Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) 2014 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos;

2) 2014 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos bei 6 MGL (225 EUR) dydžio bauda;

3) 2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 7 punktu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. 2015 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. O. paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. O. nustatyta – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 2 metams ir paliekant nuosprendžiu anksčiau nustatytus įpareigojimus ir poveikio priemones, bei 6 MGL (225 EUR) dydžio bauda. 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėtais teismo sprendimais A. O. paskirta pareiga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą pakeista į pareigą – šiuo laikotarpiu tęsti gydymąsi nuo narkomanijos. 2015 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. O. paskirta papildoma pareiga – dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą, dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje, gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nuosprendis neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. mušdamas sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: jis, 2018 m. gruodžio 17 d., apie 08.15 val., būdamas (duomenys neskelbtini), įrenginėjamo buto patalpose, konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius V. K. į kairę veido pusę, V. K. išėjus į lauką ir nugriuvus toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į veidą, po tokių smūgių 2019 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 4575/2018 (01) buvo konstatuota, kad V. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, krūtinėje, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, veikdamas tyčia, mušdamas padarė nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. jis iš pat ryto buvo atvykęs į objektą, laukė kol ateis kolega. Objekte dar nieko nebuvo, jis buvo vienas. Darbas objekte buvo pilnai padarytas, paskutinę savaitę dar reikėjo padaryti pataisymus ir jie juos darė. Tame objekte kaip darbų vadovas buvo A., kuris davė nurodymus, ką jie turi pabaigti – objekte buvo viena siena per laiptinę, koridoriuje, šis jam parodė, kad ji blogai padaryta ir reikės perdaryti, tačiau ne jis buvo kaltas, o tie, kas gipso kartoną suko. Jis rodė tai A., o šis pasakė, kad nieko tokio, iš kitos pusės to nesimatys. Paaiškino, kad įvykio dieną atvyko V. K. ir pradėjo rėkti, kadangi pastarajam ta siena nepatiko. Jis pasakė, kad negalės sienos sutvarkyti, nes ne jis kaltas. Šis pasakė, kad nemokės jam pinigų, kol neperdarys. Jis pasakė, kad nereikia rėkti ant jo, galima ramiai kalbėti, bet jam pasakė, kad nemokės už atliktą darbą. Tada jis surinko savo daiktus ir išėjo iš objekto. Iš jo pusės prieš nukentėjusįjį nebuvo jokių veiksmų, nežino, ką nukentėjusysis kam pridarė, kad šį primušė. Pas juos jau buvo vienas objektas, kurį teko perdarinėti dėl broko ir jiems už tai nesumokėjo. Kai jis išsiskyrė su nukentėjusiuoju, šis buvo normalus, nesumuštas. Kur buvo įvykis, tiksliai neprisimena, bet žino, kad (duomenys neskelbtini) rajone, pačiame kampe, galimai (duomenys neskelbtini). Dėl specialisto išvados ir nustatytų sužalojimų nukentėjusiajam V. K., gali pasakyti, kad šis ne jam vienam buvo skolingas, buvo dar vienas žmogus atėjęs, kuriam šis buvo skolingas pinigų už darbą, tai buvo V. S., jie kartu dirbo ir buvo įdarbinti pas V. K.. Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 17 d. buvo atvažiavęs į objektą pasiimti savo daiktų, darbai objekte buvo padaryti prieš savaitę, bet pinigai jam nebuvo sumokėti. Buvo susitarta su darbų vykdytoju A., pavardės nežino, kurį pristatė V. K., kad jis atvažiuos pasiimti pinigų už darbą. Per A. jis ir prašė pinigų už darbą, A. turėjo sumokėti pinigus, bet pastarasis neatvyko. Įvykio dieną ir V. S. turėjo atvykti pasiimti pinigų, bet įvykio metu be jo ir nukentėjusiojo nieko daugiau nebuvo. Jis su nukentėjusiuoju kalbėjo apie 10-15 minučių, tuo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas tarp jų truko apie 10 minučių, nukentėjusysis jam nurodinėjo, kokius pataisymus reikia daryti, o jis sakė, kad nieko nedarys. Objekte buvo ne tik jo daiktai, bet ir V. K., bet jis pasiėmė tik savo darbinius rūbus ir įrankius. Jie objekte pradėdavo darbą apie 8 ar 8.30 val. ryto. Tą rytą, kai jis atvyko, tai V. nematė objekte, V. S. buvo sutikęs išeidamas iš objekto su daiktais, šiam paklausus, kur jis eina, jis atsakė, kad išeina iš darbo, nes nemoka pinigų. Paaiškino, kad įvykio vietoje kai konfliktavo su V. K., nieko daugiau nebuvo. Įvykio dieną jis neplanavo jokių darbų daryti, pataisymai jau buvo padaryti prieš savaitę, buvo laukiama pinigų už darbą. Jis vis klausinėjo A. kada bus pinigai už darbą, šis sakė, kad apie viską pranešė, kad atvyks šeimininkas, atsiskaitys ir tada sumokės. Skolos dydis buvo apie 1200 Eur. V. S. kontaktų jis neturi, nebendrauja ir seniai pastarojo nematė. Parodžius byloje esantį raštą apie gautus 700 Eur, jis parodė, kad rašė šį raštą, bet 700 Eur jis gavo ne iš nukentėjusiojo, o iš A.. Jis skambindavo pastarajam kasdien dėl pinigų ir jam pasakė, kad atvažiuotų į Šiaulių banką prie Panoramos, kur žadėjo atsiskaityti. Raštas buvo parašytas, nes prieš tai pastarasis jam sakė, kad nieko neduos, nemokės už atliktą darbą. Ne visus pinigus, kuriuos buvo skolingas, atidavė ir jam pasakė, kad duos 700 Eur, o likusius pinigus pasiliks sau už neva padarytus sužalojimus.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, jog prie savo ankstesnių parodymų nori patikslinti, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 7.30 val.-08.15 val. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, atėjo į savo darbo vietą – statybos objektą, dviejų aukštų kotedžą. Priiminėjo darbus, apžiūrėjo, ką reikia perdaryti. Jiedu su A. O. buvo dviese. Darbų užsakovas jam pareiškė pretenzijas dėl A. O. atliktų darbų kokybės. Pakėlė balsą prieš A. O., dėl ko šis suprato, kaip jo nenorą sumokėti už darbą. A. O. šaukė ant jo, kilo konfliktas, kad jis nenori pastarajam pinigų mokėti, priėjo prie jo ir dešinės rankos kumščiu jam sudavė į veidą - kairį smilkinį. Jis išsilaikė ant kojų, bet nugara atsirėmė į sieną. Visa tai vyko viena ranka ir jį laikė, o kita ranka jam smūgiavo į nugarą (centrą) nemažiau trijų smūgių. Jam pavyko ištrūkti, bet jis išbėgęs į lauką suklupo ir nukrito ant kelių. Pribėgęs prie jo A. O. abiejų rankų kumščiais mušė jam per galvą, suduodamas jam nemažiau penkių smūgių. Jis galvą, veidą prisidengė rankomis, ir kai kurie A. O. jam suduoti smūgiai kliuvo per rankas. Jam pavyko atsistoti, A. O. abiem rankom paėmė jį už kaklo palenkė jį žemyn ir kojos keliu jam sudavė nemažiau dviejų smūgių į veidą-nosies sritį. Nuo jam suduotų smūgių jis dar kartą parkrito ant kelių ir vėl veidą prisidengė rankomis, o A. O. jam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius abejomis rankos kumščiais jam į šonkaulius ir nemažiau kaip tris smūgius dešine koja į galvą. Kai bandė pabėgti A. O. jam sudavė kelis smūgius rankos kumščiais į veidą ir stiprų smūgį sudavė dešine koją į kairę veido pusę. Jis pabėgo. Po kiekvieno jam suduoto smūgio sakydavo, kad jo nemuštų, kad gali susitarti, o A. O. jam vis nuolat kartojo, kad jis grąžins visus pinigus. A. O. tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, jam bėgo kraujas iš nosies, buvo mėlynės, daugybė kraujosruvų, skilo nosies kaulas. Dalis atlygio A. O. buvo sumokėta už atliktus darbus, t. y. 700 eurų. Juos sumokėjo darbų vadovas jo nurodymu. Likusios nuo 1080 eurų sumos jis A. O. nemokėjo ir nemokės, nes jie taip susitarė, kad tai kaip turtinė kompensacija jam dėl sveikatos sutrikdymo (turi A. O. prašymą, kurį jam perdavė darbų vadovas). Šiai dienai jis už darbus su A. O. yra atsiskaitęs ir nieko neskolingas. Dėl sveikatos sutrikdymo jis pretenzijų A. O. vis dar turi. Po šio įvykio jis daugiau niekur nesigydė ir jokių pakartotinių rentgenogramų nei veido nei nosies nesidarė. Šiai dienai nosies ir virš lūpos skausmas yra likęs (b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. V. parodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. jis dirbo pagal iš anksto suderintą darbo grafiką viename ekipaže (V9032) su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės Vytis 3 kuopos vyriausiuoju patruliu E. L.. Jie gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) yra nukentėjęs Ukrainos pilietis, jo duomenų jis nepamena. Jiems atvykus į budėtojo nurodytą vietą, į juos kreipėsi sumuštas vyras. Vyro veidas buvo sutinęs, nekraujavo. Vyriškis eidamas šlubčiojo. Jiems su vyru tikslinantis įvykio aplinkybes šis nurodė, kad dirba Lietuvoje tėvo įmonėje ir organizuoja statybų darbus. Pastarojo tėvas šiuo metu Ukrainoje. Vyriškis tikslios įvykio vietos, kur šis buvo sumuštas, nurodyti negalėjo. Kas pastarąjį sumušė šis žinojo, tai buvo jo įmonės darbuotojas. Prie jų, vyrui paskambino pastarojo darbuotojas, kuris šį sumušė. Jokių grasinimų pokalbio metu nebuvo, asmenys bendravo ramiai. Kiek girdėjo tą telefono pokalbį, skambinęs vyras prašė sumokėti už darbus ir išeis iš pastarojo įmonės. Telefono pokalbio metu nė vienas neužsiminė apie sumušimą. Vyras nurodė, kad pastarąjį sumušė (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, remontuojamame objekte. Šiam atvykus į tą objektą pastarasis darbuotojui pasakė, kad už darbus sumokės, kai darbai bus atlikti gerai - be trūkumų. Tuomet tas darbuotojas pastarajam daug kartų kumščiais trenkė į veidą. Nukentėjusiajam išbėgus į lauką šį pasivijo ir ten pargriovus suspardė. Tiksliai visko nurodyti vyriškis negalėjo. Jis suprato, kad vyriškis tiesiog neturi pinigų ir negali atsiskaityt su darbuotojais, todėl tempė laiką, o dabar bijo. Jie minėtam vyrui dėl sužalojimų iškvietė Greitąją pagalbą. Greitosios darbuotojai vyriškį apžiūrėjo vietoje ir nusprendė pastarąjį vežti į ligoninę. Vyras nenoriai pasakojo savo sumušimo aplinkybes, nenoriai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Tikslių detalių nepamena, prašo remtis jo surašytu tarnybiniu pranešimu (b. l. 34).

Iš byloje esančio 2019 m. birželio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusiajam V. K. sutikus buvo tarnybiniu automobiliu kartu su V. K. buvo vykstama iš komisariato teritorijos (duomenys neskelbtini) toliau iki (duomenys neskelbtini) Vykstant (duomenys neskelbtini) V. K. nurodė pasukti į kairę, (duomenys neskelbtini) gatvę, vykstant ja tiesiai už pėsčiųjų perėjos V. K. nurodė pasukti į dešinę ((duomenys neskelbtini)) namo kiemą. Įvažiavus į namo kiemą nurodė važiuoti tiesiai, pasukti į dešinę, tuomet į kairę ir tiesiai iki kiemo galo sustoti priešais pilkos spalvos vartus ((duomenys neskelbtini)), už kurių yra trys eilės naujai pastatytų dviaukščių kotedžų. V. K. nurodo eiti pro pilkus vartus link ((duomenys neskelbtini)), viduryje esančio kotedžo ant kurio durų uždėtas skaičius (duomenys neskelbtini) (pirmos durys po kairę). V. K. pasakoja, kad būtent šitame kotedže atliko remonto darbus jo darbuotojas A. O.. Kadangi šiame kotedže baigti remonto darbai ir jame jau gyvena žmonės į jo vidų patekti nepavyko, bet V. K. nurodo, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 7.30 val. jam atvykus į šį objektą jo viduje kilus žodiniam konfliktui su A. O., šis kotedžo viduje, pirmame jo aukšte jam sudavė dešinės rankos kumščiu smūgį į veidą, į smilkinį, sudavė ne mažiau trijų smūgių į nugarą, galvą bei abejomis rankomis suėmė už kaklo, keliu smūgiavo į veidą-nosį. V. K. pavykus išbėgti iš objekto į lauką jis rodo vietą, kad prie kotedžo durų dešinėje pusėje ties tujų tvora suklupo keliais ant žemės ir užsidengė rankomis veidą. A. O. tuo metu pradėjo spardyti jį kojomis, mušė kojomis per veidą, ne mažiau penkis smūgius. Spardė kojomis ir smūgiavo ranka, po to V. K. bandė atsikelti ir pabėgti, bet A. O. tuo metu stipriai trenkė koja jam į kairę veido pusę. Kiek atsitraukus A. O., V. K. pabėgo iš tos vietos, link laukų dešinine puse. Pribėgęs prie pirmo kotedžo namo kampo ten atsikvėpė ir pastebėjo, kad prie savęs neturėjo telefono, pametė jį lauke būtent toje vietoje kur buvo mušamas. Grįžo atgal prie kotedžo durų, rado savo telefoną ir išbėgo pro vartus (kuriuos įėjo į kotedžų kiemą) link savo automobilio, kuris stovėjo gatvėje netoli tvoros. V. K. nurodo, kad po to automobiliu važiavo iki policijos komisariato ((duomenys neskelbtini)), tuo pačiu keliu, kuriuo mus vedė iki kotedžo. Ten policijos pareigūnams davė parodymus apie įvykį ir jam buvo iškviesta greitoji pagalba (b. l. 46-56).

Byloje esančiame 2019 m. kovo 1 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp V. K. ir A. O., abu asmenys liko prie savo duotų parodymų (b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio protokolo-pareiškimo matyti, kad V. K. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas A. O., suduodamas smūgius per veidą rankomis ir kojomis. 2018 m. gruodžio 17 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo diagnozuotas veido sumušimas ir nosikaulių lūžis. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta fizinė bei moralinė žala (b. l. 1).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, RVUL slaugytoja telefonu į 1 PK pranešė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. 10.33 val. GMP į ligoninę dėl kairės akies sumušimo, nosies kaulo lūžimo, veido sumušimo pristatė ir suteikus medicininę pagalbą paleistas namo Ukrainos pilietis V. K., kuris medicinos personalui paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 17 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini) sumušė jam pavaldus darbuotojas (b. l. 3). Į KPV kreipėsi Ukrainos pilietis V. K., kurį sumušė (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nurodyti negali, GMP nereikia (b. l. 4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini), esanti teritorija prie kotedžo ir patalpa pirmame aukšte (b. l. 19-23).

Byloje pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad A. O. nuo V. K. gavo už atliktus glaistymo darbus 700 Eur, pretenzijų neturi (b. l. 31).

Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad V. K. diagnozuotas kairės akies sumušimas, nosies kaulų lūžis (b. l. 58-59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4575/2018 (01) konstatuota, kad V. K. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginyje, krūtinėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš 7-11 parų iki apžiūros. Buvo gauti medicinos dokumentai be nosies kaulų rentgenogramų, todėl LOR diagnozuoto nosies kaulų lūžio patvirtinimui turimų duomenų nepakanka. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami V. K. rankomis. Sužalojimai padaryti mažiausia dviem trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto (įrankio) formą, dydžius, neužfiksavo (b. l. 61-62).

Duomenų vertinimas bei veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti teisme, specialisto išvada, taip pat kiti ankščiau nurodyti dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo A. O. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. O. parodymų teisiamojo posėdžio metu, jis laikėsi pozicijos, kad nors pripažįsta, jog tarp jo ir V. K. įvykio dieną kaltinime nurodytoje vietoje įvyko konfliktas dėl atliktų darbų kokybės, tačiau konfliktas buvo žodinis, jis V. K. nemušė, iš objekto nukentėjusysis išėjo sveikas. Tokios pozicijos, kad nenaudojo smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kaltinamasis A. O. laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu.

Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo versija laikytina jo pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo nurodytas aplinkybes paneigia visuma kitų byloje esančių įrodymų, kurie yra tarpusavyje susiję, papildo vienas kitą ir yra nuoseklūs, t. y. nukentėjusiojo V. K. duoti parodymai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo E. L. parodymai teisiamojo posėdžio metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4575/2018 (01), medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2019 m. birželio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, V. K. protokolas-pareiškimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei kiti byloje esantys duomenys.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. K. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvykio dieną, kilus su kaltinamuoju žodiniam konfliktui dėl atliktų darbų kokybės bei apmokėjimo už atliktus darbus, kaltinamasis priėjo prie jo ir smogė į dešinę veido pusę, kai jis nukrito, kaltinamasis pradėjo jį spardyti, kai jis atsistojo, kaltinamasis pradėjo smūgiuoti į nugarą, šonkaulius, krūtinę, o jam ištrūkus, veržiantis į lauką, jis užkliuvo ir krito, o kaltinamasis vėl jį mušė ir sakė, kad jis už viską sumokės, paskutinis buvo smūgis koja į galvą, o po to jis pabėgo. Nukentėjusysis iš esmės tokios pat pozicijos laikėsi, kai jis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jog po kilusio žodinio konflikto A. O. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę, po to šis smogė jam per veidą dar kelis smūgius, kiek tiksliai kartų smogė, jis pasakyti negali, neprisimena, tačiau jam buvo suduota ne mažiau trijų smūgių. Jis išsilaikė ant kojų ir norėjo išeiti iš buto, išėjęs už durų į lauką jis nugriuvo ant žemės, suklupęs ant kelių užsidengė rankomis veidą, o A. O. tuo metu pradėjo spardyti jį kojomis, mušdamas kojomis per veidą, kiek tiksliai smūgių jam buvo suduota jis neprisimena, bet ne mažiau penkių smūgių. Jis užsidenginėjo veidą rankomis, o A. O. spardė kojomis ir smūgiavo ranka, po to jis bandė atsikelti ir pabėgti ir A. O. tuo metu stipriai trenkė koja jam į kairę veido pusę (b. l. 25). Tokios pozicijos V. K. laikėsi ir papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, parodydamas, kad A. O., kilus konfliktui dėl pinigų mokėjimo, priėjo prie jo ir dešinės rankos kumščiu jam sudavė į veidą – kairį smilkinį, jis išsilaikė ant kojų, bet nugara atsirėmė į sieną, visa tai vyko viena ranka, jį laikė, o kita ranka jam smūgiavo į nugarą (centrą) nemažiau trijų smūgių, jam pavykus ištrūkti ir išbėgus į lauką, suklupo, nukrito ant kelių, o pribėgęs prie jo A. O. abiejų rankų kumščiais mušė jam per galvą, suduodamas jam ne mažiau penkių smūgių, jis galvą, veidą prisidengė rankomis, ir kai kurie A. O. jam suduoti smūgiai kliuvo per rankas, pavykus atsistoti, A. O. abiem rankom paėmė jį už kaklo palenkė jį žemyn ir kojos keliu jam sudavė nemažiau dviejų smūgių į veidą-nosies sritį, nuo jam suduotų smūgių jis dar kartą parkrito ant kelių ir vėl veidą prisidengė rankomis, o A. O. jam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius abejomis rankos kumščiais jam į šonkaulius ir nemažiau kaip tris smūgius dešine koja į galvą. Kai bandė pabėgti A. O. jam sudavė kelis smūgius rankos kumščiais į veidą ir stiprų smūgį sudavė dešine koją į kairę veido pusę (b. l. 29-30). Nukentėjusiojo tokia pati pozicija buvo pateikta ir byloje esančiame parodymų patikrinimo vietoje protokole, jog kilus žodiniam konfliktui su A. O., šis kotedžo viduje, pirmame jo aukšte jam sudavė dešinės rankos kumščiu smūgį į veidą, į smilkinį, sudavė nemažiau trijų smūgių į nugarą, galvą bei abejomis rankomis suėmė už kaklo, keliu smūgiavo į veidą-nosį; V. K. pavykus išbėgti iš objekto į lauką prie kotedžo durų dešinėje pusėje ties tujų tvora suklupo keliais ant žemės ir užsidengė rankomis veidą, o A. O. tuo metu pradėjo spardyti jį kojomis, mušė kojomis per veidą, ne mažiau penkis smūgius, spardė kojomis ir smūgiavo ranka, po to V. K. bandė atsikelti ir pabėgti, bet A. O. tuo metu stipriai trenkė koja jam į kairę veido pusę (b. l. 46-47). Taigi nukentėjusysis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu laikėsi gana nuoseklios pozicijos, jog po kilusio žodinio konflikto A. O. jam trenkė į veidą dešine ranka, po to sekė keletas smūgių į viršutinę kūno dalį, kai jis bandė ištrūkti, jis bėgdamas į lauką suklupo, jam užsidengus galvą rankomis, kaltinamasis į galvos sritį trenkė ne mažiau kaip penkis smūgius bei paskutinis patirtas smūgis buvo koja į kairę veido pusę. Nors nukentėjusysis nurodė tam tikrus netikslumus dėl patirtų smūgių skaičiaus ir vietų bei jų pobūdžio, tačiau V. K. parodymai yra ganėtinai nuoseklūs ir juos patvirtina ir papildo kiti bylos duomenys, kad jam po susitikimo su kaltinamuoju buvo sutrikdyta sveikata.

Sužalojimų, padarytų V. K. pobūdį ir mastą patvirtina byloje esanti 2018 m. gruodžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4575/2018 (01), kurioje konstatuota, kad V. K. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginyje, krūtinėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš 7-11 parų iki apžiūros; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausia dviem trauminiais poveikiais; medicinos dokumentai buvo gauti be nosies kaulų rentgenogramų, todėl LOR diagnozuoto nosies kaulų lūžio patvirtinimui turimų duomenų nepakanka. Kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 17 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, V. K. buvo diagnozuotas kairės akies sumušimas, nosies kaulų lūžis (b. l. 58-59).

Nukentėjusiojo V. K. nurodytas aplinkybes, kad jis po sužalojimo kreipėsi į policijos pareigūnus ir jam buvo iškviesta Greitojo medicinos pagalba, patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas E. L., parodęs, kad įvykio dieną, jam būnant su kolega D. V. prie policijos būstinės (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi nukentėjusysis dėl sumušimo, skundėsi, kad buvo sumuštas, nes nesumokėjo už suteiktas paslaugas, jam buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba. Tai, kad V. K. buvo reikalinga medikų pagalba, matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, kad V. K. 2018 m. gruodžio 17 d. 10.33 val. buvo pristatytas GMP į ligoninę dėl kairės akies sumušimo, nosies kaulo lūžimo, veido sumušimo. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, be kita ko, matyti, kad V. K. medicinos personalui aiškino, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė jam pavaldus darbuotojas (b. l. 3). Aplinkybes, kad V. K. buvo sužalotas, patvirtina ir policijos pareigūno D. V. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, jog apie 09.26 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), į KPV kreipėsi Ukrainos pilietis V. K., kurį sumušė (duomenys neskelbtini), atvykus nurodytu adresu sutiko Ukrainos pilietį V. K., kuris paaiškino, kad apie 08.30 val. atvažiavęs į remontuojamą objektą, susitikti su darbuotoju A. O. ir pažiūrėti, ar tvarkingai užbaigė darbus, tarp V. K. ir A. O. įvyko konfliktas dėl pinigų, A. O. jį sumušė; kadangi matėsi stiprūs veido sumušimai, nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusysis išvežtas į Lazdynų ligoninę. Iš esmės tokias pačias aplinkybes policijos pareigūnas D. V. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas pažymi, kad viso proceso metu nukentėjusysis V. K. būtent kaltinamąjį įvardijo kaip asmenį, smurtavusį jo atžvilgiu – tai buvo nurodyta policijos pareigūnui D. V., kaip užfiksuota jo tarnybiniame pranešime, tą jis nurodė apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo teiginiais. Pastebėtina, jog byloje pateiktas raštas, kuriame nurodyta, jog A. O. kaip atlyginimą gavo 700 Eur ir priekaištų neturi (b. l. 31), atitinkamai teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad gavo ne visus pinigus, kuriuos buvo skolingas nukentėjusysis, jam pasakė, kad duos 700 Eur, o likusius pinigus pasiliks sau už neva padarytus sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis sumokėjo dalį atlyginimo kaltinamajam už šio atliktus darbus, leidžia daryti išvadą, kad V. K. neketina nepagrįstai siekti sau naudos teikdamas melagingus duomenis apie sužalojimą jo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. K. davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kad jam sveikatą sutrikdė būtent kaltinamasis po kilusio konflikto, duomenis, patvirtinančius, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. byloje esant specialisto išvadai, patvirtinančiai nukentėjusiojo sužalojimų mastą ir pobūdį, policijos pareigūnų nurodytus duomenis, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. O. savo tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

Visumos minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog A. O. 2018 m. gruodžio 17 d., apie 08.15 val., būdamas (duomenys neskelbtini), įrenginėjamo buto patalpose, konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau, kaip tris smūgius V. K. į kairę veido pusę, V. K. išėjus į lauką ir nugriuvus, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į veidą, tokiais tyčiniais veiksmais mušdamas nukentėjusiajam V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia A. O. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. O., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, jauno amžiaus, dirbantis pagal verslo liudijimą, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 84), iki veikos padarymo buvo teistas 3 kartus (nusikalstamos veikos buvo susijusios su svetimo turto pagrobimu), baustas administracine tvarka (b. l. 87-95), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam A. O. už padarytas nusikalstamą veiką skiriant bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad A. O. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo trukmė nustatytina mažesnė negu vidurkis, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, teismas, vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. O. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai, t. y. įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei įpareigojimas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl kitų klausimų

A. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, įpareigoti A. O. bausmės vykdymo laikotarpiu:

- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.