- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- eI3-1107-979/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00985-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- N. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. Š., A. Š., V. V., A. V.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Š. ir A. Š., bei V. V. ir A. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. K. kreipėsi į teismą prašydama:
1.1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. A51-15352/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – Sprendimas).
1.2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) leisti toliau rengti, viešinti ir derinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Pertvarkymo projektas) pagal Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 30-769 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Įsakymas).
1.3. Priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Pareiškėja nuosavybės teise valdo 282/940 dalis 0,0940 ha Žemės sklypo, greta kurio yra apie 260 m² laisvos valstybinės žemės. Įsakymu buvo leista pradėti rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 300 m² valstybinės žemės plotą su Žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima formuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Atsakovė Žemės sklypo bendraturčius informavo, kad turės teisę pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą ir pareiškėja 2016 m. kovo 9 d. prašymu (registruotas 2016 m. kovo 23 d.) išreiškė pageidavimą įsigyti šio žemės sklypo dalį.
2.2. Administracijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. A51-101656/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 1) atsakovė nutarė nepritarti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimui, tačiau laisvos valstybinės žemės sklypą formuoti viešajai erdvei – intensyviam naudojimui įrengiamiems želdiniams. Dėl Sprendimo Nr. 1 teisėtumo pareiškėja kreipėsi į teismą: Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. VAAT 2022 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė; LVAT 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4073-520/2022 (toliau – LVAT sprendimas) pareiškėjos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: VAAT 2022 m. spalio 20 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo panaikintas Sprendimas Nr. 1 ir atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl galimybės tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.
2.3. Sprendime nurodyta, kad tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo, nes vykstant teisminiams ginčams Pertvarkymo projekto rengimas buvo sustabdytas, be to, Pertvarkymo projekto iniciatorius perleido nuosavybės teises kitiems fiziniams asmenims ir yra pasibaigęs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo 2014 m. rugsėjo 5 d. reikalavimų Nr. A648-344/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – Projekto rengimo reikalavimai) galiojimo terminas.
2.4. Pareiškėjos vertinimu, sustabdžius Pertvarkymo projekto rengimą, buvo sustabdytas ir Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas. Priėmus sprendimą sustabdyti Pertvarkymo projekto rengimą, turėjo būti priimtas ir sprendimas atnaujinti Pertvarkymo projekto rengimą. Tokio sprendimo nėra, manytina, kad Pertvarkymo projekto rengimas iki šiol yra sustabdytas Administracijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. A51-7243/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Raštas Nr. 1) pagrindu, t. y. sustabdytas ir Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas.
Atsiliepimas
2.5. Pareiškėja dėl Pertvarkymo projekto rengimo kreipėsi 2020 m. birželio 9 d., Sprendimas Nr. 1 priimtas Projekto rengimo reikalavimų galiojimo metu. Prasidėjus teisminiam procesui dėl Sprendimo Nr. 1 teisėtumo, atsiliepime atsakovė įrodinėjo, kad Pertvarkymo projekto rengimas negali būti tęsiamas, nes pasibaigė Projekto rengimo reikalavimai (nors Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas remiantis kitais motyvais). Sprendime atsakovas laikosi kitos pozicijos – 2020 m. birželio 9 d. kreipimosi metu Projekto rengimo reikalavimai galiojo, tačiau Pertvarkymo projekto rengimas negali būti tęsiamas, nes pasibaigė Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas.
2.6. Atsakovė neteisėtai atsisakė tęsti Pertvarkymo projekto rengimo, derinimo ir viešinimo procedūras, o dėl neteisėtų veiksmų atsiradusios pasekmės (pasibaigęs Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas) negali būti perkeltos pareiškėjai. Be to, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino pasibaigimas nelemia sprendimo rengti Pertvarkymo projektą negaliojimo ir neužkerta kelio spręsti dėl naujų Projekto rengimo reikalavimų išdavimo. Sprendime išreikšta pozicija, kad reikia iš naujo kreiptis dėl naujo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo yra neteisėta, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius.
3. Atsakovė atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjos skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, tuo pagrindu, kad:
3.1. Įsakymu leista pradėti rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą ir buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai bei preliminari žemės sklypo schema. Projekto rengimo reikalavimų 7 punkte buvo nurodyta, kad reikalavimai galioja viso Pertvarkymo projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja aktams, teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Sprendimo Nr. 1 priėmimo metu ir šiuo metu Projekto rengimo reikalavimai nebegaliojo ir negalioja. Raštas Nr. 1 yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, nelaikytinas administraciniu sprendimu bei neturi įtakos Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui. Įsakymo priėmimo ir Reikalavimų parengimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės pratęsti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą, todėl tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo.
3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktu išaiškinimu, pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatyta, tvarka turėtų būti iš naujo inicijuojamas Pertvarkymo projekto rengimas. Pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, turi būti iš naujo įvertinami Pertvarkymo projektui priskirtai teritorijai taikomi tesės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ar kitų žemės valdos projektų reikalavimai. Administracijos 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-37922/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ (toliau – Raštas Nr. 2) pareiškėjai buvo pasiūlyta iš naujo inicijuoti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą. Administracija analogiškos pozicijos laikosi Sprendime, kuriame taip pat teikiamas siūlymas pateikti prašymą dėl Pertvarkymo projekto organizavimo.
3.3. Žemės sklypo Pertvarkymo projekto iniciatorius neatliko kitų Taisyklėse numatytų veiksmų, ir Pertvarkymo projektas per Reikalavimų galiojimo terminą nebuvo parengtas, todėl terminui pasibaigus negali būti atliekamos jo derinimo, viešinimo bei kitos Taisyklėse numatytos procedūros. Be to, Pertvarkymo projekto iniciatoriui perleidus Žemės sklypo nuosavybės teises kitiems fiziniams asmenims, neliko subjekto, turinčio teisę atlikti Taisyklėse numatytų Pertvarkymo projekto iniciatoriaus veiksmų. Pareiškėja negali būti laikoma šio projekto iniciatore bei atlikti projekto iniciatoriui Taisyklių nustatyta tvarka priklausančių veiksmų.
3.4. Sprendimu nebuvo atsisakyta išduoti Projekto rengimo reikalavimus, o tik pasiūlyta iš naujo inicijuoti Pertvarkymo projekto rengimą, tam, kad būtų galima įvertinti ar situacija dėl įsiterpusio žemės sklypo nagrinėjamoje teritorijoje nėra pasikeitusi. Panaikinus Sprendimą pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nepasikeistų, atitinkamai ir teismo sprendimas panaikinti Sprendimą pareiškėjos interesų nagrinėjamu atveju neįgyvendintų.
4. Tretieji suinteresuotieji asmenys R. Š. ir A. Š., bei V. V. ir A. V. atsiliepimų į pareiškėjos skundą, nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, akcentavo, kad Įsakymas yra galiojantis. Pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimui, turi būti išduoti nauji Pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, todėl atsakovės reikalavimas pareiškėjai teikti naują prašymą, kad būtų priimtas naujas sprendimas dėl Pertvarkymo projekto rengimo, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakydama į klausimus nurodė, kad Įsakymas yra galiojantis, tačiau pareiškėjai pateikus naują prašymą dėl Pertvarkymo projekto rengimo, Įsakymas gali būti panaikintas priimant naują sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
7. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.
8. Byloje nustatyta, kad Įsakymu leista pradėti rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Išduoti Projekto rengimo reikalavimai, galiojantys viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, be ne ilgiau kaip 5 metams.
9. Pareiškėja 2015 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. RK-1407 įgijo nuosavybės teisę į 282/940 Žemės sklypo dalį. Raštu pareiškėja, V. V. ir L. C. informuoti, kad Įsakymu leista pradėti rengti Pertvarkymo projektą, o teisę išsipirkti laisvos valstybinės žemės plotą turi visi besiribojančio sklypo bendraturčiai, kurie valią pirkti žemės sklypo dalį gali pareikšti raštu, pateikdami prašymą Interesantų aptarnavimo skyriui arba per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), tokiu būdu tapdami projekto rengimo iniciatoriais. Raštu nurodoma, kad Žemės sklypas yra teisinio ginčo objektas, todėl vykstant teisminiam procesui Pertvarkymo projektas yra stabdomas ir nebus derinamas. Be to, prašoma suinteresuotus asmenis informuoti Miesto plėtros departamentą apie teismo proceso pabaigą, kad būtų tęsiamos Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo bei derinimo procedūros.
10. Pareiškėja Administracijai pateikė 2016 m. kovo 9 d. prašymą (2016-03-27 reg. Nr. A50-9933/16) leisti įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Žemės sklypu.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-4213-989/2018) pagal ieškovo L. C. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. Š., R. Š. ir pareiškėjai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Administracijai, civilinė byla nutraukta ir patvirtinta taikos sutartis, kuria susitarta dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.).
12. Administracija vykdydama LVAT sprendimą iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. prašymą dėl galimybės tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto procedūra ir Sprendimu pareiškėją informavo, kad:
12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi baigus civilinę byla Nr. 2-4213-989/2018, Projekto rengimo reikalavimai dar galiojo, tačiau Administracijai nebuvo pateiktas Žemės sklypo Pertvarkymo projektas. Pertvarkymo projekto iniciatorius 2018 m. sausio 26 d. perleido nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį kitiems fiziniams asmenims, t. y. neliko subjekto, turinčio teisę Įsakymo pagrindu atlikti Taisyklėse numatytų Pertvarkymo projekto iniciatoriaus veiksmų.
12.2. Pareiškėja neiniciavo Žemės sklypo Pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, rengimo organizavimo, todėl negali būti laikoma šio projekto iniciatore bei atlikti projekto iniciatoriui Taisyklių nustatyta tvarka priklausančių veiksmų.
12.3. Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas yra pasibaigęs (2019 m. balandžio 10 d. – ne ilgiau kaip 5 metai nuo Įsakymo priėmimo, t. y. 2014 m. balandžio 10 d)., be to, Įsakymo priėmimo metu ir Projekto rengimo reikalavimų parengimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės pratęsti ir/ar atnaujinti Pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą, todėl tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo.
12.4. Raštu Nr. 2 buvo pasiūlyta iš naujo inicijuoti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą tam, kad būtų galima įvertinti, ar situacija dėl įsiterpusio žemės sklypo nagrinėjamoje teritorijoje nėra pasikeitusi, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo. Prašymas dėl Pertvarkymo projekto organizavimo gali būti pateiktas užpildant elektroninę prašymo formą ŽPDRIS, arba pateikiamas asmeniškai Administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, arba atsiunčiamas paštu.
13. Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydama, kad nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė teigia, jog pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui tolesnis Pertvarkymo projekto rengimas prieštarautų Taisyklių nuostatoms.
14. Byloje nustatyta, kad po Įsakymo priėmimo buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai, tačiau Pertvarkymo projektas nebuvo parengtas. Nors įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-4213-989/2018 dar galiojo Projekto rengimo reikalavimai (reikalavimai galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.), tačiau nei pareiškėja nei atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. asmenys, išreiškę valią (Administracijai pateikę prašymus) pirkti laisvos valstybinės žemės, esančios greta Žemės sklypo, t. y. tapdami projekto rengimo iniciatoriais būtų atlikę kitus veiksmus: sudarė projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su pasirinktu projekto rengėju ir parengė Pertvarkymo projektą kaip nurodyta Projekto rengimo reikalavimuose.
15. Pareiškėja 2020 m. birželio 9 d. atsakovei pateikė prašymą dėl galimybės tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto procedūrą. Aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) redakcija, kurio nuostatų įgyvendinimui aktuali TPĮ 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo (2017 m. birželio 8 d. Nr. XIII-427) 3 straipsnio 2 dalis, nurodanti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.
16. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3D-395/D1-187 „Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pakeitimo įsakymas) pakeistos Taisyklių nuostatos, be kita ko, papildant Taisykles 26¹ punktu, kuriame numatyta galimybė pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimą. Atsižvelgiant į tai, iki Pakeitimo įsakymu patvirtintų Taisyklių pakeitimų, Taisyklėse nebuvo numatytos galimybės pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą ir atitinkamai tęsti procedūras – rengti Pertvarkymo projektą. Pakeitimo įsakymo 2.1 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įsakymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, gali būti baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki Pakeitimo įsakymo įsigaliojimo galiojusias Taisyklių nuostatas.
17. TPĮ ir Taisyklių galiojimas siejamas su tuo, kada priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir atitinkamai išduotos planavimo sąlygos (reikalavimai). Byloje nėra ginčo, kad priėmus Įsakymą ir išdavus Projekto rengimo reikalavimus, Pertvarkymo projektas nebuvo pradėtas rengti per Projekto rengimo reikalavimuose nurodytą 5 metų laikotarpį, t. y. nebuvo sudaryta projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartis su pasirinktu projekto rengėju ir pradėtas rengti (parengtas) Pertvarkymo projektas kaip nurodyta Projekto rengimo reikalavimuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės Sprendime nurodytu argumentu, kad pareiškėja, norėdama rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą, turi pateikti naują prašymą, kadangi nebegalioja Projekto rengimo reikalavimai. Taisyklėse (2020 m. birželio 9 d. prašymo pateikimo metu) nebuvo numatytos galimybės pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą ir atitinkamai tęsti procedūras – pradėti rengti Pertvarkymo projektą.
18. Taisyklių 13 punkte nurodyti projektų rengimo inicijavimo teisę turintys organizatoriai ir subjektai (toliau – iniciatoriai), be kita ko, kaip nurodyta 13.5 papunktyje – asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėja 2016 m. kovo 9 d. prašymu (2016-03-27 reg. Nr. A50-9933/16) išreiškė valią įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Žemės sklypu, todėl laikytina Pertvarkymo projekto iniciatoriumi. Rašte Nr. 1 nurodyta, kad asmenys išreiškę valią įsigyti įsiterpusią laisvos žemės dalį, tampa projekto rengimo iniciatoriais, todėl nesutiktina su Sprendime nurodyta atsakovės pozicija, kad Pertvarkymo projekto iniciatoriui 2018 m. sausio 26 d. perleidus nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, neliko subjekto Įsakymo pagrindu atlikti Taisyklėse numatytų pertvarkymo projekto iniciatoriaus veiksmų.
19. Pareiškėja ir (ar) kitas Pertvarkymo projekto iniciatorius (asmuo išreiškęs valią įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Žemės sklypu) įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-4213-989/2018 ir per Projekto rengimo reikalavimų galiojimo laikotarpį (iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.) neatliko Taisyklėse nurodytų veiksmų, t. y. pirmiausiai sudaryti rašytinę Pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su pasirinktu Pertvarkymo projekto rengėju (Taisyklių 27 punktas).
20. Asmuo, norintis įsigyti įsiterpusią laisvos žemės dalį, be kita ko, turintis tokią teisę, turi būti aktyvus ir domėtis atliekamomis procedūromis, t. y. laikytis normalių atidumo ir rūpestingumo standartų įgyvendinant savo teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei aktyvi, kadangi žinodama apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4213-989/2018 (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.) baigtą teismo procesą dėl Žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, per protingą terminą, nesikreipė į Administraciją dėl galimybės tęsti Pertvarkymo projekto procedūras. Juolab, pareiškėja neinformavo Administracijos atsakingo Miesto plėtros departamento apie civilinės bylos baigtį kaip buvo nurodyta 2016 m. sausio 28 d. rašte Nr. A51-7243/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ tam, kad būtų tęsiamos Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo bei derinimo procedūros. Pareiškėja tik 2020 m. birželio 6 d. (beveik po dviejų metų) pateikė prašymą Administracijai dėl Pertvarkymo projekto procedūrų tęstinumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjos pasyvumas ir nerūpestingas bei neatidus elgesys nulėmė, jog ji laiku nepasinaudojo galimybe per Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą pradėti rengti Pertvarkymo projektą.
21. Pareiškėjos pozicija, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui tolesnis Pertvarkymo projekto rengimas prieštarautų Taisyklių nuostatoms, vertintina kaip gynybinė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Administracija savo veiksmais arba neveikimu būtų vilkinusi procesus, susijusius Pertvarkymo projekto rengimu. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad išdavus Projekto rengimo reikalavimus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4213-989/2018 baigtus teismo procesą, Pertvarkymo projekto iniciatoriai nesudarė rašytinės Pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties su pasirinktu Pertvarkymo projekto rengėju. Pareiškėja savo elgesiu nebuvo pakankamai apdairi, aktyvi bei rūpestingas ir neatliko veiksmų – nesudarė rašytinės Pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties su pasirinktu Pertvarkymo projekto rengėju, be to, iki Pakeitimo įsakymu patvirtintų Taisyklių pakeitimų (2020 m. birželio 9 d. prašymo pateikimo metu) nebuvo numatytos galimybės pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą ir atitinkamai tęsti procedūras – pradėti rengti Pertvarkymo projektą.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę jos taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012). Teisės normos įsigaliojimas ir (ar) galiojimas nustatomas (įtvirtinamas) pačiame akte, be kita ko, įsigaliojus pakeičiančiai kitai teisės normai.
23. Nagrinėjamoje situacijoje pritartina atsakovei, kad nepradėjus rengti Žemės sklypo pertvarkymo projekto, be kita ko, pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, pagrįstai pareiškėjai pasiūlyta iš naujo inicijuoti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą tam, kad būtų įvertinta, ar situacija nagrinėjamoje teritorijoje dėl laisvos valstybinės žemės, nėra pasikeitusi. Vadovaujantis Taisyklėmis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrą sudaro daugybė etapų: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamieji darbai, visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas. Įsakymas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengiamajame etape priimtas dokumentas, būtinas galutiniam sprendimui dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo priimti, tačiau nei pats šis įsakymas, nei kiti parengiamajame etape priimti dokumentai savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui (pvz., LVAT 2023 rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-694-502/2023, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-194-552/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016).
24. Teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo ir negalėjo būti pažeisti pareiškėjos lūkesčiai tikėtis Įsakymo pagrindu ir pradėti rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą per neapibrėžtą laiko tarpą. Įsakymo pagrindu atsiranda galimybė per protingą terminą atlikti atitinkamus veiksmus, būtinus minėto įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo procedūrai. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Pareiškėjai Įsakymu neatsirado neginčijama ir neatšaukiama teisė į minėtą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės ploto įgijimą, kadangi pareiškėja siekdama realizuoti savo teisę įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir aktyvi.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš Sprendimo turinio galima suprasti, kad Administracija pareiškėjos nelaikė Pertvarkymo projekto iniciatoriumi, kas prieštarautų Taisyklių 27 punkto nuostatoms, tačiau nagrinėjamoje situacijoje vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tai laikytina neesminiu trūkumu, kadangi neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, t. y. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad per Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą Pertvarkymo projektas nebuvo pradėtas rengti (nebuvo parengtas), todėl pareiškėjai pagrįstai siūloma pateikti naują prašymą inicijuoti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjos reikalavimo – įpareigoti Administraciją leisti toliau rengti, viešinti ir derinti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą pagal Įsakymą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
26. Pareiškėjos skundą atmetus, prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjos N. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.