- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2-1819-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00157-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Martin Idea“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės malūnai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1151-524/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Martin Idea“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės malūnai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė BUAB ,,Saulės malūnai“ bankroto administratorė 2018-07-11 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu ir jį 2018-07-19 patikslinusi prašė atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1151-524/2017 (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
2. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-26 nutartimi UAB „Saulės malūnai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“. Bankroto administratorė, susipažinusi su turimais bei papildomai surinktais duomenimis, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-22 nutartimi patvirtino ieškovės UAB ,,Martin Idea“ ir atsakovės dabar jau bankrutavusios UAB ,,Saulės malūnai“ 2017-05-16 sudarytą taikos sutartį, kuria faktiškai buvo atliktas 27 981,51 Eur skolos įskaitymas.
3. Bankroto administratorės teigimu, bendrovė taikos sutarties sudarymo metu jau turėjo neįvykdytų ir pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, valstybės biudžetui bei trečios eilės kreditoriams. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga, ši aplinkybė buvo žinoma ir atsakovės valdymo organų nariams. Nei viena iš šalių taikos sutartyje nenurodė, kad jos sudarymas nepažeidžia bendrovės kreditorių intereso, nors taikos sutartimi BUAB „Saulės malūnai“ atsisakė jai priklausančių turtinių teisių. Teigia, kad jeigu taikos sutarties tvirtinimo metu būtų buvę įvertinti nurodyti faktai, taikos sutarties nebūtų buvę galima patvirtinti. Taikos sutartis sudaryta pažeidžiant bendrovės kreditorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-21 nutartimi atsakovės BUAB ,,Saulės malūnai“ prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1151-524/2017 netenkino.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės bankroto administratorei 2018-02-15 buvo suteikta prieiga prie elektroninės civilinės bylos Nr. e2-1151-524/2017, kurios procesą prašoma atnaujinti. Todėl apie galimai pažeistas bendrovės ir jos kreditorių teises atsakovės atstovė objektyviai sužinojo po to, kai jai buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos, t. y. vėliausiai 2018-02-16 – kitą darbo dieną po prieigos prie elektroninės bylos suteikimo. Atsakovė prašymą atnaujinti procesą pateikė 2018-07-11.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2018-07-13 nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti – nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t .y. atkreiptas dėmesys į šioje teisės normoje nustatytus terminus. Tačiau ir patikslintame procesiniame dokumente, pateiktame 2018-07-19, atsakovė prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė, jo praleidimo priežasčių nenurodė. Teismas pažymėjo, kad net ir būdamas aktyvus jis negali pažeisti CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintų šalių rungimosi bei lygiateisiškumo principų ir nagrinėti prašymų, kurių atsakovė nesuformulavo.
7. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad atsakovė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, todėl jos prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė BUAB ,,Saulės malūnai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-21 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai nustatė momentą, kada bankroto administratorei paaiškėjo, kad egzistuoja pagrindas kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje. Administratorė suvokė, kad būtina kreiptis į teismą su tokiu prašymu tik tada, kai tapo aišku, kad nėra ir nebus perduoti dokumentai, sudarę pagrindą šalims pasirašyti taikos sutartį. Formaliai taikos sutartis atitinka visus reikalavimus, todėl iš karto kreditorių teisėtų interesų pažeidimo įžvelgti nebuvo įmanoma.
8.2. Bankroto administratorei nebuvo perduoti visi dokumentai, todėl ji iš karto negalėjo patikrinti visų sandorių. Tik 2018 m. birželio mėn., surinkus visą informaciją, tapo žinoma apie taikos sutarties neteisėtumą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB ,,Martin Idea“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos pagrindinius nesutikimo su skundu argumentus:
9.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apie galimą teisių pažeidimą atsakovei galėjo ir turėjo tapti žinoma ne vėliau kaip 2018-02-15, kai jai buvo suteikta prieiga prie civilinės bylos.
9.2. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, įsiteisėjo 2017-05-31, ji buvo išviešinta, todėl atsakovė galėjo ir anksčiau, nei buvo suteikta prieiga prie bylos, susipažinti su priimtu procesiniu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).
10. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, o prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 str. 2 d.).
11. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Ir atvirkščiai, teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi procesas neatnaujinamas ir tada, kai be pateisinamos priežasties yra praleistas terminas tokiam prašymui paduoti.
12. Šioje byloje teismas padarė išvadą, kad apeliantės BUAB ,,Saulės malūnai“ bankroto administratorė, 2018-07-11 pateikdama prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1151-524/2017, užbaigtoje 2017-05-22 nutartimi patvirtinus apeliantės ir UAB ,,Martin Indea“ taikos sutartį, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl šio termino praleidimo priežasčių nenustatinėjo ir jų svarbos nevertino. Taip pat teismas nenagrinėjo ir nevertino prašymo argumentų, kuriais apeliantė įrodinėjo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti buvimą, t. y. padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą.
13. Pirmosios instancijos teismas apeliantės sužinojimą apie proceso atnaujinimo pagrindo buvimą sutapatino su prieigos prie išnagrinėtos bylos proceso apeliantės bankroto administratorei suteikimu, nurodęs, kad vėliausiai apie patvirtintą taikos sutartį, o tuo pačiu ir apie galimai ja pažeistą bendrovės teisę administratorė galėjusi (ir turėjusi) sužinoti 2018-02-15. Apeliantės, nesutinkančios su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigimu, teismas netinkamai identifikavo momentą, nuo kada jai turėjo ir galėjo tapti žinoma apie subjektinės teisės inicijuoti proceso atnaujinimą, atsiradimą. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apie padarytą teisės taikymo klaidą, patvirtinant taikos sutartį, ji teigia sužinojusi ne nuo tada, kai jai buvo suteikta prieiga prie elektroninės civilinės bylos Nr. e2-1151-524/2017 medžiagos, o tik įvertinusi visus bankroto byloje surinktus duomenis, t. y. 2018 m. birželio mėn. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
14. Nustatyta, kad apeliantei bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-26 nutartimi, jos administratore buvo paskirta UAB ,,Tamtamas“, teismo nutartis įsiteisėjo 2017-12-01. Teismo nutartis prašomoje atnaujinti byloje priimta 2017-05-22, t. y. likus mažiau nei pusei metų iki bankroto bylos apeliantei teisme iškėlimo.
15. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė faktinė situacija, kuomet į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu kreipėsi apeliantės bankroto administratorė. Pastaroji bendrovės vardu ir interesais pradėjo veikti jau po to, kai buvo priimta teismo nutartis, kuria buvo patvirtina taikos sutartis ir kurią dabar siekia nuginčyti apeliantė.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju itin svarbu nustatyti, kada bankroto administratorei faktiškai galėjo ir jau turėjo tapti žinoma, kad teismo nutartis, kuria šalių ginčas baigtas patvirtinus jų sudarytą taikos sutartį, yra priimta padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą – taikos sutartis prieštarauja bendrovės kreditorių, kurių atžvilgiu taikos sutarties sudarymo metu bendrovė turėjo pradelstų mokėjimų ir kurių reikalavimai turėjo būti tenkinami pirmiau nei atsakovės, interesams.
17. Administratorės sužinojimą apie priimtą nutartį nebūtų pagrįsta tapatinti su šios teismo nutarties priėmimu momentu, nes tuo metu bendrovei atstovavo ir jos vardu veikė bendrovės vadovas, kurio įgaliojimai veikti bendrovės vardu nutrūko įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti apeliantei bankroto bylą. Atitinkamai, iki įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą bankroto administratorė neturėjo nei teisės, nei pareigos tikrinti su bendrovės veikla susijusių įvykių (sandorių) ir, juo labiau, reikšti bendrovės vardu bei interesais kokius nors prašymus, ieškinius ir pan.
18. Teismų praktikoje yra plėtojamas aiškinimas, kad vien sužinojimas apie sudarytus sandorius, o pagal tą pačią taisyklę – ir sužinojimas apie teismo nutartį, kurią toks sandoris (taikos sutartis) yra patvirtintas, negali būti visais atvejais laikomas savaime pakankamu pagrindu prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminui skaičiuoti. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tokio prašymo pateikimui pradedamas skaičiuoti ne nuo sužinojimo apie patį sudarytą sandorį ar dėl jo priimtą teismo procesinį dokumentą, o nuo tada, kai asmuo sužino / turi sužinoti apie aplinkybes, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą (šiuo konkrečiu atveju – apie teisės taikymo klaidą). Kada apeliantės atstovė sužinojo apie tokio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės net nevertino, nepagrįstai susiejęs sužinojimo momentą išimtinai su administratorės turėjimu sužinoti apie priimtą teismo nutartį.
19. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad vien faktas, jog jos atstovei 2018-02-15 buvo suteikta prieiga prie prašomos atnaujinti civilinės bylos medžiagos, neteikia pagrindo išvadai, kad nuo šios dienos apeliantė jau turėjo ir galėjo sužinoti apie galimą teisių pažeidimą ir proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante ir tuo aspektu, kad vien taikos sutarties bei ją pavirtintos teismo nutarties turinys patys savaime taip pat neleido daryti išvados apie galimą bendrovės ar jos kreditorių teisių pažeidimą.
20. Apeliantė savo reikalavimą atnaujinti procesą sieja su aplinkybėmis, kad taikos sutarties pasirašymo tik su viena iš savo kreditorių metu apeliantės finansinė padėtis buvo jau bloga, ji turėjo ir daugiau, be kita ko, pirmesnės eilės kreditorių, kurių interesai taikos sutartimi buvo pažeisti, nes ieškovei atiteko atsakovės turtas, be to, taikos sutarties sudarymo momentu bendrovės turtui buvo taikytas turto areštas (įregistruotas 2017-05-08 , išregistruotas 2017-07-28).
21. Taigi, apeliantei įvardijus būtent tokį proceso atnaujinimo pagrindą, svarbu nustatyti momentą, kada bankroto administratorei galėjo ir turėjo tapti žinoma apie taikos sutarties pasirašymo metu bendrovėje buvusią turtinę padėtį (t. y. apie finansinę situaciją bendrovėje) ir kreditorių interesų pažeidimą, šalims sudarius, o teismui patvirtinus taikos sutartį. Būtent ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga ir lemianti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino eigos skaičiavimą.
22. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (išmintingas, protingas asmuo), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
23. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-731-253/2018, kuria UAB ,,Saulės malūnai“ buvo iškelta bankroto byla, konstatuotos tokios faktinės aplinkybės: bendrovė tik vieną kartą yra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui – už 2013 metus; su atsiliepimu į pareiškimą atsakovė pateikė 2017-08-31 balansą; jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės valdomą turtą (į ilgalaikį turtą įrauktos patalpos, kurios nepriklauso bendrovei); 2017-10-24 skola VSDFV sudarė 29 796,11 Eur, 2017-09-05 duomenimis skola VMI – 12 693,81 Eur. Taigi, vien iš šių duomenų apeliantės bankroto administratorė objektyviai negalėjo nustatyti ar įvertinti bendrovės finansinės padėties šalių taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme metu.
24. Dar daugiau, kaip matyti iš bankroto bylos medžiagos, bankroto administratorė 2018-01-24 kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu skirti buvusiai bendrovės vadovei J. V. baudą už nutarties iškelti bankroto bylą nevykdymą, t. y. bendrovės dokumentų ir turto administratorei neperdavimą. Teismas 2018-02-28 nutartimi baudą skirti atsisakė konstatavęs, kad buvusi vadovė kartu su 2018-02-27 atsiliepimu į prašymą pateikė 2017-11-23 mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (28.8)FR0706-14072, 2017-12-06 dokumentų poėmio protokolą, iš kurių matyti, kad Klaipėdos VMI vyr. specialistė iš jos paėmė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti buvusios vadovės elektroniniai laiškai leidžia įsitikinti, jog ši nevengia bendradarbiauti, persiuntė administratorei dalį turimų dokumentų, taip pat informavo apie kitų dokumentų poėmį ir apie galimybę perduoti turtą.
25. Taigi aptartas elektroninis susirašinėjimas liudija, kad didžioji dalis dokumentų buvo perduoti VMI Klaipėdos skyriui. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, VMI buvo perduoti tokie dokumentai: 2015–2017 m. sutartys, 2016 m. išlaidų orderiai, apyvartos žiniaraštis, pirkimai, iš viso 17 bylų (2017-12-06 dokumentų poėmio aktas). Iš prie prašymo atnaujinti procesą pridėto 2018-05-27 neperduotų dokumentų sąrašo matyti, kad minėti dokumentai buvo įtraukti į bankroto administratorei neperduotų dokumentų sąrašą.
26. Tokiu atveju, siekiant teisingai nustatyti momentą, nuo kada bankroto administratorė objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti apie bendrovės ir jos kreditorių, taip pat ir pirmesnės eilės, galimai pažeistas teises, sudarius taikos sutartį tik su viena kreditore (ieškove), būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su minėtų dokumentų (ne)perdavimu apeliantei: ar šie dokumentai po atlikto mokestinio patikrinimo buvo grąžinti ir kam (buvusiai bendrovės vadovei, bankroto administratorei); nustačius, kad jie nebuvo grąžinti – ar bankroto administratorė ėmėsi aktyvių ir bonus pater familias elgesį atitinkančių veiksmų, siekdama kuo anksčiau su jais susipažinti ir įvertinti jų įrodomąją reikšmę; ar tuo tikslu kreipėsi į VMI, ar šie dokumentai jai buvo pateikti susipažinimui ir kada. Tik nustačius tokias faktines aplinkybes galima pagrįstai spęsti, nuo kurio momento skaičiuotinas trijų mėnesių terminas atitinkamam prašymui paduoti, o tada vertinti, ar šis terminas buvo (ne)praleistas.
27. Pažymėtina ir tai, kad net nustačius, jog apeliantė CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą praleido ir jo atnaujinti neprašo, tai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neeliminuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytos teismo teisės ir savo paties iniciatyva spręsti dėl termino atnaujinimo galimybės, jeigu iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Jeigu teismas iš pateiktų duomenų gali įvertinti termino praleidimo priežasčių svarbą, jų neįvertinimas bei prašymo atmetimas vien tuo pagrindu, kad nėra pareiškėjo atskirai suformuluoto prašymo jį atnaujinti, ypač atsižvelgiant į šioje byloje vyraujantį viešąjį interesą (bankrutavusios bendrovės kreditorių interesų apsaugą) bei į tokio termino neatnaujinimo neigiamus padarinius, prieštarautų bendriesiems CPK 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-720-798/2017).
28. Apibendrindamas nurodytus argumentus, įvertinęs nagrinėjamo ginčo esmę, pirmiau šioje nutartyje įvardintų spręstinų klausimų pobūdį, neišanalizuotų ir papildomai tirtinų aplinkybių apimtį, į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs, ar šis prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.), o taip pat atsižvelgęs į papildomų įrodymų išreikalavimo iš šalių tikėtiną būtinybę, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą 2018-09-21 teismo nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
29. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.