- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2-871-1120/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00157-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Martin Idea“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Saulės Malūnai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Saulės Malūnai, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1151-524/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martin Idea“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Saulės Malūnai dėl skolos ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Martin Idea“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Saulės Malūnai (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti 48 660,77 Eur skolą, 18 000 Eur baudą, 1 116,96 Eur delspinigių ir 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-1151-524/2017 nutraukė, patvirtinęs ieškovės ir atsakovės 2017 m. gegužės 16 d. sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
3. 2018 m. liepos 11 d. atsakovė, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ (toliau – ir bankroto administratorė), kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, prašydama civilinėje byloje Nr. e2-1151-524/2017 atnaujinti procesą. Bankroto administratorė nurodė, kad nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu 2017 m. gegužės 16 d. taikos sutartį atsakovės vardu pasirašė J. V., kuri vadovės pareigas pradėjo eiti tik 2017 m. liepos 31 d. Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad 2017 m. gegužės 16 d. atsakovė turėjo didelius neįvykdytus įsipareigojimus darbuotojams, valstybinei mokesčių inspekcijai, socialiniam draudimui bei trečios eilės (kaip ir ieškovė) kreditoriams ir jau tuo metu atitiko nemokios įmonės kriterijus. Taikos sutarties pasirašymo metu atsakovės turtui buvo taikomas areštas. Pasak bankroto administratorės, minėta taikos sutartimi buvo išvengta 219 806,06 Eur sumos grąžinimo kreditoriams.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, konstatavęs, kad atsakovė kreipėsi į teismą, praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga ir lemianti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino eigos skaičiavimą aplinkybė yra momentas, kada bankroto administratorei galėjo ir turėjo tapti žinoma apie taikos sutarties pasirašymo metu bendrovėje buvusią turtinę padėtį (t. y. apie finansinę situaciją bendrovėje) ir kreditorių interesų pažeidimą, šalims sudarius, o teismui patvirtinus taikos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad siekiant teisingai nustatyti momentą, kada bankroto administratorė objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti apie bendrovės ir jos kreditorių galimai pažeistas teises, būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su dokumentų perdavimu ar neperdavimu bankroto administratorei, t. y., ar dokumentai po atlikto mokestinio patikrinimo buvo grąžinti ir kam. Nustačius, kad dokumentai buvo grąžinti, nustatyti, ar bankroto administratorė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama kuo anksčiau su jais susipažinti, ar tuo tikslu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, ar dokumentai buvo pateikti bankroto administratorei ir kada.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti teismui duomenis apie tai, kada atsakovė iš mokesčių administratoriaus perėmė atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kokiu momentu atsakovė galėjo nuspręsti apie atsakovės turtą bei įsipareigojimus. Vykdydama teismo nutartį, atsakovė 2019 m. kovo 24 d. atsakovė pateikė dokumentus bei rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė, jei teismas manys, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas, jį atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą atnaujinti procesą.
8. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas pripažino, jog 2018 m. sausio 16 d. atsakovei buvo pranešta apie mokestinio patikrinimo pabaigą ir grąžinta mokesčių administratoriaus išreikalauta medžiaga. Teismas konstatavo, kad nuo 2018 m. vasario 14 d. (atsakovės atstovui susipažinus su byla) atsakovė turėjo sužinoti apie galimą atsakovės kreditorių teisių pažeidimą ginčijama taikos sutartimi bei turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė 2018 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Nuo jų patvirtinimo teisme (2018 m. kovo 7 d.) atsakovė aiškiai suvokė kreditorių interesų turinį ir galėjo įvertinti aplinkybes dėl kreditorių interesų galimo pažeidimo taikos sutarties sudarymo metu. Teismas pastebėjo, kad atsakovė nenurodė svarbių priežasčių terminui atnaujinti ir sprendė, kad terminas buvo praleistas be svarbios priežasties.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė prašė atnaujinti procesą dėl paaiškėjusių naujų, esminių bylos aplinkybių, konstatavo, kad atsakovė nenurodė esminių aplinkybių procesui atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė bankrutavusi UAB Saulės Malūnai (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti išnagrinėjo itin formaliai, nemotyvuotai.
10.2. Apeliantė tiek teismo, tiek ieškovės prašė pateikti perimto turto ataskaitą, jog įsitikinti, kad galimai yra perimtas labai nedidelės vertės turtas. Tai buvo reikalinga sprendžiant dėl proceso atnaujinimo tikslingumo, tačiau ši ataskaita apeliantei nėra pateikta iki šiol.
10.3. Taikos sutartimi buvo pažeisti kreditorių interesai. Apeliantei tai objektyviai tapo žinoma ne susipažinus su išnagrinėta civiline byla, bet iškeltoje bankroto byloje surinkus pakankamai duomenų, kurie patvirtina sudaryta taikos sutartimi pažeistus kreditorių interesus.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime prašo nutraukti apeliacinį procesą apeliantei praleidus atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties padavimo terminą. Netenkinus šio prašymo, ieškovė prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti galioti. Ieškovė taip pat prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įpareigojant apeliantę pusę paskirtos baudos sumokėti ieškovei. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atskirasis skundas teismui vėliausiai turėjo būti paduotas 2019 m. balandžio 9 d., tačiau buvo paduotas 2019 m. balandžio 11 d. Apeliantės atskirąjį skundą priimti nebuvo teisinio pagrindo, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.
11.2. Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog suvokė, kad būtina kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą tada, kai tapo aišku, kad bankroto administratorei taip ir nėra perduoti dokumentai, sudarę pagrindą šalims pasirašyti taikos sutartį, tačiau apeliantė taip ir nenurodė, kada konkrečiai apie tai sužinojo. Apeliantė praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nenurodė jokios pateisinamos priežasties šio termino atnaujinimui.
11.3. Nėra naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantei bylos nagrinėjimo metu. Be to, apeliantė visiškai nenurodė, kokios konkrečiai naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Nėra pagrindo sutikti su motyvu, kad taikos sutarties sudarymo metu apeliantei nebuvo žinoma jos pačios finansinė padėtis.
11.4. Taikos sutartimi ieškovė apeliantės naudai atsisakė 27 981,51 Eur reikalavimo už patalpų įrengimą, 18 000 Eur baudos bei 1 116,96 Eur delspinigių, taip pat sutaupė apeliantei bylinėjimosi išlaidas, todėl proceso atnaujinimas yra apeliantei ekonomiškai nenaudingas.
Atsiliepimas
11.5. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti į bylą anksčiau, todėl juos apeliaciniame procese turi būti atsisakyta priimti ir vertinti. Be to, dalis pateiktų dokumentų jau yra byloje.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi įpareigojo apeliantę iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti teismui duomenis apie tai, kada apeliantė iš mokesčių administratoriaus perėmė apeliantės buhalterinės apskaitos dokumentus, kokiu momentu apeliantė galėjo nuspręsti apie apeliantės turtą bei įsipareigojimus. Reikalaujami duomenys teismui buvo pateikti tik 2019 m. kovo 25 d., t. y. beveik po mėnesio nuo teismo nustatyto termino pabaigos ir likus vos vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio. Apeliantė procese elgiasi itin aplaidžiai, nuolat ir sistemingai nepaiso procesinių terminų, teikia iš esmės tapačius procesinius dokumentus, visiškai neatsižvelgdama į tai, ką ir dėl ko skundžia. Tai sudaro pagrindą apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2019 m. balandžio 2 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjus atsakovės prašymą atnaujinti procesą. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Taigi, paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2019 m. balandžio 2 d. nutarties paduoti, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime, buvo 2019 m. balandžio 9 d. Atsakovės atskirasis skundas buvo paduotas 2019 m. balandžio 11 d., t. y. dvi dienas praleidus atskirojo skundo padavimą terminą ir neprašant jo atnaujinti. Dėl šios priežasties ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties nutraukti.
15. Atsakovė į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi dar 2018 m. liepos 11 d., t. y. dėl minėto atsakovės prašymo procesas teismuose tęsiasi jau daugiau nei metus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta ir pirmosios instancijos teismas buvo įpareigotas prašymą nagrinėti iš naujo, teismas praleistą terminą atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atnaujina savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, iš esmės nenurodydama, kodėl juos teikia, taip pat nepaaiškindama, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti, nenustatęs CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, t. y., kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir jo neatnaujino. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas itin formaliai ir nemotyvuotai išnagrinėjo jos prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.
18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1819-464/2018, išaiškino, kad sprendžiant, ar atsakovė praleido terminą kreiptis į teismą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, kada bankroto administratorė galėjo ir turėjo sužinoti apie taikos sutarties pasirašymo metu bendrovėje buvusią turtinę padėtį ir kreditorių interesų pažeidimą, šalims sudarius taikos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad tam būtina nustatyti, ar dokumentai po atlikto mokestinio patikrinimo buvo grąžinti ir kam; nustačius, kad dokumentai buvo grąžinti – ar bankroto administratorė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama kuo anksčiau su jais susipažinti; ar tuo tikslu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, ar dokumentai buvo pateikti bankroto administratorei ir kada. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, 2019 m. sausio 29 d. nutartimi įpareigojo atsakovę iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti su tuo susijusius duomenis. Kaip teisingai pastebėjo atsiliepime ieškovė, apeliantė, nesilaikydama teismo nutartimi nustatyto termino, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2019 m. kovo 24 d. pateikė teismo reikalautus duomenis.
20. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad bankroto administratorė, atstovaudama atsakovę, su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. sausio 16 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą susipažino 2018 m. sausio 19 d. Šiame pranešime nurodyta, kad mokestinio tyrimo metu apskaičiuotos atsakovės pajamos už 2016 m. sudaro 747 183,34 Eur su PVM, sąnaudos – 496 437 Eur, apmokestinamas pelnas 121 069 Eur, 2018 m. sausio 16 d. atsakovės mokestinės prievolės, kurioms yra suėjęs mokėjimo terminas sudaro 106 075,76 Eur. Iš teismui pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad atsakovės direktorius perdavė bankroto administratorei 13 vnt. bylų su atsakovės dokumentais (2015 m., 2017 m. pirkimai, žiniaraščiai ir kt.). Bankroto administratorė pasirašė bylų (dokumentų) perdavimo aktą 2018 m. kovo 22 d. Rašytiniuose paaiškinimuose bankroto administratorė, atstovaudama atsakovę, nurodė, kad objektyviai atsakovė suvokė, kad būtina kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą tada, kai tapo aišku, kad bankroto administratorei taip ir nėra perduoti dokumentai, sudarę pagrindą atsakovei ir ieškovei sudaryti taikos sutartį bei atsakovės faktinė turtinė padėtis tuo metu, kai buvo sudaryta taikos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė apie galimą kreditorių teisių pažeidimą sudarius taikos sutartį galėjo žinoti jau 2018 m. vasario 14 d. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė nuo finansinių reikalavimų patvirtinimo teisme (2018 m. kovo 7 d.) aiškiai suvokė kreditorių interesų turinį ir galėjo įvertinti aplinkybes dėl kreditorių interesų galimo pažeidimo taikos sutarties sudarymo metu. Taigi, teismas nenustatė tikslios datos, nuo kurios nagrinėjamu atveju pradedamas skaičiuoti 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
22. Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir į bankroto administratorės pateiktus duomenis apie iš atsakovės 2018 m. kovo 22 d. gautus dokumentus, taip pat įvertindamas bankroto administratorės paaiškinimus, kad atsakovė objektyviai suvokė, kad būtina kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tada, kai tapo aišku, kad bankroto administratorei nėra perduoti visi, jos nuomone, reikšmingi dokumentai, ir kai tapo aiški atsakovės faktinė turtinė padėtis taikos sudarymo metu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bankroto administratorei vėliausiai 2018 m. kovo 22 d. galėjo ir turėjo būti žinoma apie taikos sutarties pasirašymo metu bendrovėje buvusią turtinę padėtį ir kreditorių interesų pažeidimą šalims sudarius taikos sutartį. Taigi, paskutinė diena atsakovei pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo 2018 m. birželio 23 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis ir 74 straipsnio 2 dalis). 2018 m. birželio 23 d. buvo šeštadienis, todėl pagal CPK 74 straipsnio 5 dalį, termino pabaigos diena šiuo atveju laikoma 2018 m. birželio 25 d. (po 2018 m. birželio 23 d. einanti darbo diena). Kaip minėta, atsakovė į teismą kreipėsi 2018 m. liepos 11 d., t. y. daugiau nei 2 savaites praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą.
23. Atsakovė, atstovaujama bankroto administratorės, nesutinka, kad dėl proceso atnaujinimo kreipėsi į teismą praleidusi terminą, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime, nenurodė, kada konkrečiai jai tapo žinoma Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nurodyta šiuo atveju teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė – finansinė situacija bendrovėje ir kreditorių interesų galimas pažeidimas. Atsakovė 2019 m. kovo 24 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose tik deklaratyviai teigia, kad buvo nuspręsta kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo papildomai ištyrus ir įvertinus papildomai surinktus duomenis. Atskirajame skunde apeliantė taip pat tik abstrakčiai nurodo, kad apie pažeistus kreditorių interesus objektyviai jai tapo žinoma iškeltoje bankroto byloje surinkus pakankamai duomenų. Tokie bendro pobūdžio apeliantės teiginiai nepaneigia teismo padarytų išvadų apie tai, nuo kada nagrinėjamu atveju turi būti pradedama skaičiuoti 3 mėnesių termino eiga ir nepaneigia nustatytos aplinkybės dėl šio termino praleidimo.
24. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atsakovė nors pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą, tačiau nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, kurių svarbą galėtų vertinti teismas. Atitinkamai, apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apeliantės prašymą atnaujinti terminą išnagrinėjo formaliai ir nemotyvuotai. Apeliantei nenurodžius termino praleidimo priežasčių, teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą terminą, t. y. neturėjo pagrindo konstatuoti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, tam, kad atnaujintų praleistą terminą, teismas turi nustatyti aplinkybę, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju terminas buvo praleistas daugiau nei dvi savaites, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai praleisto termino atsakovei neatnaujinimo.
25. CPK 370 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Iš šios kodekso nuostatos matyti, kad CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimas (ir jo neatnaujinimas) yra savarankiškas pagrindas nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyti trūkumai, t. y. prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą (atmetė atsakovės prašymą atnaujinti procesą).
27. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad iki šiol nėra gavusi ieškovės perimto turto ataskaitos. Apeliantė nurodė, kad ji reikalinga tam, kad įsitikinti, jog galimai yra perimtas labai nedidelės vertės turtas, o tai, pasak apeliantės, yra reikalinga sprendžiant dėl proceso atnaujinimo tikslingumo. Iš šių atskirojo skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pati apeliantė nėra įsitikinusi proceso atnaujinimo tikslingumu. Tai tik patvirtina išvadą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, kurios naudojimo ribotumas yra ne kartą pažymėtas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).
28. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
29. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytų piktnaudžiavimo atvejų (apeliantės nesąžiningai pareikšto nepagrįsto prašymo atnaujinti procesą, sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), todėl netenkina ieškovės prašymo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.