- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-301-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02515-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- T. P., S. P.
- Trečiasis asmuo
- B. M., G. P., P. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ir atsakovų T. P. ir S. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams T. P., S. P. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų T. P., S. P. priešieškinį ieškovui A. M. dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje – B. M., G. P., P. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas) prašė: 1) išreikalauti iš atsakovų T. P. ir S. P. (toliau – ir atsakovai) neteisėto valdymo ieškovui nuosavybės teise priklausančius 3 780 Eur vertės daiktus (atsarginių dalių spintą, atsidarantį konteinerį, darbo stalą, galandimo baro krosnelę, juostinių staklių vagonėlių bėgius, 9 kaloriferius, 2 kanalizacijos siurblius, katilo kaminą, kieto kuro krosnelę, staklių tepalų pašildymui, konteinerį–lovį, leistuvines obliavimo stakles, 2 oro ištraukimo ventiliatorius ir oro įtraukimo vamzdynus, rėminį gaterį ir padavimo/priėmimo bėgius, bėginę rąstų rampą, atsargines dalis, 2 skiedrų konteinerius, smalos lydymo pečių, telferį su kransiją). Tuo atveju, jeigu daiktų natūra grąžinti ieškovui neįmanoma, prašė priteisti iš atsakovų solidariai 3 780 Eur daiktų vertės atlyginimą; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 850,63 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas 2022 m. vasario 4 d. Dovanojimo sutartimi (toliau – Dovanojimo sutartis) padovanojo trečiajam asmeniui B. M. statinius, esančius žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo B. M. 2022 m. vasario 24 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) pardavė atsakovams žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais. Parduotame žemės sklype liko ieškovui priklausantys kilnojamieji daiktai. Tai, kad atsakovų įsigytame žemės sklype yra atsakovams nepriklausantys daiktai, atsakovams buvo žinoma prieš įsigyjant žemės sklypą. Apie tai nurodyta Sutarties 6.6. punkte.
Žemesnės instancijos teismas
3. Ieškovas nuosavybės teisę į sklype esančius ginčo kilnojamuosius daiktus įgijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-18385-558/2018 ir 2021 m. gruodžio 13 d. Akto „Dėl A. M. ISMGĮ turto perdavimo savininko nuosavybei“ pagrindu. 2018 m. birželio 7 d. teismo sprendime nurodyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka jo vardu įregistruota A. M. individuali statybinių medžiagų gamybos įmonė. 2021 m. gruodžio 13 d. Aktu IĮ A. M. individuali statybinių medžiagų gamybos įmonė perdavė ieškovui nuosavybėn kilnojamuosius daiktus, esančius šio šalių ginčo objektu. Aplinkybė, kad ginčo daiktai objektyviai egzistuoja ir yra atsakovams priklausančiame žemės sklype, patvirtina antstolio D. B. 2022 m. rugsėjo 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.35-22-21. Nurodė, kad atsakovai, įsigiję žemės sklypą, užtvėrė įvažiavimą į jį fiziniu barjeru, todėl ieškovas negali išsivežti savo daiktų. Paaiškino, kad ginčo daiktų bendras svoris 15 tonų, kas sudaro 3780 Eur (0,252 Eur/1 kg x 15 000 kg).
4. Nurodė, kad savo daiktams išsivežti išsinuomojo didžiagabaritį šiukšlių konteinerį. Kadangi atsakovai neįleidžia ieškovo į savo žemės sklypą, ieškovas negali nei pasinaudoti konteineriu, nei jo grąžinti nuomotojui. Tokiu būdu, ieškovas dėl atsakovų kaltės patyrė 832,48 Eur nuostolį (116 Eur transportavimo paslauga (atvežimas), 231 Eur konteinerio nuoma, 225 Eur atsakovams priklausančių atliekų utilizavimas, 116 Eur transportavimo paslauga (išvežimas), plius PVM).
Atsiliepimas
5. Atsakovai T. P. ir S. P. prašė ieškinį atmesti.
6. Nurodė, kad atsakovai su trečiuoju asmeniu B. M. 2022 m. vasario 24 d. sudarė Sutartį dėl 13 statinių ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Sutarties 2.6 punktu trečiasis asmuo B. M. patvirtino, kad parduodami objektai jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Sutarties 6.6 punkte buvo išvardyti daiktai, kurie nėra Sutarties objektu ir šis sąrašas yra išsamus ir baigtinis. Visi kiti nekilnojamuose daiktuose esantys ir/ar su jais susiję daiktai buvo parduoti atsakovams Sutartimi. Trečiasis asmuo B. M. Pardavėjas B. M. Sutarties 6.6 punkte nurodytu terminu – iki 2022 m. liepos 15 d. neparduotų daiktų neišsivežė. Pardavėjas B. M. informavo atsakovą T. P., kad Sutarties 6.6 punkte nurodytus daiktus išsiveš jo tėvas ieškovas. Atsakovas geranoriškai su tokiu pardavėjo prašymu sutiko ir leido, kad ieškovas išvežtų Pirkimo-pardavimo sutarties 6.6 punkte nurodytus pardavėjui priklausančius daiktus. Ieškovui ėmus išvežinėti iš žemės sklypo daiktus, atsakovas pastebėjo, kad yra išvežami ne tik Sutarties 6.6 punkte nurodyti, bet ir kiti daiktai. Taip pat buvo suniokotas atsakovams priklausantis turtas.
7. Trečiasis asmuo B. M. prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypą su statiniais jam padovanojo tėvai Dovanojimo sutarties pagrindu. Įgijęs nuosavybės teisę į statinius ir žemės sklypą, trečiasis asmuo aiškiai žinojo, kad žemės sklype yra dar likę jo tėvo įmonėje naudoti įrenginiai ir jų atsarginės detalės, kurie priklauso jo tėvui kaip fiziniam asmeniui ir kurių jis nėra perleidęs Dovanojimo sutartimi su statiniais. Minėtą sklypą su statiniais trečiasis asmuo pardavė atsakovams. Atsakovas T. P. iki sandorio sudarymo žinojo, kad jo perkamame žemės sklype yra ieškovui priklausantys kilnojamieji daiktai. Šalys ne kartą iki sandorio sudarymo yra buvę minėtame žemės sklype ir atsakovas aiškiai matė ir suprato, kad žemės sklype yra nemažai visokių įrenginių bei jų detalių. Atsakovui iki sandorio sudarymo buvo aiškiai paaiškinta, kad visi tie daiktai nėra parduodami kartu su sklypu, nes jie priklauso ne trečiajam asmeniui, o ieškovui ir kuris jų neparduoda. Atsakovas su tuo sutiko ir dėl to nereiškė jokių pretenzinių nei sandorio sudarymo metu nei po jo sudarymo. Trečiasis asmuo su atsakovu buvau geranoriškai sutaręs, kad po žemės sklypo pardavimo sandorio sudarymo, jis sudarys sąlygas ieškovui išsivežti jam priklausančius kilnojamuosius daiktus. Šis susitarimas, kai papildoma sąlyga, buvo įtrauktas į žemės Sutartį (6.6 punktas), išvardinant stambiausius ieškovui priklausančius kilnojamuosius daiktus. Po sandorio sudarymo, atsakovas leido ieškovui išsivežti dalį daiktų, tačiau didžioji dalis daiktų taip ir liko neišvežta, nes atsakovas fiziškai užtvėrė įvažiavimą į sklypą. Kadangi iki numatyto daiktų išvežimo termino (2022 m. liepos 15 d.) visi žemės sklype esantys daiktai nebuvo išvežti, ieškovas 2022 m. rugpjūčio mėn. užsakė statybinį konteinerį jiems išvežti. Atsakovas ieškovui neleido nei sukrauti daiktų į konteinerį nei to konteinerio išsivežti iš jo sklypo, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, nes reikėjo ne tik mokėti už konteinerio nuomą, bet ir atlyginti jo transportavimo išlaidas bei sumokėti už jame esančių atsakovo šiukšlių utilizavimą.
Šalies argumentai
8. Atsakovai T. P. ir S. P. pateiktu priešieškiniu prašė jų naudai priteisti iš ieškovo 15 844,60 Eur dydžio patirtų nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad ieškovui ėmus išvežinėti iš žemės sklypo daiktus, atsakovas pastebėjo, kad yra išvežami ne tik Sutarties 6.6 punkte nurodyti, bet ir kiti daiktai. Taip pat buvo suniokotas atsakovams priklausantis (sutartimi perleistas) turtas. Atsakovai negalėjo toliau toleruoti daromos žalos jų turtui, todėl kreipėsi tiek į ieškovą, tiek į trečiąjį asmenį B. M., prašydamas nutraukti atsakovų turto niokojimą ir kitus neteisėtus veiksmus. Nei pardavėjas B. M., nei ieškovas į tokius atsakovo prašymus tinkamai nesureagavo ir neteisėtų veiksmų nenutraukė. Iki ieškovo savavališkų veiksmų nutraukimo ieškovas buvo spėjęs atsakovų nuosavybei padaryti didelę žalą, kurios geranoriškai neatlygino. 2022 m. gruodžio 28 d. turto sugadinimo, sunaikinimo aktu buvo aprašyti ieškovo veiksmais padaryti nuostoliai. Pastatams padarytų nuostolių suma, atsižvelgiant į turto būklę – nusidėvėjimą, sudaro 11 564,33 Eur. Ieškovas nukirto elektros laidos, sugadino elektros instaliaciją. Nors elektros energija negalėjo būti tiekiama, atsakovams vis tiek teko mokėti už technologines sąnaudas ir galios dedamąją. Atsakovai AB „Energijos skirstymo operatorius“ už 2022 metų liepos rugsėjo mėnesius turėjo sumokėti 1 280,27 Eur, nors dėl ieškovo sugadintos elektros instaliacijos atsakovai negalėjo naudotis elektros energija. Todėl ši suma – taip pat atsakovų patirti nuostoliai.
10. Atsakovai su UAB „Jumosta“ 2022 m. liepos 25 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pagal šios sutarties 2.1 punktą atsakovai turėjo iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. perduoti patalpas nuomininkui UAB „Jumosta“. B. M. neišsivežus savo daiktų nustatytu terminu, taip pat ieškovui nesutvarkius patalpų, joms padarytos žalos, su UAB „Jumosta“ buvo susitarta patalpų perdavimą atidėti iki 2022 m. rugsėjo 1 d. UAB „Jumosta“ 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu apie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą nutraukė sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Kaip nurodyta pranešime, patalpų būklė ženkliai pabloginta, patalpos nebetinkamos naudoti pagal paskirtį, dėl sugadintos elektros instaliacijos nebegalimas elektros tiekimas. Visą šį patalpų suniokojimą įvykdė ieškovas, todėl būtent dėl ieškovo atliktų neteisėtų veiksmų buvo nutraukta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 punktas numatė 1 000 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį. Nutraukus Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nesumokėti nuomos mokesčiai tapo atsakovų patirtais nuostoliais – negautomis pajamomis. Už tris mėnesius dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo patirti atsakovų nuostoliai sudaro 3 000 Eur.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo G. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, o prieškieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad paprašytas sūnaus T. P., į teritoriją įleisdavo ieškovą ir jo pasitelktus asmenis, kurie turėjo įsivežti tam tikrus daiktus, numatytus Sutartyje. Teigė, kad ieškovas nesiklausė jokių atsakovo prašymų liautis niokoti teritoriją ir joje esančius statinius, pasiimti tik sutartyje nurodytus, o ne kitus daiktus. Nurodė, kad jam iš pradžių iš viso nebuvo žinoma, ką konkrečiai turi teisę išsivežti pardavėjas B. M.. Todėl jis tik įleisdavo į teritoriją ieškovą su savo žmonėmis, o pats užsiimdavo savo veikla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 43,74 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 43,74 Eur, bylinėjimosi išlaidas valstybei, t. y. po 21,87 Eur iš kiekvieno.
13. Nurodė, kad ieškovas, kaip daikto savininkas, įrodinėja kilnojamųjų daiktų priklausymą jam Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-18385-558/2018 ir 2021 m. gruodžio 13 d. aktu „Dėl A. M. ISMGĮ turto perdavimo savininko nuosavybei“, 2022 m. rugsėjo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 35-22-21.
14. Ieškovas 2022 m. vasario 4 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo trečiajam asmeniui B. M. statinius, esančius žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo B. M. 2022 m. vasario 24 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovams žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais. Sutarties 6.6 punktu šalys sutarė, kad keturpusio lentų obliavimo staklės, šakinis krautuvas, rėminis gateris su bėgiais ir rampa, juostinis gateris, telferis, šildymo katilas, obliavimo staklės, gręžimo staklės, universalios galandimo staklės, pjovimo juostų galandimo staklės, keturpusio rąstų obliavimo staklės nėra Sutarties objektas ir pardavėjas turi teisę juos išsivežti iš teritorijos iki 2022 m. liepos 15 d.
15. Nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimas atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte (teritorijoje) buvo vykdomas nedalyvaujant patiems nekilnojamojo turto savininkams (atsakovams), todėl protokole užfiksuoti faktai niekaip nepatvirtina, jog jame užfiksuoti daiktai priklauso būtent ieškovui, o ne atsakovams. Pats faktas, kad atsakovams priklausančioje teritorijoje yra kilnojamieji daiktai, nepatvirtina, kad šie daiktai priklauso ieškovui, o patvirtina tik faktą, kad tokie daiktai šioje teritorijoje yra.
16. Protokole užfiksuoti kilnojamieji daiktai: rėminis gateris su bėgiais ir rampa, telferis su papildoma įranga, obliavimo staklės, įrengimų atsarginės dalys. Ieškovas reiškia reikalavimą išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo atsarginių dalių spintą 1 vnt., atsidarantį konteinerį 1 vnt., darbo stalą 1 vnt., galandimo baro krosnelę 1 vnt., juostinių staklių vagonėlių bėgius 1 komplektą, kaloriferius 9 vnt., kanalizacijuos siurblius 2 vnt., katilo kaminą 1 vnt., kieto kuro krosnelę, staklių tepalų pašildymui 1 vnt., konteinerį-lovį 1 vnt., leistuvines obliavimo stakles 1 vnt., oro ištraukimo ventiliatorius 2 vnt ir oro įtraukimo vamzdynus, rėminį gaterį 1 vnt. ir padavimo/priėmimo bėgius, bėginę rąstų rampą, atsargines dalis, skiedrų konteinerius 2 vnt., smalos lydymo pečių 1 vnt., telferį su kransiją 1 vnt.
17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo trečiajam asmeniui B. M. nekilnojamąjį turtą iš kurio Sutarties pagrindu buvo išvežti Sutarties 6.6 punkte nurodyti kilnojamieji daiktai (ginčo dėl to tarp šalių nėra), teismas, vertindamas bylos aplinkybių visetą, šalių tarpusavio santykius, sprendė, jog ieškovui priklausančių daiktų nėra pas atsakovus ar atsakovų žinioje, todėl teismas šioje dalyje sprendė ieškovo ieškinį atmesti.
18. Nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 850 Eur nuostolių atlyginimą, kurį patyrė išsinuomojęs didžiagabaritį šiukšlių konteinerį savo daiktams išsivežti. Ieškovas nurodė, kad jo turimais duomenimis konteineris buvo užkrautas 9 m³ atsakovams priklausančių šiukšlių. Byloje nesant jokių įrodymų, kad konteineris buvo užsakytas ir prikrautas ne ieškovui priklausančiais daiktais (Sutarties 6.6 punkte išvardyti), o atsakovų šiukšlėmis, teismas ieškovo reikalavimą dėl 850 Eur nuotolių atlyginimo atmetė.
19. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovai kaip tiesioginius nuostolius įvardija 15 kub. m šiukšlių išvežimo, 210 kv. m grindų įrengimo, 100 vnt. rozečių, 100 vnt. šveistuvų, 100 kv. m stogo dangos, 15 m vandentiekio ir 14 m katilų vamzdžių įrengimo išlaidas. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai visiškai nesusiję su ieškovo neva neteisėtai atliktais grindų ardymo darbais bei prieštarauja atsakovų pateikto turto sunaikinimo akto duomenims.
20. Nustatė, kad iki Sutarties sudarymo šalys buvo tarpusavyje pažįstamos. Atsakovas yra dirbęs pas ieškovą ir dar iki ieškovui padovanojant nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui B. M., atsakovas buvo išreiškęs norą pirkti šį turtą iš trečiojo asmens. Šalys bendravo ir tikėtina, tarėsi dėl ardymo ir tvarkymo darbų atsakovui įsigijus nekilnojamąjį turtą iš trečiojo asmens. Teismas padarė išvadą, jog visi ardymo darbai buvo atliekami su atsakovo žinia, priešingu atveju, kyla pagrįstas klausimas, kodėl atsakovas, pastebėjęs, kad ieškovas neva ardo jam priklausančius statinius vis įsiliesdavo jį su darbuotojais į teritoriją ir kodėl, nesikreipė į policiją dėl turto niokojimo. Tik iškilus konfliktinei situacijai dėl šiukšlių išvežimo ir ieškovui besikreipus į teismą, atsakovai savo neva pažeistas teises nutarė ginti pareikšdami priešieškinį byloje.
21. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kokios būklės nekilnojamąjį turtą (statinius) įsigijo atsakovai iš trečiojo asmens B. M. ir ar Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytų daiktų sunaikinimų/sugadinimų jau nebuvo atsakovams įsigyjant statinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio netenkinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
22.1. Teismas nesiaiškino ir nenustatė ar Sutarties 6.6 p. nurodytas kilnojamųjų daiktų sąrašas yra baigtinis ar ne; kam tie daiktai priklauso; ar visi Sutarties 6.6 p. išvardinti daiktai iki bylos sprendimo priėmimo buvo pasiimti iš atsakovams priklausančio turto ir jeigu ne visi, tai kokie daiktai liko nepasiimti. Nors šalys byloje plačiai įrodinėjo tikrąsias ginčo kilimo priežastis (statinių ir žemės sklypo išvalymas nuo nereikalingų daiktų), teismas byloje iš esmės nurodyto netyrė ir apie tai nepasisakė. Taip pat nepasisakė dėl sutarties dalyvių tikrųjų ketinimų, neatsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl kilnojamųjų daiktų Sutarties sudarymo, šalių elgesį po Sutarties sudarymo, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė vindikacinio reikalavimo sąlygų.
22.2. Teigė, kad ginčo daiktai ieškovui priklauso nuosavybės teise, jų valdymą ieškovas prarado be savo valios, ginčo kilnojamuosius daiktus valdo atsakovai, jie juos valdo neteisėtai, kilnojamieji daiktai yra atsakovams priklausančiame žemės sklype, ieškovo ir atsakovų dėl šių daiktų nesieja prievoliniai santykiai.
22.3. Teismas klaidingai sprendė, jog ieškovas antstolio faktinių aplinkybių protokolu įrodinėjo kilnojamųjų daiktų priklausymą jam nuosavybės teise. Priešingai, ieškovas minėtu protokolu grindė aplinkybes, kad ginčo kilnojamasis turtas yra natūra atsakovams priklausančiame žemės sklype. Tokiu būdu teismas išėjo už ieškinio ribų.
22.4. Aplinkybę, kad apeliantas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į kilnojamuosius daiktus ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams iš kurių reikalaujama grąžinti daiktus, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-18385-558/2018, ir 2021 m. gruodžio 13 d. Aktas „Dėl A. M. ISMGĮ turto perdavimo savininko nuosavybei“. 2018 m. birželio 7 d. teismo sprendime nurodyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko jo vardu įregistruota individuali įmonė, o 2021 m. gruodžio 13 d. Aktu individuali įmonė perdavė ieškovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus, esančius šio šalių ginčo objektu.
22.5. Aplinkybę, kad 2021 m. gruodžio 13 d. Akte nurodyti kilnojamieji daiktai nebuvo perduoti trečiajam asmeniui B. M. ir todėl negalėjo būti parduoti atsakovams, patvirtina atsakovų ir trečiojo asmens B. M. 2022 m. vasario 24 d. sudarytos Sutarties 6.6. p., kuriame nurodyta, kad sutartyje išvardinti kilnojamieji daiktai nėra šios sutarties objektas.
22.6. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ir nepasisakė dėl trečiojo asmens B. M. parodymų teismo posėdyje, kuriame jis nurodė, kad nėra ir niekada nebuvo ginčo kilnojamųjų daiktų savininku; jis atsakovams pardavė tik žemės sklypą su statiniais, kad visa tuose statiniuose veikusios lentpjūvės įranga, priklauso jo tėvui ieškovui, perėmusiam ją pagal aktą iš jo individualios įmonės; kad atsakovui iki sandorio sudarymo buvo siūloma įsigyti lentpjūvės įranga (ginčo kilnojamuosius daiktus) už atskirą kainą, tačiau sandorio šalys nesusitarė dėl kainos; kad į pirkimo pardavimo sutartį B. M. iniciatyva buvo įtraukta tik pagrindinė, o ne visa lentpjūvės įranga, nes jos dalių išvardijimas būtų užėmęs daug laiko, juo labiau, kad sandorio šalis siejo geranoriški pasitikėjimo santykiai ir atsakovai (pirkėjai) neprieštaravo tam, kad lentpjūvės įranga iš tų turto būtų pasiimta. Iki bylos iškėlimo atsakovai jokių pretenzijų dėl kilnojamųjų daiktų išvežimo iš jiems priklausančio žemės sklypo ir statinių nereiškė nei ieškovui nei trečiajam asmeniui.
22.7. Ieškovas, atsakovai, trečiasis asmuo iki Sutarties sudarymo vedė derybas dėl kilnojamųjų daiktų pardavimo atsakovams, tačiau šie derybas nutraukė, nesusitarus dėl jų kainos, o po Sutarties sudarymo atsakovai neprieštaravo dėl jų išvežimo iš atsakovams priklausančių statinių ir žemės sklypo. Jei staklės ir kita lentpjūvės įranga nebuvo Sutarties objektu, tai jų atsarginės dalys taip pat negalėjo būti savarankišku Sutarties objektu.
22.8. Ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. išsinuomojo statybinį konteinerį ir sumokėjo už jo nuomą. Iš trečiojo asmens bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad konteineris buvo skirtas atsakovų sklype esančioms lentpjūvės įrangos dalims išsivežti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad statybinis konteineris buvo išnuomotas kitam tikslui. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovai, įsigiję žemės sklypą 2022 m. gegužės mėnesį jį užtvėrė fiziniu barjeru, kas apsunkino ieškovui patekimą į žemės sklypą. Pasibaigus Sutartyje nurodytam daiktų pasiėmimo terminui (2022 m. liepos 15 d.) ir suteiktam papildomam 30 d. terminui, atsakovai nuo 2022 m. rugsėjo mėn. nebeįleido ieškovo į sklypą pasiimti jam priklausančių daiktų. Šios faktinės aplinkybės atsakovas byloje neginčijo. Tai rodo, kad dėl atsakovų kaltų veiksmų ieškovas negalėjo išvežti konteinerio iš atsakovų sklypo, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, nes reikėjo mokėti už konteinerio nuomą bei atlyginti jo transportavimo išlaidas.
22.9. Šalių ginčo esmė buvo atsakovams priklausančio žemės sklypo išvalymas nuo jame esančių šiukšlių. Kadangi prieš Sutarties sudarymą atsakovai buvo susipažinę su perkamo turto būkle ir sutiko jį pirkti bei mokėti sutartą kainą, sklypo išvalymas nuo atsakovams priklausančių šiukšlių buvo atsakovų, o ne trečiojo asmens pareiga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo mėn. jau nebegalėjo patekti į sklypą, būtent atsakovai ir sukrovė savo šiukšles, o ne ieškovui priklausančius daiktus į statybinį konteinerį. Tuo atveju, jeigu statybinio konteinerio turinį sudarytų ieškovui priklausantys kilnojamieji daiktai, kurie iš esmės yra metalo gaminiai ir yra antrinės žaliavos, ieškovas ne tik neturėtų mokėti už jų utilizavimą, bet ir būtų gavęs piniginį atlygį pagal metalo supirkimo kainas.
Atsiliepimas
23. Atsakovai T. P. ir S. P. atsiliepimu į prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje, dėl kurios paduotas ieškovo apeliacinis skundas, palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
23.1. Trečiasis asmuo B. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Sutartis buvo rengiama jo užsakymu, kad jis notarei nurodė, kokius daiktus įrašyti į Sutarties 6.6 punktą, taip pat jis nurodė daiktų išsivežimo terminą. Šioje sutartyje jokie ieškovo daiktai, esantys žemės sklype ir statiniuose, ar kokios nors ieškovo teisės į tuos daiktus nebuvo nurodytos. Pardavėjas taip pat ir žodžiu neinformavo atsakovų apie jokius ieškovui priklausančius daiktus parduodame žemės sklype ar jame esančiuose statiniuose. Sutarties 6.6 punkte buvo išvardyti daiktai, kurie nėra sutarties objektu ir kuriuos pardavėjas (o ne ieškovas) turėjo teisę išsivežti iki 2022 m. liepos 15 d. Visi kiti daiktai, nenurodyti sutarties 6.6 punkte, buvo sutarties objektu ir tapo atsakovų nuosavybe. Pardavėjas nurodytu terminu neparduotų daiktų neišsivežė. Atsakovai neturi jokių prievolių ieškovo atžvilgiu. Jis nebuvo ir nėra Sutarties šalimi ir neturi jokių teisių į Sutartyje nurodytą turtą. Trečiasis asmuo pardavėjas B. M. turėjo teisę Sutarties 6.6 punkte išvardytus daiktai išsivežti iki 2022 m. liepos 15 d., tačiau nurodytu terminu to nepadarė.
Šalies argumentai
23.2. Ieškovas jokių teisių į jo nurodytus iš atsakovų reikalaujamus daiktus neturi. 2021 m. gruodžio 23 d. aktas yra tik paties ieškovo sudarytas ir jokiais pirminiais šio turto įgijimo dokumentais nepagrįstas turto sąrašas.
23.3. B. M. pagrindinius daiktus Sutartimi perleidus atsakovams, kiti daiktai kaip priklausiniai tapo atsakovų nuosavybe, išskyrus Sutarties 6.6 punkto išlygoje nurodytus daiktus – šių daiktų nuosavybė nebuvo perleista atsakovams ir šie daiktai liko B. M. (bet ne ieškovo) nuosavybe.
23.4. Ieškovas jokių teisių į jo nurodytus iš atsakovų reikalaujamus daiktus neturi, todėl ir jokių nuostolių dėl to, kad šie daiktai jam nebus perduoti patirti negali. Atsakovas leido ieškovui atsivežti į atsakovų žemės sklypą konteinerį tuo tikslu, kad jis išsivežtų šiukšles, susidariusias įrenginių išmontavimo metu. Bet ieškovas bandė apgauti atsakovus – vietoj šiukšlių (daugumą jų ieškovas paliko) siekė išsigabenti nei ieškovui, nei jo sūnui nepriklausančius daiktus. Ieškovas galėjo bet kada (suderinęs laiką su atsakovu) išsivežti šį konteinerį, nes atsakovams šis konteineris buvo visiškai nereikalingas. Tik atsakovui paskambinus į konteinerį išnuomavusią įmonę ir pareikalavus konteinerį išsivežti, ši įmonė konteinerį išsivežė.
23.5. Ieškovas neturi jokių teisių į jo nurodytus norimus iš atsakovų išsireikalauti daiktus. Pirkimo-pardavimo sutarties 6.6 punkte nurodyti, bet pardavėjo nustatytu terminu nepasiimti trys daiktai (rėminis gateris su bėgiais ir rampa, telferis ir obliavimo staklės) yra trečiojo asmens B. M. nuosavybė. Visi kiti daiktai priklauso atsakovams.
24. Atsakovai T. P. ir S. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą, dalyje, kurioje atmestas atsakovų priešieškinis, ir priimti naują sprendimą šio dalyje – tenkinti atsakovų priešieškinį ir iš ieškovo atsakovams priteisti 15844,60 Eur dydžio patirtų nuostolių atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
24.1. 2022 m. gruodžio 28 d. turto sugadinimo, sunaikinimo aktu buvo aprašyti ieškovo veiksmais padaryti nuostoliai. Juos sudaro ne tik grindų išardymu padaryti nuostoliai, bet ir ardymo darbų šiukšlės, nukirsti elektros laidai, sugadinta elektros instaliacija, išpjauti ir išsivežti džiovyklos vamzdžiai (džiovykla sunaikinta), nupjautas ir dalinai demontuotas vandens padavimo vamzdis, nugriautas garažas ir išsivežtos jo lentos, iš veršidės išmontuoti ir išsivežti metaliniai bėgiai (medienai transportuoti) ir t.t. Lokalinė sąmata, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, niekaip neprieštarauja 2022 m. gruodžio 28 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akto duomenims ir juos pilnai atitinka. Lokalinėje sąmatoje niekur nėra nurodyta tokių nuostolių kaip pirmosios instancijos teismo nurodyti 100 vnt. rozečių, 100 vnt. šveistuvų, 100 kv. m. stogo dangos. Lokalinėje sąmatoje nurodytas 4 rozečių montavimas, 2 šviestuvų montavimas, 41 kv. m bituminių čerpių stogo dangos įrengimas.
24.2. Ieškovas nukirto elektros laidus, sugadino elektros instaliaciją. Nors elektros energija negalėjo būti tiekiama, atsakovams vis tiek teko mokėti už technologines sąnaudas ir galios dedamąją. Atsakovai AB „Energijos skirstymo operatorius“ už 2022 metų liepos rugsėjo mėnesius turėjo sumokėti 1 280,27 Eur, nors dėl ieškovo sugadintos elektros instaliacijos atsakovai negalėjo naudotis elektros energija. Todėl ši suma – taip pat atsakovų patirti nuostoliai.
24.3. Atsakovai su UAB „Jumosta“ 2022 m. liepos 25 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pagal šios sutarties 2.1 punktą atsakovai turėjo iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. perduoti patalpas nuomininkui UAB „Jumosta“. B. M. neišsivežus savo daiktų nustatytu terminu, taip pat ieškovui nesutvarkius patalpų, joms padaryta žala, su UAB „Jumosta“ buvo susitarta patalpų perdavimą atidėti iki 2022 m. rugsėjo 1 d. UAB „Jumosta“ 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu apie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą nutraukė sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pranešime nurodyta, kad patalpų būklė ženkliai pabloginta, patalpos nebetinkamos naudoti pagal paskirtį, dėl sugadintos elektros instaliacijos nebegalimas elektros tiekimas. Visą šį patalpų suniokojimą įvykdė ieškovas, todėl būtent dėl ieškovo atliktų neteisėtų veiksmų buvo nutraukta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 punktas numatė 1 000 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį. Nutraukus Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nesumokėti nuomos mokesčiai tapo atsakovų patirtais nuostoliais – negautomis pajamomis. Už tris mėnesius dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo patirti atsakovų nuostoliai sudaro 3000 Eur.
24.4. Jokio šalių susitarimo atlikti ardymo ir tvarkymo darbus nebuvo. Sutarties 6.6 punkte buvo išvardyti daiktai, kurie nėra Sutarties objektu ir kuriuos pardavėjas B. M. (o ne ieškovas) turėjo teisę išsivežti iki 2022 m. liepos 15 d. Pardavėjas B. M. informavo atsakovą, kad Sutarties 6.6 punkte nurodytus daiktus išsiveš jo tėvas ieškovas. Atsakovas geranoriškai su tokiu pardavėjo B. M. prašymu sutiko ir leido, kad ieškovas išvežtų Sutarties 6.6 punkte nurodytus pardavėjui B. M. priklausančius daiktus. Tam, kad galėtų išsivežti šiuos įrenginius, ieškovas turėjo atlikti tam tikrus ardymo darbus. Ardymo darbai nebuvo kokio atskiro susitarimo objektu – ieškovas juos vykdė norėdamas paprasčiau išvežti Sutarties 6.6 punkte nurodytus daiktus, o, kaip paaiškėjo vėliau, ir kitus daiktus, kurie nebuvo numatyti nurodytame punkte. Jokio atskiro šalių susitarimo dėl to nebuvo. Atsakovas reikalavo sugadintų statinių atstatymo į buvusią būklę, patalpų sutvarkymo, statybinių šiukšlių išvežimo, bet tai nėra jokio atskiro susitarimo dėl ardymo ir tvarkymo darbų sudarymas. Atsakovai reikalavo, kad ieškovas daiktų išmontavimo ir išsivežimo darbus atliktų tvarkingai, nepažeisdamas atsakovų pastatų būklės, o pažeidus – ją atstatytų.
24.5. Atsakovai žinojo apie ieškovo vykdomus ardymo darbus, susijusius su įrenginių išsivežimu. Ginčas kilo ne dėl to, kad ieškovas vykdė ardymo darbus, bet dėl nepagrįsto ardymo darbų masto ir dėl to, kad ieškovas vėliau atsisakė atstatyti statinius į pradinę būklę, sutvarkyti patalpas. Ieškovas iš pradžių vykdė atsakovo pagrįstus reikalavimus – atstatė veršidės sieną, įdėjo langą, surinko statybines šiukšles į maišus, atsivežė konteinerį šiukšlėms surinkti bei išvežti ir t.t. Ginčas kilo, kai ieškovas atsisakė ištaisyti padarytus sugadinimus, atstatyti statinius į buvusią būklę, po ardymo darbų sutvarkyti patalpas. Dar vėliau paaiškėjo, kad ieškovas išsivežė ne tik medienos atliekas, bet ir pasisavino išardytų grindų medieną, nupjautus džiovyklės vamzdžius, išsivežė kitus statiniuose buvusius, bet Sutarties 6.6 punkte nenurodytus daiktus ir t.t.
24.6. Nekilnojamojo turto būklę įsigijimo metu patvirtina Sutartis. Joje nenurodyta, kad nors vienas iš Sutartyje nurodytų statinių yra nugriautas (iki Sutarties sudarymo nugriauti statiniai buvo išregistruoti NTR), kad statiniai skirti nugriovimui, kad, pasiimant Sutarties 6.6 punkte nurodytus daiktus, bus nugriauti ar sugadinti tam tikri statiniai ar jų dalys. Ieškovas niekada neneigė, kad jis jo pasitelktų asmenų pagalba atliko nurodytus ardymo/sugadinimo veiksmus. Ieškovo kviesti liudytojai taip pat paliudijo, kad jie atliko nurodytus veiksmus ir ką jiems daryti, nurodydavo ieškovas. Ieškovo liudytojai patvirtino, kad jie ieškovo nurodymu atliko visus atsakovams nuostolius sąlygojusius darbus: išardė grindis, demontavo džiovyklą ir paėmė džiovyklos vamzdžius, nugriovė garažą ir t.t. Kad atsakovas reiškė pretenzijas: „barėsi“, „konfliktavo“, kad dėl atsakovo pareikštų pretenzijų atstatė išgriautą veršidės sieną, įdėjo langą. Ieškovo kviesti liudytojai paliudijo, kad jie atliko atsakovų nuostolius sąlygojus veiksmus vykdydami tiesioginius ieškovo nurodymus.
Atsiliepimas
25. Ieškovas A. M. atsiliepimu prašė atmesti atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
25.1. Apeliantai, reikalaudami taikyti ieškovo atžvilgiu civilinę atsakomybę, kurią kildino iš delikto, visiškai neįrodinėjo ieškovo tariamai atliktų neteisėtų veiksmų. Atsakovai, prašydami taikyti ieškovui deliktinę atsakomybę, turėjo pareigą įrodyti ieškovo veiksmų neteisėtumą
Žemesnės instancijos teismas
25.2. Teismas vertino šalių ir trečiojo paaiškinimus, liudytojų parodymus, jų elgesį prieš ir po neva neteisėtų veiksmų atlikimo, todėl pagrįstai sprendė, kad iki atsakovams įsigyjant nekilnojamąjį turtą iš trečiojo asmens, šalys bendravo ir tikėtina, tarėsi dėl ardymo bei tvarkymo darbų atlikimo. Tai patvirtina aplinkybes, kad tarp šalių tikėtinai egzistavo sutartiniai santykiai.
25.3. Kadangi atsakovai žalos dydį ir mastą įrodinėjo pernelyg nuo įvykių nutolusiais įrodymais (įvykis buvo 2022 m. rugsėjo mėn., o žalos fiksavimas buvo atliktas tik 2022 m. gruodžio mėn.), teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai kokios gi būklės nekilnojamąjį turtą (statinius) jie įsigijo iš trečiojo asmens B. M.. Tokiu būdu, atsakovų turto sunaikinimo, sugadinimo aktas nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių apie atsakovams perduoto nekilnojamojo turto būklę bei neįrodė, kad akte nurodytų daiktų sunaikinimų/sugadinimų nebuvo prieš atsakovams įsigyjant statinius.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo G. P. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindė šiais argumentais:
26.1. Žemės sklypas ir statiniai buvo parduoti už rinkos kainą, nes už aukštesnę kainą jų niekas nepirko. Ieškovas siekė pasididinti sandorio kainą pasiimdamas statinių dalis, medžiagas, kitus daiktus.
26.2. Atsakovo prašymu, į teritoriją įleisdavo ieškovą ir jo žmones. Į teritoriją buvo galima patekti ir be savininko žinios. Teritorija nėra aptverta, todėl kliūčių į ją patekti nėra. Atsakovas neleido atlikti grindų ardymo darbų, pasiimti grindų lentas, dėl to reiškė pretenzijas ieškovui. Ieškovui nenutraukus savo veiksmų, neištaisius padarytos žalos, neįleido ieškovo į teritoriją.
26.3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo atvykęs išsivežti konteinerį, tačiau jam to padaryti neleista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
29. Ginčo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovo ieškinio dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų priešieškinio dėl patirtų nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą.
31. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktą).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo daiktus: atsarginių dalių spintą, atsidarantį konteinerį, darbo stalą, galandimo baro krosnelę, juostinių staklių vagonėlių bėgius, 9 kaloriferius, 2 kanalizacijos siurblius, katilo kaminą, kieto kuro krosnelę, staklių tepalų pašildymui, konteinerį–lovį, leistuvines obliavimo stakles, 2 oro ištraukimo ventiliatorius ir oro įtraukimo vamzdynus, rėminį gaterį, padavimo/priėmimo bėgius, bėginę rąstų rampą, atsargines dalis, 2 skiedrų konteinerius, smalos lydymo pečių, telferį ir kransiją, visų pirma turėjo įrodyti, kad būtent jis yra teisėtas nurodytų daiktų savininkas.
34. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.
35. Ieškovas, pareiškęs vindikacinį ieškinį atsakovams, savo nuosavybės teisę į ginčo daiktus grindė tuo, kad ieškovas nuosavybės teisę į sklype esančius kilnojamuosius daiktus įgijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-18385-558/2018, kuriame nurodyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka jo vardu įregistruota IĮ „A. M. individuali statybinių medžiagų gamybos įmonė“, pagrindu. Taip pat 2021 m. gruodžio 13 d. Akto „Dėl A. M. ISMGĮ turto perdavimo savininko nuosavybei“, kuriame nurodytą, kad individualios įmonės kilnojamasis turtas, esantis ginčo žemės sklype, perduodamas ieškovo nuosavybei, pagrindu.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Aktas sudarytas paties ieškovo, Akte išvardinti daiktai nėra pagrįsti jokiais pirminiais šių daiktų įsigijimo dokumentais, patvirtinančiais, kad iš tikrųjų nurodyti daiktai priklausė ieškovo individualiai įmonei, kuri vėliau jas perdavė ieškovui. Taigi negalima daryti išvados, jog nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtina ieškovo nuosavybės teisę į ginčo kilnojamuosius daiktus.
37. Papildomai pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovas ir R. M. 2022 m. vasario 4 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui, trečiajam asmeniui B. M. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir minėtame žemės sklype esančius pastatus ir kitus inžinierinius statinius. Dovanojimo sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į dovanojamame žemės sklype esančius sodinius, želdinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypo įgijėjui. Taigi labiau tikėtina, jog trečiajam asmeniui B. M. dovanojimo sutarties pagrindu perėjo ne tik žemės sklypas ir jame esantys pastatai ir kiti inžinieriniai statiniai, tačiau ir juose esantys kiti objektai, tame tarpe ginčo kilnojamieji daiktai.
38. Trečiasis asmuo B. M. 2022 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovams žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais. Sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į žemės sklype esančius sodinius, želdinius ir kitokius objektus pereina pirkėjams. Sutarties 6.6 punkte šalys susitarė, kad kilnojamieji daiktai: keturpusio lentų obliavimo staklės, šakinis krautuvas, rėminis gateris su bėgiais ir rampa, juostinis gateris, telferis, šildymo katilas, obliavimo staklės, gręžimo staklės, universalios galandimo staklės, pjovimo juostų galandimo staklės, keturpusio rąstų obliavimo staklės nėra Sutarties objektas ir pardavėjas (sutartyje klaidingai nurodyta pirkėjas) turi teisę juos iš teritorijos ir pastatų išsivežti iki 2022 m. liepos 15 d. Taigi šalys Sutartyje konkrečiai įvardijo daiktus, kurie nebuvo Sutarties objektu, bei kuriuos pardavėjas, t. y. trečiasis asmuo B. M., o ne ieškovas, Sutartyje numatytu terminu galėjo iš teritorijos išsivežti. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo B. M. per Sutartyje numatytą terminą joje nurodytų daiktų nepasiėmė.
39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, neįrodė, kad turi nuosavybės teisę į ginčo kilnojamuosius daiktus, t. y. neįrodė vienos iš būtinų ieškiniui tenkinti sąlygų. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytoje dalyje ieškinį atmetė.
40. CK 6.246 straipsnio 1 – 2 dalys nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, <...> privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ši teisės norma - specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma, įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Teismų praktikoje nurodoma, jog deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, taip pat asmens kaltę (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
41. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 850,63 Eur nuostolių už statybinio konteinerio nuoma.
42. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. iš UAB „Ecoservice“ buvo išsinuomojęs statybinį konteinerį ir sumokėjo už jo nuomą. Ieškovas teigė, kad konteineris buvo skirtas lentpjūvės įrangos dalimis išsivežti, kurių atsakovai neleido išvežti. Atsakovai teigė, kad konteineris buvo išnuomotas kitam tikslui – šiukšlėms, susidariusiems įrenginių išmontavimo metu, išvežti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovai neleido ieškovui išvežti konteinerio, kad trukdė jam tai padaryti, kad konteineris buvo prikrautas ne ieškovui priklausančiais daiktais, t. y. neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dalyje dėl nuostolių atlyginimo.
43. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 15 844,60 Eur dydžio patirtų nuostolių atlyginimą už žalą padarytą pastatams, už technologines sąnaudas ir galios dedamąją už laikotarpį, kai negalėjo naudotis elektros energija, už negautas nuomos pajamas.
44. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad trečiasis asmuo B. M. per Sutarties 6.6 punkte numatytą terminą ir nurodytame punkte išvardintų kilnojamųjų daiktų iš ginčo žemės sklypo nepasiėmė (neišsiviežė). Atsakovai nurodė, kad trečiasis asmuo B. M. informavo atsakovą T. P., kad Sutarties 6.6 punkte nurodytus daiktus išsiveš jo tėvas, ieškovas, bei, kad atsakovas T. P. geranoriškai su tokiu prašymu sutiko ir leido, kad ieškovas išvežtų Sutarties 6.6 punkte nurodytus daiktus. Tarp šalių nėra ginčo, jog į ginčo teritoriją ieškovą ir jo žmones įleisdavo atsakovo T. P. tėvas, trečiasis asmuo G. P., kuris prižiūrėjo teritoriją. Atsakovai pripažįsta, jog tam, kad galėtų išsivežti įrenginius, ieškovas turėjo atlikti tam tikrus ardymo darbus, priešingu atveju, kai kurių įrenginių išsivežti tikriausiai nebuvo įmanoma arba buvo sunkiai įmanoma. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog po kai kurių ardymo darbų, kurie buvo atlikti siekiant išsivežti kilnojamuosius daiktus iš atsakovams priklausančiu objektų, ieškovas atstatė sugriautas pastato dalis, pvz. išgriautą veršidės sieną, įstatė langą. Taigi tiek ardymo, tiek įrangos išvežimo, tiek atstatymo darbai turėjo trukti ne vieną dieną, darbai buvo tęstiniai, atsakovai apie juos turėjo žinoti, ypač, kad į teritoriją ieškovą (jo darbininkus) įleisdavo atsakovo tėvas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys bendravo ir tarėsi dėl ardymo ir tvarkymo darbų mąsto atsakovams priklausančiame žemės sklype, siekiant išvežti Sutarties 6.6 punkte nurodytus daiktus, t. y. tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas. Priešingu atveju, atsakovai (atsakovo tėvas trečiasis asmuo G. P.) nebūtų įleidę ieškovo į ginčo teritoriją bei leidę ardyti pastatus bei jų dalis, daryti kitą poveikį pastatams bei kitiems inžinieriniams statiniams. Taigi labiau tikėtina, jog ardymo, griovimo darbai buvo atliekami su atsakovų žinia, atsakovai nedraudė jų atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytą, negalima daryti išvados, kad ieškovo darbų apimtis išėjo už susitarimo ribų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriuos susitarimas draudė atlikti (neteisėtas veikimas). Atsakovams neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų ieškovo veiksmų, ieškovui negali kilti civilinė atsakomybė.
45. Papildomai pastebėtina, kad atsakovai nurodė, jog ieškovo veiksmais padaryti nuostoliai aprašyti 2022 m. gruodžio 28 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akte. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pateikta įrodymų, kokios būklės nekilnojamąjį turtą atsakovai įsigijo iš trečiojo asmens B. M., ir ar akte nurodytų sugadinimų nebuvo įsigyjant statinius. Taigi atsakovai neįrodė ne tik ieškovo neteisėtų veiksmų, bet ir žalos padarymo fakto statiniams.
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį.
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ginčo šalys, nesutikdamos su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Ginčo šalys iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ginčo šalių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
49. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
50. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
51. Ieškovas ir atsakovai pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas prašė priteisti 800 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovai prašė priteisti 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus ginčo šalių apeliacinius skundus, įvertinus darbų apimtis ir patirtas išlaidas rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia šalims nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.