- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- 2YT-8357-736/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00075-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po T. I. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ji 2015-01-20 buvo paskirta savo anūkų V. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. I., gim. (duomenys neskelbtini), (mirusio T. I. vaikų) globėja; vaikai gyvena pas ją. Po T. I. mirties dėl apveldėjimo į notarą nesikreipė, nes, jų žiniomis, T. I. jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturėjo. Apie galimą palikimą sužinojo tik gavusi raštą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą po T. I. mirties priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečių vaikų vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą (16-17 b. l.) prašymui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja prašo „atnaujinti“ praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti CK 5.57 str. pagrindu (šioje teisės normoje vartojama sąvoka „pratęsimas“). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija yra pažymėjusi (LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011), kad tokio pobūdžio bylose teisinės reikšmės neturi, kokias sąvokas – termino „pratęsimo“ ar „atnaujinimo“, procesiniuose dokumentuose vartoja bylos dalyviai ir teismai. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota situacija, kai pratęsiamas jau pasibaigęs terminas veiksmams palikimui priimti atlikti. Taigi, šioje materialiosios teisės normoje vartojama termino „pratęsimo“ sąvoka pagal savo prasmę atitinka įstatymų nustatyto termino atnaujinimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje vartojamą termino „atnaujinimo“ sąvoką ir pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka.
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis j teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo Įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3- 46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-115/2010 ir kt.).
Pareiškėjos parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusio T. I. vaikai (4-6 b. l.); pareiškėja abiejų vaikų globėja paskirta 2015-01-20 (7-8 b. l.). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-02-12 rašte nurodyta, kad “T. I. vardu likęs paveldimas turtas - sukaupta pensija Aviva Lietuva gyvybės draudimo ir pensijų UAB, sąskaitos bankuose Luminor Bank AB, „Swedbank“, AB ir AB Šiaulių banke. Apie kitą galimai paveldimą turtą ir skolas informacija renkama. Skolų išieškojimą vykdo antstoliai N. Aleninas ir A. Ščiukinas“ (9 b. l.). Tik po paminėtos datos pareiškėjai tapo žinoma apie esantį palikimą ir ji nedelsdama (2018-02-22) kreipėsi į teismą.
Esant bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis taip pat ir protingumo bei teisingumo principais, darytina išvada, jog pareiškėja po jos globojamų V. I. ir I. I. tėvo T. I. mirties terminą palikimo priėmimui praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CK 1.5 str., 5.50 str., 5.56 str., 5.57 str.).
Pareiškėjos globojami V. I. ir I. I. yra (duomenys neskelbtini) mirusio T. I. vaikai, t. y. įstatyminė mirusiojo įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), todėl turi teisę į palikimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad T. I. būtų sudaręs testamentą, ar turėtų kitų įstatyminių įpėdinių.
Prašymas išduoti teismo leidimą po T. I. mirties priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečių vaikų vardu paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 12 p.), nes tokie klausimai sprendžiami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nutarčiai, pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl minėto leidimo išdavimo.
Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (10 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., 290-291 str., teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjai J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų V. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. I., gim. (duomenys neskelbtini), globėjai, praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimui po vaikų tėvo T. I. mirties (duomenys neskelbtini) trims mėnesiams.
Prašymą išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą pagal apyrašą po T. I. mirties palikti nenagrinėtą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.