Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-307-423/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-21
Bylos Nr.: eI3-307-423/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02096-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: G. K., B. S.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: R. K.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-307-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02096-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjoms G. K. ir B. S., jų atstovui advokato padėjėjui T. R.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei G. V.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir B. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos G. K. ir B. S. skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) 2020-07-14 sprendimą Nr. 2D-9414 ir perduoti atsakovei pareiškėjų prašymą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos ir jų atstovas paaiškino, kad pareiškėjoms ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1078 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). G. K. priklauso 308/1000 dalys, B. S. priklauso 308/1000 dalys, R. K. priklauso 384/1000 dalis Žemės sklypo.

Bendraturtėms bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso 0,0465 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)e (toliau - Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). G. K. priklauso 2645/10000 dalys, B. S. priklauso 2645/10000 dalys, R. K. priklauso 471/1000 dalis Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Tarp bendraturčių yra nustatyta šių žemės sklypų naudojimosi tvarka, patvirtinta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-52-985/2020.

Bendraturtėms bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAl/m, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). G. K. priklauso 23/100 dalys, B. S. priklauso 23/100 dalys, R. K. priklauso 54/100 dalys Gyvenamojo namo. Minėta nutartimi nustatyta ir Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.

Pažymėjo, nors bendraturtės susitarė dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos, tačiau juose vykdant bet kokius statybos darbus privalo būti bendraturčių sutarimas. Ginčo situacijoje R. K. yra atlikusi (atlieka) statybos darbus, kuriems neturi bendraturčių rašytinio sutikimo. Dėl to pareiškėjos kreipėsi į atsakovę, prašydamos atlikti R. K. statybos (remonto) darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei Gyvenamajame name patikrinimą ir nustatyti, ar jie yra atliekami teisėtai. Nustačius, kad R. K. statybos darbus atlieka neteisėtai, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies pagrindu, surašyti savavališkos statybos aktą bei pateikti privalomąjį nurodymą R. K. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Inspekcija atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2020-07-14 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2D-9414, kuriame nurodė, jog teisės aktų pažeidimai, vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, remiantis Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 50 punkto nuostatomis, priskiriami mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams ir skundo nagrinėjimą nutraukė.

Statybos valstybinė priežiūra atliekama Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.). Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Be to, VAĮ 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų - objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Šiuo atveju Inspekcija pažeidė VAĮ įtvirtintą reikalavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, be to, neištyrė visų skunde nurodytų R. K. padarytų pažeidimų. Ginčo situacijoje R. K. yra atlikusi (atlieka) statybos darbus, kuriems neturi bendraturčių rašytinio sutikimo, tačiau Inspekcija konstatavo tik dalį minėtų pažeidimų, o kitoje dalyje nurodė aplinkybes, nesusijusias su R. K. pažeidimų tyrimu.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjos nurodė: 1. R. K. yra pastačiusi ūkinį pastatą, kurio stogo konstrukcija taškuose nuo 6 iki 7, apie 30 cm patenka į valstybinę žemę. Inspekcija konstatavo pažeidimą, jog R. K. be Žemės sklypo bendraturčių sutikimo pastatė stoginę sukrauti malkoms, tačiau pagalbinio ūkio paskirties pastatas (planuose pažymėtas 511/ž), kurio dalis yra valstybinėje žemėje yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjų nuomone, Inspekcija netyrė aplinkybių, nei kada pastatytas ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 511/ž, nei kokiu pagrindu jis įregistruotas viešajame registre, ar minėtame registre registruoti duomenys atitinka faktinę situaciją Žemės sklype;

2. R. K. Ž. sklypo dalį „B“ pakėlė 25 cm bei padarė nuolydį, dėl ko joms paskirtoje naudotis Žemės sklypo dalyje „A“ kaupiasi lietaus vanduo. Tačiau Inspekcija tik konstatavo pažeidimą, jog R. K. be Žemės sklypo bendraturčių sutikimo pastatė atraminę sienutę su užtvara (aukštis nuo 0,80 m iki 1,0 m), kuri priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, tačiau netyrė aplinkybių dėl nuolydžio ir lietaus vandens nuotekų sistemos;

3. R. K. Ž. sklypo dalį „B“ (taškuose nuo 19 iki 27 ir nuo 27 iki 26) aptvėrė 25 cm aukščio betoniniais pamatais (cokoliu) su metaliniais vamzdžiais bei užtvėrė medinę tvorą (statinio aukštis apie 84 cm) bei apsodino 1,40 m aukščio tujomis (apie 1 m atstumu iki Žemės sklypo dalies „A“). Inspekcija konstatavo pažeidimą, dėl tvoros pastatymo be bendraturčių sutikimo, tačiau netyrė aplinkybių dėl pasodintų tujų;

4. R. K. Ž. sklypo dalyje „B“ (taškuose nuo 8 iki 7) pastatė tvorą, kuri patenka į valstybinės žemės sklypo teritoriją. Šių aplinkybių Inspekcija netyrė, nurodydama, jog remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2019-03-22 raštu Nr. 20SD-1987 (14.20.104) administracinio nusižengimo byla dėl tvoros nutraukta, kadangi veika neturi administracinio nusižengimo požymių;

5. R. K. Ž. sklypo dalyje „B“ įrengė trinkelėmis išklotą kiemo statinį - automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra prie pat bendraturčių daržo. Inspekcija konstatavo pažeidimą, kad be Žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. bendraturčių sutikimo pastatyta apie 70,00 kv. m ploto aikštelė, kuri priklauso 1 grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai;

6. R. K. G. name, jos naudojamose patalpose pirmajame ir antrajame aukšte, daugiau nei 10 proc. padidino trijų langų angas, sumontavo langus (beveik siekiančius patalpų grindis), taip pat vietoje lango ir durų, padidinant angą, sumontavo didelį langą, sumontavo stoglangius bei negyvenamoje palėpėje įrengė gyvenamas patalpas, namo dalyje pakėlė stogo konstrukcijas, pakeitė stogo dangą, apšiltino pastatą. Gyvenamojo namo stogo konstrukcijos bei neįrengtos pastogės patalpos priklauso namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, atliekant remonto darbus yra būtinas bendraturčių sutikimas, kurių R. K. neturi. Tuo tarpu Inspekcija konstatavo, jog statytoja pakeitė gyvenamojo namo langus, padidino jų angas nesilpninant pastato laikančių konstrukcijų, įrengė du stoglangius ir pastogės patalpose 1-8 įrengusi gipso pertvarą, įrengė dušo patalpas, atlikti darbai priskiriami paprastojo remonto darbams.

Sprendimas neatitinka faktinės situacijos, atsakovė iš esmės prašymo netyrė, neatsakė į pareiškėjų klausimus, apsiribojo tik bendro pobūdžio frazėmis ir abstrakčiais teiginiais, todėl prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog sprendime nurodyti visi privalomi rekvizitai, teisinis pagrindimas, išsamiai atsakyta į klausimus, nurodyta apskundimo tvarka. Tai, kad pareiškėjų netenkina sprendime išdėstytos aplinkybės, negali būti pagrindas pripažinti, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nurodė, jog Inspekcijoje 2020-06-18 gautas pareiškėjų 2020-06-12 skundas, kuriuo iš esmės prašoma atlikti R. K. statybos (remonto) veiksmų žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei jame esančiame Gyvenamajame name patikrinimą ir nustatyti, ar jie yra atliekami teisėtai. Nustačius, kad R. K. statybos darbus atlieka neteisėtai, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pagrindu surašyti savavališkos statybos aktą bei pateikti privalomąjį nurodymą R. K. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Inspekcijos įgalioti specialistai, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktais, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliko patikrinimą vietoje ir 2020-07-09 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1352-(15.2), kuriame nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti šie statiniai: 1. Tarp taškų 4 – 5 pastatyta stoginė (sukrauti malkoms), kitos inžinierinės paskirties statinys, 1,50 m x 4,0 m, aukštis 2,30 m. Statinys priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Sklypas nepažymėtas riboženkliais, todėl negalima nustatyti ar statinio konstrukcijos patenka į gretimą sklypą. Statinys pastatytas ant sklypo ribos, neišlaikant teisės aktuose numatyto atstumo iki gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos. Stoginė neregistruota Nekilnojamojo turto registre. Statytoja dėl statybos arčiau sklypo ribos gretimo sklypo savininkų sutikimo nepateikė. 2. Taškuose nuo 19 iki 27 ir nuo 27 iki 26 įrengta atraminė sienutė su užtvara, kitos inžinierinės paskirties statinys, apie 28 m ilgio, aukštis nuo 0,8 m iki 1,0 m. Statinys priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. 3. 0,60 m nuo atraminės sienutės su užtvara pasodintos tujos, kurių aukštis iki 1,40 m. 4. Taškuose 28 – 4 įrengta 1,90 m aukščio ir 11 m ilgio tvora, neperžengiant sklypo ribos. Tvora priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. 5. Žemės sklypo dalyje „B“ įrengta betoninė aikštelė, 10,0 m x 7,0 m, I grupės nesudėtingasis statinys. 6. Atliktas Gyvenamojo namo paprastasis remontas, pakeisti langai, stogo danga, įrengti stoglangiai. Patalpoje 1 – 8, atitveriant gipso pertvara, įrengtas dušas. Atlikti paprastojo remonto darbai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad tokiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo normomis, skundžiamu sprendimu tinkamai atsakė į pareiškėjų 2020-06-18 skundą.

Priežiūros įstatymo (redakcija galiojusi skundo gavimo metu) 8 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentavo Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, funkcijas, kurios apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą ir kt. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė Inspekcijos teises, kurias ji turi vykdydama statybos valstybinę priežiūrą. Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 (toliau – ir Nuostatai), 11.2 papunktyje įtvirtinta, kokias funkcijas atlieka Inspekcija, įgyvendindama tikslą užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai. Prie šių funkcijų priskiriamas tikrinimas, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai; tikrinimas, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; tikrinimas, ar statyba vykdoma teisėtai; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, atlikti kitus Priežiūros įstatyme nurodytus veiksmus, teikimas; statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių šalinimo organizavimas, statybos padarinių šalinimas pagal teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Taisyklių 5.6 papunktis numato, kad mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai yra teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti Taisyklių 50 punkte (pagal Priežiūros įstatymo 25 str. 9 d.).

Inspekcija nesutinka su pareiškėjų skunde nurodytu argumentu, kad Inspekcija pažeidė VAĮ 8 straipsnio reikalavimą ir neištyrė visų pareiškėjų 2020-06-18 skunde nurodytų pažeidimų. Atsakovės nuomone, Inspekcijos departamento vyriausiasis specialistas atliko visus būtinus statybos teisėtumo patikrinimo veiksmus: iki statybos patikrinimo, pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės, gavo registro išrašus apie Gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą, apie numatomą statybos patikrinimą raštu informavo pareiškėjas, Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo bendraturtę R. K., išnagrinėjo patikrinimo metu gautus dokumentus, užbaigus statybos patikrinimą, surašė statybos patikrinimo aktą, veikė Taisyklių nustatytų sąlygų ribose.

Dėl savavališkai pastatyto ūkinio pastato ir dėl kito ūkinio pastato, kurio konstrukcija patenka į valstybinę žemę pažymėjo, jog patikrinimo aktu nustatyta, kad Žemės sklype tarp taškų 4 – 5 pastatyta stoginė (sukrauti malkoms), kitos inžinierinės paskirties statinys, 1,50 m x 4,0 m, aukštis 2,30 m. Statinys priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Sklypas nepažymėtas riboženkliais, todėl negalima nustatyti ar statinio konstrukcijos patenka į gretimą sklypą. Statinys pastatytas ant sklypo ribos, neišlaikant teisės aktuose numatyto atstumo iki gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos. Stoginė neregistruota Nekilnojamojo turto registre. Statytoja dėl statybos arčiau sklypo ribos gretimo sklypo savininkų sutikimo nepateikė.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkto nuostatas stoginės statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl pagrįstai skundo reikalavimas dėl stoginės statybos Žemės sklype nagrinėjimas nutrauktas Taisyklių 48.1 papunkčio pagrindu. Taip pat nurodė, jog pagalbinio ūkio paskirties pastatas (planuose pažymėtas 5I1/ž), kurio dalis yra valstybinėje žemėje yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjos skunde taip pat nurodo, kad Inspekcija netyrė nurodyto pažeidimo, kad Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo bendraturtė Žemės sklypo dalyje „B“ (taškuose nuo 8 iki 7) pastatė tvorą, kuri patenka į valstybinės žemės sklypo teritoriją. Buvo pateiktas NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2019-03-22 raštas ir NŽT 2019-03-21 nutarimas, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl Žemės sklype R. K. pastatytos tvoros (tarp žemės sklypo plane pažymėtų taškų Nr. 7 ir 8), kadangi nustatyta, jog tvora pastatyta seniai, t. y. 1970 m., tai įrodo R. K. pateiktas planas (schema), kuris sudarytas 1977 m., tvora taip pat pažymėta žemės sklypo plane, kuris parengtas 2005 m. Netikėti šiais duomenimis Inspekcija neturėjo pagrindo.

Taip pat atsakovė pagal galiojančias teisės aktų nuostatas nagrinėjo skundą dalyje dėl atraminės sienutės su užtvara statybos, Žemės sklypo plano taškuose 28 – 4 įrengtos 1,90 m aukščio tvoros, Žemės sklypo dalyje „B“ įrengtos betoninės aikštelės statybos. Pareiškėjoms manant, jog atlikti minėti statybos darbai statybai, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, vis tik pažeidžia teises ar teisėtus interesus, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo CPK nustatyta tvarka.

Atsakovė nesutinka su skundo argumentu, kad statytojai R. K. pakeitus Gyvenamojo namo langus, padidinus jų angas, nesilpninant pastato laikančiųjų konstrukcijų, įrengus du stoglangius ir pastogės patalpose 1-8 įrengus gipso pertvarą ir dušo patalpas, šie statybos drabai priskirtini kapitalinio remonto darbams. Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog minėti statybos drabai priskirtini paprastojo remonto darbams ir pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4 punkto nuostatas gyvenamojo namo (vieno buto pastato) paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Taigi, pareiškėjos jokiais leistinais įrodymais nepaneigė Inspekcijos patikrinimo aktu ir skundžiamu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių ir išvadų, kad Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo bendraturtė atliko namo paprastojo remonto, o ne kapitalinio remonto darbus, todėl prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. prašė skundą atmesti atsakovės nurodytais motyvais.

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl 2020-07-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimo Nr. 2D-9414 pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjoms ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1078 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). G. K. priklauso 308/1000 dalys, B. S. priklauso 308/1000 dalys, R. K. priklauso 384/1000 dalis Žemės sklypo.

Bendraturtėms bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso 0,0465 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini). G. K. priklauso 2645/10000 dalys, B. S. priklauso 2645/10000 dalys, R. K. priklauso 471/1000 dalis Žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tarp bendraturčių yra nustatyta šių žemės sklypų naudojimosi tvarka, patvirtinta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-52-985/2020.

Bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAl/m, esantis adresu (duomenys neskelbtini). G. K. priklauso 23/100 dalys, B. S. priklauso 23/100 dalys, R. K. priklauso 54/100 dalys Gyvenamojo namo. Minėta teismo nutartimi taip pat nustatyta ir Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.

Pareiškėjos 2020-06-18 skundu kreipėsi į Inspekciją, kuriame nurodė, kokius konkrečius statybos darbus Žemės sklype ir Gyvenamajame name yra atlikusi R. K., neturėdama bendraturčių sutikimo ir prašė atlikti statybos (remonto) veiksmų žemės sklype, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esančiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatyti, ar jie yra atliekami teisėtai. Nustačius, kad R. K. statybos darbus atlieka neteisėtai, prašė surašyti savavališkos statybos aktą bei pateikti privalomąjį nurodymą R. K. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Inspekcija ginčijamu 2020-07-14 sprendimu Nr. 2D-9414 pareiškėjų skundo netenkino.

Pareiškėjos, prašydamos panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, kadangi atsakovė iš esmės neišnagrinėjo jų 2020-06-18 prašymo, pažeisdama VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimus.

Sprendžiant pareiškėjų argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje (redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu) įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Be to, LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007-05-10 sprendimas SGL Carbon AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009-03-05 sprendimas Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011-03-17 sprendimas AJD Tuna Ltd prieš Direttur, Nr. C-221/09). Taigi, VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjos 2020-06-18 skunde prašė atsakovę atlikti konkrečius veiksmus ir patikrinti konkrečius, pareiškėjų nuomone, padarytus pažeidimus bei juos įvertinti, nurodydamos, kad R. K. yra pastačiusi ūkinį pastatą, kurio stogo konstrukcija taškuose nuo 6 iki 7, apie 30 cm patenka į valstybinę žemę; Žemės sklypo dalį „B“ pakėlė 25 cm bei padarė nuolydį, dėl ko joms paskirtoje naudotis Žemės sklypo dalyje „A“ kaupiasi lietaus vanduo; Žemės sklypo dalį „B“ (taškuose nuo 19 iki 27 ir nuo 27 iki 26) aptvėrė 25 cm aukščio betoniniais pamatais (cokoliu) su metaliniais vamzdžiais bei užtvėrė medinę tvorą (statinio aukštis apie 84 cm) ir apsodino 1,40 m aukščio tujomis (apie 1 m atstumu iki Žemės sklypo dalies „A“); Žemės sklypo dalyje „B“ (taškuose nuo 8 iki 7) pastatė tvorą, kuri patenka į valstybinės žemės sklypo teritoriją; Žemės sklypo dalyje „B“ įrengė trinkelėmis išklotą kiemo statinį - automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra prie pat bendraturčių daržo; Gyvenamajame name, jos naudojamose patalpose pirmajame ir antrajame aukšte, daugiau nei 10 proc. padidino trijų langų angas, sumontavo langus (beveik siekiančius patalpų grindis), taip pat vietoje lango ir durų, padidinant angą, sumontavo langą, sumontavo stoglangius bei negyvenamoje palėpėje įrengė gyvenamas patalpas, namo dalyje pakėlė stogo konstrukcijas, pakeitė stogo dangą, apšiltino pastatą. Gyvenamojo namo stogo konstrukcijos bei neįrengtos pastogės patalpos priklauso namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, atliekant remonto darbus yra būtinas bendraturčių sutikimas, kurių R. K. neturi.

Sprendime atsakovė tik informavo pareiškėjas apie tai, kokius I grupės nesudėtingus statinius R. K. yra pastačiusi be žemės sklypo bendraturčių sutikimo (stoginę sukrauti malkoms, atraminę sienutę su užtvara, tvorą, apie 70 kv. m ploto aikštelę), kad pakeitė gyvenamojo namo langus, padidino jų angas nesilpninant pastato laikančiųjų konstrukcijų, įrengė du stoglangius ir pastogės patalpose 1-8 įrengusi gipso pertvarą, įrengė dušo patalpas, kad atlikti darbai priskiriami paprastojo remonto darbams.

Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimą, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių (savininkų) rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statytoja tokių sutikimų naujai pastatytiems statiniams ir atliktam paprastajam remontui nepateikė.

Informavo, jog teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, remiantis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 50 punkto nuostatomis, priskiriamas mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams. Taisyklių 48.1 punkte nurodoma, kad skundo nagrinėjimas nutraukiamas, kai pradėjus nagrinėti skundą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės.

Nurodė, jog pagalbinio ūkio paskirties pastatas (planuose pažymėtas 5I1/ž), kurio dalis, pareiškėjų teigimu, yra valstybinėje žemėje yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys nepakeisti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius dėl tvoros, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini)g., 2019-03-22 nutraukė administracinio nusižengimo bylą, kadangi veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš minėto sprendimo turinio akivaizdu, jog atsakovė netikrino, netyrė ir nevertino visų pareiškėjų 2020-06-18 skunde išdėstytų aplinkybių ir reikalavimų, t. y. pagalbinio ūkinio pastato 5I1/ž statybos aplinkybių, apsiribojo tik informacija apie įrašą Nekilnojamojo turto registre. Neanalizavo ir netyrė aplinkybių, ar minėtame registre registruoti duomenys atitinka faktinę situaciją Žemės sklype. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, jog Inspekcija neatliko patikrinimo dėl ūkio pastato 5I1/ž statybos. Sprendime nenurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo dalies „B“ pakėlimo 25 cm ir nuolydžio padarymo, dėl ko pareiškėjoms paskirtoje naudotis Žemės sklypo dalyje „A“ kaupiasi lietaus vanduo. Inspekcija tik konstatavo pažeidimą, jog R. K. be Žemės sklypo bendraturčių sutikimo pastatė atraminę sienutę su užtvara (aukštis nuo 0,80 m iki 1,0 m), kuri priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Akivaizdu, jog nevertino atstumo laikymosi sodinant tujas, taip pat dėl Žemės sklypo dalyje „B“ įrengtos trinkelėmis išklotos automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra prie pat bendraturčių daržo, kadangi po lietaus į daržą bėga vanduo. Taip pat nebuvo vertintos ir nurodytos aplinkybės dėl namo dalyje pakeltų stogo konstrukcijų, pakeistos stogo dangos, pastato apšiltinimo.

Sprendime atsakovė nurodė, jog skundo nagrinėjimas yra nutraukiamas, kai paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Tačiau Taisyklių 46 punkte numatyta 12 skundų nenagrinėjimo atvejų, tačiau atsakovė nenurodė konkretaus šio skundo nenagrinėjimo pagrindo. Neišsprendė pareiškėjų skundo reikalavimo dėl savavališkos statybos akto surašymo bei pateikimo privalomojo nurodymo R. K. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2020-07-14 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Primindama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjų skundą, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjų skundas tenkintinas, atsakovės 2020-07-14 sprendimas Nr. 2D-9414 panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), įpareigojant atsakovę pareiškėjų 2020-06-18 (reg. data) skundą išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-07-14 sprendimą Nr. 2D-9414 ir perduoti atsakovei pareiškėjų 2020-06-18 skundą nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė