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatyti, ar jie yra atliekami teisėtai. Nustačius, kad R. K. (t. y. atsakovė) statybos darbus atlieka neteisėtai, prašė surašyti savavališkos statybos aktą bei pateikti privalomąjį nurodymą R. K. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcija atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2020 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-9414, kuriame nurodė, jog teisės aktų pažeidimai, vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, remiantis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 50 punkto nuostatomis, priskiriami mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams ir skundo nagrinėjimą nutraukė. Tačiau Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-307-423/2021 panaikino minėtą Inspekcijos sprendimą ir perdavė Inspekcijai ieškovių skundą nagrinėti iš naujo („Liteko“ duomenys, Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-307-423/2021). Inspekcija 2021 m. gruodžio 8 d. pakartotinai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2D-22244 ieškovių skundo nagrinėjimą nutraukė. 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 2D-20669 Inspekcija taip pat nutraukė ieškovių atstovo skundo nagrinėjimą, konstatavusi, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus, nes atlikus patikrinimą ūkiniame pastate, užfiksuotas granulinis katilas (toliau – katilas), pagal statytojo pateiktą informaciją, šildymo sistemos pakeitimo darbai atlikti 2016 m., katilas perkeltas iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą, šildymo vamzdyno diametras 0,25 m, vamzdynas paklotas nekertant namo bendrojo naudojimo konstrukcijų. Po patikrinimo vietoje, statytojas patikslino statybos darbų datą, pateikė kompiuterio ekrano nuotrauką, kurioje yra sklype 2015-06-30 vykdytų kasimo darbų fotonuotrauka bei informacija apie ją (data, fotoaparatas, dydis ir pan.).
23. 2020 m. birželio 15 d. skundu ieškovus G. K. ir S. K. atstovaujantis advokatas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas atlikti atsakovės R. K. statybos veiksmų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, patikrinimą ir nustatyti, ar jie yra atliekami teisėtai. Nustačius, kad atsakovė statybos darbus atlieka neteisėtai, prašė surašyti savavališkos statybos aktą bei pateikti privalomąjį nurodymą atsakovės lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2020 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 2D-9415 skundo nagrinėjimą nutraukė.
25. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 pastraipa).
26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 pastraipa).
27. Pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).
28. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
29. Šioje byloje ieškovai nurodė, kad: atsakovė yra pastačiusi ūkinį pastatą, kurio stogo konstrukcija patenka į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją, be to, įrengusi apie 2 m. aukščio tvorą, tačiau tvoros cokolis aptvertas nesant nuolydžio ir lietaus vandens nuotekų sistemos, dėl ko ieškovams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaupiasi lietaus vanduo; atsakovė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „B“ pakėlė 25 cm., pastatė atraminę sienutę su užtvara, dėl ko ieškovėms paskirtoje naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje „A“ kaupiasi lietaus vanduo, kuris taip pat bėga į ieškovėms priklausantį ūkinį pastatą 2I1/ž dėl ko šis pūva, už atraminės sienelės laikosi drėgmė ir formuojasi samanos, neauga augalai, nes užstojama pietinė saulės šviesa; žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „B“ (taškuose nuo 19 iki 27 ir nuo 27 iki 26) aptvėrė 25 cm. aukščio betoniniais pamatais (cokoliu) su metaliniais vamzdžiais bei užtvėrė medinę tvorą (statinio aukštis apie 84 cm) bei apsodino 1,40 m. aukščio tujų gyvatvore (apie 1 m atstumu iki žemės sklypo dalies „A“), pastatyta tvora ir tujų gyvatvorė meta šešėlį šiaurės kryptimi, taigi, tujos užstoja pietinę, vietomis rytinę saulės šviesą ir trukdo augti augalams; žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje „B“ įrengė daugiau nei 100 kv. m ploto (5,5 m x 18,23 m) trinkelėmis išklotą I grupės nesudėtingą statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra prie pat bendraturčių daržo, lietaus metu nuo automobilių stovėjimo aikštelės į ieškovių valdomą žemės sklypo dalį bėga tepaluotas vanduo, kas kenkia daržams; atsakovė gyvenamajame name, jos naudojamose patalpose pirmajame ir antrajame aukšte, daugiau nei 10 proc. padidino trijų langų angas, sumontavo langus (beveik siekiančius patalpų grindis), taip pat antrajame namo aukšte vietoje lango ir durų iš (duomenys neskelbtini) pusės, padidinant angą padarė tik langą, o duris panaikino, iš (duomenys neskelbtini) pusės pirmajame aukšte panaikino langą, užkaldama jį dailylentėmis, sumontavo vieną didelį langą bei panaikino duris į balkoną, sumontavo du stoglangius bei negyvenamoje palėpėje, kurios naudojimosi tvarka nėra nustatyta, įrengė gyvenamas patalpas (išgriovė pertvaras, įrengė dušo patalpas, tualeto patalpą), gyvenamojo namo dalyje atsakovė pakėlė stogo konstrukcijas, kurios šiuo metu užeina ant ieškovių naudojamo kamino (ko anksčiau nebuvo), pakeitė stogo gegnes, iš (duomenys neskelbtini) pusės pakeitė stogo dangą ir apšiltino pastatą; atsakovė jai priklausančiame ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė granulinį katilą, t. y. be ieškovių sutikimo 2016 metais atliko gyvenamojo namo šildymo sistemos pakeitimo darbus, perkeldama šildymo katilą iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą, bei be bendraturčių sutikimo paklodama Žemės sklype (duomenys neskelbtini) 0,25 m diametro šildymo vamzdyną, tokiu būdu faktiškai neteisėtai pakeitė ūkinio pastato paskirtį į katilinę, tikėtina, nesilaikydama priešgaisrinės saugos reikalavimų. Ieškinį ieškovai pareiškė dėl savavališkos statybos padarinių, želdinių pašalinimo.
30. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė išsamiai pasisakė apie ieškinio reikalavimus, kuriems turėtų būti taikoma ieškinio senatis ir įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių pasisakymus, sprendė, kad ieškinio reikalavimams dėl įpareigojimo pašalinti atliktų statybos darbų padarinius žemės sklype ir gyvenamajame taikytina ieškinio senatis ir jie atmestini (skundžiamo sprendimo 49, 50 pastraipos). Teismas pažymėjo, kad ieškovai aptardami visus atsakovės neteisėtus veiksmus (savavališką statybą, ne vietoje pastatytą tvorą, ne vietoje pasodintus želdinius), nenurodė nei vieno jų teisių pažeidimo, ir padarė išvadą, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas (skundžiamo sprendimo 55 pastraipa).
31. Ieškovai apeliaciniame skunde iš esmės pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visos civilinės bylos medžiagos, neanalizavo ieškovų pateiktų išsamių rašytinių paaiškinimų ir nevertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą. Teismas taikė ieškinio senatį ieškovų reikalavimams visa apimtimi, nors atsakovė net nereiškė prašymo taikyti ieškinio senatį dėl visų reikalavimų. Nurodo, kad nors atsakovė yra atlikusi daug ieškovių teisių pažeidimų, teismas, visų jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
32. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės G. K. ir B. S. yra dalies gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, savininkės, dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, savininkės. Ieškovams G. K. ir S. K. po ½ dalį priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, besiribojantis su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Taigi, viena negatorinio ieškinio aplinkybė, kad ieškovai yra turto savininkai, byloje įrodyta.
33. Kita įrodinėtina aplinkybė, kaip jau minėta šios nutarties 25 pastraipoje, yra ieškovų daiktinių teisių pažeidimas. Iš ieškovų teiktų procesinių dokumentų turinio (tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek pateikiant apeliacinį skundą), galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad pačių ieškovų vertinimu, jų nurodytų pažeidimų konstatavimas yra pakankamas negatoriniam ieškiniui patenkinti. Nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad ieškovų (bet ne pirmosios instancijos teismo) vertinimu pažeisti normatyviniai statybos, želdinių sodinimo reikalavimai, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai šiuo konkrečiu atveju apriboja naudojimosi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu teisės turinį, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą. Ginant savo teises negotarinio ieškinio būdu pareiga įrodyti, kad jų teisės pažeistos, tenka ieškovams. Ar ieškovų teisės yra pažeidžiamos, spręstina pagal tai, ar nesilaikant normatyvinių reikalavimų atlikti statybos darbai, pasodinti augalai paveikia ieškovų teises, ar daro jiems priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu.
34. Jau minėta (nutarties 25 pastraipa), esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams (nutarties 32 ir 33 pastraipos), atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
35. Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas ir teisingai išspręsti ginčą, nes teisės normos taikomos vadovaujantis jose įtvirtintomis jų taikymo sąlygomis ir atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo klausimais yra išplėtota ir gausi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; kt.).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nenurodė nei vieno jų teisės pažeidimo ir tai buvo pagrindas ieškiniui atmesti, padaryta nenurodant jokių motyvų, neįvertinus ir byloje esančių įrodymų visumos. Iš visų ieškovų nurodytų atsakovės padarytų pažeidimų (nurodyti ieškovų pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, aptarti šios nutarties 29 pastraipoje), teismas nei vieno jų neišanalizavo ir neįvertino (nors ir glausta forma). Kaip rodo skundžiamo sprendimo turinys, pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vieno ieškovų kaip savininkų teises ribojančių atsakovės veiksmų atlikimo laikotarpio, kuris, kaip teisiškai reikšminga aplinkybė, yra taikytino teisinio reglamentavimo prasme, nepasisakė ir nevertino dėl jų atlikimo metu taikytino aktualaus teisinio reglamentavimo, o tik deklaratyviai pažymėjo, kad atsakovė išsamiai pasisakė apie ieškinio reikalavimus.
16. Ieškovai apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį ieškovų reikalavimams visa apimtimi, nors atsakovė, prašydama taikyti ieškinio senatį, pasisakė tik dėl dalies statybos darbų.
17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
19. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylos aplinkybių ir nenustatė nei kada ieškovų nurodomi nuosavybės teisės pažeidimai prasidėjo, nei ar jie tebesitęsia ieškinio pareiškimo dienai, kas yra aktualu jeigu nuosavybės teisės pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, o tik konstatavo, kad didžioji dalis darbų, dėl kurių reiškia reikalavimus ieškovai, yra atlikti pakankamai seniai ir ieškinio reikalavimams taikytina ieškinio senatis ir jie atmestini. Pastebėtina, kad teismas ieškinio senatį taikė ir tiems ieškovų reikalavimams (kaip pvz. vieno lango antrajame aukšte pakeitimo 2019 m. ir kt.), dėl kurių atsakovė ne nereiškė prašymo taikyti ieškinio senatį.
20. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį dėl darbų atlikimo be ieškovų sutikimo tenkino pilnai, nurodęs, kad sutinkamai su Marijampolės savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus atsakymu, nurodančiu, kad durų įrengimui statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas ir kad reikia gauti tik bendraturčių sutikimą. Tokio sutikimo atsakovė į ieškovus kreipėsi, tačiau negavo. Teismas nevertino ir nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis grindžiama ieškovių pozicija nesutikti leisti atsakovei įrengti išėjimo duris iš gyvenamojo namo į terasą ir ieškovių nesutikimo argumentų pagrįstumo, nenustatė atsisakančių duoti sutikimą ieškovių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo dalis dėl priešieškinio tenkinimo nėra tinkamai motyvuota, neatitinka teismų praktikos bendraturčių sutikimo tinkamumo vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.).
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įgyvendinęs išaiškinimo ir bendradarbiavimo pareigą bei CPK 179 straipsnio nuostatas, priėmęs ir nagrinėjęs ieškovių patikslintą ieškinį su nepilnai ir neaiškiai nurodytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis procesinio dokumento dalyką ir nepateikus šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų, sprendime nepateikdamas net ir byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jais nustatytų aplinkybių įrodomosios reikšmės, bylą išnagrinėjo formaliai, neįvertino tikrojo tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio, dėl ko liko neatskleista ir bylos esmė.
22. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl pagal byloje pateiktus įrodymus bylos, netinkamai ir nepilnai suformuluotą ieškinio pagrindą, nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
23. Byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieškovų apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir pasisakant dėl ginčo esmės.
24. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.