Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.6.1

2025 m. lapkričio 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl išlaikymo vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui G. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14949-1031/2023 nustatytą nepilnamečio vaiko H. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir bendravimo su vaiku tvarką. Paršo priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai H. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise lėšas pavedant tvarkyti vaiko motinai S. S. Prašo nustatyti tokią bendravimo su dukra H. S. tvarką:

1) Vaiko pasiėmimas ir parvežimas turi būti dalinamas perpus: jei vienas iš tėvų pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos, tai kitas atvyksta parsivežti.

2) Tris savaitgalius per mėnesį vaikas praleidžia pas tėtį, esant galimybėms ir atsižvelgiant į vaiko poreikius, vaikas būtų su tėčiu nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto (kol vaikas nelanko mokyklos).

3) Vaikas per mėnesį su tėčiu praleidžia iki 15 d., jei dėl ligos ar kitų nenumatytų aplinkybių pasikeičia buvimo tvarka savaitgaliais, derinantis prie abiejų tėvų grafiko, vaiką tėčiui būtų galima pasiimti ir darbo dienomis.

4) Vaiko pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogos būtų leidžiamos pas tėtį, derinant su vaiko poreikiais ir mamos grafiku.

5) Per vaiko gimtadienį ir rugsėjo 1-osios šventę bent pusę dienos laikas yra leidžiamas visiems kartu: vaikas, mama ir tėtis.

6) Per tėčio atostogas, nepriklausomai nuo metų laiko, vaikas praleidžia laiką kartu su juo.

7) Per tėvų gimtadienius, jei įmanoma suderinti, prioritetas būti su vaiku tą dieną turėtų būti teikiamas tam tėvui, kurio gimtadienis yra.

8) Kalendorinės šventės: Kūčios, Kalėdos, Velykos, lapkričio 1-oji ir kt. kalendorinės šventės švenčiamos kiekvienais metai keičiantis, vienais metais pas tėtį, kitais – pas mamą.

9) Kiekviena iš šalių vieną kitą informuoja elektroninio ryšio priemonėmis apie sąlygų pasikeitimus, pateikdami kitai šaliai pranešimą.

2. Priešieškiniu atsakovė prašo pakeisti 2023 metų lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-14949-1031/2023, dalį dėl ieškovo G. S. bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, nustatant, tokią ieškovo G. S. bendravimo su nepilnamete dukra H. S. tvarką:

1) G. S. bendrauja su dukra H. S. kiekvienos neporinės savaitės penktadienį, pasiimdamas dukrą 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (išskyrus Motinos dienos savaitgalį).

2) Jei G. S. neatvyksta nurodytu laiku bendravimui su dukra, jo bendravimas su dukra neperkeliamas ir nekompensuojamas, nebent šalys susitartų kitaip.

3) Dukrai susirgus buvimo su tėvu metu, išskyrus lengvą susirgimą (slogą ar pan.), G. S. privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaiko motiną S. S. ir parvežti dukrą įjos gyvenamąją vietą arba kreiptis į gydymo įstaigą.

4) G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais gruodžio 24-25 d. (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną), gruodžio 24 d. 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 14 val.

5) G. S. bendrauja su dukra H. S. neporiniais metais gruodžio 25 d. (pirmąją Šv. Kalėdų dieną) 14 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.

6) G. S. bendrauja su dukra H. S. neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 14 val.

7) G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 val.

8) G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais per Naujųjų Metų sutikimo šventę, gruodžio 31 d. 17 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.

9) Dukros H. S. gimtadienis kasmet organizuojamas abiejų tėvų ir švenčiamas dalyvaujant abiem tėvams.

10) Rugsėjo 1 - osios šventėje dalyvauja abu tėvai.

11) G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia Tėvo dieną - bendrauja Tėvo dienos savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.

12) G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia savo gimtadienį (balandžio 15 d.), jeigu tėvo gimimo diena yra ne darbo diena, tai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jeigu tėvo gimtadienis yra darbo diena - pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

13) Motinos dienos savaitgalį ir motinos gimtadienį (gegužės 30 d.) dukra kasmet praleidžia su mama, nepriklausomai, kad Motinos dienos savaitgalis ir motinos gimtadienio diena pagal tvarką nepriklauso mamai.

14) G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia pusę vasaros, vasarą dukra kas antrą savaitę (7 dienas paeiliui nuo sekmadienio 18 val. iki kito artimiausio sekmadienio 18 val.) praleidžia pas tėtį, rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko.

15) Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. S. negali bendrauti su dukra H. S., jis apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko motiną SMS žinute ar kitu būdu raštu.

16) Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. S. bendravimas su H. S. neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, vaiko motina apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko tėvą SMS žinute ar kitu būdu raštu.

17) G. S. gali bendrauti su dukra H. S. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas.

3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad jis su atsakovės bendravimo sąlygomis sutinka tik dalinai, tačiau su tam tikromis sąlygomis kategoriškai nesutinka, kadangi jos pažeidžia tėvų lygybės principą, yra diskriminuojančios, prieštaraujančios tėvo ir vaiko interesams, todėl dalinai keistinos ar naikintinos, esminė sąlyga nesąžininga, neteisinga – tai tėvo vykimas pas vaiką (pasiimti bendravimui) bei grąžinimas savo jėgomis ir lėšomis. Ieškovo siūlo atsakovės bendravimo su vaiku tvarką koreguoti tokiu būdu:

1) Vaiko pasiėmimas ir parvežimas turi būti dalinamas perpus (50/50): jei vienas iš tėvų pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos, tai kitas atvyksta parsivežti (pasiimti dukrą) ir priešingai, išskyrus tuos atvejus, jei šalys rašytine (elektroninėmis priemonėmis) susitarė kitaip. Taip pat, tėvas turi teisę vieną kartą per mėnesį, pasinaudodamas LR Darbo kodekse numatyta teise į tėvadienį, pasiimti vaiką ketvirtadienio vakare arba penktadienio ryte, priklausomai nuo suderinto laiko. Šaltuoju metų laiku, kai nėra galimybės bendrauti su dukra darbo dienomis dėl ankstyvų tamsos valandų ir laiko stokos, neporiniais mėnesiais tėvas pasiima dukrą 3 savaitgalius, o poriniais pasiima dukrą 2 savaitgalius.

2) Jei G. S. neatvyksta nurodytu laiku bendravimui su dukra, jo bendravimo laikas su dukra perkeliamas į kitą laiką.

Vaiko tėčiui, susirgus, sugedus transportui, be to, dirbančiam žmogui, turinčiam įsipareigojimų keliose skirtingose įstaigose, dažnai pasitaiko darbo ir savaitgaliais. Atsižvelgiant į pateisinamas priežastis, prarastas bendravimo su vaiku laikas turi būti kompensuojamas. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo papildomu laiku naudojasi vaiko mama. Todėl tėvui negalint pasiimti vaiko sutartu laiku, privaloma susitikimo laiką perkelti ir kompensuoti, nes ilgas nesimatymas su skyriumi gyvenančiu tėvu neatitinka vaiko poreikių ir kenkia ilgalaikėje perspektyvoje vaiko ir tėčio santykio raidai, vaiko asmenybės formavimuisi.

3) Jis sutinka su atsakovės nurodyta bendravimo tvarka dukros susirgimo atveju, atsakovės nurodytu 1.3 punkte, bendravimo tvarka Kūčių, Kalėdų dienomis (atsakovės tvarkos 1.4 ir 1.5 punktai), taikant jo siūlomą 50/50 dukros atvežimo ir parsivežimo taisyklę.

4) Nesutinka dėl bendravimo per Šv. Velykas, nes jo manymu, atsakovės pasiūlymas reiškia, kad du metus iš eilės tėvas neturės galimybės per Velykas būti su vaiku.

5) Bendravimas su dukra per Naujuosius Metus turėtų būti nustatytas toks: Tėvas bendrauja su dukra poriniais metais per Naujųjų metų sutikimo šventę, gruodžio 31 d. 10 val. (ryte).

6) Dėl vaiko gimimo dienos šventės (atsakovės tvarkos 1.9 punktas) ir rugsėjo 1-osios šventės (atsakovės tvarkos 1.10 punktas) sutinka visiškai.

7) Dėl Tėvo dienos (atsakovės tvarkos 1.11 punktas) iš dalies nesutinkama, kadangi tam tikrais atvejais gali kilti interesų konfliktas, nes gegužės 30 d. yra S. S. gimtadienis, kuris gali sutapti su Tėvo diena.

8) Su atsakovės siūloma bendravimo tvarka per ieškovo gimimo dieną (atsakovės tvarkos 1.12 punktas) nesutinka, siūlo nustatyti, kad tėvas kasmet su dukra praleidžia gimtadienį ir tai nepriklauso nuo savaitės dienos.

9) Atsakovės siūlomą bendravimo tvarką Motinos dienos savaitgalį ir per atsakovės gimtadienį (gegužės 30 d.) siūlo koreguoti, nustatant, kad Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną dukra kasmet praleidžia su mama, tačiau, jei toks savaitgalis priklauso tėvo bendravimui su dukra, tai tą sekmadienį dukrą nuo 10 val. pasiima mama.

10) Sutinka su atsakovės nurodyta bendravimo tvarka dukros atostogų metu (atsakovės tvarkos 1.14. punktas) ir abiejų tėvų informavimo vienas kitą tvarką, nurodytą atsakovės 1.15, 1.16 punktuose, ir dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo abiejų tėvų susitarimu (atsakovės tvarkos 1.17 punktas).

11) Ieškovas prašo nustatyti, kad dukra praleidžia su tėčiu Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją, Liepos 6-ąją ir rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1-ąją poriniais metais praleidžiama su tėčiu, o neporiniais metais – su mama. Pasiėmimas vyksta nuo 10 valandos, vadovaujantis nustatytu pasiėmimo tvarkos modeliu. 12) Taip pat prašo nustatyti, kad vaiko mama turėtų iš anksto atsakingai suderinti su vaiko tėčiu visus planuojamus vizitus pas gydytojus ar sveikatos priežiūros specialistus, siekiant užtikrinti sklandų bendradarbiavimą; nustatyti, kad dukra su tėčiu praleidžia ne mažiau kaip 15 d. per mėnesį; nustatyti, kad dukrai praleidžiant pusę vasaros atostogų laiko ar kitu atveju, kai per mėnesį dukra su tėčiu būna 20 ir daugiau dienų, dukros mamai vaiko išlaikymas neteikiamas arba mažinamas, o pervesti pinigai kaupiami ir skiriami tik ilgalaikėms vaiko išlaidoms.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateiktose išvadose nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma. Skyrius nėra gavęs pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Ieškovas G. S. nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti sumažėję nepilnametės H. S. poreikiai. Jo turtinė padėtis nėra pablogėjusi tiek, kad negalėtų tęsti vaikui priteisto reikalingo išlaikymo mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad atsakovei ir taip tenka didesnė dukros priežiūros ir rūpinimosi ja našta, darytina išvada, kad ieškovo prašymas sumažinti nepilnametei dukrai H. S. priteistą išlaikymą, vietoje 500 Eur mokant po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, neatitinka vaiko poreikių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Akcentuotina, kad šalys turi imtis visų priemonių, jog su vaiku susijusius klausimus spręstų bendru sutarimu, taikiai, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas ne tik su vaikais, bet ir tarpusavyje. Skyriaus vertinimu, Atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra išdėstyta detaliai, aiškiai ir suprantamai. Būtent tokios tvarkos nustatymas palengvintų šalių bendravimą ir bendradarbiavimą užtikrinant sklandų bendravimo tvarkos įgyvendinimą, atitinka vaiko teises ir geriausius interesus.

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių susitarimu jų nepilnametės dukros H. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina atsakove S. S. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte numatyta, kad „G. S. dukros H. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 500 Eur (penki šimtai eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023-10-01, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktus, „G. S. ir S. S. kartu rūpinasi dukros H. S., gimusios (duomenys neskelbtini), auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime.“, „G. S. bendrauja su dukra tarpusavio sutarimu. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką pareiškėjai suderina patys, perspėję apie tai vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios.“ Atsakovė gyvena Šiauliuose, šalių mažametė dukra lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Šiaulių lopšelį-darželį „Voveraitė“. Duomenys, atsakovės pateikti iš duomenų bazės e-sveikata, patvirtina, kad šalių dukrai H. S. diagnozuotas paveldimos miokloninės distonijos sindromas, anemija, atopinis dermatitas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ar kt.), buvę sutuoktiniai gali keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalies nuostatas, pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

7. Ieškovo teigimu šalys, nutraukdamos santuoką, lakoniškai bei nekonkrečiai susitarė dėl bendravimo su dukra sąlygų, todėl jam kyla sunkumų įgyvendinant teisę bendrauti su vaiku. Dukra gyvena kartu su mama Šiaulių mieste, o jis – Mažeikių rajono Sedos miestelyje. Siekiant įgyvendinti teisę matytis, bendrauti, auklėti vaiką jam tenka vykti į Šiaulių miestą, darbo dienomis, ypač šaltuoju metų laiku, jam sudėtinga suplanuoti laiką su vaiku kitame mieste, nes bendrauti su dukra atsakovės bute jis negali, atsakovė neleidžia, o pas save į namus vaiką parsivežti gali tik savaitgaliais. Be to, jam tenka vykti apie 120 kilometrų ir grįžti atgal į namus, bendrai susidaro apie 250 kilometrų, atsakovė atsisako atvežti dukrą tėvui į jo gyvenamąją vietą. Tokia situacija papildomai reikalauja iš jo papildomų finansinių ir laiko resursų, tokiu būdu pažeidžiami šalių lygybės, teisingumo ir sąžiningumo principai, atsakovė gera valia nesutinka ir nepriima jokių kitokių susitarimų, tam, jog abiejų šalių interesai būtų vienodai įgyvendinti bendrauti su vaiku reikalinga nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką.

8. Atsakovė nurodė, kad jai ir ieškovui tariantis dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, nekonkrečios bendravimo tvarkos nustatymas atrodė pats teisingiausias sprendimas, t. y., kad tiesiog su dukra tėvas bendraus kada norės, galės, kad bendravimas bus derinamas, atsižvelgiant į dukros interesus, o taip pat į abiejų tėvų galimybes ir interesus. Iš pradžių bendravimas vyko normaliai, tačiau 2024 metų vasarą ieškovas pasiėmė dukrą atostogų, buvo susitarę, kad po savaitės ieškovas parveš dukrą pasimatyti su mama, tačiau ieškovas to nepadarė, negrąžino dukros dvi savaites laiko, pakalbėti su dukra jai neleido, vaiką vežiojosi tiek spręsdamas savo darbinius, tiek asmeninius reikalus. Parvežus dukrą namo, vaikas buvo pervargęs, išsibalansavęs, nuolat verkė, pyko ant mamos, sakydama kodėl mama jos nepasiėmė. Nuo tada dukra kategoriškai atsisakė bendrauti su tėčiu. Jai įkalbėjus dukrą važiuoti nors kelioms valandoms su tėčiu, tik išvažiavus, sulaukdavau ieškovo skambučio, video įrašų, kad dukra verkia, draskosi ir nori mamos. Jai teko dėti didžiules pastangas (aiškino, skatino, įkalbinėjo), kad tėvo ir dukros ryšys atsistatytų. Po truputį vaikas vėl kas antrą savaitgalį pradėjo leisti su tėčiu. 2024 metų spalio mėnesį ieškovas neinformavo jos, kad važiuodamas su dukra pateko į avariją, apie tai sužinojau tik tada, kai sekmadienį ieškovas nurodė, kad neturi automobilio ir negali parvežti dukros namo, jai reikia pačiai atvažiuoti pasiimti dukrą. Atvažiavus pasiimti dukros, dukra buvo labai išsigandusi. Ieškovas ėmė elgtis visiškai neadekvačiai - reikalaudavo vaiko bet kada ir bet kokiam laikui, pradėjo aiškinti, kad jis turi teisę mane tik informuoti, o aš turiu pareigą jam vaiką jo nurodytam laikui ir duoti, pradėjo norėti su vaiku bendrauti kiekvieną savaitgalį, parvežti vaiką pirmadienį, sakyti jai, kad vaikas ugdymo įstaigos gali ir nelankyti (jei nespėja vaiko parvežti laiku), kad vaikas gali praleisti mankštas ir t.t. Toks tėvo ir vaiko bendravimas neatitinka mažamečio vaiko H. S. interesų, toks bendravimas neatitinka vaiko amžiaus ir yra per sunkus vaikui (pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas). Mažametis vaikas (juo labiau turintis sveikatos problemų ir tokių, kaip jos dukra) privalo turėti aiškų dienos rėžimą, jam turi būti užtikrintas tinkamas miego laikas, poilsis, saugi aplinka, vaikas negali neišsimiegojęs, nepailsėjęs atvykti į ugdymo įstaigą (darželio auklėtojos nurodė, kad pirmadieninis tėčio vaiko atvežimas į darželį Hildai nėra tinkamas - vaikas būna pervargęs, suirzęs, jai būna sunku išbūti darželyje), arba dėl tėčio egoistiško noro vaiką parvežti pirmadienį - neiti į ugdymo įstaigą, atsisakyti vaiko sveikatai reikalingų mankštų, kineziterapinių užsiėmimų ir t.t. Kadangi 2023 metų lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka nėra konkreti, aiški, tai ją būtina keisti, tik viena nekonkreti tvarka negali būti keičiama į kitą nekonkrečią tvarką, kurią ieškiniu siūlo nustatyti ieškovas, kurios nebus įmanoma privalomai vykdyti ir kuri neatitinka geriausių mažamečio vaiko interesų. Jų dukra H. S. yra mažametė, turinti specialių sveikatos poreikių. Jai reikalingas pastovus dienos rėžimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka, kurioje ji jaustųsi saugi, pernelyg dažnas vykimas į kitą miestą, dėl kurio yra pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas, neatitinka vaiko amžiaus ir yra per sunkus vaikui, tai emociškai traumuoja mažametį vaiką. Ilgalaikis vaiko išsiskyrimas su motina vaikui sukelia stresą, paskatina nervingumą, irzlumą, miego sutrikimus. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas nesupranta ir nesiekia suprasti vaiko poreikių, interesų, piktnaudžiauja tėvo valdžia, ją panaudoja priešingai savo dukros interesams. Susitarti su ieškovu taikiai nepavyksta, ieškovas nesupranta savo vaiko poreikių, nenori suprasti, kad mažamečiui vaikui (ir ypač tokiam vaikui, kaip jų dukra Hilda) būtinas nusistovėjęs dienos (valgymo, miego, ugdymo ir kt.) rėžimas, stabili aplinka, aiški, konkreti ir reguliari bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka, todėl prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Ieškovo G. S. prašoma ieškiniu nustatyti jo bendravimo su dukra H. S. tvarka yra teisiškai nepagrįsta. Turi būti nustatoma konkreti tėvo ir vaiko bendravimo, kad būtų aišku ir konkretu, kada ir kiek yra bendraujama su vaiku.

9. CK 3.165 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

12. Kadangi šalys tarpusavyje nesusitarė dėl konkrečios ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, todėl tokią tvarką būtina nustatyti teismo sprendimu.

13. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nekonkreti, sąlyginė, daugelyje vietų paliekama spęsti tėvams ateityje, reikalaujančios papildomo tėvų tarpusavio suderinto sprendimo. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos, todėl, ginčo neišsprendus nustatant konkrečią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tikėtina, šalims ir toliau gali nepavykti susitarti šiuo klausimu, dėl ko gali kilti neigiamos pasekmės šalių nepilnamečiam vaikui, trikdomas vaiko normalus ryšys su tėvais. Palikus šalims pačioms spręsti dėl ieškovo bendravimo su vaiku, tėvų konfliktai ir toliau neigiamai veiks vaiko interesus, dėl šalių nesugebėjimo rasti sutarimo ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos sklandus įgyvendinimas taps praktiškai neįmanomas. Tokiu atveju nebus pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Esant šalių ginčui, ieškovo siūloma tvarka dėl trijų savaitgalių praleidimo su tėvu (prašomos nustatyti tvarkos 2.2 punktas), vaiko su tėčiu praleidimas iki 15 dienų per mėnesį (prašomos nustatyti tvarkos 2.3. punktas) yra nekonkreti, todėl neįgyvendinama, nes nenustačius konkrečių dienų, savaitgalių, kuriomis ieškovas būtų su vaiku, konkrečios vaiko pasiėmimo ir grąžinimo tvarkos, ginčas tarp šalių nebus išspręstas. Be to, tris savaitgalius vaikui būnant su tėvu, nepagrįstai būtų sumažintas vaiko motinos bendravimas savaitgaliais su dukra. Šalių mažametė dukra lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Šiauliuose, ieškovas gyvena Mažeikių rajone, Sedos miestelyje, kaip nurodė ieškovas, 120 kilometrų nuo Šiaulių, todėl ieškovo prašoma nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas su juo praliestų 15 dienų per mėnesį ir visas jo atostogas, nepriklausomai nuo to, kokiu metų laiku jos bus, akivaizdžiai pažeidžia mažamečio vaiko teises į ugdymą ir prieštarauja tėvų pareigai užtikrinti vaiko ugdymo procesą, nes būdama su tėvu jo gyvenamojoje vietoje mažametė neturėtų galimybės lankyti ugdymo įstaigos. Ieškovas pripažino, kad dėl bendravimo su dukra jis patiria didelių kelionės išlaidų, kurių dalį, jo manymu, turėtų padengti atsakovė, todėl vaiko vežiojimas iš tėvo namų kiekvieną dieną į ugdymo įstaigą ir atgal į tėvo namus, yra ne tik varginantis vaikui, bet neracionalus ir nenaudingas pačiam ieškovui. Ieškovo prašoma nustatyti tvarka, kai vaikas su tėvu praleidžia visas pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogas, prieštarauja mažamečio vaiko interesams, nes jis atostogų metu neturės galimybės bendrauti su mama, kuri taip pat netenka teisės pabendrauti su vaiku atostogų metu.

14. Niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas vaiko pasiėmimo ir parvežimo išlaidas dalinti perpus (prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 2.1 punktas). Nėra pagrindo laikyti byloje nustatyta, jog ieškovui pasiimti ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sudarytų didelių rūpesčių ar itin didelių, nepakeliamų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą išlaidų. Vaiko tėvams esant išsituokus ir turint bendrų vaikų, vyrauja praktika, kad ta šalis, kuri vaiką pasiima bendravimui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jį ir grąžina į gyvenamąją vietą, nebent egzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad tam tėvui, kuriam tokia pareiga būtų nustatyta, tai būtų nepakeliama finansinė našta ar tokios pareigos vykdymas jam sukeltų kitų ypatingų sunkumų. Šalis, su kuria vaikas gyvena nuolat, visada turi daugiau pareigų ir rūpesčių kiekvieną dieną. Atsakovei tenka pareiga rūpintis vaiko kasdiene buitimi, maisto gaminimu, dienos režimo nustatymu bei reguliavimu, slaugyti vaiką jam susirgus, rūpintis vaiko sveikata profilaktiškai, vaiko higiena, be to, jai tenka pareiga pasirūpinti, kad vaikas bendravimo su tėvu metu būtų apsirengęs pagal sezoną, turėtų tinkamus rūbus miegui ir laisvalaikiui, būtų aprūpintas reikiamomis higienos priemonėmis. Atsakovas taip pat turi prisiimti dalį įsipareigojimų, susijusių ne tik su materialiniu išlaikymu, bet ir su laiko bei kitomis papildomomis sąnaudomis, kurios negali būti tiksliai apskaičiuojamos. Teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovę pasiimti dukrą po ieškovo pabendravimo su dukra. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarka neturi būti patogiausia skyrium gyvenančiam tėvui ir skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tik jam patogios bendravimo tvarkos.

15. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, iš to seka, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu, kuris negyvena kartu, įgyvendinimas reiškia, kad bendravimas turi būti tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus.

16. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių daroma išvada, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka nekonkreti, neracionali, neatitinkanti mažamečio vaiko ir abiejų tėvų interesų, įstatymo nuostatų, neužtikrinanti ginčo sprendimo, todėl tokia tvarka negali būti nustatoma.

17. Teismo vertinimu, atsakovės siūloma bendravimo tvarka atitinka šalių mažametės dukros interesus, užtikrina vienodą abiejų tėvų laiko praleidimą su vaiku savaitgaliais, per vaiko atostogas, asmeninių, valstybinių ir kalendorinių švenčių metu, t. y. tuo metu, kai vaikas nėra ugdymo įstaigoje. Nustačius atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su šalių dukra tvarką, vaikas turės galimybę bendrauti su tėvu ir stiprinti jų tarpusavio ryšius. Prašydama į bendravimo tvarką įtraukti sąlygą, kad ieškovas gali bendrauti su dukra ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas (atsakovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1.17 punktas), ir esant nustatytai bendravimo tvarkai, sudaro galimybę šalims kompromiso būdu susitarti dėl kitokio bendravimo.

18. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį ir teisme nenurodė jokių svarių argumentų, dėl kurių negalėtų būti nustatyta atsakovės siūloma bendravimo su dukra tvarka. Dėl ieškovo vaiko pasiėmimo ir pristatymo į jo gyvenamąją vietą išlaidų ir ieškovo pareigos šias išlaidas prisiimti, teismo pasisakyta, aptariant ieškovo ieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos. Niekuo nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka per Šv. Velykas reiškia, kad jis du metus iš eilės neturės galimybės per Velykas būti su vaiku, nes pagal atsakovės siūlomą tvarką, ieškovas su dukra bendrauja ir poriniais ir neporiniai metais, neporiniais metais – pirmąją Velykų dieną ir antrąją dieną iki 14 val., poriniais – antrąją Velykų dieną ir sekančią dieną iki 18 val. (atsakovės siūlomos tvarkos 1.6. ir 1.7. punktai). Gruodžio 31 d. yra darbo diena, galimi užsiėmimai, renginiai ugdymo įstaigoje, todėl niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas tą dieną pasiimti dukrą nuo 10 val. ryto. Tėvo diena švenčiama pirmąjį birželio sekmadienį, todėl niekuo nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, kad atsakovės gimtadienis, kuris yra gegužės 30 d., gali sutapti su Tėvo diena, dėl ko reikėtų koreguoti atsakovės siūlomą tvarką dėl dukros bendravimo su ieškovu Tėvo dieną ir su atsakove jos gimimo dieną. Niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas nustatyti, kad valstybines šventes – Vasario 16 – ąją, Kovo 11 – ąją, Gegužės 1-ąją, birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d. dukra praleidžia tik su juo. Nustačius pareigą ieškovui bendrauti su dukra valstybinių švenčių dienomis, dar labiau padidintų ieškovo išlaidas bendraujant su dukra, be to, atsakovės nurodytoje bendravimo tvarkoje yra numatytas punktas, suteikiantis šalims kompromiso būdu suderinti ieškovo ir jo dukros susitikimų laiką ir kitaip, nei teismo sprendimu nustatyta tvarka, kas teismo vertinimu, sudarytų galimybę ieškovui pabendrauti su dukra valstybinių švenčių, nedarbo dienomis. Lapkričio 1-oji patenka į ugdymo įstaigų rudens atostogų laiką, dėl bendravimo su vaiku atostogų metu ieškovas sutinka su atsakovės siūloma tvarka, todėl nustatyti atskirą bendravimo tvarką tą dieną, netikslinga. Ieškovas – H. S. tėvas, jam nėra apribotos tėvystės teisės, todėl jis turi teisę savarankiškai domėtis vaiko sveikata. Jo siūloma sąlyga įpareigoti atsakovę vaiko vizitus pas gydytojus suderinti su juo yra tik papildomos pareigos uždėjimas atsakovei, niekaip nesuderinamas su vaiko ir tėvo bendravimo geresniu ryšiu. Ieškovas konkrečios kompensavimo tvarkos, jam negalint bendrauti su vaiku dėl objektyvių aplinkybių nustatytu laiku, nenurodė, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis nėra apsisprendęs, kokia tvarka tai galėtų būti daroma, teismas taip pat neturi galimybių apsvarstyti, ar tai atitiks šalių ir jų vaiko interesus, o nekonkreti sąlyga ne tik kad neišsprendžia, bet dar labiau gilina šalių ginčą. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatytos papildomos nedarbo dienos tėvams, auginantiems vaikus, yra skirtos reguliuoti darbuotojo ir darbdavio santykius, tačiau DK nuostatos, nurodytos ieškovo, niekaip negali būti siejamos su nustatoma tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

19. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo, negyvenančio kartu su dukra, konkreti bendravimo tvarka nustatoma pirmą kartą. Šalys, matydamos, kad tokią tvarką reikalinga tikslinti, keisti kurias nors sąlygas, gali tai padaryti sudariusios taikos sutartį, supaprastinto proceso tvarka.

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

20. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. jis ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo nutraukė santuoką, taip pat susitarė, įvertinus tuo metu reikšmingą aplinkybę, kad buvusi sutuoktinė neturi darbo, jokių pajamų ir neturėjo galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovas prisiėmė tokią pareigą, jog jis dukters Hildos išlaikymui skirs po 500 Eur per mėnesį išlaikymo, teismas šią sąlygą patvirtino, kurią ieškovas prašo pakeisti dėl iš esmės pasikeitusios ieškovo turtinės padėties. Ieškovas realiai nebegali mokėti šalių sutartos 500 Eur sumos, kadangi iš esmės sumažėjo jo darbo užmokestis, taip pat išlaidas didina bendravimo tvarka, kadangi vykdant bendravimo tvarką su dukra, susidaro didelės kelionės išlaidos (150 - 200 Eur per mėnesį). Jis laisva valia sutiko skirti 500 Eur, kadangi tuo metu jo gaunamos pajamos iš darbo santykių leido ir sudarė galimybę mokėti nurodytą sumą, tačiau dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, ieškovas objektyviai negali vykdyti tokio įsipareigojimo, be to, jis yra sudaręs dukros naudai draudimo sutartį, pagal kurią jis kiekvieną mėnesį moka draudimo įmokas po 70 Eur. Faktiškai gaunasi, jog vaiko poreikiams susidaro net daugiau nei 500 Eur. Jis papildomai dukrai perka drabužius, kitaip tenkina dukros poreikius. Pažymėtina ir tai, jog susitarimas dėl dukros išlaikymo sudarytas jam neįvertinus esminės aplinkybės, jog jo pajamos iš esmės nekis, kita vertus, jau susitarimo metu 500 Eur suma ženkliai viršijo tuo metu kasacinio teismo nustatytą bazinį kriterijų. Dukrai H. S. 4 metai, įvertinus teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog tėvų pareigos vaikams lygios, akivaizdu, jog atsakovė lygiai tokią pačią sumą turi skirti dukrai, tokiu atveju turi būti įvertinta vaiko poreikių aspektu bendra dukrai skiriama suma sudarytų 1000 Eur, be to, turi būti atsižvelgta ir į kitą reikšmingą aplinkybę, jog vaiko mama gauna vaiko pinigus, kurie nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur. Vienas iš kriterijų priteisiant vaikui išlaikymą vertinti vaiko poreikiai, vargu, ar keturių metų vaikui būtina ne tik minimaliems, bet ir bet kokiems kitiems poreikiams 1122,50 Eur. Ši suma per didelė ir galimai dalis finansų panaudojama ir atsakovės poreikiams, kas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Jis pagal esamą turtinę padėtį, gaunamas pajamas, įvertinęs būtinąsias jo pragyvenimui išlaidas, mano, jog gali teikti išlaikymą H. S. ne daugiau kaip 300 Eur per mėnesį.

21. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovo elgesys neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standarto. Ieškovas klaidina teismą ne tik dėl savo realios turtinės padėties, bet ir nenurodo esminių ginčo sprendimui aplinkybių, o būtent - ieškovas buvo neištikimas jai, vienasmeniškai nusprendė išardyti šeimą, ji su mažamete dukra buvo priversta išeiti iš šeimos gyvenamojo būsto. Šeimos gyvenamasis būstas po santuokos nutraukimo liko asmeninės nuosavybės teise (be jokios piniginės kompensacijos mokėjimo jai) ieškovui, susitariant, kad jis finansiškai prisidės prie savo dukros Hildos aprūpinimo gyvenamuoju būstu. Iširus santuokai, ji išsinuomojo butą Šiauliuose, ieškojo darbo, tačiau dėl dukros nuolatinių sveikatos problemų ir išsilavinimo neturėjimo, rasti darbo nepavyko, kurį laiką užsiėmė individualia veikla, dirbo „Bolt“ kurjere, tačiau pajamos iš šios veiklos nepadengė patiriamų išlaidų (automobilio remontas, kuras). Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ji mokosi Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakultete, informacinių sistemų technologijos nuolatinių studijų programoje, studijos baigsis 2027 m. birželio 30 d. Nors studijos yra nuolatinės ir vyksta praktiškai visą darbo dieną, ji užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tikėdamasi rasti darbo laisvu nuo studijų laiku, tačiau iki šios dienos darbo pasiūlymų nesulaukia. Ji kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę dėl socialinės išmokos, priimtas sprendimas socialinę išmoką jai skirti 3 mėnesiams, ji siekia - 55,25 Eur per mėnesį. Taip pat kreipėsi dėl socialinės kortelės suteikimo - jai buvo suteikta 2025 metams ir siekia 50 Eur ketvirčiui. Prie jos ir dukros poreikių patenkino labai prisideda jos artimieji. Jos turtinė padėtis nuo 2023 metų lapkričio 6 d., kai buvo patvirtinta jos ir ieškovo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra pasikeitusi, ji kaip buvo sunki, tokia yra ir šiuo metu. Ji dedu pastangas, kad ji pasikeistų, siekia įgyti išsilavinimą, kurio dėka turėtų rasti pakankamai gerai apmokamą darbą, tačiau tam reikalingas laikas, t. y. savo finansinių galimybių dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgi pakeisti. Jos ir ieškovo turtinė padėtis skiriasi iš esmės, todėl teigti, kaip tai daro ieškovas, kad ji turi skirti lygiai tą pačią išlaikymo sumą dukrai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Natūralu, kad didesnė dukros H. S. materialinio išlaikymo dalis turi tekti vaiko tėvui G. S., kuris gauna ne tik gerą darbo užmokestį, ženklias pajamas iš vykdomos individualios veiklos, nuomos pinigus, bet ir turi vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nes ji, vaiko motina, neturi nekilnojamojo turto, jos pajamas sudaro socialinė pašalpa ir šeimos, artimųjų parama. Ieškovas G. S. yra jaunas, sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl gali ir turi tinkamai prisidėti prie savo dukros H. S. poreikių tenkinimo. Tai, kad ieškovas, praėjus vos vieneriems metams po teismo sprendimo priėmimo, jau nebenori teikti vaiko poreikius ir tėvų turtines galimybes atitinkančio išlaikymo dukrai ir siekia išvengti realios vaiko išlaikymo prievolės nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaiko išlaikymo prievolę. Išlaikymo dydžio sumažinimas pablogintų nepilnamečio vaiko H. S., turinčios specialių poreikių, padėtį, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

22. Šalys bylos nagrinėjimo metu palaikė savo pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose.

23. Ieškovas teisme patvirtino, kad šiuo metu dirba Vilniaus dailės akademijoje Telšių fakultete, Žemaičių muziejuje „Alka“, Istorijos ir kultūros muziejuje Joniškyje. Jo paskaičiavimu, darbo užmokesčio pajamos yra sumažėjusios 200 Eur, jo įsitikinimu, pajamos gali mažėti. Jis dalyvauja įvairiuose edukacinio pobūdžio projektuose, tačiau pajamų iš papildomos veiklos negauna.

24. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Šiaulių valstybinėje kolegijoje, studijų plane numatyta, kad studijas baigs 2027 m. birželio 30 d., nuo 2025 m. sausio 1 d. ji registruota Užimtumo tarnyboje. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus sprendimu nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. jai buvo paskirta 55,25 Eur socialinė pašalpa. Iš 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dėl socialinių paslaugų matyti, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras atsakovei nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. teikia socialines paslaugas pagal materialinio nepritekliaus mažinimo programą, jai suteikta socialinė kortelė. Iš nuomos sutarties matyti, kad atsakovė su dukra gyvena nuomojamame bute.

25. Taigi ieškovas prašė sumažinti iš jo dukrai bendru buvusių sutuoktinių susitarimu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Eur kas mėnesį iki 300 Eur periodinių išmokų per mėnesį, nes pasikeitė (pablogėjo) jo turtinį padėtis, dukros poreikių patenkinimui nėra reikalinga daugiau nei 600 Eur per mėnesį. Taip pat išlaikymo vaikui sumažinimą siejo ir su bendravimo tvarkos pakeitimu, padidėjus jo bendravimo su dukra laikui, jo reikalavimų dėl nustatyto bendravimo tvarkos pakeitimo atveju.

26. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

27. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

28. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.

29. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Pasirašydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino teismas, šalys susitarė ir joje aiškiai numatė, kad ieškovas kiekvieną kalendorinį mėnesį mokės dukros išlaikymui po 500 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Santuokos nutraukimo metu ieškovas įvertino ir sutiko su vaiko poreikių dydžiu finansine prasme (500 Eur/mėn.) bei pripažino savo finansinių galimybių teikti sutarto dydžio išlaikymo buvimą.

32. Teismas, ištyręs bylos duomenų visumą ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esmingo pasikeitimo (pablogėjimo), kas būtų pagrindas priteisto (sutarto) išlaikymo dydžio sumažinimui. Jo pateiktos pažymos dėl darbo užmokesčio parodo tik nežymų, kaip nurodo ir pats ieškovas, iki 200 Eur darbinių pajamų sumažėjimą, kuris negali būti laikomas esminiu ir ženkliu, kad būtent tokiu dydžiu galima būtų sumažinti išlaikymą dukrai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl teikiamo išlaikymo dukrai jis nebegali tenkinti savo gyvybiškai svarbių poreikių. Nepilnametės dukros poreikių sumažėjimo ieškovas taip pat neįrodė. Iš atsakovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad šalių dukrai po šalių skyrybų be nustatytos distonijos sindromas, diagnozuota anemija, dermatitas, kas nebejotinai tik didina gydymo ir vaiko priežiūros išlaidas. Atsakovės, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė – ji neturi nuosavo būsto, su vaiku gyvena nuomojamame bute, studijuoja, pragyvena iš socialinių pašalpų ir artimųjų paramos, todėl tėvas, galintis teikti šalių sutarto dydžio išlaikymą vaikui, privalo tokį išlaikymą teikti iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, išlaikymo dydžio sumažinimas pablogintų H. S. padėtį, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Esat tokioms aplinkybėms, ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl jai iš ieškovo priteistinos šioje byloje patirtos išlaidos – 114 Eur žyminis mokestis ir 2750 Eur advokatės atstovavimo išlaidos. Iš pateiktos sutarties dėl teisinių paslaugų, sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė už suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 2750 Eur. Visos šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, į tai, kad buvo paruoštas atsiliepimas į ieškinį, priešieškinys, renkami įrodymai, atsakovę atstovaujanti advokatė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, atsakovės turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.175 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 metų lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14949-1031/2023 nustatytą ieškovo G. S. bendravimo tvarką su dukra H. S.

Nustatyti ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:

1. G. S. bendrauja su dukra H. S. kiekvienos neporinės savaitės penktadienį, pasiimdamas dukrą 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (išskyrus Motinos dienos savaitgalį).

2. Jei G. S. neatvyksta nurodytu laiku bendravimui su dukra, jo bendravimas su dukra neperkeliamas ir nekompensuojamas, nebent šalys susitartų kitaip.

3. Dukrai susirgus buvimo su tėvu metu, išskyrus lengvą susirgimą (slogą ar pan.), G. S. privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaiko motiną S. S. ir parvežti dukrą įjos gyvenamąją vietą arba kreiptis į gydymo įstaigą.

4. G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais gruodžio 24-25 d. (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną), gruodžio 24 d. 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 14 val.

5. G. S. bendrauja su dukra H. S. neporiniais metais gruodžio 25 d. (pirmąją Šv. Kalėdų dieną) 14 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.

6. G. S. bendrauja su dukra H. S. neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 14 val.

7. G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 val.

8. G. S. bendrauja su dukra H. S. poriniais metais per Naujųjų Metų sutikimo šventę, gruodžio 31 d. 17 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.

9. Dukros H. S. gimtadienis kasmet organizuojamas abiejų tėvų ir švenčiamas dalyvaujant abiem tėvams.

10. Rugsėjo 1 - osios šventėje dalyvauja abu tėvai.

11. G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia Tėvo dieną - bendrauja Tėvo dienos savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.

12. G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia savo gimtadienį (balandžio 15 d.), jeigu tėvo gimimo diena yra ne darbo diena, tai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jeigu tėvo gimtadienis yra darbo diena - pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

13. Motinos dienos savaitgalį ir motinos gimtadienį (gegužės 30 d.) dukra kasmet praleidžia su S. S., nepriklausomai, kad Motinos dienos savaitgalis ir motinos gimtadienio diena pagal tvarką priklauso G. S..

14. G. S. kasmet su dukra H. S. praleidžia pusę vasaros (vasarą dukra kas antrą savaitę, 7 dienas paeiliui nuo sekmadienio 18 val. iki kito artimiausio sekmadienio 18 val. praleidžia pas tėtį), rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko.

15. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. S. negali bendrauti su dukra H. S., jis apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko motiną SMS žinute ar kitu būdu raštu.

16. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. S. bendravimas su H. S. neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, vaiko motina apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko tėvą SMS žinute ar kitu būdu raštu.

17. G. S. gali bendrauti su dukra H. S. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas.

Priteisti iš ieškovo G. S. atsakovei S. S. 2864 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.