Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Giedra“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Izobara“ ieškinį atsakovui UAB „Giedra“ dėl sulaikytos sumos pagal sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gegužės 20 d. šalys sudarė rangos darbų sutartį Nr. 2005/05/20, kuria rangovas (ieškovas) įsipareigojo kokybiškai ir laiku atlikti „Vilniaus lokomotyvų depo TP-2 rekonstravimo darbus“, o užsakovas (atsakovas) - priimti ir sumokėti ieškovui už juos sutartyje suderėtas sumas (sutarties 1.1 p.). Ieškovas tinkamai atliko darbus, atsakovas juos priėmė, tačiau savo pareigos pilnai atsiskaityti su ieškovu pagal šalių sudarytą sutartį neįgyvendino - yra sulaikęs 16 657,83 EUR sumą.Pinigų sulaikymą atsakovas sieja su garantiniu laikotarpiu. Pagal rangos darbų sutarties 7.1 punktą garantinis aptarnavimo terminas ieškovo atliktiems darbams skaičiuojamas nuo objekto atidavimo naudoti akto pasirašymo dienos, t. y. nuo 2006 m. birželio 23 d. Sutarties 7.2 punkte šalys susitarė, kad garantiniai terminai atskiriems darbams taikomi vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis: garantinis terminas - 5 metai, paslėptiems darbams - 10 metų, tyčia paslėptų darbų defektams - 20 metų. Garantiniu laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 23 d. iki 2016 m. birželio 23 d. ieškovas iš atsakovo nėra gavęs jokių rašytinių pretenzijų ar kitų raštų dėl sutartimi atliktų darbų kokybės. Tai patvirtina, kad sutartimi sulygti darbai buvo atlikti kokybiškai.Pagal sutarties 5.8 punktą galutinis atsiskaitymas, lygus 10 procentų sutarties vertės dydžio, atliekamas pasirašius paskutinį atliktų darbų aktą ir, be kita ko, pateikus garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo laidavimo raštą iš draudimo bendrovės per 5 darbo dienas po lėšų gavimo iš generalinio rangovo. Ieškovas buvo pateikęs draudiko PZU Lietuva garantinio laikotarpio laidavimą, kuris galiojo iki 2008 m. sausio 9 d., tačiau atsakovas nurodė, kad laidavimas turi būti 5 metų laikotarpiui. Ieškovo žinioje yra 2007 m. birželio 19 d. UAB DK „PZU Lietuva“ garantinio laikotarpio laidavimas, kuriame nurodoma, kad laidavimo raštas išduotas 2007 m. vasario 14 d. ir galioja iki 2010 m. birželio 19 d. imtinai, kadangi garantinio laikotarpio laidavimo raštai išduodami ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tačiau, pasibaigus laidavimo rašto galiojimui (t. y. 2010 m. birželio 19 d.), draudikas įsipareigojo jį pratęsti iki 2011 m. birželio 23 d., jeigu draudėjo finansinė būklė atitiks draudiko keliamus reikalavimus.Atsakovas sulaikė 10 procentų nuo atliktų ir priimtų darbų kainos - 57516,16 Lt (16 657,83 EUR) garantinio laikotarpio terminui - 5 metams, tačiau, suėjus garantiniam terminui, sulaikyta suma ieškovui neišmokėta. Atsakovas į prašymus grąžinti sulaikytą sumą nereaguoja, tik 2012 m. liepos 30 d., atsakydamas į ieškovo prašymą, nurodė, kad pagal sutarties sąlygas (5.8 punktas) galutinis atsiskaitymas (sulaikyta suma) atliekamas tik pateikus garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo laidavimo raštą iš draudimo bendrovės.Be to atsakovas nurodė, kad garantinis terminas turi būti 10 metų, kadangi pagal sutartį yra atlikti paslėpti darbai, kurie sudaro didesnę atliktų darbų vertę. Ieškovo kreditoriai nusprendė neginčyti 10 metų garantinio termino, kurį vienašališkai atsakovas pratęsė, palaukė garantinio termino pabaigos - 2016 m. birželio 23 d., tačiau, ir suėjus šiam terminui, atsakovas sulaikytos sumos neišmoka, į raginimus grąžinti sulaikytą sumą nereaguoja, nepaisant to, kad atsakovas, suėjus garantiniam terminui, neturi teisės naudotis sulaikymo teise (CK 6.58 str.).Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Giedra“ prašė ieškinį atmesti.

Be to ieškovas yra pripažintas bankrutavusiu ir bus likviduotas bei išregistruotas iš juridinių asmenų registro per dvejus metus. Tokiu būdu ateinančius aštuonerius metus (iki 2026 m. birželio 23 d.) atsakovas išvengs atsakomybės, jeigu bus nustatyti tyčia paslėpti darbų defektai, kuriuos savo sąskaita privalės atlikti atsakovas, patirdamas nuostolius, nes ieškovas piktybiškai vengia pateikti laidavimą, atliktiems darbams sutartyje nustatytiems garantiniams laikotarpiams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovo UAB „Giedra“ ieškovui BUAB „Izobara“ 16 657,83 EUR sulaikytą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2005 gegužės 20 d. šalys sudarė rangos sutartį, kuria rangovas (ieškovas) įsipareigojo kokybiškai ir laiku atlikti „Vilniaus lokomotyvų depo TP-2 rekonstravimo darbus“, o užsakovas (atsakovas) įsipareigojo priimti ir sumokėti ieškovui už juos sutartyje suderėtas sumas (sutarties 1.1 p.).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad galutinis atliktų darbų aktas pasirašytas 2006 m. birželio 23 d. Ieškovas pateikė atsakovui garantinio laikotarpio laidavimą, išduotą UAB

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Izobara“ iškelta bankroto byla. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sulaikytos sumos pagal sutartį išmokėjimo praėjus 10 metų garantiniam terminui, tačiau atsakovas pinigų neišmoka, motyvuodamas tuo, kad įstatyme ir sutartyje nustatytas galutinis garantinis terminas baigiasi tik po 20 metų, t. y. 2026 m. birželio 22 d.Teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju skolininkas nepagrįstai yra sustabdęs prievolės kreditoriui vykdymą, kadangi sutarties 5.8 punkte nustatyta, kad galutinis atsiskaitymas 10 procentų sutarties vertės dydžio, atliekamas, be kita ko, pateikus garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo laidavimo raštą iš draudimo bendrovės per 5 darbo dienas po lėšų gavimo iš generalinio rangovo. Teismas pažymėjo, kad ši sutarties nuostata nėra sąlyginė, dėl to, rangovui neįvykdžius sutartyje aptartos minėtos sąlygos, užsakovo pareiga sumokėti sulaikytą sumą išliko. Ši sutarties nuostata yra šalių susitarimu nustatytas prievolių užtikrinimo būdas (CK 6.70 str.). Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką.Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties ir įstatymo reikalavimų (CK 6.681 str. 1 d.). Pagal sutarties 5.8 punktą nepateiktas garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo laidavimo raštas ar pateiktas, tačiau neatitinkantis atsakovo lūkesčių, nepanaikina jo kaip užsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu (rangovu) už atliktus darbus.Teismas aiškino, kad atsakovo teisė sulaikyti atsiskaitymą už atliktus darbus turi būti vertinama, atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties nuostatas ir tikrąją šalių valią sutarties sudarymo metu bei sutarties sudarymo metu galiojusią CK 6.698 straipsnio redakciją ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnį.Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad sutarties objektas buvo perduotas atsakovui (užsakovui) naudotis 2006 m. birželio 23 d. Taigi atsakovas visus ieškovo atliktus darbus, įskaitant paslėptus, priėmė, objektas naudojamas, todėl pagal šalių sutarties 5.8 punktą galutinis atsikaitymas turėjo būti atliktas.Teismas vertino, kad tikroji šalių valia buvo garantijos pateikimas penkerių metų laikotarpiui. Negavus banko garantijos šiam laikui, būtent šiam laikotarpiui atsakovas turėjo teisę sulaikyti galutinį atsiskaitymą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal šalių sudarytos sutarties 5.8 punktą draudimo bendrovės laidavimo raštas turėjo būti pateiktas bendrajam penkerių metų garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymui užtikrinti, praėjus priešpriešinės prievolės įvykdymo laikotarpiui, kuomet pagal sutartį tolimesni garantinių laikotarpių užtikrinimo veiksmai ieškovui sutartyje nenumatyti, o priimtų darbų kokybės trūkumai ir defektai nenustatyti, atsakovas neturi teisės naudotis sulaikymo teise (CK 6.58 str.) ir privalo sumokėti ieškovui visą pagal sutartį nesumokėtą

Teismas akcentavo ir tai, kad visu garantiniu laikotarpiu, t. y. nuo 2006 m. birželio 23 d. iki 2016 m. birželio 23 d., iš atsakovo nėra gauta jokių raštiškų pretenzijų ar kitų raštų dėl sutartimi atliktų darbų kokybės. Teismui nepateikti duomenys, kad atsakovas (užsakovas), priimdamas ar naudodamas jam perduotą objektą per dešimties metų laikotarpį, nustatė tyčia paslėptus defektus. Visi atlikti darbai, įskaitant paslėptus, buvo priimti, trūkumai nenustatyti. Nesant nustatytų tyčia paslėptų perduoto objekto defektų, mokėjimo sustabdymas laikytinas nepagrįstu.Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui ir priešingai šaliai atliktų darbų aktų bei galutinio objekto perdavimo akto. Remiantis contra spoliatorem prezumpcija, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, teismas laikė egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Šiuo atveju, atsižvelgiant ir tai, kad visą penkerių ir dešimties metų garantinį laikotarpį jokios pretenzijos ieškovui dėl perduoto objekto trūkumų nepareikštos, teismas vertino, kad nepateikti įrodymai būtų patvirtinę, kad sutartimi sulygti darbai buvo atlikti kokybiškai, be trūkumų.Teismas sprendė, kad ieškovo nemokumas nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už tinkamai atliktus darbus, nenustačius jokių jų trūkumų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Giedra“ prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-10-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Nurodo, kad apeliantas neginčija, jog ieškovas darbus atliko tinkamai, objektas yra eksploatuojamas, tačiau ieškovas netinkamai įvykdė savo sutartinį įsipareigojimą pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo laidavimo raštą iš draudimo bendrovės. Atsakovas laikosi pozicijos, jog turi būti laikomasi maksimalaus 20 metų garantinio termino. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl sulaikyta suma neturėtų būti priteisiama iš atsakovo, kadangi, paaiškėjus darbų trūkumams, nebebūtų nuostolius galinčio atlyginti subjekto.Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog UAB „Izobara“ yra bankrutavusi ir nesutinka su teismo išvada, jog ieškovo nemokumas nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už tinkamai atliktus darbus. Mano, kad sulaikyta nedidelė dalis visos darbų kainos yra tinkama priemonė užtikrinti atsakovo teisėtus lūkesčius ir interesus.

Ieškovas BUAB „Izobara“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad vien nepalankaus sprendimo atsakovui priėmimas negali būti laikomas atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

Ieškovas akcentuoja, kad, remiantis LR įmonių bankroto įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis, faktiškai galima teigti, kad 2013-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „Izobara", atsirado atsakovo pareiga pilnai atsiskaityti su ieškovu, kadangi garantinis terminas 5 metai buvo pasibaigęs ir sulaikyta pinigų suma turėjo būti grąžinta ieškovui 2011-06-22. Tačiau atsakovas šį terminą savavališkai pratęsė 10 metų laikotarpiui. Nors bankroto administratorius su tokiu sprendimu nesutiko, tačiau bendrovės kreditoriai sutiko palaukti iki atsakovo nurodyto termino - 2016-06-23. Tačiau ir po šio termino pabaigos nurodyta pinigų suma nebuvo grąžinta ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Giedra” apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Bylos duomenys tvirtina, kad tarp šalių sudarytos rangos darbų sutarties 5.8 punkte numatyta, kad galutinis atsiskaitymas, kuris yra 10 procentų sutarties vertės dydžio, atliekamas pasirašius paskutinį atliktų darbų aktą ir galutinai įvykdžius visus sutarties reikalavimus (tame tarpe pateikus visą reikalingą išpildomąją dokumentaciją), bei pasirašius pastato pripažinti tinkamu naudoti aktą ir pateikus garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo laidavimo raštą iš draudimo bendrovės per 5 darbo dienas po lėšų gavimo iš generalinio rangovo. Atsakovo teigimu, draudimo bendrovės laidavimo raštas turėjo būti pateiktas 20 metų terminui, t.y. garantijos terminui dėl tyčia paslėptų trūkumų. Ieškovas su tokiu aiškinimu nesutinka ir laiko, kad garantinis raštas turėjo būti pateiktas ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi byloje kilo ginčas dėl tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo.Pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovo poziciją ir konstatavo, kad pagal šalių sudarytos sutarties 5.8 punktą draudimo bendrovės laidavimo raštas turėjo būti pateiktas bendrajam penkerių metų garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymui užtikrinti, o, praėjus priešpriešinės prievolės įvykdymo laikotarpiui, kuomet pagal sutartį tolimesni garantinių laikotarpių užtikrinimo veiksmai ieškovui sutartyje nenumatyti, o priimtų darbų kokybės trūkumai ir defektai nenustatyti, atsakovas neturi teisės naudotis sulaikymo teise (CK 6.58 str.) ir privalo sumokėti ieškovui visą pagal sutartį nesumokėtą sumą, nepaisant to, kad ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, bankrutavus juridiniam asmeniui - ieškovui, nebeliks subjekto, atsakingo už tyčia paslėptus darbų trūkumus, todėl atsakovas turi teisę į pinigų sulaikymą pagal tarp šalių sudarytą sutartį. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą (CK 6.189 str.) Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str.). Sudarydamos sutartį, šalys laisvos susitarti dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. (CK 6.70 str.). Taigi šalys, sudarydamos sutartį, joje apibrėžia savo teises ir pareigas, būtent nuo konkrečios sutarties turinio priklauso prievolės šalių subjektinės teisės ir pareigos.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal šalių sudarytos sutarties 5.8 punktą draudimo bendrovės laidavimo raštas turėjo būti pateiktas bendrajam penkerių metų garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymui užtikrinti. Dėl to, praėjus priešpriešinės prievolės įvykdymo laikotarpiui, kuomet pagal sutartį tolimesni garantinių laikotarpių užtikrinimo veiksmai ieškovui sutartyje nenumatyti, o priimtų darbų kokybės trūkumai ir defektai nenustatyti, atsakovas neturėjo teisės naudotis sulaikymo teise (CK 6.58 str.) ir privalėjo sumokėti ieškovui visą pagal sutartį nesumokėtą sumą - 16 657,83 EUR. Kitoks minėtų sutarties nuostatų aiškinimas, kuriuo būtų suteikta teisė atsakovui sulaikyti sumą žymiai ilgesniam laikui nei ieškovo turėta pateikti banko ar draudimo kompanijos garantija, neatitiktų šalių lygybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Pirmosios instancijos teismo vertinimas yra pagrįstas, apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijami sprendimo motyvai, tiesiog nesutinkama su išdėstyta teismo pozicija. Taigi apeliacinis skundas iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais įrodymais ar teisinės reikšmės turinčiais argumentais.Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutiko su teismo vertinimu, tačiau jokių argumentų, pagrindžiančių savo poziciją, kad šalys visgi susitarė dėl laidavimo rašto pateikimo 20 metų terminui, nenurodė ir nepateikė. Argumentas, jog vėliau gali paaiškėti statybos darbų defektai, nėra pagrindas naudotis sulaikymo teise, kadangi sulaikymo teisė atsirastų tik faktiškai nustačius defektus ir atitinkamai pareiškus pretenziją ar priešieškinį ieškovui.Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos - sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Sis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovą vykdytų jo priešpriešinę prievolę - sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas - sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat perdavimas užsakovui. Nesant šalių darbų perdavimo-priėmimo akto, kaip rodo teismų praktika, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio dokumento nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 423/2011; 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015; kt).Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sutarties objektas buvo perduotas atsakovui (užsakovui) naudotis 2006 m. birželio 23 d., atsakovas priėmė visus ieškovo atliktus darbus, objektas naudojamas, o per 10 metų nuo objekto perdavimo nebuvo pareikštos pretenzijos dėl netinkamo darbų atlikimo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas įgijo neginčijamą teisę į visą pagal sutartį sulygtą atlyginimą.Apelianto argumentai, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl ieškovas turi teisę į pinigų sulaikymą dėl galimų statybos trūkumų, kuriems taikomas 20 metų garantinis laikotarpis, atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovui tinkamai atlikus darbus, o atsakovui juos priėmus, taip pat ieškovui pateikus banko laidavimo garantiją 5 metų terminui, buvo tinkamai įgyvendintos visos sutarties sąlygos ir ieškovas įgijo teisę į visą atlyginimą pagal rangos sutartį; atsakovo teisė į atlyginimo sulaikymą išnyko. Ieškovo teisinis statusas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas ir neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovo pareigos atsiskaityti pagal minėtą rangos sutartį. Be to į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad per 10 metų nuo darbų priėmimo - perdavimo dienos ieškovui būtų pareikštos pretenzijos dėl netinkamai atliktų darbų, taigi apelianto argumentai, jog ieškovas gali būti tyčia paslėpęs darbų trūkumus, yra pagrįsti tik prielaidomis.Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

17 Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalių 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.