Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. A. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad mėgsta pagrybauti, pailsėti gamtoje, pasigrožėti miškais, todėl 2023 m. liepos 22 d. važiavo į (duomenys neskelbtini) mišką pasigrožėti gamta. Minėtame miške yra buvęs prieš keletą metų, kai dalyvavo medžioklėse kaip varovas. Važiavo jam priklausančiu automobiliu Dacia Duster, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo su pakeleiviu žmogumi, kurį pasiėmė važiuodamas į mišką, bet kurioje kelionės vietoje jį pasiėmė negali pasakyti, nepamena. Apie 19:10 val. įvažiavo į mišką ir apie 19:30 val. išvažiavo iš miško, važiavo lauko keliuku per pievą. Nežinojo, kokiame miške randasi, ar tai (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) miškas. Matė, kad už 100 m. nuo jo prie miško stovėjo automobilis ir buvo keletas žmonių. Toliau važiavo tuo pačiu lauko keliuku per pievą, pravažiavo pro minėtus asmenis 20 metrų atstumu ir važiavo tuo keliuku, norėdamas įvažiuoti į kitą mišką. Važiuojant suprastėjo kelias, todėl apsisuko ir važiavo atgal tuo pačiu lauko keliuku per pievą. Vėl artėjant prie tų pačių žmonių, vienas iš jų išėjo ant keliuko ir pradėjo mosikuoti rankomis. Tada jis sustojo, atsidarė automobilio vairuotojo pusės langą. Tas nepažįstamas žmogus priėjo prie jo ir pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Jis išlipo iš automobilio ir paklausė, kur yra tas vadinamas kelias, o kur yra žmogaus pieva. Tarp jų su nepažįstamu žmogumi kilo žodinis konfliktas, nes jis važiavo išmintu keliuku. Kaip dabar jau žino, konfliktavo su R. B.. Vykstant žodiniam konfliktui su R. B., prie jo artyn pradėjo eiti kartu su R. B. buvę kiti du asmenys, vienas jaunesnis, o kitas vyresnis. Minėti asmenys prie jo pradėjo artėti agresyviai nusiteikę. Tada R. B. jam suėmė už rankos pradėjo tampyti, užsimojo suduoti smūgį ir sudavė į dešinės pusės smakrą vieną smūgį, bet jis nebuvo stiprus, nes jis smūgio bandė išvengti. Automobilio durelės buvo praviros, todėl priėjo prie automobilio ir iš automobilio nuo rankinio stabdžio pasiėmė peilį, kuris buvo įdėtas į įmautę. Šis peilis yra naudojamas gamtoje, grybavimui ar žvejybai. Pasiėmęs peilį į ranką ėjo link R. B., bet peiliu jo sužaloti neketino, nes peilio ašmenis laikė nusuktus, peilį nešėsi dėl to, kad norėjo R. B. ir kitus kartu buvusius asmenis pagąsdinti, kad jie nuo jo atsitrauktų. Peilį pamatęs R. B. nuo jo pradėjo trauktis ir pargriuvo atbulas į pievoje buvusius aptvarus. Ar buvo koks kontaktas su R. B. pasakyti negali, nes tuo metu R. B. kėlėsi įsikabinęs į tvoros kuoliuką nuo žemės ir pradėjo rėkti ,,filmuokite“. Matė, kad tas jaunesnis kartu su R. buvęs vyriškis pradėjo filmuoti, todėl apsisuko ir nuėjęs į savo automobilį išvažiavo. Ar kartu su juo buvęs pakeleivingas vyriškis buvo išlipęs iš automobilio nematė. Išvažiavęs iš įvykio vietos važiavo kažkur, čia nebesvarbu. Automobilio vairuoti teisės neturėjo, nes vairuotojo teisė vairuoti automobilį yra atimta. (duomenys neskelbtini) kaime esantis dvaro pastatas priklausė (duomenys neskelbtini) ir ten viename iš socialinių bustų gyveno kartu su sugyventine L. L., bet jau keletą metų ten nebegyvena ir atsisako daugiau kažką atsakyti į šį klausimą. Apie tai, kad grasino R. B., atsisako duoti parodymus. Papildomos apklausos metu parodė, kad jokio šaunamojo ginklo įvykio metu neturėjo ir ginklo pats neturi ir jo nelaiko. Koks ginklas galėjo būti užfiksuotas vaizdo įraše, turimame byloje, nežino. Kratos metu, kuri buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kur negyvena jau ketverius metus, kam priklausantys šoviniai ir šovinių tūtelės buvo rasti, nežino ir nieko negali paaiškinti, nes net nežino kokie tai šoviniai ar tūtelės buvo paimtos. Paimant šovinius ir tūteles bei cigaretes pats nedalyvavo. Kam priklauso cigaretės NZ Gold taip pat nežino. Adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena buvusi sugyventinė L. L.. Su kokiu asmeniu buvo įvykio metu visiškai nepamena. E. Š. pažįsta iš matymo, nėra draugai ar kokie geri pažįstami. Į užduotą klausimą, ką gali paaiškinti dėl E. Š. veiksmų įvykio metu 2023 m. liepos 22 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) laukuose, atsakė, kad nieko negali paaiškinti apie tai, neprisimena, kad E. Š. tą kartą butų buvęs su juo. Įtariamajam M. A. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą jis kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, teigdamas, kad parodymus duos teisme (5 t. b. l. 18-21, 29-32, 38-41, 42-44, 137-139).

5. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad galėjo būti 2023 m. liepos 22 d., kai jis buvo pas savo gyvulius, melžė karves savo pievose. Su juo kartu buvo švogeris B. R., tačiau jis yra su (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo švogerio anūkas D. U.. Pamatė visureigį, pravažiuojantį pieva šalia kelio, kur buvo šviežiai pasėta žolė. Visureigis nuvažiavęs apsisuko, jam grįžtant jis rankų gestais parodė, kad važinėja šone kelio per pievutes. Visureigis sustojo, vyriškis sako, ko čia mosikuoji rankomis. Jis jam atsakė: aš tavo kieme po pievutę nevažinėju, kam tu važiuoji po mano pievas. Kažką atsakė atgal. Prasidėjo konfliktas. Pamatė, kad kaltinamasis su šautuvu jau. M. A. pasakė jam kažką panašaus kaip „asile, nušausiu“. Konkrečiai žodžių negali pasakyti – kai vamzdį remia į galvą nelabai tų žodžių atsiminsi. Kelis sykius kaltinamais jam sudavė šautuvu, sakė, kad nušaus. Šautuvą laikė rankoje, buvo įrėmęs jam į galvą. Jei jau į galvą remia šautuvą, grasinimas buvo realus. Tada jie pradėjo stumdytis, jis bandė apsiginti, davė su ranka per šautuvą, bandė jam užduoti, jis jam davė su šautuvu. Jis pargriuvo, atsikėlęs pamatė, kad su peiliu jau laksto. Jam sudavė su šautuvu į veidą tris kartus. Su šautuvo vamzdžiu baksnojo į veidą, kai pergriuvo, jam atrodo, davė su šautuvo buože. Jis traukdamasis ėjo atbulas, o ten buvo vaga, griuvo atbulas, atsikėlė ir jam atrodo, kad D. suriko „atsargiai peilis“. Pradėjo su peiliu po gerkle maskatuoti. Jis rankomis gynėsi, tiksliai nežino, ar ranką peršovė, ar perdūrė, nes dirbo melžimo aparatas, kuris labai garsiai burzgia, be to šautuvas buvo su duslintuvu. Šautuvas labai panašus į karabiną, didelis duslintuvas, uždėta didelė optika. Jam buvo nutraukti dviejų pirštų nervai, dėjo drenažą, nes žaizda buvo kiaurai rankos. Lūžių nebuvo nustatyta. Buvo užkabinta ir kita ranka, bet jos siūti nereikėjo, čia jau su peiliu. Kiek tiksliai laiko buvo nedarbingas negali pasakyti, reikia žiūrėti, bet ilgai, dar ir dabar randas spaudžia nervus, degina ranką, vaistus geria, nes negali miegoti. Veido srityje buvo sumuštas skruostikaulis, lūpa, nuskeltas dantis. Nugriuvus jam su buože sudavė į veidą, nuskėlė dantį. Viskas vyko ant keliuko, traukdamasis atbulas jis koją dėjo į grioviuką ir griuvo. Piemuo buvo toliau, už 20 metrų, jo nelietė. Visureigis stovėjo ant pirmametės pievos, jis jam rodė kur kelias. Jis visureigio nestabdė, o tik parodė rankomis kur yra kelias, nes jis važiavo šone kelio per pievą. Visureigyje buvo dviese. Kitas asmuo buvo išlipęs, norėjo iš jaunuolio atimti telefoną, nes jaunuolio jis paprašė nufotografuoti numerius. Jis nėra medžiotojas. Kaip atrodo karabinas žino, nes pirmo, antro pasaulinio karo ginklai, jų būna muziejuje. Ranka nebuvo lūžusi. Palaiko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 20 000 eurų sumai. Dėl turtinės žalos ieškinio byloje nereiškia. Tokio dydžio civilinis ieškinys, nes įvarė šoką, bijo su svetimu žmogumi bendrauti, traumos, važinėjimas pas daktarus, dar eilėje laukia. Reikia medikų klausti, kodėl medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad peršautas. Jis medikams papasakojo, kad puolė su šautuvu, paskui su peiliu. Policijos pareigūnams taip pat pasakė, kad buvo su šautuvu, peiliu, o ar šovė jis nežino, buvo šoke. Gal ir šovė, šūvio galėjo negirdėti dėl melžimo aparato ir dėl šautuvo duslintuvo. Rudenį turėjo traumą, skynė obuolius ir iškrito iš medžio, įlenkė šonkaulį. Patirta trauma netrukdo. Dirbti gali, bet skauda, randas spaudžia nervus, degina ranką, vaistus geria, nes negali miegoti.

6. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. U. parodė, kad tiksliai datos nepasakys, bet galėjo būti 2023 m. liepos mėnesio pabaigoje, buvo įvykis (duomenys neskelbtini), prie miško, laukuose. Buvo jis, jo krikšto tėvas R., dar toks (duomenys neskelbtini) ir kaltinamieji, tiksliai jų pavardžių nežino. Jie melžė karves ir pamatė kaip per pievas važinėja žmonės. Nuėjo paklausti, kodėl važinėja per laukus, o ne per keliuką. Jie pradėjo rėkauti, neadekvačiai kalbėti. Išlipo iš mašinos, pradėjo grasinti, prieš veidą mosikuoti šaunamuoju ginklu, peiliu, grasino susidoroti. Iš pradžių, pradėjus šnekėtis, vairuotojas pagrasino, kad susidoros, tada atsidarė galines keleivio kairės pusės dureles, išsitraukė šautuvą ir pradėjo juo mosikuoti. Jie automobiliu važiavo dviese. Grasino vairuotojas. Buvo fizinis kontaktas, nes buvo žaizdos, galimai buvo peršauta, buvo apsistumdymai, jo krikšto tėvas gynėsi nuo jo. Tikrai sudavė smūgį su šautuvu, bet tiksliai nepasakys, su kuria šautuvo dalimi. Po suduoto smūgio šautuvu akivaizdžiai sužalojimų nesimatė. Kiek buvo smūgių tiksliai nepasakys, viskas buvo seniai. Jam atrodo, sudavė į krūtinės, pilvo dalį. Ar su šautuvu buvo duodami smūgiai į veido sritį tiksliai pasakyti negali, bet kada buvo be šautuvo, mėgino suduoti. Tikrai atsimena, kad sudavė smūgį į galvą iš peilio rankenos. R. mėgino gintis rankomis, dengė savo veidą. Ar griebė rankomis už peilio negali atsakyti. Šūvio negirdėjo, nes buvo įjungtas melžimo aparatas. Kaip suprato, šautuvas buvo su garso slopintuvu. Galvoja, kad tai buvo medžioklinis ginklas, nes buvo ilgas vamzdis, su garso slopintuvu, optika, rudos spalvos buožė. Galimai buvo peršauta kairė ranka. Kad buvo peršauta sprendžia, kadangi matė šautinę žaizdą. Šūvio parako kvapo nelabai užuosi kaime. Iki įvykio šautinių žaizdų nebuvo matęs, tačiau čia matėsi, kad viena skylutė gražiai įeina, o kita skylutė išeina, atrodo, net išplėšta, šūvis nebuvo per kaulą. Jam sudarė įvaizdį, kad tai šautinė žaizda, nes su peiliu būtų buvęs didelis pjūvis, o su šoviniu, mano, lieka skylutė. Medicininio išsilavinimo jis neturi. Atstumas nuo jo iki kur vyko grumtynės buvo iki 30 metrų. Tas asmuo tikrai mėgino suduoti smūgius R., bet patį įvykį galėjo sunkiai įsidėmėti, nes tuo metu, kai jie grūmėsi, žmogus, kuris sėdėjo keleivio pusėje, išlipo ir neleido jam filmuoti, mėgino atimti telefoną. Nufilmuotą vaizdo įrašą pateikė policijai. R. buvo pargriautas. Tiksliai pasakyti negali, bet jam atrodo, kad R. griuvo ant nugaros. Asmuo, kuris pargriovė krikšto tėvą, lyg ir nenugriuvo. Įvykio metu jis patyrė stresą, nes jį taip pat puolė, mėgino atimti telefoną, tuo metu neturėjo pilnametystės. Grumtynės truko nuo 5 iki 10 minučių. Kitas asmuo telefono iš jo atimti nespėjo, jis jį paslėpė kišenėje, nepavykus atimti, jis atsitraukė prie mašinos. Po grumtynių su krikšto tėvu R., jie sėdo į mašiną ir išvažiavo, nes gal pamatė, kad R. sužalotas, kraujuoja. Mojavo peiliu. Peilis buvo didelis. Geležtė, neskaitant rankenos, buvo 20 cm. R. buvo sužalota ranka tarp alkūnės ir riešo. Ranka kraujavo. Kas iškvietė medicininę pagalbą nepasakys, bet buvo atvažiavusi greitoji.

7. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Jis nieko neatsimena, nes jam padidėjo židinys. M. A. pažįsta, bet neatsimena, ar jam teko kartu su juo pasivažinėti. Nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad su M. A. yra geri pažįstami, taip nėra, jis dirba užsienyje, (duomenys neskelbtini). Grįžta į Lietuvą kas pusę metų ir vėl išvažiuoja. Jam yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad yra nustatyti (duomenys neskelbtini). Gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Iš gydytojo duomenų apie sveikatos būklę pateikti negali. Ar 2023 m. liepos mėnesį buvo Lietuvoje neatsimena.

8. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vasarą buvo apklausta policijoje dėl jų darbuotojo E. Š.. Buvo pakviesta policijos atpažinti, ar tai tas asmuo. Jie dirba komandiruočių principu, todėl darbuotojus mato ganėtinai retai, nes dirba užsienyje. Ji, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nusiskundimų dėl E. Š. kaip apie darbuotoją ar žmogų, neturi. Kokio pobūdžio darbą dirba E. Š. tiksliai pasakyti negali, nes (duomenys neskelbtini) vadovauja skirtingi (duomenys neskelbtini), tai nėra vieno tipo darbas. E. pas juos priimtas (duomenys neskelbtini), kaip nekvalifikuota darbo jėga. Jis dirba fizinį darbą.

9. Teisiamojo posėdžio metu 2025 m. vasario 3 d. apklausta specialistė J. Ž. paaiškino, kad palaiko savo išvadą, ją pateikė remdamasi medicininiais dokumentais. Asmuo buvo atvykęs apžiūrai, po to buvo išreikalauti medicininiai dokumentai ir surašyta išvada. Sužalojimai buvo nustatyti apžiūros metu, t. y. kraujosruvos kaktoje, kiti – iš pateiktų medicininių dokumentų. Dešinio stipinkaulio lūžis buvo nustatytas pagal medicininius dokumentus. Pageidautų gauti rentgenogramą, nes pasakius, kad nukentėjusiajam nebuvo jokio lūžio, suabejojo, nes medicininiuose dokumentuose yra pateikta. Jei kyla neaiškumų, galima pasikelti medicininius dokumentus, nes yra radiologinių vaizdų įrašai. Jai rengiant išvadą abejonių nekilo, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis. Buvo nurašyti visi pateikti medicininiai dokumentai ir pateikta išvada. Dėl šautinio sužalojimo, nukentėjusysis buvo atvykęs su subintuota ranka, dešinės rankos apatinis trečdalis buvo bintuotas, suteptas rusvu tepalu. Kad neįnešti jokios infekcijos, žaizdų jie nenurišinėja, aprašo, kad aprišta žaizda ir užsisako medicininius dokumentus. Pagal pateiktus medicininius dokumentuos nėra galimybės nustatyti, ar tai galėjo būti šautinė žaizda, užduotyje buvo nurodyta, kad buvo užpultas peiliu, remiantis visa turima informacija buvo pateikta, kad buvo pjautinis sužalojimas. Bendravo asmeniškai su nukentėjusiuoju, prieš apžiūrą visada pasiklausia, kaip buvo. Nukentėjusysis paaiškino, kad būnant laukuose pamatė, kad automobilis važinėja po jo pievas, sustabdęs paaiškino, kad yra kelias ir juo galima važiuoti, vairuotojas išlipęs išsitraukė šautuvą, įvyko žodinis konfliktas ir grumtynės, po ko, nukentėjusysis rankoje pastabėjo kraujuojančią žaizdą. Įtaria, kad pats nukentėjusysis nesuprato, kaip viskas įvyko. Konfliktų metu viskas vyksta labai greitai ir žmonės negali pasakyti, kaip sužalojimai galėjo būti padaryti. Medicininiuose dokumentuose nebuvo specifinių požymių, kad tai galėjo būti šautinis sužalojimas. Tvirtina savo išvadą visa apimtimi. Dėl sužalojimo sunkumo, jei jis trunka daugiau kaip 10 dienų, yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nebent pavyzdžiui susiformavo kontraktūros, galūnių nejudrumas, tada gali keistis sužalojimo mastas. Šiuo atveju, vertinant tik pagal sveikatos sutrikdymo laiką, kurį pacientas gydėsi, sužalojimo sunkumas nesikeistų, būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei nukentėjusysis jaučia piršto nejautrumą, reikia žiūrėti, kokio jis lygio, ar be nejautrumo dar yra sutrikusi pirštų funkcija, ar ranka yra dominuojanti, ar sutrikę griebimo refleksai. Esant tik nejautrumui be jokių kitų fizinių pakeitimų, nuturėtų keistis sveikatos sutrikdymo mastas. Sveikatos sutrikdymo mastas galėtų keistis, jei plaštakos sutrikimas būtų labai labai žymus ir tai būtų dešinė plaštaka. Jei yra nežymus arba žymus sutrikimas, vis tiek būtų nesunkus, kaip ir dabar yra nustatyta. Žymus sutrikimas yra, kai plaštakos raumenys susilpnėję, jaučiamas diskomfortas, tačiau vis tiek galima atlikti kasdieniniu darbus. Jei ranka nėra judinama, yra sunkus, o jei ranka judinama, pirštai judinami, yra jautrumo, raumenų sutrikimas, tai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Esant stipinkaulio lūžiui turėtų būti mobilizacija. Šiuo atveju, nukentėjusysis atėjo su bintuota ranka. Stipinkaulio lūžis yra skausmingas, tačiau kiekvienas skirtingai į skausmą reaguoja ir elgiasi. Pats lūžis nebūtinai gali trukdyti pasirašyti. Konstatuodama dešinio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje rėmėsi gydytojos radiologės J. J. įrašu. Pas juos radiologiniai tyrimai nėra atliekami. Matė chirurgo E. S. įrašą, bet lūžių buvimą ar nebuvimą vertina radiologai. Ligoninėse būna taip, kad pacientai nukreipiami į radiologinį skyrių, ten padaromos nuotraukos, tačiau aprašymai ateina vėliau, jei iš pradžių nesimato, tai nereiškia, kad radiologiniame tyrime nesimatys. C. E. S. nėra radiologas. Visada laukiama, ką aprašys radiologas. Radiologinės nuotraukos ji nematė. Tunelinis sindromas yra riešo kanalo ankštumo sindromas. Tai gali būti ir netrauminės kilmės sindromas, jis gali būti ir nuo tam tikro fizinio darbo. Hipestezija – sumažėjęs odos jautrumas, gali būti trauminis ir netrauminis poveikis, gali būti ir dėl tunelinio sindromo, tuneliniame sindrome praeina tam tikri nervai, spaudžiasi ir pradeda spausti nervus, tada sutrinka jutimo suvokimas, o paskui atsiranda skausmai.

10. Papildomai apklausta 2025 m. lapkričio 19 d. teisiamajame posėdyje specialistė J. Ž. paaiškino, kad palaiko ekspertizės akte nurodytas išvadas. Dėl išvados apie šautinę žaizdą paaiškino, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose, t. y. (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, buvo parašyta, kad sužeista peiliu, tačiau objektyviai apžiūrint stebima 1-1,5 cm žaizda dešiniajame rieše. Nukentėjusysis buvo atvykęs į apžiūrą, ranka buvo apibintuota, dėl higienos sumetimų jie žaizdos neatriša, tačiau ji buvo kiauryminė, iš abiejų pusių buvo sutepta krauju. Ultragarsinio tyrimo metu pakitimai nustatyti kaip kontūziniai, kaip sumušimo, kurie galėtų būti padaryti šūvio metu. Apžiūrint dešinę ranką ultragarsu žaizda buvo panaši į išėjimo žaizdą. Remiantis šiais apibūdinimais ir aprašymais buvo daroma išvada, kad sužalojimas galėjo būti padarytas šaunamuoju ginklu. Pirminėje išvadoje buvo nurodžiusi, kad nėra duomenų apie šautinį sužalojimą, kadangi iš pradžių buvo pateikti pirminiai medicininiai dokumentai, kuriuose buvo įvardinta pjautinė žaizda, tačiau pakartotinio tyrimo metu, būtent ultragarsinio tyrimo aprašyme suformuluota, kad tai yra edeminiai kontūziniai pakitimai, vadinasi, sumušimo elementas būna ne dėl įpjovimo, o dėl šaunamojo ginklo panaudojimo. Tai yra tokie edeminiai randiniai pakitimai, kurie būdingesni šautiniam sužalojimui nei pjautiniam. Ultragarsinis tyrimas darytas 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinėje kortelėje užuominos apie šautinius sužalojimus nėra. Nukentėjusysis apžiūrimas nurodė, kad nežino, iš kur atsirado žaizda, galbūt po grumtynių, buvo didžiulis garsas, nes buvo sujungti karvių melžimo aparatai. Paskui pamatė, kad bėga kraujas iš žaizdos, galvojo, kad tai pjautinė žaizda, gydytojai tai ir parašė, tačiau žaizdos dydis 1 – 1,5 cm, ji kiauryminė. Ar kiauryminė žaizda palieka ženklių kūno pažeidimų, pvz. išplėšiami audiniai, viskas priklauso nuo kulkos diametro, šaunamojo ginklo, kūno vietos, atstumo. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie kiauryminės žaizdos kraštų apdeginimus nuo kulkos nebuvo. Pagal visus medicininius dokumentus, kurie jai buvo pateikti, žaizda atitinka šautinės žaizdos požymius. Nebuvo aprašytas apdeginimas, tačiau reikia žiūrėti kuo nukentėjusysis buvo apsirengęs, koks buvo atstumas, koks buvo ginklas. Į klausimą, ar ji kategoriškai laikosi savo išvados, kad tai yra šautinė žaizda, atsakė, kad jai trūksta duomenų, jog galėtų pasakyti, kad tai pjautinė žaizda. Negali kategoriškai teigti, tačiau negali pasakyti, kad tai galėjo būti pjautinės žaizdos pasekmė. Medicininiuose dokumentuose daugiau fiksuojama kaip šautinė žaizda, remiantis pateiktais objektyviais duomenimis daro išvadą dėl šautinio sužalojimo. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad buvo padaryta šautinė žaizda. Atsižvelgiama į tai, kad žaizda yra 1-1,5 cm dydžio, ultragarso metu nustatyti kontūziniai pakitimai, nes kulkos metu sumušami minkštieji audiniai, gydytojas fiksavo ir išėjimo žaizdą. Todėl labiau tikėtina, kad buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Kad būtų pjautinė žaizda, nėra aprašymo, kad buvo smailūs galai, lygūs kraštai, kad žaizda yra labiau vieno matmens, tokiu atveju būtų didesnis kraujavimas, nes pjautinis sužalojimas prapjauna kraujagysles, todėl masyviai bėga kraujas. Didesnė tikimybė, kad tai buvo šautinis sužalojimas, nes nėra kas patvirtintų durtinį sužalojimą. Tvirtina savo išvadą. Griuvimui nėra būdingas toks sužalojimas. Jei duriama peiliu ir žaizdoje pasukama peilio rankena, žaizda priklausytų nuo peilio ašmenų, peilio penties, to, kokiu kampu duriama, kokio ilgio, ar plonėja, ar storėja, būna du smailūs galai, „M“ raidės odos įtrūkimai. Į klausimą apie nukentėjusiojo iškritimą iš medžio 2023 m. rugsėjo 27 d. paaiškino, kad medicininiuose dokumentuose buvo parašyta, kad krisdamas susitrenkė krūtinės raumenis, dėl kažko kito įrašų nebuvo. Dėl ankstesnės rankos traumos nukentėjusysis nuolatos skundėsi ir vyko pas gydytojus, gydėsi, todėl nebuvo panašu, kad būtų galima susieti su šiuo įvykiu.

11. Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusiajam R. B. pasiūlius atlikti parodymų patikrinimą vietoje, jis sutiko. R. B. nurodė, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini), nuvykus automobiliu į (duomenys neskelbtini), sankryžoje atvykus iki ženklo „(duomenys neskelbtini)“, vykstama lauko keliu apie 2 kilometrus. Atvykus iki (duomenys neskelbtini) esančių laukų, R. B. parodo vietą, kurioje M. A. priėjo, rankose laikydamas ilgavamzdį šautuvą su optika ir duslintuvu, parodė, kaip jam šio ginklo vamzdžiu M. A. sudavė į kairę ir dešinę veido pusę, kiek smūgių tiksliai sudavė, negali pasakyti, ne mažiau nei keturis smūgius. R. B. rašiklio pagalba ant naudojamo manekeno parodo, kur jam sudavė smūgius ginklo vamzdžiu į veidą. R. B. rašiklio pagalba į manekeną parodo, kaip ties jo kūnu, ties veido sritimi rankoje turėtu peiliu mojavo M. A.. R. B. parodo, kur po to, kai jam M. A. sudavė smūgį ginklo buože, jis pergriuvo atbulas nugara ant žolyno. R. B. nurodo, kad griūdamas rankomis į žemę neatsirėmė ir dešinės rankos riešo sužalojimų griūdamas nepatyrė (1 t. b. l. 193-196).

12. Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusįjį R. B., veido srityje ant dešinio skruosto matomas pridžiūvęs raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Apžiūrint asmens rankas matomas apibintuotas dešinės rankos riešas, ant binto matomas raudonos spalvos skystis, galimai kraujas, ant vidinės ir išorinės dešinės plaštakos dalies matomas pridžiūvęs raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Apžiūrint kairę ranką, ant plaštakos vidinės dalies matomas pridžiūvęs raudonos spalvos skystis, galimai kraujas, kairėje plaštakos pusėje matomas 0,5 cm. įdrėskimas. Apžiūrint asmenį daugiau jokių sužalojimų nėra (1 t. b. l. 171-173).

13. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, viršutinio dešinio II-o danties vainiko lūžis, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, paviršinė pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, pjautinė žaizda dešiniame rieše, dešinio stipinkaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą (2023 m. liepos 23 d. 11:26 val.). Nustatyti poodinė kraujosruva kaktoje, viršutinio dešinio II-o danties vainiko lūžis, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, dešinio stipinkaulio lūžis padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), 3 smūgiais. Nustatyti paviršinė pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, pjautinė žaizda dešiniame rieše, padaryti pjaunančių savybių turinčiais daiktais, 2 trauminiais poveikiais. Nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, viršutinio dešinio II-o danties vainiko lūžis, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, paviršinė pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, pjautinė žaizda dešiniame rieše tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis padaromas griūnant ant ištiestos rankos, plaštaka remiantis į kietą buką paviršių (1 t., b. l. 186-188).

14. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, viršutinio dešinio II-o danties vainiko lūžis (netekimas), kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, paviršinė pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, dešinio stipinkaulio apatinio galo lūžis, kiaurinė šautinė žaizda dešinio riešo srityje su stipininio nervo ir dešinės plaštakos tiesiamųjų raumenų pažeidimais. Nustatyti sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki pateikimo į gydymo įstaigą (2023 m. liepos 23 d. 11.26 val.). Nustatyti dešinio stipinkaulio lūžis, kiaurinė šautinė žaizda dešinio riešo srityje su stipininio nervo ir dešinės plaštakos tiesiamųjų raumenų pažeidimais, sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (6 t., b. l. 96-98).

15. Iš 2023 m. liepos 22 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. liepos 22 d. 19.52 val. registruotas R. B. pranešimas, jog prieš 15 minučių atvyko nepažįstamas vyras automobiliu Dacia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grasino šaunamuoju ginklu su optika, vėliau su peiliu puolė. Pranešėją nežymiai sužalojo ir pasišalino. Pranešėjas su draugu laukuose prie gyvulių, lauks prie miško (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 134-138).

16. Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pagalbos kvietimo skambučio garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-07-22 19_52_18) (1)“. Paskambinęs vyriškis operatoriui nurodo, kad „prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su Nissan mašina žmogus važiavo, mes gyvuliukus milžom, pasakėm, kam per pievą važiuojat, tai jis išsitraukė šautuvą, daugiau su peiliu čia apipjaustė, biški kliuvo man rankon, bandžiau gintis“. Operatoriui paklausus, ką jis padarė, vyriškis atsakė, kad išsitraukė šautuvą, pagąsdino, o daugiau su peiliu puolė, perpjovė jam čia ranką vieną kitą ir nuvažiavo. Vyriškis patvirtino, kad jį puolė iš pradžių su šautuvu, po to – su peiliu. Atsakė, kad viskas įvyko prieš 15-20 min. Taip pat nurodė, kad vyriškis buvo nepažįstamas, jis nufotografavo jo džipo numerį. Automobilis Buvo Nisan, o valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuomet patikslino, kad automobilis buvo Dacia, juodos spalvos. Atsakydamas į operatoriaus klausimus vyriškis patikslino, kad anas jį užpuolęs vyras nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, ginklą turėjo šaunamąjį, galimai medžioklinį, nurodė, kad „tai buvo labiau su slopintuvu medžioklinis ginklas, su optika, nu tikrai medžioklinis ginklas, tikrai ne orinis, ne orinis 7,5 džiaulio“. Vyriškis, paprašytas nurodyti įvykio adresą, atsakė, kad yra laukai, (duomenys neskelbtini), tiksliau už (duomenys neskelbtini). Iš pradžių vyriškis greitosios medicinos pagalbos atsisako, vėliau nurodo, kad gal jos reikėtų, nes supjaustyta ranka yra. Prisistato R. B. (1 t., b. l. 139-142).

17. Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. U. pateikė fotonuotraukas ir vaizdo įrašus (2 t., b. l. 75-77).

18. Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti du vaizdo įrašai, kurie 2023 m. liepos 26 d. buvo savanoriškai pateikti liudytojo D. U.. Vieno pateikto vaizdo įrašo trukmė 2 sek., jo dydis 6,41 MB, kito pateikto vaizdo įrašo trukmė 12 sek., jo dydis 26:6 MB. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, matyti: 00:00 – 00:02 stovintys du vyrai, vienas vyras stovi priekiu į kamerą, vilki (duomenys neskelbtini), po striuke vilki (duomenys neskelbtini), vilki (duomenys neskelbtini), mūvi (duomenys neskelbtini). Kitas vyras stovi nusisukęs, atsukęs į kamerą nugarą, vyras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vilki (duomenys neskelbtini), vilki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rankoje laiko daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, po dešine ranka matosi ginklo buožė, prie jos prikabintas diržas, po kaire ranka matosi šaunamojo ginklo vamzdis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, matyti: 00:00 - 00:03 juodas visureigis, į kurio vairuotojo pusę įlipa vyras, kuris pirmame vaizdo įraše laikė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, matoma daugiau jo požymių, nes atsisuka į kamerą, matoma, kad vyras yra (duomenys neskelbtini), galvos plaukai (duomenys neskelbtini). Į priekinę keleivio pusę įlipa kitas vyras, kuris vilki (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) plaukų, daugiau jo nesimato. 00:04 – 00:09 įlipę vyrai automobiliu išvažiuoja, vairuotojas užsidengia ranka veidą. 00:10 – 00:12 užfiksuojami automobilio galinis valstybinio numerio ženklas „(duomenys neskelbtini) bei automobilio markė ir modelis „DACIA DUSTER“. Automobilis nuvažiuoja (2 t., b. l. 81-83, 84-86).

19. Specialisto V. K. elektroniniame laiške nurodyta: informacijos iš vaizdo įrašo yra labai nedaug, bet iš patirties, iš morfologinių požymių būtų galima pasakyti, kad tai yra dviejų vamzdžių, lygiavamzdis medžioklinis šautuvas, greičiausiai su prailginta buože. Ar vamzdžiai išsidėstę horizontaliai, ar vertikaliai negali atsakyti, nes nemato, kokioje pozicijoje pasukta buožė (4 t., b. l. 58-59).

20. Iš 2023 m. liepos 26 d. kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą adresu: (duomenys neskelbtini), M. A. asmeniškai pateikė automobilį Dacia Duster, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, peilį su medžiokliniu dėklu, mobiliojo ryšio telefoną. Paimti (duomenys neskelbtini) marškinėliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelnės (duomenys neskelbtini), metalinis peilis su galimai plastikine rudos spalvos rankena, rankenos galas geltonos spalvos metalo. Taip pat namuose paimti (duomenys neskelbtini) batai su užrašu ant batu pado „S. O.“, kurių dydis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 7-14).

21. Iš 2023 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas peilis (metalinis su plastikine rudos spalvos rankena) prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties medžioklinis peilis pagamintas savadarbiu būdu (3 t., b. l. 128-131).

22. Iš 2023 m. spalio 4 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas peilis (medžiaginiame dėkle) prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties, medžioklinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (3 t., b. l. 136-139).

23. Iš 2023 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra laukas, į įvykio vietą patenkama važiuojant (duomenys neskelbtini) ir privažiavus sankryžą link (duomenys neskelbtini), sukama į kairę pusę ir važiuojama žvyruotu keliuku apie 2.45 km. į (duomenys neskelbtini). Pravažiuojamos sodybos, esančios kairėje pusėje, ir dar šiek tiek pavažiavus tiesiai žvyruotu keliuku, kur privažiuojamas nusukimas į lauką kairėje pusėje. Pavažiavus apie 200 m. žole apaugusiu keliuku, patenkama į lauką (pievą), kur yra įvykio vieta. Lauko viduryje yra žole apaugęs keliukas, ant kurio ir yra įvykio vieta. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių grumtynių ar kraujo pėdsakų nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vieta fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 126-128).

5. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

6. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016, 2K-131-1073/2018 ir kt.). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus.

7. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. nukentėjusiojo R. B. parodymus, liudytojo D. U. parodymus, nuosprendžio 11-23 išvardintų rašytinių byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog M. A. kaltė dėl grasinimo nužudyti žmogų yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti kitą žmogų, kai grasinimas buvo realus ir akivaizdus. Pažymėtina, kad kilus žodiniam konfliktui su nepažįstamu žmogumi (nukentėjusiuoju R. B.) dėl menkavertės priežasties (nukentėjusiajam papriekaištavus, kad kaltinamasis važiuoja ne keliuku, o per jo pievą), M. A. sustabdė automobilį ir išlipęs iš jo pasiėmė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos markės ir kalibro dviejų vamzdžių lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, jį nukreipė į nukentėjusįjį, grasino jį nušauti, po to puolė nukentėjusįjį peiliu, padarė nukentėjusiajam sužalojimus, todėl teismas mano, kad esant tokiam neadekvačiam kaltinamojo elgesiui, nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas jį nužudyti, t. y. nušauti, buvo realus. Teismui nekyla abejonių, kad tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamajam atliekant nurodytus veiksmus, nukentėjusysis galėjo bijoti ir tikėti, kad grasinimas jį nušauti gali būti įvykdytas ir būtent tokią baimę ir manymą kaltinamasis norėjo sukelti nukentėjusiajam.

18. Kaltinamasis M. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis praeityje buvo teistas 2 kartus, tačiau teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs, todėl jis laikomas neteistu (5 t., b. l. 93-97). Kaltinamasis yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, iš jo nusižengimų matyti, kad M. A. nėra linkęs laikytis taisyklių, vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, viršija greitį, vairuoja būdamas neblaivus (5 t., b. l. 98-105). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), yra charakterizuojamas teigiamai, kaip kokybiškai ir laiku atliekantis užduotis, sutariantis su kolegomis (6 t., b. l. 11).

19. Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

20. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis laikomas neteistu, tačiau nėra linkęs laikytis įstatymo sureguliuotų elgesio taisyklių ir visuomenėje nusistovėjusių moralės nuostatų, įvertinęs nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir būdą (dėl menkavertės dingsties užpultas žmogus, panaudotas šaunamasis ginklas, taip pat peilis) teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti M. A. skyrus tik griežtesnę įstatyme numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. A. nusikalstamų veiksmų intensyvumą, taip pat įvertinus kaltinamojo motyvus, M. A. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, lygi straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o būtent – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas; už BK 145 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, o būtent – 6 mėnesių laisvės atėmimas.

21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

22. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 26 d. 14.30 val. iki 2023 m. liepos 28 d. 13.45 val. (5 t., b. l. 1-7).

23. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

24. Kaltinamasis M. A. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, teismas mano, kad bausmės tikslus šiuo atveju galima pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. A. atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 5 punktas, 6 punktas).

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

37. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.