Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant D. G., E. Ž., dalyvaujant ieškovo A. B. (A. B.) atstovui advokatui A. B., atsakovės G. Č. ir trečiųjų asmenų UAB „Bilvina“ ir A. B. (A. B.) atstovui advokatui V. R., trečiajam asmeniui A. B. (A. B.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) patikslintą ieškinį atsakovei G. Č., tretiesiems asmenims UAB „Bilvina“, A. B. (A. B.) dėl neteisėtu valdymu turėtai įgyti pajamų priteisimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad apygardos teismas priėmė sprendimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o ne dėl daikto grąžinimo iš neteisėto valdymo. Tai įrodyta, sandoriai nuginčyti. Klausimai susiję su valdymu nebuvo sprendžiami. Įrodymų, kad atsakovė nuomojo butus, nėra, todėl ieškinys nepagrįstas, dalyje dėl turėtų gauti pajamų ir nuostolių priteisimo atmestinas. Ieškinį dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės patenkinti iš dalies, atidalinti atsakovei priteisiant butą, o ieškovui kompensaciją pagal „Lituka ir Ko“ atliktą vertinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir tretiesiems asmenims. Ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš viso neturėtų būti priteisiamos, nes ieškovas patikslino ieškinį pripažinęs atsakovės poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Nr. 3K-3-206/2010; Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (3K-3-585/2012; Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Nr. 3K-3-324/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. trijų kambarių butas, šalims priklauso lygiomis dalimis (e.b. patikslinto ieškinio priedų l. 90-94). Taip pat ieškovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-03-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu trečiasis asmuo A. B. pripažintas kaltu dėl ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nusikalstamo pardavimo (e.b. patikslinto ieškinio priedų l.1-7, 8-9). 2011-04-26 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu tenkintas ieškovo A. B. ieškinys, 2005-06-21 ½ buto esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-09-01 bei 2006-01-10 buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartys pripažintos negaliojančiomis, ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e.b. patikslinti ieškinio priedų l. 10-13, 14-19). UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 107,18 m² bendro ploto 2015-07-17 įvertintas 82000 Eur (e.b. patikslinto ieškinio priedų l. 49-88); UAB „Lituka“ ir Ko butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 107,18 m² bendro ploto 2015-09-14 įvertintas 64000 Eur (e.b. 2015-10-07 DOK -36309 priedas).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003). Lietuvos Respublikos Civilio kodekso 4.80 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalys sutinka atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės objektą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei G. Č. priteisiant butą natūra, o ieškovui A. B. priteisiant kompensaciją. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos dydžio,- ieškovas prašo priteisti 41000 eurų kompensaciją, atsakovė sutinka su 32000 eurų dydžio kompensacija. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-09-14 UAB „Lituka“ ir Ko butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 64000 Eur; UAB „OBER-HAUS“ tą patį nekilnojamąjį turtą 2015-07-17 įvertino 82000 eurų. Iš turto vertinimo aktų matyti, jog abiejais atvejais turto vertė buvo nustatyta lyginant trijų panašių butų pardavimo kainas. Turto vertinimo akte nurodyta, kad buto įvertinimo suma nebūtinai reiškia, jog tokią sumą potencialus pirkėjas turi sumokėti,- galutinė kaina nustatoma derybose tarp suinteresuotų asmenų, t.y. turto vertintojai nurodo, kad galima paklaida tarp nustatytos turto vertės ir realios rinkos kainos. Kaip matyti iš atliktų vertinimų, įtakos nustatyti vienokiai ar kitokiai buto rinkos kainai įtakos turėjo disponuojami monitoringo rezultatai ir pasirinkti objektai,- liepos mėnesį atlikto turto vertinimo metu buvo nustatoma parduotų butų vieno kvadratinio metro kaina, lyginant 24 mėnesių bėgyje parduotus tris butus, kurių vidutinis plotas sudarė apie 70 kv.m. Tuo tarpu rugsėjo mėnesį buvo lygintos butų, viršijančių 90 kv.m. dydžio, sandorių kainos 32 mėnesių bėgyje. Įvertinus tai, jog didesnių butų vieno kvadratinio metro kaina dažniausiai yra mažesnė nei maženius plotus turinčių butų, atsižvelgus į UAB „OBER-HAUS“ atliktą vertinimą, kurio metu ginčo buto ( 107 kv.m.) galimo pardavimo kaina buvo nustatyta lyginant daug mažesnio ploto ( 76, 60 ir 69 kvadratinių metrų) butų pardavimo kainas, teismas vadovaujasi vėlesniu bei tikslesniu turto vertinimu, atliktu UAB „Lituka“ ir Ko. Be to, pažymėtina, kad 2015-09-14 nustatyta turto vertė labiau atitinka 2014-11-12 nustatytą vidutinę šio buto rinkos vertę, kuri Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo apie 46000 eurų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, jog buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sprendimo priėmimo dienai yra 64000 eurų. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 32000 eurų kompensacija.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7993 Eur dėl „neteisėtu buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymu turėtai įgyti pajamų“ ir 8688 Eur dėl „neteisėtu buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymu turėtai įgyti pajamų“. Savo reikalavimą grindžia CK 4.97 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 4.97 straipsnyje nurodyta, kad savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal šio kodekso 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą. T.y., vindikacinio ieškinio dalykas yra reikalavimas grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamoje byloje nėra pareikšto reikalavimo „ išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo“ ( CK 4.95 str.), nėra įrodinėjamos daikto valdymo teisės praradimą patvirtinančios aplinkybės, aplinkybės, kuriomis daiktą pradėjo valdyti atsakovas, aplinkybės, kad atsakovas daiktą valdo neteisėtai. Daikto išreikalavimas iš svetimo valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, dar vadinamas vindikaciniu ieškiniu, yra priskiriamas prie daiktinių asmens teisių gynimo būdų. Tokį ieškinį daikto savininkas turi teisę pareikšti remdamasis daiktinės teisės normomis, įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą. Šioje byloje ieškovas valdymo teisės praradimo fakto neįrodinėja, todėl nepagrįstai savo reikalavimus grindžia CK 4.97 str.1 dalimi. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikindamas šioje byloje 2014-12-15 priimtą sprendimą nurodė, jog „pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta, ar ieškovui buvo kliudoma naudotis jam priklausančiu turtu, nes pats teismas spręsdamas įkeldinimo klausimą konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo ir yra kliudoma naudotis asmeniniu nekilnojamuoju turtu, todėl prašymo jį įkeldinti į patalpas netenkino“, <...>, tik „nustačius aplinkybę, ar ieškovui buvo kliudoma naudotis jam priklausančiu turtu, spręstini kiti ieškinio reikalavimai dėl galimai neteisėtu valdymu gautinų pajamų ir nuostolių atlyginimo“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, jog ieškovas nereiškė vindikacinio ieškinio dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ( CK 4.95 str.), įvertinus 2015-05-07 Klaipėdos apygardos teismo padarytas išvadas dėl duomenų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo kliudoma naudotis asmeniniu nekilnojamuoju turtu, nebuvimo, laikytina, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės daugiau kaip 16000 eurų vadovaujantis CK 4.97 straipsnio nuostatomis dėl „ neteisėtu valdymu turėtai įgyti pajamų“, yra nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, jog 2011-04-26 Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, o ne nagrinėjo vindikacinį ieškovo ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Be to, ieškovas nepateikė jokių savo reikalavimą pagrindžiančių duomenų, kad atsakovė gavo ar turėjo gauti kokių tai pajamų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas, „spręsdamas dėl galimai neteisėtu valdymu gautinų pajamų priteisimo nenagrinėjo, ar atsakovė naudojosi ir buvo išnuomojusi visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ar ½ jo dalį, nes pagal 2009-08-15 patalpų nuomos sutartį Nr. 1, kuri įregistruota viešame registre, UAB „Bilvina“ buvo išnuomota tik atsakovei priklausanti ½ buto dalis“. Nagrinėjant bylą iš naujo duomenų, kad atsakovė buvo išnuomavusi ieškovo nekilnojamąjį turtą, nebuvo pateikta. Ieškovo atstovo teiginiai, jog nuomos faktą įrodo dviaukštės lovos nuotraukose, atmestini, kaip nepagrįsti, nes tokių lovų fotonuotraukose iš viso nėra užfiksuota; rašytinė nuomos sutartis patvirtina tik ½ buto (duomenys neskelbtini), nuomos sandorį. Be to, visiškai nepagrįsti ieškovo atstovo teiginiai, kad atsakovė „turėjo gauti“ pajamas iš nuomos,:„atsakovė nuolat teikė nuomos paslaugas su kitais turtiniais vienetais,<...>, leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad tokias pajamas jie turėjo gauti“, nors faktiškai ieškovo asmeninio nekilnojamojo turto nenuomojo. Teismo posėdžio trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas į Lietuvą iš užsienio parvažiuodavo 1-2 kartus per metus, grįžęs jokių nuomininkų savo butui, (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu padarytas remontas, ir buto daliai, (duomenys neskelbtini), neieškojo ir neieško. Atsižvelgiant į nurodytą laikytina, kad ieškovas jokių aktyvių veiksmų dėl butų nuomos sandorių sudarymo neatliko, priežasčių, kad jam buvo trukdoma sudaryti nekilnojamojo turto nuomos sutartis, nenurodė. Įvertinus aukščiau išdėstytą, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 7993 Eur dėl „neteisėtu buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymu turėtai įgyti pajamų“ ir 8688 Eur dėl „neteisėtu buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymu turėtai įgyti pajamų“, atmestini, kaip nepagrįsti.

Ieškovas prašo priteisti neteisėtu butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valdymu 3303,60 € nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo pradinio ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2014-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu konstatavo, kad „byloje nėra duomenų, jog ieškovui buvo ir yra kliudoma naudotis asmeniniu nekilnojamuoju turtu, todėl prašymas jį įkeldinti į patalpas, netenkintinas“. Tačiau priteisė ieškovui 11406,79 Lt patirtų nuostolių, nurodydamas, kad „šiuo atveju matyti, kad ieškovas dėl sutuoktinių kaltės negalėjo valdyti būsto kaip savo, t. y. negalėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių. Vadinasi, atsakovė, minėtu būdu taupydama lėšas (nemokėdama privalomų mokesčių) nepagrįstai praturtėjo“. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikinęs šį sprendimą nurodė, kad tik „nustačius aplinkybę, ar ieškovui buvo kliudoma naudotis jam priklausančiu turtu, spręstini kiti ieškinio reikalavimai dėl galimai neteisėtu valdymu gautinų pajamų ir nuostolių atlyginimo“. Įvertinus Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimą, nenustačius aplinkybių, jog ieškovui buvo kliudoma naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad dar 2013-01-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-598-512/2013 priteisdamas iš ieškovo 6355,21 Lt ( 1840,60 Eur) skolos už suvartotą šilumos energiją, yra konstatavęs, jog „G. Č. niekada buto (duomenys neskelbtini), nevaldė kaip nuosavo, neturėjo nei raktų nuo šio buto, juo nesirūpino. Atsakovas nuo pat 2007 m. įrodinėjo, kad jis yra minėto buto teisėtas savininkas, tai buvo patvirtinta ir teismų sprendimais, todėl jam ir tenka pareiga rūpintis šiuo turtu“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į nurodytus teismų išaiškinimus, ieškinys dėl neteisėtu valdymu 3303,60 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo atstovas teismui pateikė duomenis dėl 627,73 eurų teisinės pagalbos išlaidų, trečiojo asmens -700 eurų. Byloje sumokėtas 480 eurų žyminis mokestis. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 11,10 Eur. Už turto įvertinimą ieškovas sumokėjo 200 Eur, trečiasis asmuo 110 Eur. Laikant, kad patenkinta 20 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 20 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo trečiajam asmeniui A. B. 80 procentų turto vertinimo išlaidų, UAB „Bilvina“ 80 procentų atstovavimo išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių priteistinos atitinkamai 80 ir 20 procentų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant visą butą natūra, o ieškovui A. B. (A. B.), a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės priteisiant 32000 Eur ( trisdešimt du tūkstančiai eurų) kompensaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B. (A. B.), a.k(duomenys neskelbtini) 261,55 Eur ( du šimtai šešiasdešimt vienas euras 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. B. (A. B.), a.k(duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Bilvina“, įm.kodas 240828880, 560 Eur ( penki šimtai šešiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. B. (A. B.), a.k(duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. B. (A. B.), a.k(duomenys neskelbtini) 88 Eur ( aštuoniasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. B. (A. B.), a.k(duomenys neskelbtini) 8,88 Eur ( aštuoni eurai 88 ct), o iš atsakovės G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,22 Eur ( du eurai 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.