Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-139-883/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-23
Bylos Nr.: e2A-139-883/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00821-2025-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Alma Jurgelienė
Ieškovas: G. S.
Atsakovas: S. S.

Kategorijos

2.3.4.3Asmeninės tėvų teisės ir pareigos
2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-139-883/2026 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00821-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Almos Jurgelienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl išlaikymo vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui G. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14949-1031/2023 nustatytą nepilnamečio vaiko H. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai H. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise lėšas pavedant tvarkyti vaiko motinai S. S.. Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo su dukra H. S. tvarką:

1) Vaiko pasiėmimas ir parvežimas turi būti dalinamas perpus: jei vienas iš tėvų pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos, tai kitas atvyksta parsivežti.

2) Tris savaitgalius per mėnesį vaikas praleidžia pas tėtį, esant galimybėms ir atsižvelgiant į vaiko poreikius, vaikas būtų su tėčiu nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto (kol vaikas nelanko mokyklos).

3) Vaikas per mėnesį su tėčiu praleidžia iki 15 d., jei dėl ligos ar kitų nenumatytų aplinkybių pasikeičia buvimo tvarka savaitgaliais, derinantis prie abiejų tėvų grafiko, vaiką tėčiui būtų galima pasiimti ir darbo dienomis.

4) Vaiko pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogos būtų leidžiamos pas tėtį, derinant su vaiko poreikiais ir mamos grafiku.

5) Per vaiko gimtadienį ir rugsėjo 1-osios šventę bent pusę dienos laikas yra leidžiamas visiems kartu: vaikas, mama ir tėtis.

6) Per tėčio atostogas, nepriklausomai nuo metų laiko, vaikas praleidžia laiką kartu su juo.

7) Per tėvų gimtadienius, jei įmanoma suderinti, prioritetas būti su vaiku tą dieną turėtų būti teikiamas tam tėvui, kurio gimtadienis yra.

8) Kalendorinės šventės: Kūčios, Kalėdos, Velykos, lapkričio 1-oji ir kt. kalendorinės šventės švenčiamos kiekvienais metai keičiantis, vienais metais pas tėtį, kitais – pas mamą.

9) Kiekviena iš šalių vieną kitą informuoja elektroninio ryšio priemonėmis apie sąlygų pasikeitimus, pateikdami kitai šaliai pranešimą.

Šalies argumentai

2. Atsakovė S. S. su ieškiniu nesutiko. Priešieškiniu atsakovė prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-14949-1031/2023, dalį dėl ieškovo G. S. bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, nustatant, tokią ieškovo G. S. bendravimo su nepilnamete dukra H. S. tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

1) G. S. bendrauja su dukra H. S. kiekvienos neporinės savaitės penktadienį, pasiimdamas dukrą 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (išskyrus Motinos dienos savaitgalį).

2) Jei G. S. neatvyksta nurodytu laiku bendravimui su dukra, jo bendravimas su dukra neperkeliamas ir nekompensuojamas, nebent šalys susitartų kitaip.

3) Dukrai susirgus buvimo su tėvu metu, išskyrus lengvą susirgimą (slogą ar pan.), G. S. privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaiko motiną S. S. ir parvežti dukrą įjos gyvenamąją vietą arba kreiptis į gydymo įstaigą.

4) G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais gruodžio 24-25 d. (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną), gruodžio 24 d. 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 14 val.

5) G. S. bendrauja su dukra H. S. neporiniais metais gruodžio 25 d. (pirmąją Šv. Kalėdų dieną) 14 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.

6) G. S. bendrauja su dukra H. S. neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 14 val.

7) G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 val.

8) G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais per Naujųjų Metų sutikimo šventę, gruodžio 31 d. 17 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.

9) Dukros H. S. gimtadienis kasmet organizuojamas abiejų tėvų ir švenčiamas dalyvaujant abiem tėvams.

10) Rugsėjo 1 - osios šventėje dalyvauja abu tėvai.

11) G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia Tėvo dieną - bendrauja Tėvo dienos savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.

12) G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), jeigu tėvo gimimo diena yra ne darbo diena, tai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jeigu tėvo gimtadienis yra darbo diena - pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

13) Motinos dienos savaitgalį ir motinos gimtadienį (duomenys neskelbtini) dukra kasmet praleidžia su mama, nepriklausomai, kad Motinos dienos savaitgalis ir motinos gimtadienio diena pagal tvarką nepriklauso mamai.

14) G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia pusę vasaros, vasarą dukra kas antrą savaitę (7 dienas paeiliui nuo sekmadienio 18 val. iki kito artimiausio sekmadienio 18 val.) praleidžia pas tėtį, rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko.

15) Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. S. negali bendrauti su dukra H. S., jis apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko motiną SMS žinute ar kitu būdu raštu.

16) Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. S. bendravimas su H. S. neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, vaiko motina apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko tėvą SMS žinute ar kitu būdu raštu.

17) G. S. gali bendrauti su dukra H. S. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino.

4. Teismas vertino, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nekonkreti, sąlyginė, daugelyje vietų paliekama spęsti tėvams ateityje, reikalaujančios papildomo tėvų tarpusavio suderinto sprendimo. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos, todėl, ginčo neišsprendus nustatant konkrečią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tikėtina, šalims ir toliau gali nepavykti susitarti šiuo klausimu, dėl ko gali kilti neigiamos pasekmės šalių nepilnamečiam vaikui, trikdomas vaiko normalus ryšys su tėvais. Palikus šalims pačioms spręsti dėl ieškovo bendravimo su vaiku, tėvų konfliktai ir toliau neigiamai veiks vaiko interesus, dėl šalių nesugebėjimo rasti sutarimo ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos sklandus įgyvendinimas taps praktiškai neįmanomas. Tokiu atveju nebus pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Esant šalių ginčui, ieškovo siūloma tvarka dėl trijų savaitgalių praleidimo su tėvu (prašomos nustatyti tvarkos 2.2 punktas), vaiko su tėčiu praleidimas iki 15 dienų per mėnesį (prašomos nustatyti tvarkos 2.3. punktas) yra nekonkreti, todėl neįgyvendinama, nes nenustačius konkrečių dienų, savaitgalių, kuriomis ieškovas būtų su vaiku, konkrečios vaiko pasiėmimo ir grąžinimo tvarkos, ginčas tarp šalių nebus išspręstas. Be to, tris savaitgalius vaikui būnant su tėvu, nepagrįstai būtų sumažintas vaiko motinos bendravimas savaitgaliais su dukra. Šalių mažametė dukra lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), kaip nurodė ieškovas, 120 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo prašoma nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas su juo praleistų 15 dienų per mėnesį ir visas jo atostogas, nepriklausomai nuo to, kokiu metų laiku jos bus, akivaizdžiai pažeidžia mažamečio vaiko teises į ugdymą ir prieštarauja tėvų pareigai užtikrinti vaiko ugdymo procesą, nes būdama su tėvu jo gyvenamojoje vietoje mažametė neturėtų galimybės lankyti ugdymo įstaigos.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažino, kad dėl bendravimo su dukra jis patiria didelių kelionės išlaidų, kurių dalį, jo manymu, turėtų padengti atsakovė, todėl vaiko vežiojimas iš tėvo namų kiekvieną dieną į ugdymo įstaigą ir atgal į tėvo namus, yra ne tik varginantis vaikui, bet neracionalus ir nenaudingas pačiam ieškovui. Ieškovo prašoma nustatyti tvarka, kai vaikas su tėvu praleidžia visas pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogas, prieštarauja mažamečio vaiko interesams, nes jis atostogų metu neturės galimybės bendrauti su mama, kuri taip pat netenka teisės pabendrauti su vaiku atostogų metu.

6. Teismas nurodė, kad niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas vaiko pasiėmimo ir parvežimo išlaidas dalinti perpus (prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 2.1 punktas). Nėra pagrindo laikyti, jog ieškovui pasiimti ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sudarytų didelių rūpesčių ar itin didelių, nepakeliamų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą išlaidų. Vaiko tėvams esant išsituokus ir turint bendrų vaikų, vyrauja praktika, kad ta šalis, kuri vaiką pasiima bendravimui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jį ir grąžina į gyvenamąją vietą, nebent egzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad tam tėvui, kuriam tokia pareiga būtų nustatyta, tai būtų nepakeliama finansinė našta ar tokios pareigos vykdymas jam sukeltų kitų ypatingų sunkumų. Šalis, su kuria vaikas gyvena nuolat, visada turi daugiau pareigų ir rūpesčių kiekvieną dieną. Atsakovei tenka pareiga rūpintis vaiko kasdiene buitimi, maisto gaminimu, dienos režimo nustatymu bei reguliavimu, slaugyti vaiką jam susirgus, rūpintis vaiko sveikata profilaktiškai, vaiko higiena, be to, jai tenka pareiga pasirūpinti, kad vaikas bendravimo su tėvu metu būtų apsirengęs pagal sezoną, turėtų tinkamus rūbus miegui ir laisvalaikiui, būtų aprūpintas reikiamomis higienos priemonėmis. Atsakovas taip pat turi prisiimti dalį įsipareigojimų, susijusių ne tik su materialiniu išlaikymu, bet ir su laiko bei kitomis papildomomis sąnaudomis, kurios negali būti tiksliai apskaičiuojamos.

7. Teismas vertino, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovę pasiimti dukrą po ieškovo pabendravimo su dukra.

8. Teismas pažymėjo, kad bendravimo su vaiku tvarka neturi būti patogiausia skyrium gyvenančiam tėvui ir skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tik jam patogios bendravimo tvarkos.

9. Teismas darė išvadą, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka nekonkreti, neracionali, neatitinkanti mažamečio vaiko ir abiejų tėvų interesų, įstatymo nuostatų, neužtikrinanti ginčo sprendimo, todėl tokia tvarka negali būti nustatoma.

10. Teismas vertino, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka atitinka šalių mažametės dukros interesus, užtikrina vienodą abiejų tėvų laiko praleidimą su vaiku savaitgaliais, per vaiko atostogas, asmeninių, valstybinių ir kalendorinių švenčių metu, t. y. tuo metu, kai vaikas nėra ugdymo įstaigoje. Nustačius atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su šalių dukra tvarką, vaikas turės galimybę bendrauti su tėvu ir stiprinti jų tarpusavio ryšius. Prašydama į bendravimo tvarką įtraukti sąlygą, kad ieškovas gali bendrauti su dukra ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas (atsakovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1.17 punktas), ir esant nustatytai bendravimo tvarkai, sudaro galimybę šalims kompromiso būdu susitarti dėl kitokio bendravimo.

Atsiliepimas

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsiliepime į priešieškinį ir teisme nenurodė jokių svarių argumentų, dėl kurių negalėtų būti nustatyta atsakovės siūloma bendravimo su dukra tvarka. Niekuo nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka per Šv. Velykas reiškia, kad jis du metus iš eilės neturės galimybės per Velykas būti su vaiku, nes pagal atsakovės siūlomą tvarką, ieškovas su dukra bendrauja ir poriniais ir neporiniai metais, neporiniais metais – pirmąją Velykų dieną ir antrąją dieną iki 14 val., poriniais – antrąją Velykų dieną ir sekančią dieną iki 18 val. (atsakovės siūlomos tvarkos 1.6. ir 1.7. punktai). Gruodžio 31 d. yra darbo diena, galimi užsiėmimai, renginiai ugdymo įstaigoje, todėl niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas tą dieną pasiimti dukrą nuo 10 val. ryto. Tėvo diena švenčiama pirmąjį birželio sekmadienį, todėl niekuo nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, kad atsakovės gimtadienis, kuris yra (duomenys neskelbtini), gali sutapti su Tėvo diena, dėl ko reikėtų koreguoti atsakovės siūlomą tvarką dėl dukros bendravimo su ieškovu Tėvo dieną ir su atsakove jos gimimo dieną. Niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas nustatyti, kad valstybines šventes – Vasario 16 – ąją, Kovo 11 – ąją, Gegužės 1-ąją, birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d. dukra praleidžia tik su juo. Nustačius pareigą ieškovui bendrauti su dukra valstybinių švenčių dienomis, dar labiau padidintų ieškovo išlaidas bendraujant su dukra, be to, atsakovės nurodytoje bendravimo tvarkoje yra numatytas punktas, suteikiantis šalims kompromiso būdu suderinti ieškovo ir jo dukros susitikimų laiką ir kitaip, nei teismo sprendimu nustatyta tvarka, kas teismo vertinimu, sudarytų galimybę ieškovui pabendrauti su dukra valstybinių švenčių, nedarbo dienomis. Lapkričio 1-oji patenka į ugdymo įstaigų rudens atostogų laiką, dėl bendravimo su vaiku atostogų metu ieškovas sutinka su atsakovės siūloma tvarka, todėl nustatyti atskirą bendravimo tvarką tą dieną, netikslinga. Ieškovas – H. S. tėvas, jam nėra apribotos tėvystės teisės, todėl jis turi teisę savarankiškai domėtis vaiko sveikata. Jo siūloma sąlyga įpareigoti atsakovę vaiko vizitus pas gydytojus suderinti su juo yra tik papildomos pareigos uždėjimas atsakovei, niekaip nesuderinamas su vaiko ir tėvo bendravimo geresniu ryšiu. Ieškovas konkrečios kompensavimo tvarkos, jam negalint bendrauti su vaiku dėl objektyvių aplinkybių nustatytu laiku, nenurodė, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis nėra apsisprendęs, kokia tvarka tai galėtų būti daroma, teismas taip pat neturi galimybių apsvarstyti, ar tai atitiks šalių ir jų vaiko interesus, o nekonkreti sąlyga ne tik kad neišsprendžia, bet dar labiau gilina šalių ginčą. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatytos papildomos nedarbo dienos tėvams, auginantiems vaikus, yra skirtos reguliuoti darbuotojo ir darbdavio santykius, tačiau DK nuostatos, nurodytos ieškovo, niekaip negali būti siejamos su nustatoma tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esmingo pasikeitimo (pablogėjimo), kas būtų pagrindas priteisto (sutarto) išlaikymo dydžio sumažinimui. Jo pateiktos pažymos dėl darbo užmokesčio parodo tik nežymų, kaip nurodo ir pats ieškovas, iki 200 Eur darbinių pajamų sumažėjimą, kuris negali būti laikomas esminiu ir ženkliu, kad būtent tokiu dydžiu galima būtų sumažinti išlaikymą dukrai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl teikiamo išlaikymo dukrai jis nebegali tenkinti savo gyvybiškai svarbių poreikių. Nepilnametės dukros poreikių sumažėjimo ieškovas taip pat neįrodė. Iš atsakovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad šalių dukrai po šalių skyrybų be nustatytos (duomenys neskelbtini), kas nebejotinai tik didina gydymo ir vaiko priežiūros išlaidas. Atsakovės, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė – ji neturi nuosavo būsto, su vaiku gyvena nuomojamame bute, studijuoja, pragyvena iš socialinių pašalpų ir artimųjų paramos, todėl tėvas, galintis teikti šalių sutarto dydžio išlaikymą vaikui, privalo tokį išlaikymą teikti iki vaiko pilnametystės. Teismas vertino, kad išlaikymo dydžio sumažinimas pablogintų H. S. padėtį, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

13. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) G. S. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Teismas pasisakė tik dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1-4 punkto, tačiau nepasisakė nieko dėl 5-9 punktų. Teismas nemotyvavo savo sprendimo būtent dėl visos pateiktos tėčio bendravimo tvarkos.

13.2. Ieškovas prašė bendravimo du savaitgalius per mėnesį, teismas galutinai tenkino tokį prašymą, tačiau paliko tris savaitgalius per mėnesį. Tai yra, iš dalies buvo patenkinta ir tėčio bendravimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Teismas nustatė, kad ieškovas bendrauja su dukra poriniais metais gruodžio 24-25 d. (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną), gruodžio 24 d. 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 14 val. Dėl šios sąlygos taip pat buvo ieškinyje prašęs ir pats apeliantas. Tenkinant tokią bendravimo sąlygą, tik ją sukonkretinant reiškia abiejų šalių pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygos tenkinimą, o ne tik ieškovės priešinio ieškinio tenkinimą.

Šalies argumentai

13.4. Teismas tenkindamas atsakovės priešieškinį, tenkino sąlygą, kad dukros gimtadienis kasmet organizuojamas abiejų tėvų ir švenčiamas dalyvaujant abiem tėvams (bendravimo tvarkos 9 punktas), tačiau teismas visiškai neįvertino, jog ir apeliantas ieškiniu prašė tos pačios sąlygos. Tai pat ir dėl 10 bendravimo tvarkos punkto (Rugsėjo 1 - osios šventėje dalyvauja abu tėvai). Jo ieškinys taip pat laikomas dalimi patenkintas.

13.5. Bendravimo tvarkos 12 punkto sąlyga, jog ieškovas kasmet su dukra praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) jeigu tėvo gimimo diena yra ne darbo diena, tai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jeigu tėvo gimtadienis yra darbo diena - pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., yra taip pat prašoma ir apelianto ieškinyje, tačiau ji buvo atmesta, o motinos patenkinta.

13.6. Lyginant teismo nustatytą bendravimo tvarką su apelianto siūlyta, iš esmės yra patenkinta ta pati bendravimo tvarka, tik sukonkretinant sąlygas ir apelianto ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra patenkinta iš dalies, o ne visiškai atmetant.

13.7. Teismas pažeidė tėvų teisių ir pareigų lygybės principą. Teismo nustatyta bendravimo tvarkos 2 punkto sąlyga, kuria numatyta, kad jei tėvas neatvyksta nurodytu laiku bendravimui su dukra, jo bendravimas su dukra neperkeliamas ir nekompensuojamas, nebent šalys susitartų kitaip, yra nuteikta prieš tėvo interesus ir piktybiškai nurodo, kad tėčiui nebus suteikiama teisė kompensuoti bendravimo dienos. Šioje sąlygoje nėra numatyta atvejų, kuomet nekompensuojama diena dėl tėčio neatvykimo, todėl tai ateityje gali sukelti daug nesutarimų tarp tėvų, jei tėvo neatvykimas būtų pateisintas, turint labai svarbias tam priežastis, pvz. liga, ar kt. Tokiu atveju tėvas praranda teisę bendrauti tą dieną su vaiku ir tik todėl, kad jis turėjo pateisinamą priežastį. Tokia sąlyga akivaizdžiai yra neteisėta tėvo atžvilgiu ir turi būti keičiama, leidžiant tėvui pasirinkti kitą dieną bendravimui su vaiku, jei tai neprieštaraus vaiko interesams.

13.8. Tėvo ir motinos teisės susirgus vaikui yra lygios ir byloje nėra nustatyta, kodėl motina šiuo atveju turi daugiau teisių susirgus vaikui, nei tėtis. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, kad tėtis neturi galimybių, įgūdžių rūpintis sergančiu vaiku, ar kaip kitaip bloginti jo sveikatos būklę. Ši sąlyga yra nekonkreti, kadangi iš sąlygos galima suprasti, kad vaikui turint bet kokią ligą, net ir elementarią slogą, tėtis turėtų kreiptis į gydytojus.

13.9. Teismas neįvertino realaus didelio atstumo, kuro, laiko, darbo derinimo sąlygų. Praktikoje yra daug atvejų, kuomet kelionės išlaidos paskirstomos proporcingai tarp tėvų, nes matytis su vaiku yra ne tik tėvo teisė ir pareiga, tačiau ir motina turi pareigą neužkirsti kelio bendrauti su tėvu, neapsunkinti bendravimo. Teismas taip pat pažeidė papildomų išlaidų pasidalijimo proporcingai turtinei padėčiai principą. Vaiko pasiėmimo ir parvežimo išlaidos bei laikas, sugaištas kelionėms, yra papildomos išlaidos ir pastangos, susijusios su vaiko priežiūra ir jo teisės bendrauti su abiem tėvais įgyvendinimu. Šios išlaidos turėtų būti dalijamos proporcingai tėvų turtinei padėčiai, kaip ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos. Teismo argumentas, kad motina turi daugiau kasdienių rūpesčių, yra susijęs su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos prisidėti prie bendravimo užtikrinimo ir su tuo susijusių išlaidų. Šiuo atveju yra nepagrįstai vykimo tarp miestų siekiant bendrauti su vaiku našta perkelta tik tėvui. Teismas neatsižvelgė į tai, jog norėdamas pilnavertiškai dalyvauti vaiko socialiniame gyvenime, vaiko tėtis vyksta į visus vaiko darželio renginius, kiek įmanoma, vizitus pas gydytojus, todėl bet kuriuo atveju jo kelionių išlaidos yra didesnės, nepriklausomai nuo esamo grafiko.

13.10. Šiuo atveju realiai nebuvo įvertintas tenkantis išlaikymo proporcingumas ir finansinė abiejų šalių reali padėtis. Dėl išlaikymo proporcingumo, teismas neatsižvelgė į tai, kad nustačius naują bendravimo grafiką, vaiko tėvui tenka kuro išlaidos kelionei pas vaiką iš kito miesto ir atgal, taip pat atsirado ir 70 Eur draudimo išlaidos, kurias dengia tėtis. Teismas faktiškai neapskaičiavo disponuojamo realaus likučio po mokesčių šiuo metu ir visų įsipareigojimų, todėl byloje nebuvo įvertinta, kiek realiai apeliantas dabar gali skirti vaiko išlaikymui pinigų. Teismas vaiko išlaikymo bylose turi būti aktyvus, t.y. rinkti įrodymus ir pats. Kad galėtų priimti teisingą sprendimą, privalo išreikalauti tokius duomenis pateikti apie banko išrašus, turimą nekilnojamą turtą, išlaidas, pajamas, santaupas ir pan., kad galėtų įvertinti realią turtinę padėtį.

13.11. Teismas neįvertino ir mamos galimybių dirbti, užsidirbti, jos išsilavinimų, ankstesnių gautų pajamų, santaupų, turimo nekilnojamo turto, automobilių fakto. Neatkreiptas dėmesys ir į gaunamus Valstybės pinigus vaiko išlaikymui. Taip pat teismas nevertino, ar tikrai dėl atsiradusio vaiko (duomenys neskelbtini) jam tenka mokamos gydymo išlaidos, ar jos yra Valstybės finansuojamos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti bei jo darbingumo lygis yra sumažėjęs. Teismas neproporcingai kelia naštą tėčiui, dėl mamos prastos finansinės situacijos ir neteisėtai teigia, kad tėtis turi užtikrinti vaiko išlaikymą didesne apimtimi, neįvertinus motinos finansinių realių, o ne tik esamų galimybių.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei iš apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio peržiūrėjimą (pakeitimą), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esmingo pasikeitimo (pablogėjimo) ir/ar nepilnametės dukros poreikių sumažėjimo, todėl išlaikymo dydžio sumažinimas pablogintų nepilnamečio vaiko padėtį, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

14.2. Apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai savo apeliaciniame skunde remiasi ginčo klausimui neaktualia teismų praktika, nes ieškovo ieškinio dalykas yra ne išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas, o jau teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio peržiūrėjimas (pakeitimas) – sumažinimas.

Šalies argumentai

14.3. Apeliantas, prašydamas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai dėl pablogėjusios savo turtinės padėties, privalėjo įrodyti esminį savo turtinės padėties pablogėjimą, tačiau to nepadarė, nes apelianto nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai, teismo išreikalauti rašytiniai įrodymai dėl ieškovo turtinės padėties nepatvirtina ieškovo turtinės padėties esminio pasikeitimo nuo to momento, kai 2023 metų lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovas nurodė ne esminį, o mažareikšmį savo turtinės padėties pasikeitimą, kuris, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo paneigtas - paaiškėjo, kad ieškovo reali turtinė padėtis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagerėjusi (tai patvirtino ne tik išreikalauti objektyvūs duomenys apie ieškovo turtinę padėtį, bet ir pats ieškovas 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdyje).

14.4. Apeliantas neįrodė, kad nepilnametės dukros poreikiai nuo to momento, kai 2023 metų lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sumažėjo, nes atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nėra sumažėję, priešingai - jie yra padidėję, nes po šalių santuokos nutraukimo 2024 metais šalių dukrai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), kas nebejotinai tik didina gydymo ir vaiko priežiūros išlaidas. Salių dukrai būtina lankyti (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Taip pat šalių dukra darželyje (kurio mokestis taip pat padidėjo nuo šalių santuokos nutraukimo) lanko „steam“ būrelį, anglų kalbos ir zumbos užsiėmimus, kurie yra mokami.

14.5. Atsakovės ir ieškovo turtinė padėtis tiek 2023 metų lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių ramų sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo momentu, tiek proceso pirmosios instancijos teisme, tiek ir šiuo metu nėra vienoda, ji skiriasi iš esmės, todėl teigti, kad neva atsakovė turi skirti lygiai tą pačią išlaikymo sumą dukrai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Didesnė dukros materialinio išlaikymo dalis turi tekti vaiko tėvui, kuris gauna ne tik gerą darbo užmokestį, ženklias pajamas iš vykdomos individualios veiklos, nuomos pinigus, bet ir turi vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nes vaiko motina (atsakovė) neturi nekilnojamojo turto, su vaiku gyvena nuomojamame bute. Atsakovė deda pastangas, kad jos turtinė padėtis pasikeistų (siekia įgyti išsilavinimą, kurio dėka rastų pakankamai gerai apmokamą darbą), nors studijos yra nuolatinės ir vyksta praktiškai visą darbo dieną, atsakovė buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tikėdamasi rasti darbo laisvu nuo studijų laiku, ir tai jai pavyko - nuo 2025 m. lapkričio 28 d. atsakovė (0,5 etato) pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaus vidutiniškai apie 500 Eur (po mokesčių) atlyginimą, taip pat prie atsakovės ir šalių dukros poreikių patenkinimo pastoviai prisideda atsakovės šeima, artimieji.

14.6. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad labiau vaiko interesus atitinka atsakovės, o ne ieškovo, prašoma nustatyti bendravimo tvarka, o tai, kad apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka nesudaro pagrindo nustatyti ar koreguoti teismui jo siūlomą bendravimo tvarką. Teismo nustatyta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

14.7. Apeliantas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria tėvų lygiateisiškumo principui, kurį neva pirmosios instancijos teismas pažeidė, tačiau pats prašo nustatyti tokią jo bendravimo su dukra tvarką, kai vaikas „tris savaitgalius per mėnesį praleidžia pas tėtį“, „vaiko pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogos būtų leidžiamos pas tėtį“, „per tėčio atostogas, nepriklausomai nuo metų laiko, vaikas praleidžia laiką kartu su juo“ ir t.t. Vaikas negali tris savaitgalius praleisti su tėčiu, nes tada vaikas su mama praleis tik vieną savaitgalį, vaikas negali visas pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogas praleisti su tėčiu, nes tada mama iš viso neturės atostogų su dukra ir t.t. Apeliantas reiškia pageidavimus ir reikalavimus galvodama tik apie save, o ne apie savo nepilnametės dukros poreikius ir interesus.

14.8. Nors apeliantas teigia, kad „praktikoje yra daug atvejų, kuomet kelionės išlaidos paskirstomos proporcingai tarp tėvų“, tačiau nepateikia net vieno tos praktikos pavyzdžio. Būna išimčių, kai vaikas yra išvežtas į užsienį be kito iš tėvų sutikimo, kai vienas iš tėvų yra įkalinimo įstaigoje, kai tėvui (motinai) yra taikomos priverčiamosios gydymo priemonės gydymo įstaigoje ir kt., tačiau ginčo situacijoje jokios išskirtinės situacijos nėra.

14.9. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovę pasiimti dukrą po ieškovo pabendravimo su dukra. Nėra pagrindo laikyti byloje nustatyta, jog ieškovui pasiimti ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sudarytų didelių rūpesčių ar itin didelių, nepakeliamų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), ir tenkintas atsakovės priešieškinis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

17. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2025 m. lapkričio 28 d. darbo sutartį ir 2025 m. gruodžio mėn. atsiskaitymo lapelį.

18. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl juos priima.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

20. Tėvo, negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

22. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003).

23. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek ieškovo ieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką, tiek atsakovės priešieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo ieškiniu siūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nekonkreti, sąlyginė, daugelyje vietų paliekama spęsti tėvams ateityje, reikalaujančios papildomo tėvų tarpusavio suderinto sprendimo. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka lyginant su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra žymiai detalesnė (išsamesnė), konkretesnė, aiškesnė, užtikrinanti bendravimo su vaiku apibrėžtumą, platesnės apimties (apima tėvo ir motinos bendravimo su dukra atvejus švenčių (tiek asmeninių, tiek valstybinių), atostogų ir kitomis dienomis), taip pat didžioji dalis bendravimo tvarkos sąlygų užtikrina tėvų valdžios lygybės principą, kadangi numato tėvų ir dukros bendravimą poriniais ir neporiniais metais, tokiu būdu užtikrinant teisę abiem tėvų vienodai laiko praleisti su dukra.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas bendravimo su vaiku tvarką pagal atsakovės priešieškiniu pasiūlytą tvarką, siekiant, kad ji atitiktų vaiko interesus pagal esamą faktinę situaciją, iš esmės teisingai pagrindė ir įvertino visus ginčo išsprendimui bei bendravimo tvarkos pakeitimui reikšmingus faktinius duomenis, šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijų nuomonę, bendravimo galimybes, jų dažnumą (CPK 185 straipsnis). Visgi, sistemiškai įvertinus ieškovo siūlomos ir atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas, sutiktina su apeliantu, kad lyginant teismo nustatytą bendravimo tvarką su atsakovo siūlyta, iš esmės tam tikra dalimi yra patenkintos ir apelianto prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygos.

25. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką, kurioje, be kita ko, numatyta, kad: tris savaitgalius per mėnesį vaikas praleidžia pas tėtį, esant galimybėms ir atsižvelgiant į vaiko poreikius, vaikas būtų su tėčiu nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto (kol vaikas nelanko mokyklos); kalendorinės šventės: Kūčios, Kalėdos, Velykos, lapkričio 1-oji ir kt. kalendorinės šventės švenčiamos kiekvienais metai keičiantis, vienais metais pas tėtį, kitais – pas mamą; per vaiko gimtadienį ir rugsėjo 1-osios šventę bent pusę dienos laikas yra leidžiamas visiems kartu: vaikas, mama ir tėtis; per tėvų gimtadienius, jei įmanoma suderinti, prioritetas būti su vaiku tą dieną turėtų būti teikiamas tam tėvui, kurio gimtadienis yra.

26. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką, kurioje, be kita ko, numatyta, kad: ieškovas bendrauja su dukra kiekvienos neporinės savaitės penktadienį, pasiimdamas dukrą 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (išskyrus Motinos dienos savaitgalį); ieškovas bendrauja su dukra poriniais metais gruodžio 24-25 d. (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną), gruodžio 24 d. 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 14 val.; ieškovas bendrauja su dukra neporiniais metais gruodžio 25 d. (pirmąją Šv. Kalėdų dieną) 14 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.; ieškovas bendrauja su dukra neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 14 val.; ieškovas bendrauja su dukra poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 val.; ieškovas bendrauja su dukra poriniais metais per Naujųjų Metų sutikimo šventę, gruodžio 31 d. 17 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.; dukros gimtadienis kasmet organizuojamas abiejų tėvų ir švenčiamas dalyvaujant abiem tėvams; Rugsėjo 1 - osios šventėje dalyvauja abu tėvai; ieškovas kasmet su dukra praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) jeigu tėvo gimimo diena yra ne darbo diena, tai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jeigu tėvo gimtadienis yra darbo diena - pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

Žemesnės instancijos teismas

27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių prašomas nustatyti sąlygas, sprendžia, jog lyginant atsakovės priešieškiniu prašytas ir teismo nustatytas bendravimo tvarkos sąlygas su apelianto siūlytomis aukščiau nurodytomis sąlygomis, iš esmės yra patenkintos tos pačios bendravimo tvarkos sąlygos (dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais, švenčių ir gimtadienių dienomis), tik iš dalies mažesne apimti (ieškovas prašė nustatyti tris savaitgalius, o teismas nustatė kiekvienos neporinės savaitės penktadienį (kas įprastai sudaro du savaitgalius per mėnesį, o kartais tris savaitgalius per mėnesį)), šias sąlygas labiau sukonkretinant ir išplečiant jų formuluotes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad iš dalies buvo patenkinta ir apelianto ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo atmetė pilna apimtimi.

28. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, nes teismo nustatyta bendravimo tvarkos 2 punkto sąlyga, kuria numatyta, kad jei tėvas neatvyksta nurodytu laiku bendravimui su dukra, jo bendravimas su dukra neperkeliamas ir nekompensuojamas, nebent šalys susitartų kitaip, yra nuteikta prieš tėvo interesus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad galiojantys teisės aktai bendravimo su vaiku kompensacinio mechanizmo iš esmės nenumato. Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra tęstinio pobūdžio, apimanti savaitgalius, šventines dienas, vaiko ir tėvų gimtadienius. Tokia tvarka reiškia, kad bendravimas su vaiku yra numatytas reguliariai, todėl, vieną kartą neįvykus susitikimui, kitas susitikimas turėtų vykti kitu bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Bendravimo su vaiku laikas negali būti „sukauptas“, o po to įgyvendintas jį kompensuojant. Bendravimas turi išlikti nuoseklus ir stabilus vaikui. Akcentuotina, kad šalys bet kuriuo atveju turi teisę geranoriškai tarpusavyje susitarti dėl ieškovo neišnaudoto bendravimo su vaiku laiko kompensavimo, taip pat dėl papildomo bendravimo tvarkoje nenumatyto bendravimo su vaiku laiko. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka keistina, nurodant, kad jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, pastarasis laikas gali būti kompensuojamas šalims susitarus raštu. Ši nuostata užtikrins, kad bendravimo tvarkos bus laikomasi lanksčiai, atsižvelgiant į tikrąją situaciją ir geriausius vaiko interesus.

29. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo nustatyta bendravimo tvarkos 3 punkto sąlyga, kuri numato, kad dukrai susirgus buvimo su tėvu metu, išskyrus lengvą susirgimą (slogą ar pan.), tėvas privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaiko motiną ir parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą arba kreiptis į gydymo įstaigą, pažeidžia tėvo lygiateisiškumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu tėvai turi įstatymo nustatytas pareigas auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Taigi vaikams susirgus abu tėvai turi tarpusavio susitarimu spręsti vaikų priežiūros susirgus ir kitus klausimus. Tai reiškia, kad ieškovas turi įstatyminę pareigą prižiūrėti šalių vaiką jam susirgus, taip pat įvertinęs vaiko sveikatos būklę, tėvas turi pareigą pristatyti vaiką į gydymo įstaigą. Teismas, šiuo atveju, nustatydamas bendravimo tvarką iš esmės nustato tik pagrindines tėvų bendravimo su vaikais gaires, kurios iš esmės gali keistis, bręstant vaikams bei keičiantis tėvų, gyvenančių skyrium, santykiams. Pabrėžtina, kad vaiko sveikatos priežiūra, kartu su vaiko raida, ugdymu, saugia aplinka ir kita yra itin reikšmingos vertybės vaiko vystymesi, kurių apsaugai ir tinkamam įgyvendinimui užtikrinti reikalinga dėti maksimalias pastangas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaiko teisių apsaugos skyriaus teismo posėdžio metu pateiktoje galutinėje išvadoje nėra pateikta jokių argumentų, kad ieškovas bendravimo su dukra metu negebėtų pasirūpinti dukra, todėl teismo nustatytas įpareigojimas nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaiko motiną ir parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą arba kreiptis į gydymo įstaigą, yra perteklinis ir pažeidžia tėvų valdžios lygiateisiškumo principą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš teismo nustatytos bendravimo tvarkos pašalinti 3 punkto sąlygą.

30. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino realaus didelio atstumo, kuro, laiko, darbo derinimo sąlygų, pažeidė papildomų išlaidų pasidalijimo proporcingai turtinei padėčiai principą; vaiko pasiėmimo ir parvežimo išlaidos bei laikas, sugaištas kelionėms, yra papildomos išlaidos ir pastangos, susijusios su vaiko priežiūra ir jo teisės bendrauti su abiem tėvais įgyvendinimu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką, kurioje, be kita ko, numatyta, kad vaiko pasiėmimas ir parvežimas turi būti dalinamas perpus: jei vienas iš tėvų pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos, tai kitas atvyksta parsivežti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nėra pagrindo laikyti byloje nustatyta, jog ieškovui pasiimti ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sudarytų didelių rūpesčių ar itin didelių, nepakeliamų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą išlaidų. Vaiko tėvams esant išsituokus ir turint bendrų vaikų, vyrauja praktika, kad ta šalis, kuri vaiką pasiima bendravimui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jį ir grąžina į gyvenamąją vietą, nebent egzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad tam tėvui, kuriam tokia pareiga būtų nustatyta, tai būtų nepakeliama finansinė našta ar tokios pareigos vykdymas jam sukeltų kitų ypatingų sunkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuo ieškovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki atsakovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) atstumas nėra toks didelis, kurio įveikimas pasiimti bei grąžinti dukrą į gyvenamąją vietą ypatingai apsunkintų apeliantą laiko bei finansiniu požiūriu. Be to, byloje nustatyta, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, todėl atsakovė nėra finansiškai pajėgi pristatyti ieškovui vaiką ar atvykti pas ieškovą pasiimti vaiko. Nors apeliantas nurodo, nors praktikoje yra daug atvejų, kuomet kelionės išlaidos paskirstomos proporcingai tarp tėvų, tačiau nepateikė nei vieno pavyzdžio. Svarbu pabrėžti, kad pagal teismų praktiką įprastai kelionės išlaidos paskirstomos, šalims gyvenant skirtingose valstybėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo bendravimo tvarkoje nustatyti apelianto prašomą sąlygą, kad vaiko pasiėmimas ir parvežimas turi būti dalinamas perpus.

31. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija kitų likusių teismo patvirtintos bendravimo tvarkos sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo išvadai, kad nustatant jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką ne pagal jo ieškiniu siūlytą tvarką, o pagal atsakovės priešieškiniu siūlytą tvarką, buvo pažeistos bendravimo tvarkos nustatymą reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nurodytus motyvus, kad: 1) ieškovo prašoma nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas su juo praleistų 15 dienų per mėnesį ir visas jo atostogas, nepriklausomai nuo to, kokiu metų laiku jos bus, akivaizdžiai pažeidžia mažamečio vaiko teises į ugdymą ir prieštarauja tėvų pareigai užtikrinti vaiko ugdymo procesą, nes būdama su tėvu jo gyvenamojoje vietoje mažametė neturėtų galimybės lankyti ugdymo įstaigos; 2) ieškovo prašoma nustatyti tvarka, kai vaikas su tėvu praleidžia visas pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogas, prieštarauja mažamečio vaiko interesams, nes jis atostogų metu neturės galimybės bendrauti su mama, kuri taip pat netenka teisės pabendrauti su vaiku atostogų metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos, išskyrus jau aukščiau apeliacinės instancijos teismo įvertintus pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktus, detalumas, išsamumas, siekiant išvengti galimų šalių nesutarimų ateityje, laikytinas geriausiai atitinkančiu šalių dukros interesus, taip pat protingu, sąžiningu ir teisingu vaiko tėvų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Taigi, nors šiuo atveju apeliantas nustatytą jo ir dukros bendravimo tvarką vertina kaip jam nepalankią, tačiau tai nereiškia, jog tokia bendravimo tvarka yra neteisinga, nes tokia tvarka nustatyta visų pirma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl išlaikymo dydžio (pakeitimo) sumažinimo

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-14949-1031/2023, bendru sutikimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą nustatyta, kad apeliantas G. S. dukros H. S. išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 500 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 1 d., šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

33. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

34. Santuokos nutraukimo metu ieškovas įvertino ir sutiko su vaiko poreikių dydžiu finansine prasme (500 Eur/mėn.) bei pripažino savo finansinių galimybių teikti sutarto dydžio išlaikymo buvimą. Ištyręs bylos duomenų visumą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovo turtinės padėties esminio pasikeitimo (pablogėjimo), kas būtų pagrindas priteisto (sutarto) išlaikymo dydžio sumažinimui (CK 3.201 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

37. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio pakeitimo (šiuo atveju – sumažinimo), jam teko procesinė pareiga pagrįsti faktines aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį, ne tik savo turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą), bet ir esminį vaiko poreikių sumažėjimą kaip vieną iš išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų (CPK 178 straipsnis, CK 3.201 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taigi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

40. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ieškovo teismui pateiktus įrodymus apie ieškovo gaunamas pajamas, juos sistemiškai įvertino su paties ieškovo paaiškinimais, duotais nagrinėjant bylą teisme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo pateiktos pažymos dėl darbo užmokesčio parodo tik nežymų, kaip nurodo ir pats ieškovas, iki 200 Eur darbinių pajamų sumažėjimą, kuris negali būti laikomas esminiu ir ženkliu, kad būtent tokiu dydžiu galima būtų sumažinti išlaikymą dukrai. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl teikiamo išlaikymo dukrai jis nebegali tenkinti savo gyvybiškai svarbių poreikių.

41. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios teismas neatsižvelgė į tai, kad nustačius naują bendravimo grafiką, vaiko tėvui tenka kuro išlaidos kelionei pas vaiką iš kito miesto ir atgal, taip pat atsirado ir 70 Eur draudimo išlaidos, kurias dengia ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu pažymi, kad iš civilinės bylos Nr. e2YT-14949-1031/2023 duomenų nustatyta, kad šalims 2023 m. rugsėjo 25 d. kreipiantis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo, šalys jau gyveno atskirai skirtinguose miestuose (ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini), o atsakovė (duomenys neskelbtini), taigi, ieškovas sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir įsipareigodamas laisva valia teikti 500 Eur dydžio išlaikymą, jau žinojo, kad teks patirti išlaidas kurui kelionei pas vaiką iš kito miesto ir atgal. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad draudimo sutartį nepilnametei dukrai ieškovas sudarė dar 2022 m. sausio 19 d. (šia data išduotas draudimo liudijimas), t. y. iki teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo dukrai teikti kas mėnesį po 500 Eur išlaikymą. Iš draudimo liudijimo matyti, kad draudimo laikotarpis nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2101 m. sausio 18 d., ieškovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 70 Eur dydžio draudimo įmoka. Taigi, kaip matyti minėtos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą) egzistavo jau iki priimant teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą, kuriuo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl tokios aplinkybės negali būti laikomos pagrindu sumažinti teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovo laisva valia įsipareigoto teikti vaikui išlaikymo dydį.

42. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai neapskaičiavo disponuojamo realaus likučio po mokesčių šiuo metu ir visų įsipareigojimų, todėl byloje nebuvo įvertinta, kiek realiai apeliantas dabar gali skirti vaiko išlaikymui pinigų, be to, apelianto vertinimu, teismas išreikalauti tokius duomenis pateikti apie banko išrašus, turimą nekilnojamą turtą, išlaidas, pajamas, santaupas ir pan., kad galėtų įvertinti realią turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ne teismui, o būtent apeliantui teko pareiga rinkti įrodymus ir įrodyti savo turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą), atsiradusį po teismo 2023 m. lapkričio 6 d. priimto sprendimo. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo metu jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad 2023 metais deklaravo pajamų už 46 196,81 Eur sumą, o 2024 metais deklaravo pajamų deklaravo už 51 798,56 Eur sumą. Remiantis minėtais duomenimis darytina išvada, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties neigiamo pokyčio, atsiradusio po teismo 2023 m. lapkričio 6 d. priimto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie kredito įstaigose turimas lėšas. Pažymėtina, kad remiantis contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Taigi, bet kokie likę neaiškumai apie ieškovo esminį turtinės padėties pablogėjimą aiškintini ieškovo nenaudai. Abejonės dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas yra darbingas ir nenurodo argumentų, kad neturi realių galimybių gauti didesnių pajamų, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą.

43. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta pirmiau, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo finansinė padėtis iš esmės pasikeitė ir žymiai pablogėjo palyginus su laikotarpiu, kai buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nors apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, tačiau neįrodinėjo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas (patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių), įsiteisėjimo momento atsakovės turtinė padėtis pagerėjo iš esmės. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio teismas vertino atsakovės turtinę padėtį ir realias galimybes prisidėti prie šalių dukros išlaikymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė – ji neturi nuosavo būsto, su vaiku gyvena nuomojamame bute, studijuoja, pragyvena iš socialinių pašalpų ir artimųjų paramos, todėl ieškovas, galintis teikti šalių sutarto dydžio išlaikymą vaikui, privalo tokį išlaikymą teikti. Kaip matyti, iš atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų, nuo 2025 m. lapkričio 28 d. atsakovė pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartyje numatytas 750 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestis (apie 500 Eur dydžio darbo užmokestis atskaičius mokesčius). Taigi, kaip matyti, atsakovė deda pastangas, kad jos turtinė padėtis pasikeistų ne tik siekdama įgyti išsilavinimą, kurio dėka rastų gerai apmokamą darbą, bet ir po skundžiamo teismo sprendimo įsidarbindama. Tačiau, įvertinus atsakovės gaunamo darbo užmokesčio dydį, bei tai, kad ji patiria išlaidas būsto nuomai, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis esmingai pasikeitė ir ji yra finansiškai pajėgi prisidėti prie dukros išlaikymo tokia pat dalimi kaip ir ieškovas. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis priežiūros teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu priežiūros užtikrinimu. Atsakovei gyvenant kartu su šalių vaiku, jai ir taip tenka didesnė atsakomybės dalis užtikrinant vaiko priežiūrą auklėjant, ugdant, lavinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos ir kitus kasdieninius klausimus. Taigi apeliantas kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, kurio turtinė padėtis esmingai geresnė nei atsakovės, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir teiktų pakankamą išlaikymą savo dukrai.

44. Kaip jau minėta, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio pakeitimo (šiuo atveju – sumažinimo), jam teko procesinė pareiga įrodyti esminį vaiko poreikių sumažėjimą kaip vieną iš išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų (CPK 178 straipsnis, CK 3.201 straipsnis). Ieškovo argumentai dėl jo dukros išlaikymui reikalingos mažesnės išlaikymo sumos per mėnesį nėra paremti jokiais objektyviais, su šalių dukros ir jos poreikių tenkinimui susijusiais įrodymais, o tik paremti samprotavimais. Po 2023 m. lapkričio 6 d. teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo pasikeitė šalių vaiko amžius. Nors įprastai laikui bėgant vieni vaiko poreikiai išnyksta ir yra pakeičiami naujais poreikiais, tačiau tai neteikia pagrindo išvadai, jog per praėjusį 2 metų laikotarpį iš esmės pasikeitė nepilnametės šalių dukros, kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, poreikiai, o juo labiau jie sumažėjo. Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), o nagrinėjamos bylos atveju – ir specialūs poreikiai dėl sveikatos problemų, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Neabejotinai dėl šalių nepilnametės dukros amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metai) natūraliai padidėjo lėšų poreikis jos specialiems poreikiams (nustatytas (duomenys neskelbtini)), mokymo ir ugdymo priemonėms (šalių mažametė dukra lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), už kurį reikia mokėti mokestį) bei veikloms (šalių dukra lanko „steam“ būrelį, anglų kalbos ir zumbos užsiėmimus, kurie yra mokami) ir kitiems būtiniems jos poreikiams. Vaikui augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, socialiniams ryšiams užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų, bet ne jas mažinti.

45. Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į gaunamus iš Valstybės pinigus vaiko išlaikymui. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, valstybė skyrė išmokas vaikui (vaiko pinigus) dar iki priimant teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą, kuriuo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kas patvirtina, kad tuo metu ieškovo turtinė padėtis jam leido vykdyti savo pareigas vaikui visa apimtimi. Kadangi šioje byloje ieškovas neįrodė savo esminio turtinės padėties pokyčio (pablogėjimo), vertintina, kad ir šiuo metu ieškovo turtinė padėtis leidžia jam vykdyti savo pareigas vaikui visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodoma aplinkybė dėl valstybės skiriamų išmokų vaikui negali būti laikoma pagrindu sumažinti teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovo laisva valia įsipareigoto teikti vaikui išlaikymo dydį.

46. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su priteisto išlaikymo pakeitimu. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, priešingai nei teigia apeliantas, teismas vertino apelianto galimybes teikti nepilnametei dukrai teismo sprendimu nustatytą išlaikymą ir jo turtinės padėties pasikeitimą, atsakovės turtinę padėtį, o taip pat šalių nepilnametės dukros specialiuosius poreikius (šalių dukrai po šalių skyrybų be nustatytos (duomenys neskelbtini), nebejotinai tik didina gydymo ir vaiko priežiūros išlaidas). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei jų įrodomąją reikšmę. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog šalims buvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, byloje surinkta pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, o teismo sprendimo motyvai yra išsamūs ir aiškūs, jais atskleista bylos esmė bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

47. Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo pakeisti ar panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Vadovaujantis anksčiau šioje nutartyje nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos pakeisti, o likusią skundžiamo teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Sutiktina su apeliantu, kad lyginant teismo nustatytą bendravimo tvarką su apelianto siūlyta, iš esmės yra patenkinta ta pati bendravimo tvarka tik sukonkretinant sąlygas ir apelianto ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra patenkinta iš dalies.

52. Ieškovas patyrė 800 Eur teisinio atstovavimo išlaidas. Atsakovė patyrė 114 Eur žyminis mokesčio išlaidas ir 2750 Eur advokatės atstovavimo išlaidas, iš viso 2864 Eur. Ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies, reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo netenkintas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad iš viso tenkinta 25 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų. Atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintas taip pat iš dalies, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos 2148 Eur. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos 2048 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Nors ieškovas prašė priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus tik apie 114 Eur žyminio mokesčio išlaidas.

54. Atsakovė patyrė 1500 Eur advokatės teisinio atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

55. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 25 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 28,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovo – 1125 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos 1096,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14949-1031/2023 nustatytą ieškovo G. S. bendravimo su dukra H. S. tvarką.

Nustatyti ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. G. S. bendrauja su dukra H. S. kiekvienos neporinės savaitės penktadienį, pasiimdamas dukrą 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (išskyrus Motinos dienos savaitgalį).

2. G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais gruodžio 24-25 d. (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną), gruodžio 24 d. 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 14 val.

3. G. S. bendrauja su dukra H. S. neporiniais metais gruodžio 25 d. (pirmąją Šv. Kalėdų dieną) 14 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.

4. G. S. bendrauja su dukra H. S. neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 14 val.

5. G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 val.

6. G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais per Naujųjų Metų sutikimo šventę, gruodžio 31 d. 17 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.

7. Dukros H. S. gimtadienis kasmet organizuojamas abiejų tėvų ir švenčiamas dalyvaujant abiem tėvams.

8. Rugsėjo 1 - osios šventėje dalyvauja abu tėvai.

9. G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia Tėvo dieną - bendrauja Tėvo dienos savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.

10. G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), jeigu tėvo gimimo diena yra ne darbo diena, tai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jeigu tėvo gimtadienis yra darbo diena - pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

11. Motinos dienos savaitgalį ir motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini) dukra kasmet praleidžia su S. S., nepriklausomai, kad Motinos dienos savaitgalis ir motinos gimtadienio diena pagal tvarką priklauso G. S..

12. G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia pusę vasaros (vasarą dukra kas antrą savaitę, 7 dienas paeiliui nuo sekmadienio 18 val. iki kito artimiausio sekmadienio 18 val. praleidžia pas tėtį), rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko.

13. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. S. negali bendrauti su dukra H. S., jis apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko motiną SMS žinute ar kitu būdu raštu.

14. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. S. bendravimas su H. S. neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, vaiko motina apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko tėvą SMS žinute ar kitu būdu raštu.

15. Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, pastarasis laikas gali būti kompensuojamas šalims susitarus laisvu raštišku susitarimu SMS žinute ar kitu būdu.

16. G. S. gali bendrauti su dukra H. S. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas.

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. S. atsakovei S. S. 2048 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti iš ieškovo G. S. atsakovei S. S. 1096,50 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė – ButkuvienėAlma JurgelienėIrena Stasiūnienė