Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. Š. ir A. Š.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

12. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Taisyklių 2, 2.6 ir 23 punktų nuostatomis, teigė, kad Įsakymu buvo įformintas Administracijos direktoriaus sprendimas pradėti rengti Projektą. Priėmus Įsakymą, buvo atlikti Projekto parengiamieji darbai – išduoti Projekto rengimo reikalavimai ir preliminari Žemės sklypo schema, tačiau dėl teisme kilusio ginčo, kurio objektu buvo Žemės sklypas, vadovaudamasi Taisyklių 10 punktu Administracija 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-7243/16(2.14.12.-MP8) pranešė suinteresuotiems asmenims, jog Projekto rengimas yra stabdomas.

II.

19. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 10 punktu, kuriame nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai, įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad dėl teisme kilusio ginčo, kurio objektu buvo Žemės sklypas, pagrįstai buvo sustabdytas Projekto rengimas. Apie sustabdymą buvo informuota pareiškėja.

22. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ne skundžiamas Sprendimas užkirto kelią Įsakymui vykdyti, o aplinkybė, jog yra pasibaigęs Įsakymo pagrindu išduotų Miesto plėtros departamento 2014 m. rugpjūčio 5 d. Projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-344/14(2.14.2.12-MP8) galiojimo terminas.

25. Vertindamas pareiškėjos argumentus, susijusius su teisėtų lūkesčių pažeidimu, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 24 ir 24.2 punktais, sprendimo pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimas ir projekto rengimo reikalavimų nustatymas priskiriami parengiamiesiems darbams, sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, kadangi juo nėra nustatomi žemės sklypo duomenys (ribos, plotas, naudojimo būdas ir pan.), analogiškai žemės sklypo duomenys taip pat nėra nustatomi ir projekto rengimo reikalavimais, t. y. pareiškėjai teisėtas lūkestis dėl valstybinės žemės įsigijimo, kai buvo pradėti tik parengiamieji Žemės sklypo Projekto darbai, negalėjo susiformuoti.

III.

30.1. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl šių reikšmingų aplinkybių: 1) ar buvo atnaujintas, o jeigu buvo, kada buvo atnaujintas Projekto rengimas po jo sustabdymo; 2) jeigu Projekto rengimas nebuvo atnaujintas, kokią įtaką šis faktas turėjo Miesto plėtros departamento 2014 m. rugpjūčio 5 d. Projekto rengimo reikalavimų 7 punkte įtvirtinto 5 metų termino skaičiavimui; 3) kokią įtaką pats Projekto rengimo sustabdymo faktas turi Miesto plėtros departamento 2014 m. rugpjūčio 5 d. Projekto rengimo reikalavimų 7 punkte įtvirtinto 5 metų termino skaičiavimui.

30.2. Teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta, ar projekto rengimo sustabdymas Taisyklių 10 punkto pagrindu suponuoja ir projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino sustabdymą, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Projekto rengimas buvo sustabdytas.

30.3. Projekto rengimo sustabdymas Taisyklių 10 punkto pagrindu stabdo projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino eigą. Atsižvelgiant į tai, kad projekto rengimo reikalavimų galiojimas yra ribotas laike, todėl jų galiojimo metu neturi būti objektyvių nuo projekto rengėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios lemtų negalėjimą rengti projektą. Pati projekto rengimo stabdymo sąvoka suponuoja teisę manyti, kad stabdomas visas projekto rengimo procesas. Teisinio apibrėžtumo ir teisėtumo principas leidžia spręsti, kad jei buvo priimtas sprendimas sustabdyti Projekto rengimą, tai turėjo būti priimtas ir sprendimas atnaujinti Projekto rengimą. Nesant tokio sprendimo kyla klausimas, kodėl vertinama, kad baigėsi Projekto rengimo reikalavimų galiojimas, jei Projekto rengimas vis dar sustabdytas. Jei Projektas buvo sustabdytas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2018 m. spalio 27 d., kuomet buvo išnagrinėta civilinė byla, tai Projekto rengimo reikalavimai turėjo galioti iki 2022 m. balandžio 27 d., o dėl Projekto rengimo tęsimo į atsakovą buvo kreiptasi 2020 m. birželio 9 d., t. y. Projekto rengimo reikalavimų galiojimo metu. Dėl to teismo išvada dėl Projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino pasibaigimo yra neteisėta.

30.4. Teismas nevertino, ar Projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino nustatymas yra teisėtas. Vienintelis teisės aktas, kuriame įtvirtintas Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas, yra Taisyklių 3 priedo 6 punktas. Įstatymo leidėjas nedelegavo teisės Taisyklėse nustatyti projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.).

30.5. Taisyklių 19.2 ir 24 punktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas pradedamas priimant sprendimą pradėti rengti projektą, projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra tik viena iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo stadijų. Projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra sprendimo pradėti rengti projektą pasekmė. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta nuostata, kad pasibaigus projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui netenka teisinės galios ir sprendimas rengti projektą. Jokiame teisės akte nėra įtvirtintos nuostatos, kad pagal galiojantį sprendimą rengti projektą projekto rengimo reikalavimai gali būti išduoti tik vieną kartą. Tai, kad teisės aktuose yra įtvirtintas tik projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas, galima vertinti kaip sąmoningą teisėkūros subjekto sprendimą išsaugoti sprendimo rengti projektą teisinę galią, vadinasi, ir įpareigojimo išduoti projekto rengimo reikalavimus teisinę galią.

30.6. Teismas jokiomis teisės normomis nepagrindė išvados, kad teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės išduoti naujus projekto rengimo reikalavimus pasibaigus anksčiau išduotųjų galiojimo terminui. Projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra atsakovo pareiga, nulemta sprendimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimo ir galiojimo. Negalima tokia situacija, kai yra priimtas sprendimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o projekto reikalavimai neišduoti. Tokia situacija gali būti vertinama, kaip viešojo administravimo subjekto funkcijų nevykdymas. Projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra viena iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo stadijų, bet ne sąlyga pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.. Administracijos Sprendimu nutraukta Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra, nors Įsakymas galioja iki šios dienos. Teismas neįvertino, kad naujų Projekto rengimo reikalavimų išdavimas, kaip viena iš Projekto rengimo stadijų, būtų įgyvendinama tik, jeigu būtų vykdomas Įsakymas. Sprendimu toks vykdymas yra nutrauktas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal Taisyklių 24 punkto reikalavimus nėra reikalingas atskiras kreipimasis dėl projekto rengimo reikalavimų išdavimo. Atsakovo pareigą išduoti reikalavimus lemia sprendimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

30.7. Teismas neįvertino, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus gali būti reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

30.8. Teismas, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti iš naujo inicijuojamas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, savo išvados nepagrindė jokiomis teisės normomis.

30.9. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, neanalizavo skundo teiginių dėl to, kad Įsakymas rengti Projektą yra galiojantis, todėl atsakovas negalėjo priimti Sprendimo, kuris užkerta kelią vykdyti Įsakymą. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, vėl neanalizavo aplinkybių Taisyklių 24 punkte įtvirtintos procedūros priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą kontekste.

30.10. Teismas neišnagrinėjo skunde nurodytų motyvų, priimtą sprendimą grindė tik atsakovo išsakytais argumentais, išsamiai nepatikrino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir neatsakė į esminius skundo argumentus, nesilaikydamas privalomų apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų. Netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas ir formalus teisės aktų nuostatų aiškinimas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

32.2. Pareiškėjos skundo dalykas buvo Sprendimo teisėtumas ir įpareigojimas rengti Projektą Įsakymo pagrindu, t. y. skundo dalyku nebuvo nei Projekto rengimo reikalavimų teisėtumas, nei jų galiojimo terminas. Skundo pagrindu pareiškėja nebuvo nurodžiusi absoliučiai jokių argumentų, susijusių su Projekto rengimo reikalavimų terminu, jo skaičiavimu ar tariamu termino nepasibaigimu. Minėtų aspektų pareiškėjai nekvestionavus tinkamai ir laiku – suformuluojant skundo dalyką ir pagrindą, teismas nurodytais aspektais negalėjo ir neturėjo pasisakyti, kadangi ginčo dėl to, jog Projekto rengimo reikalavimų terminas pasibaigęs, byloje nebuvo. Keisti (pildyti) skundo pagrindą naujais argumentais ir jų pagrindu kvestionuoti teismo priimto sprendimo teisėtumą yra neleistina, toks elgesys prieštarauja administracinio proceso principams, apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslams.

32.4. Naujų Projekto rengimo reikalavimų išdavimo klausimas nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl naujų Projekto rengimo reikalavimų išdavimo, taip pat ir Sprendime, kuris yra informacinio pobūdžio raštas, jokie sprendimai dėl naujų Projekto rengimo reikalavimų (ne)išdavimo nebuvo priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Bylos esminis dalykas – atsakovo Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. A51-101656/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (Sprendimas) pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja N. K. skunde taip pat yra suformulavusi reikalavimą įpareigoti Administraciją toliau rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 30-769 (Įsakymas).

34. Byloje nustatyta, kad buvęs Žemės sklypo bendraturtis V. V. 2013 m. spalio 16 d. pateikė Administracijai prašymą leisti pradėti rengti apie 1 240 kv. m ploto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 300 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima formuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Administracijos direktorius Įsakymu leido pradėti rengti apie 1 240 kv. m ploto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 300 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima formuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. birželio 30 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus, o Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. rugpjūčio 5 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-344/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – Projekto rengimo reikalavimai) ir schemą. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. kovo 3 d. raštu pareiškėjos sūnų (tuometinis Žemės sklypo bendraturtis) informavo apie galimybę išsipirkti įsiterpusio žemės sklypo dalį rinkos kaina. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. sausio 28 d. raštu pareiškėją informavo, kad Projekto rengimas yra stabdomas, kol Žemės sklypas yra ginčo objektas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe (Žemės sklypu) tvarkos nustatymo.

35. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo baigėsi Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. spalio 19 d. nutartimi (bylos Nr. 2-4213-989/2018) patvirtinus taikos sutartį, sudarytą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp L. C., A. Š., R. Š., N. K., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT Vilniaus miesto skyriaus. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenyse nurodyta, kad nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo Administracija.

36. Pareiškėja 2020 m. birželio 9 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti informaciją apie galimybę tęsti Projekto rengimo procedūras. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje keitėsi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių sistema, parengtas teritorijos techninis projektas, pasikeitė gatvės parametrai pagal atitinkamas kategorijas, darbiniame Vyriausiojo miesto architektūros skyriaus posėdyje nuspręsta nepritarti Projekto rengimui, tačiau formuoti laisvos valstybinės žemės sklypą viešajai erdvei – intensyviam naudojimui įrengiamiems želdynams. Sprendimas grindžiamas tuo, kad buvo kreiptasi į savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“ dėl gatvės raudonųjų linijų patikslinimo pagal parengtą techninį projektą ir buvo patikslintos gatvės raudonosios linijos, atsižvelgiant į statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Sprendime nurodyta, kad buvo svarstytas klausimas dėl Projekto rengimo, kurio tikslas – sujungti įsitepusį apie 260 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu Žemės sklypu. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. spalio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad turėtų būti iš naujo inicijuojamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, sprendimas dėl jo bus priimtas teisės aktų nustatyta tvarka.

37. Šioje byloje pareiškėja, prašydama panaikinti Sprendimą, skunde nurodė, jog teisės aktai nesuteikia Administracijos padaliniui iš naujo pritarti / nepritarti Projekto rengimui, kai yra priimtas Įsakymas, kuriuo nuspręsta rengti Projektą; Administracija Sprendime neatskleidė, kaip teritorijoje keitėsi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių sistema ir kokią tai turėjo įtaką Įsakymo įgyvendinimui; jai nuo 2014 m. balandžio 10 d. buvo suformuotas teisėtas lūkestis įsigyti priklausančią dalį laisvo valstybino fondo žemės sklypo; teisės aktai nesuteikė Administracijai teisės stabdyti Projekto rengimo dėl to, kad vyksta byla dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo.

38. Atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus (skundo dalykas) ir skunde nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose, kuriais buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjos skundo nagrinėjimo administraciniame teisme ir dėl byloje jau priimto sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjos skundo reikalavimai, pagrįstumo ir teisėtumo, nurodė, jog Sprendimas sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes, nes juo buvo nutraukta Projekto rengimo administracinė procedūra, todėl Sprendimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu; byloje būtina išnagrinėti pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su tuo, kad galiojant Įsakymui, atsakovas negalėjo priimti tokio Sprendimo, kuris užkirstų kelią Įsakymo vykdymui; įvertinti aplinkybes, dėl kurių buvo sustabdytos Projekto rengimo procedūros, išanalizuoti faktines bylos aplinkybes Taisyklėse įtvirtintos procedūros priėmus sprendimą pradėti rengti projektą kontekste (Taisyklių 24 p.) bei pareiškėjos argumentus dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo (žr. 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-492/2020; 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-463/2022).

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjos inicijuoto ginčo, kurio nagrinėjimo ribos apibrėžtos skunde bei nurodytos šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje (ABTĮ 148 str. 2 d.) ir nevertino Sprendime nurodytų aplinkybių, dėl kurių nuspręsta nutraukti Projekto rengimo administracinę procedūrą, pradėtą Įsakymo pagrindu dėl to, kad pasikeitus situacijai nutarta formuoti Laisvos valstybinės žemės sklypą viešajai erdvei (išskyrus išnagrinėtą ir įvertintą aplinkybę dėl Projekto rengimo procedūros sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo). Šioje byloje ginčijamo Sprendimo turinys suponuoja išvadą, kad Projekto rengimas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą su Žemės sklypu (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.), yra negalimas, nes įsiterpusiame valstybinės žemės sklype bus įrengiami želdynai.

44. Įvertinus Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, nesusijusias su ginčo esme, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimu iš esmės nustatyta, kad Projektas negali būti rengiamas tik dėl to, jog prie Žemės sklypo negali būti prijungiamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, nes jame nuspręsta įrengti želdynus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šis Sprendimas, kuriame nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti prijungiamas prie Žemės sklypo (nėra laisva valstybinė žemė), yra pagrįstas ir teisėtas, tuo pačiu nurodė ir tai, kad pareiškėja, pageidaudama įsigyti valstybinę žemę greta Žemės sklypo, turėtų Taisyklių nustatyta tvarka inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą iš naujo, kad pareiškėja ignoravo pateikiamą informaciją, jog Projekto rengimas turi būti inicijuojamas iš naujo.

45. Nagrinėjamu atveju Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jis priimtas neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nenurodžius motyvuotų argumentų dėl Projekto procedūros tęsimo / nutraukimo.

46. Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012; kt.). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015; kt.). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015; kt.). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015; kt.).

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

48. Kaip jau minėta, atsakovas tiek atsiliepime į skundą, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo motyvus, dėl kurių negali būti rengiamas Projektas pagal Įsakymą, negali būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas rengti Projektą, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad motyvai, ar pareiškėjo prašymas tenkinamas, ar netenkinamas, privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).

49. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nepateikęs pareiškėjai konkrečių Sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, motyvų, apribojo pareiškėjos teises į teisminę gynybą (ginčui persikėlus į teismą, atėmė galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, daro išvadą, panaikinus Sprendimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl galimybės tęsti Projekto rengimo procedūrą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. Apibendrindama pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies – panaikinamas atsakovo Sprendimas ir atsakovas įpareigojamas pareiškėjos prašymą dėl galimybės tęsti Projekto rengimo procedūrą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą toliau rengti Projektą laikytinas išvestiniu reikalavimu, todėl panaikinus pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl galimybės tęsti Projekto rengimo procedūrą, šis reikalavimas netenkinamas.

52. Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje pareiškėjos pateiktų dokumentų nustatyta, kad ji advokatei už teisinę pagalbą, suteiktą pirmosios instancijos teisme, iš viso sumokėjo 1 700 Eur (600 Eur už skundo parengimą; 350 Eur už atskirųjų skundų parengimą; 750 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teisme), taip pat sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundą, o apeliacinės instancijos teisme advokatei už teisinę pagalbą iš viso sumokėjo 1 240 Eur (640 Eur apeliacinio skundo parengimą ir 600 Eur už apeliacinio skundo rengimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-157-463/2022), sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį už du apeliacinius skundus.

53. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

54. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

55. Kaip jau minėta, pareiškėja už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį ir už du apeliacinius skundus po 23 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja tiek skundą, tiek apeliacinius skundus teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir po 11,25 Eur žyminio mokesčio už du apeliacinius skundus, todėl panaikinus Sprendimą pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 45 Eur žyminio mokesčio suma (22,50 Eur + 11,25 Eur + 11,25 Eur), o permokėta žyminio mokesčio suma (24 Eur) grąžintina pareiškėjai. Šiuo aspektu primintina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

56. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų advokatės atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

57. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

58. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už skundo parengimą maksimalus užmokestis – 2,5 (8.2 p.); už teismo posėdžio valandą maksimalus užmokestis – 0,1 (8.20 p.); teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 p.); už atskirojo skundo parengimą – 0,4 (8.15); už apeliacinio skundo parengimą, jei advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (8.10 p.).

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos sumokėtą 600 Eur sumą už skundo parengimą, 640 Eur apeliacinio skundo parengimą ir 600 Eur už apeliacinio skundo rengimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-157-463/2022, 750 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose 2021 m. vasario 9 d. (posėdis truko 30 min.), 2021 m. kovo 16 d. (posėdis truko 11 min.), 2022 m. rugsėjo 26 d. (posėdis truko 47 min.) ir reikalingą advokatei laiką pasiruošti teismo posėdžiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017; 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-161-756/2018; kt.), daro išvadą, kad minėtos pareiškėjos sumokėtos sumos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra protingos ir pagrįstos.

60. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 350 Eur už atskirųjų skundų parengimą. Pagal bylos duomenis pareiškėja teikė atskiruosius dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo priimtas nagrinėti jos skundas ir patikslintas skundas. Nagrinėjant atskiruosius skundus atsakovas nedalyvavo, nes nebuvo iškelta byla, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas nėra atsakingas už šias patirtas pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjai iš atsakovo priteisia 2 000 Eur už atstovės suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

62. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjai iš atsakovo iš viso priteistina 2 045 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos N. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. A51-101656/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos N. K. prašymą dėl galimybės tęsti žemės sklypo (adresas – (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.

Priteisti pareiškėjai N. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 045 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Grąžinti pareiškėjai N. K. žyminio mokesčio permoką – 24 Eur (dvidešimt keturis eurus).

Sprendimas neskundžiamas.