Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jarūnės Sedalienės,

dalyvaujant pareiškėjos 218-osios butų savininkų bendrijos atstovams pirmininkui B. L. ir advokatei Daivai Jurevičienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 218-osios butų savininkų bendrijos skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta, todėl bylą nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje keliamas ginčas dėl dviejų VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų – 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. SPR4-8152 (14.5 E) (Sprendimas1), 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (SPR5-17623 (14.4 E) (Sprendimas2) – bei VĮ Registrų centras Komisijos 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenys rodo, jog Bendrija, kurios buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), veiklos tikslai ir rūšys – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, buvo įregistruota 1995 m. sausio 4 d., jos pirmininku nuo 2024 m. liepos 5 d. registruotas B. L..

6.2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2024 m. rugsėjo 4 d. registro duomenų bazės išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) name, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1983 statybos pabaigos metai, registruotas Butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37,26 kv. m. bendro ploto, kadastro duomenų nustatymo data – 1984 m. balandžio 10 d., kurio 1/3 dalis nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. registruota O. S. nuosavybės teise.

6.3. Kauno miesto mero 1995 m. sausio 4 d. potvarkiu Nr. 18 „Dėl 218-osios butų savininkų bendrijos įstatų įregistravimo“ nustatyta, jog 218-asis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas, susidedantis iš 21 namo ((duomenys neskelbtini)) reorganizuotas į 218-ąją butų savininkų bendriją, įregistruojant Bendrijos įstatus.

6.4. 2024 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 24-42 (registruotu 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymu Nr. 40905968) Bendrijos pirmininkas B. L. pakartotinai (ginčo nuosavybės teisių įregistravimo klausimas spręstas 2024 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu Nr. 39319939 – prašymas atmestas) kreipėsi į atsakovę nurodydamas, jog sumokėjo 3998,16 rublių įnašą už Butą už 2/3 Buto dalis ir prašydamas iki 2024 m. rugsėjo 12 d. atlikti šiuos darbus: 1) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimų įrašymą statiniui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimą; 3) nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimą; 4) nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išrašo popierine forma parengimą; 5) duomenų, informacijos, dokumentų ar jų kopijos atspausdinimą apie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) vieną paiešką Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) vieną paiešką Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikti: 1984 m. balandžio 5 d. Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis Nr. 14 ir O. S. gyvenamosios vietos įregistravimo kortelė – įrodantys O. S. teisę gyventi Bute; Nekilnojamojo daikto kadastro bylos vieno lapo kopija bei Bendrijos įstatai.

6.5. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Sprendimu1, įformintu 2024 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. SPR4-8152 (14.5 E), Bendrijos pirmininko B. L. 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dalyje dėl nuosavybės teisių įregistravimo į dalį Buto bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus atmetė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies 6 punkto teisiniu pagrindu, t. y. atsisakė registro objektą registruoti Nekilnojamojo turto registre, nustatęs aplinkybę, jog dokumentas arba duomenys, kurių pagrindu prašoma registro objektą registruoti Nekilnojamojo turto registre, neatitinka Nekilnojamojo turto registro nuostatuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei nustatęs, jog jau 2024 m. balandžio 30 d. buvo priimtas registro tvarkytojo sprendimas tokį prašymą atmesti.

6.6. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Sprendimu2, įformintu 2024 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. SPR4-17623 (14.4 E), Bendrijos pirmininko B. L. 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymo dalį – pakeisti Buto ir atnaujinti namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus – atmetė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei 14 straipsnio 9 punkto teisiniu pagrindu, t. y. nustačius aplinkybę, jog įstatymuose ir Kadastro nuostatuose nenumatyta galimybė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, kadangi vadovaujantis Lietuvos respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 30 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas nekilnojamojo turto registre tik kartu įregistruojant daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į jį, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas priėmė Sprendimą1, kuriuo atsisakė įregistruoti Bendrijos daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į minėtą nekilnojamojo turto objektą.

6.7. Bendrijos pirmininkas, nesutikdamas su Sprendimu1 ir Sprendimu2, juos apskundė Komisijai, kuri 2024 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini): 1) paliko galioti Sprendimą1; 2) pakeitė Sprendimą2, jį išdėstydama taip: „Pareiškėjos prašymo pakeisti Buto kadastro duomenis ir atnaujinti namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre netenkinti, kadangi prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Sprendimo priėmimo pagrindas: Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 punktas“.

7. Pareiškėjos Bendrijos pirmininkas B. L., nesutikdamas su ginčijamais Sprendimu1, Sprendimu2 ir Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą. Skunde nurodo, jog Buto knygos įrašai apie likusį nesumokėtą 3998,16 rublių pajaus dalį ir bendrijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 24-42, kurioje fiksuota aplinkybė, kad likusią pajaus 3998,16 rublių sumą sumokėjo 218-oji butų savininkų bendrija ir jai priklauso 2/3 Buto dalys, įrodo, jog Bendrija yra 2/3 Buto dalių savininkė, ginčo nuosavybės teisių įgijimo situaciją prilyginant įgijimui pagal sandorį, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs Bendrijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, nepagrįstai ginčijamais sprendimais atmetė prašymą dalyje dėl nuosavybės teisės į 2/3 Buto dalis Bendrijai įregistravimo ir atsisakė priimti skundą, kuriuo Bendrija prašė Buto bei namo kadastro duomenų pakeitimo / atnaujinimo, nes ginčo dėl 2/3 Buto dalies, kuria disponuoja ir naudojasi Bendrija, nuosavybės teisių įgijimo nėra, o į atsakovę dėl kadastro duomenų pakeitimo / atnaujinimo kreipęsis Bendrijos pirmininkas veikė pagal 2/3 Buto savininkės – Bendrijos – įstatus kaip Bendrijos atstovas.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į 2/3 Buto bei pakeisti Buto ir atnaujinti namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, kadangi:

8.1. pirma, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015). Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-275-492/2016). Lietuvos Respublikos registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto registro objektai Nekilnojamojo turto registre registruojami pagal prašymus arba pranešimus (toliau – prašymas) ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis Registro nuostatuose nustatytais atvejais ir tvarka sumokėjus Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą. Prašymą dėl objekto nuosavybės teisės įregistravimo turi teisę pateikti nuosavybės teisę įgiję asmenys (6 straipsnio 4 dalies 2 punkto a) papunktis). Kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, t. y. dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

Šiuo atveju teisėjų kolegija laiko svarbiomis aplinkybes, jog ginčo atveju yra sprendžiamas nuosavybės teisių įregistravimo į buvusį kooperatinį butą klausimas. Tuo metu galiojusio 1990 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. 1-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnio nuostatos nustatė, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą, tampa buto savininku. Šia įstatymo nuostata buvo papildytas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos butų kodekso 117 straipsnis (Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nario buto teisių ir pareigų nustatymas), tačiau šių sąlygų įgyvendinimą akivaizdžiai patvirtinančių duomenų byloje nenustatyta. Teismo posėdžio metu pareiškėjos pirmininkas patvirtino aplinkybę, jog dokumentų (pvz., sandorio, mokėjimo dokumentų apie 3998,16 rublių dalies apmokėjimą ir pan.), kurie leistų objektyviai įsitikinti, jog būtent Bendrija ir ne kaip bendraturčių atstovė, tačiau kaip savarankiškas juridinis asmuo išmokėjo pajaus dalį už 2/3 Buto, neturi ir atsakovei kartu su 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymu nepateikė. Tokių duomenų nenustatyta ir byloje ištirtų įrodymų visuma. Taigi, nors į bylą Bendrija pateikė jos išrašytą 2024 m. rugpjūčio 29 d. pažymą Nr. 24-42, apie likusią pajaus už 2/3 Buto dalis 3998,16 rublių dalį, tačiau ginčo atveju nėra dokumentų, kurie neabejotinai patvirtintų šio pažymoje įrašyto fakto teisingumą bei, jog Bendrija (iki 1995 m. sausio 4 d. reorganizavimo – 218-oji gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas) atitiko 1990 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. 1-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnio nuostatas savininko teisėms įgyti, t. y. buvo gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos kooperatyvo narė, visiškai išmokėjusi pajų už Buto 2/3 dalis.

Taigi, atsižvelgus į aptartas teisės nuostatas bei tai, jog byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog Bendrija ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl nuosavybės teisių į Butą įregistravimo, pateikdama netikslius duomenis apie ginčo nekilnojamąjį turtą bei nenustatyta objektyvių duomenų, jog Bendrija 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymu atsakovei būtų pateikusi jos nuosavybės teises į ginčo 2/3 Buto aiškiai ir akivaizdžiai įrodantį dokumentą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė turėjo teisėtą pagrindą suabejoti Bendrijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymu pateikiamų duomenų dėl 2/3 Buto dalių nuosavybės įgijimo ar perėjimo Bendrijai teisingumu, kas sudarė teisėtą pagrindą atsakovei pasinaudoti savo diskrecijos teise – kilus abejonių dėl duomenų teisingumo atsisakyti nuosavybės teisės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

8.2. antra, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Kadastro tvarkytojas, pastebėjęs, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neatitinka duomenų, įrašytų dokumentuose, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, gali ištaisyti klaidą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. LVAT yra išaiškinęs, jog aiškinant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą „suinteresuoti asmenys“ sisteminiu teisės aiškinimo metodu, suinteresuotais asmenimis pripažintini asmenys, turintys teisę paduoti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-13-442/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1235-442/2023; kt.). O pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti: 1) nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis; 2) valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtiniai; 3) teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai; 4) šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys ir šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais; 5) sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas; 6) statytojas, kurio vardu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami (atnaujinami) žemės sklypo kadastro duomenys, nes jame buvo pastatyti ar rekonstruoti statiniai; 7) mokesčių administratorius, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais; 8) kiti asmenys, kuriems pagal įstatymus suteikiama ši teisė. Tokiu būdu turi būti aiškinama ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, kad tik šiame punkte nurodyti asmenys gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis teikiant prašymus dėl nuosavybės teisių registravimo / išregistravimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad prašymą dėl nuosavybės teisės Registre registravimo turi teisę pateikti šie Registro duomenų teikėjai: a) nuosavybės teisę įgiję asmenys; b) teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai; c) valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtiniai; d) valstybės ar savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka įgijusios nekilnojamąjį daiktą valstybės ar savivaldybės nuosavybėn; e) valstybės institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą; f) kiti asmenys, kuriems pagal įstatymus suteikiama ši teisė. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad Komisija gali priimti sprendimą atsisakyti priimti skundą, jeigu asmuo, padavęs skundą, neturėjo teisės jo paduoti.

Taigi, atsižvelgus į aptartas teisės nuostatas, registruotus Bendrijos veiklos tikslus – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu – rodančius, jog Bendrija veikia tik kaip jos dalyvių (bendraturčių) atstovė ir neįgyja savarankiškų savininko teisių ir pareigų bei tai, jog byloje ištirtų įrodymų visuma nenustatyta objektyvių duomenų, kad Bendrija 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašymu atsakovei būtų pateikusi dokumentus, įrodančius, jog Bendrija (iki 1995 m. sausio 4 d. reorganizavimo – 218-oji gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas) atitiko 1990 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. 1-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnio nuostatas savininko teisėms įgyti, t. y. buvo gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos kooperatyvo narė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija teisingai padarė išvadą, kad Bendrija neturėjo teisės paduoti prašymo dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo, atnaujinimo ir Komisijos sprendimu Sprendimą2 pakeitė – netenkino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi, t. y. nustačius, jog Bendrija neturėjo teisės prašymą dėl Buto kadastro duomenų pakeitimo ir namo kadastro duomenų atnaujinimo paduoti, kadangi Bendrijos steigimo ir veikimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teise ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, t. y. Bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovė, tačiau neįgyja savininko teisių ir pareigų, yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas ir negali spręsti klausimų, kuriuos turi teisę spręsti tik patys to turto bendraturčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2004, 2024 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-17- 684/2024).

9. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). LVAT savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1902/2014, 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A302-233/2012, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016), todėl, remdamasi byloje ištirtų įrodymų visuma ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijami atsakovės sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimti tuo metu (sprendimų priėmimo) turimais duomenimis bei nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, Komisijos sprendimu yra teisingai ištaisyta Sprendimo2 padaryta formali klaida ir ginčijamus sprendimus naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos Bendrijos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai iš atsakovės priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos 218-osios butų savininkų bendrijos skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjos 218-osios butų savininkų bendrijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.