Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Š. ir A. Š., V. V. ir A. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja N. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. A51-15352/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) leisti toliau rengti, viešinti ir derinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Pertvarkymo projektas, Projektas) pagal Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 30-769 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2.1. Pareiškėja nuosavybės teise valdo 282/940 dalis 0,0940 ha Žemės sklypo, greta kurio yra apie 260 m² laisvos valstybinės žemės. Įsakymu buvo leista pradėti rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 300 m² valstybinės žemės plotą su Žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima formuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Atsakovas Žemės sklypo bendraturčius informavo, kad turės teisę pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą ir pareiškėja 2016 m. kovo 9 d. prašymu (registruotas 2016 m. kovo 23 d.) išreiškė pageidavimą įsigyti šio žemės sklypo dalį.

2.2. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. A51-101656/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) atsakovas nutarė nepritarti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimui, tačiau laisvos valstybinės žemės sklypą formuoti viešajai erdvei – intensyviam naudojimui įrengiamiems želdiniams. Dėl Sprendimo Nr. 1 teisėtumo pareiškėja kreipėsi į teismą: Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. VAAT 2022 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė; LVAT 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4073-520/2022 (toliau – ir LVAT sprendimas) pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: VAAT 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikintas Sprendimas Nr. 1 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl galimybės tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.

2.3. Sprendime nurodyta, kad tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo, nes vykstant teisminiams ginčams Pertvarkymo projekto rengimas buvo sustabdytas, be to, Pertvarkymo projekto iniciatorius perleido nuosavybės teises kitiems fiziniams asmenims ir yra pasibaigęs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo 2014 m. rugsėjo 5 d. reikalavimų Nr. A648-344/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – Projekto rengimo reikalavimai, Reikalavimai) galiojimo terminas.

2.4. Pareiškėjos vertinimu, sustabdžius Pertvarkymo projekto rengimą, buvo sustabdytas ir Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas. Priėmus sprendimą sustabdyti Pertvarkymo projekto rengimą, turėjo būti priimtas ir sprendimas atnaujinti Pertvarkymo projekto rengimą. Tokio sprendimo nėra, manytina, kad Pertvarkymo projekto rengimas iki šiol yra sustabdytas Administracijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. A51-7243/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Raštas Nr. 1) pagrindu, t. y. sustabdytas ir Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas.

2.5. Pareiškėja dėl Pertvarkymo projekto rengimo kreipėsi į atsakovą 2020 m. birželio 9 d., Sprendimas Nr. 1 priimtas Projekto rengimo reikalavimų galiojimo metu. Prasidėjus teisminiam procesui dėl Sprendimo Nr. 1 teisėtumo, atsiliepime atsakovas įrodinėjo, kad Pertvarkymo projekto rengimas negali būti tęsiamas, nes pasibaigė Projekto rengimo reikalavimai (nors Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas remiantis kitais motyvais). Sprendime atsakovas laikosi kitos pozicijos – 2020 m. birželio 9 d. kreipimosi metu Projekto rengimo reikalavimai galiojo, tačiau Pertvarkymo projekto rengimas negali būti tęsiamas, nes pasibaigė Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas.

2.6. Atsakovas neteisėtai atsisakė tęsti Pertvarkymo projekto rengimo, derinimo ir viešinimo procedūras, o dėl neteisėtų veiksmų atsiradusios pasekmės (pasibaigęs Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas) negali būti perkeltos pareiškėjai. Be to, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino pasibaigimas nelemia sprendimo rengti Pertvarkymo projektą negaliojimo ir neužkerta kelio spręsti dėl naujų Projekto rengimo reikalavimų išdavimo. Sprendime išreikšta pozicija, kad reikia iš naujo kreiptis dėl naujo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo yra neteisėta, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.1. Įsakymu leista pradėti rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą ir buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai bei preliminari žemės sklypo schema. Projekto rengimo reikalavimu? 7 punkte buvo nurodyta, kad reikalavimai galioja viso Pertvarkymo projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja aktams, teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Sprendimo Nr. 1 priėmimo metu ir šiuo metu Projekto rengimo reikalavimai nebegaliojo ir negalioja. Raštas Nr. 1 yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, nelaikytinas administraciniu sprendimu bei neturi įtakos Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui. Įsakymo priėmimo ir Reikalavimų parengimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės pratęsti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą, todėl tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo.

4.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktu išaiškinimu, pasibaigus Projekto rengimo reikalavimu? galiojimo terminui, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, tvarka turėtų būti iš naujo inicijuojamas Pertvarkymo projekto rengimas. Pasibaigus Projekto rengimo reikalavimu? galiojimo terminui, turi būti iš naujo įvertinami Pertvarkymo projektui priskirtai teritorijai taikomi tesės aktu? ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentu? ar kitu? žemės valdos projektu? reikalavimai. Administracijos 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-37922/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ (toliau – Raštas Nr. 2) pareiškėjai buvo pasiūlyta iš naujo inicijuoti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą. Administracija analogiškos pozicijos laikosi Sprendime, kuriame taip pat teikiamas siūlymas pateikti prašymą dėl Pertvarkymo projekto organizavimo.

4.3. Žemės sklypo Pertvarkymo projekto iniciatorius neatliko kitų Taisyklėse numatytų veiksmų, ir Pertvarkymo projektas per Reikalavimų galiojimo terminą nebuvo parengtas, todėl terminui pasibaigus negali būti atliekamos jo derinimo, viešinimo bei kitos Taisyklėse numatytos procedūros. Be to, Pertvarkymo projekto iniciatoriui perleidus Žemės sklypo nuosavybės teises kitiems fiziniams asmenims, neliko subjekto, turinčio teisę atlikti Taisyklėse numatytų Pertvarkymo projekto iniciatoriaus veiksmų. Pareiškėja negali būti laikoma šio projekto iniciatore bei atlikti projekto iniciatoriui Taisyklių nustatyta tvarka priklausančių veiksmų.

4.4. Sprendimu nebuvo atsisakyta išduoti Projekto rengimo reikalavimus, o tik pasiūlyta iš naujo inicijuoti Pertvarkymo projekto rengimą, tam, kad būtų galima įvertinti ar situacija dėl įsiterpusio žemės sklypo nagrinėjamoje teritorijoje nėra pasikeitusi. Panaikinus Sprendimą pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nepasikeistu?, atitinkamai ir teismo sprendimas panaikinti Sprendimą pareiškėjos interesu? nagrinėjamu atveju neįgyvendintų.

5. Tretieji suinteresuotieji asmenys R. Š. ir A. Š., bei V. V. ir A. V. atsiliepimų į pareiškėjos skundą, nepateikė.

II.

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7.1. Įsakymu leista pradėti rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Išduoti Projekto rengimo reikalavimai, galiojantys viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, be ne ilgiau kaip 5 metus.

7.2. Pareiškėja 2015 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. RK-1407 įgijo nuosavybės teisę į 282/940 Žemės sklypo dalį. Raštu pareiškėja, V. V. ir L. C. informuoti, kad Įsakymu leista pradėti rengti Pertvarkymo projektą, o teisę išsipirkti laisvos valstybinės žemės plotą turi visi besiribojančio sklypo bendraturčiai, kurie valią pirkti žemės sklypo dalį gali pareikšti raštu, pateikdami prašymą, tokiu būdu tapdami Projekto rengimo iniciatoriais. Raštu nurodoma, kad Žemės sklypas yra teisinio ginčo objektas, todėl vykstant teisminiam procesui Pertvarkymo projektas yra stabdomas ir nebus derinamas. Be to, prašoma suinteresuotus asmenis informuoti Miesto plėtros departamentą apie teismo proceso pabaigą, kad būtų tęsiamos Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo bei derinimo procedūros.

7.3. Pareiškėja Administracijai pateikė 2016 m. kovo 9 d. prašymą (2016-03-27 reg. Nr. A50-9933/16) leisti įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Žemės sklypu.

7.4. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-4213-989/2018) pagal ieškovo L. C. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. Š., R. Š. ir pareiškėjai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Administracijai, civilinė byla nutraukta ir patvirtinta taikos sutartis, kuria susitarta dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.).

7.5. Administracija, vykdydama LVAT sprendimą iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. prašymą dėl galimybės tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto procedūra ir Sprendimu pareiškėją informavo, kad: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi baigus civilinę byla Nr. 2-4213-989/2018, Projekto rengimo reikalavimai dar galiojo, tačiau Administracijai nebuvo pateiktas Žemės sklypo Pertvarkymo projektas. Pertvarkymo projekto iniciatorius 2018 m. sausio 26 d. perleido nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį kitiems fiziniams asmenims, t. y. neliko subjekto, turinčio teisę Įsakymo pagrindu atlikti Taisyklėse numatytų Pertvarkymo projekto iniciatoriaus veiksmų; 2) pareiškėja neiniciavo Žemės sklypo Pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, rengimo organizavimo, todėl negali būti laikoma šio projekto iniciatore bei atlikti projekto iniciatoriui Taisyklių nustatyta tvarka priklausančių veiksmų; 3) Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas yra pasibaigęs (2019 m. balandžio 10 d. – ne ilgiau kaip 5 metai nuo Įsakymo priėmimo, t. y. 2014 m. balandžio 10 d)., be to, Įsakymo priėmimo metu ir Projekto rengimo reikalavimų parengimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės pratęsti ir / ar atnaujinti Pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą, todėl tęsti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo; 4) Raštu Nr. 2 buvo pasiūlyta iš naujo inicijuoti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą tam, kad būtų galima įvertinti, ar situacija dėl įsiterpusio žemės sklypo nagrinėjamoje teritorijoje nėra pasikeitusi, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo. Prašymas dėl Pertvarkymo projekto organizavimo gali būti pateiktas užpildant elektroninę prašymo formą ŽPDRIS, arba pateikiamas asmeniškai Administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, arba atsiunčiamas paštu.

8. Teismas nurodė, kad aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ), kurio nuostatų įgyvendinimui aktuali TPĮ 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo (2017 m. birželio 8 d. Nr. XIII-427) 3 straipsnio 2 dalis, nurodanti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3D-395/D1-187 „Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Pakeitimo įsakymas) pakeistos Taisyklių nuostatos, be kita ko, papildant Taisykles 26¹ punktu, kuriame numatyta galimybė pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimą. Atsižvelgdamas į tai teismas nurodė, kad iki Pakeitimo įsakymu patvirtintų Taisyklių pakeitimų, Taisyklėse nebuvo numatytos galimybės pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą ir atitinkamai tęsti procedūras – rengti Pertvarkymo projektą. Pakeitimo įsakymo 2.1 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įsakymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, gali būti baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki Pakeitimo įsakymo įsigaliojimo galiojusias Taisyklių nuostata.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog priėmus Įsakymą ir išdavus Projekto rengimo reikalavimus, Pertvarkymo projektas nebuvo pradėtas rengti per Projekto rengimo reikalavimuose nurodytą 5 metų laikotarpį, t. y. nebuvo sudaryta projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartis su pasirinktu projekto rengėju ir pradėtas rengti (parengtas) Pertvarkymo projektas kaip nurodyta Projekto rengimo reikalavimuose. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendime nurodytu argumentu, kad pareiškėja, norėdama rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą, turi pateikti naują prašymą, kadangi nebegalioja Projekto rengimo reikalavimai. Taisyklėse (2020 m. birželio 9 d. prašymo pateikimo metu) nebuvo numatytos galimybės pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą ir atitinkamai tęsti procedūras – pradėti rengti Pertvarkymo projektą.

10. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 13 punktu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja 2016 m. kovo 9 d. prašymu (2016-03-27 reg. Nr. A50-9933/16) išreiškė valią įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Žemės sklypu, sprendė, kad ji laikytina Pertvarkymo projekto iniciatore. Rašte Nr. 1 taip pat nurodyta, kad asmenys išreiškę valią įsigyti įsiterpusią laisvos žemės dalį, tampa projekto rengimo iniciatoriais, todėl teismas nesutiko su Sprendime nurodyta atsakovo pozicija, kad Pertvarkymo projekto iniciatoriui 2018 m. sausio 26 d. perleidus nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, neliko subjekto Įsakymo pagrindu atlikti Taisyklėse numatytų pertvarkymo projekto iniciatoriaus veiksmų.

11. Teismas pažymėjo, kad asmuo, norintis įsigyti įsiterpusią laisvos žemės dalį, be kita ko, turintis tokią teisę, turi būti aktyvus ir domėtis atliekamomis procedūromis, t. y. laikytis normalių atidumo ir rūpestingumo standartų įgyvendinant savo teises. Teismas vertino, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei aktyvi, kadangi žinodama apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4213-989/2018 (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.) baigtą teismo procesą dėl Žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, per protingą terminą nesikreipė į Administraciją dėl galimybės tęsti Pertvarkymo projekto procedūras. Juolab, pareiškėja neinformavo Administracijos atsakingo Miesto plėtros departamento apie civilinės bylos baigtį kaip buvo nurodyta 2016 m. sausio 28 d. rašte Nr. A51-7243/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ tam, kad būtų tęsiamos Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo bei derinimo procedūros. Pareiškėja tik 2020 m. birželio 6 d. (beveik po dviejų metų) pateikė prašymą Administracijai dėl Pertvarkymo projekto procedūrų tęstinumo. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjos pasyvumas ir nerūpestingas bei neatidus elgesys nulėmė, jog ji laiku nepasinaudojo galimybe per Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą pradėti rengti Pertvarkymo projektą.

12. Pareiškėjos poziciją, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui tolesnis Pertvarkymo projekto rengimas prieštarautų Taisyklių nuostatoms, teismas vertino kaip gynybinę. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Administracija savo veiksmais arba neveikimu būtų vilkinusi procesus, susijusius Pertvarkymo projekto rengimu. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad išdavus Projekto rengimo reikalavimus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4213-989/2018 baigtus teismo procesą, Pertvarkymo projekto iniciatoriai nesudarė rašytinės Pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties su pasirinktu Pertvarkymo projekto rengėju. Pareiškėja savo elgesiu nebuvo pakankamai apdairi, aktyvi bei rūpestingas ir neatliko veiksmų – nesudarė rašytinės Pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties su pasirinktu Pertvarkymo projekto rengėju, be to, iki Pakeitimo įsakymu patvirtintų Taisyklių pakeitimų (2020 m. birželio 9 d. prašymo pateikimo metu) nebuvo numatytos galimybės pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą ir atitinkamai tęsti procedūras – pradėti rengti Pertvarkymo projektą.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę jos taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Nepradėjus rengti Žemės sklypo pertvarkymo projekto, be kita ko, pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, pagrįstai pareiškėjai pasiūlyta iš naujo inicijuoti Žemės sklypo Pertvarkymo projekto rengimą tam, kad būtų įvertinta, ar situacija nagrinėjamoje teritorijoje dėl laisvos valstybinės žemės, nėra pasikeitusi.

14. Teismo vertinimu, nebuvo ir negalėjo būti pažeisti pareiškėjos lūkesčiai tikėtis Įsakymo pagrindu ir pradėti rengti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą per neapibrėžtą laiko tarpą. Įsakymo pagrindu atsiranda galimybė per protingą terminą atlikti atitinkamus veiksmus, būtinus minėto įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo procedūrai. Pareiškėjai Įsakymu neatsirado neginčijama ir neatšaukiama teisė į minėtą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės ploto įgijimą, kadangi pareiškėja, siekdama realizuoti savo teisę įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir aktyvi.

15. Teismo vertinimu, nors iš Sprendimo turinio galima suprasti, kad Administracija pareiškėjos nelaikė Pertvarkymo projekto iniciatoriumi, kas prieštarautų Taisyklių 27 punkto nuostatoms, tačiau nagrinėjamoje situacijoje vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tai laikytina neesminiu trūkumu, kadangi neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, t. y. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad per Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą Pertvarkymo projektas nebuvo pradėtas rengti (nebuvo parengtas), todėl pareiškėjai pagrįstai siūloma pateikti naują prašymą inicijuoti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą skunde nurodytais motyvais ir argumentais. Teismas pažymėjo, kad nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjos reikalavimo – įpareigoti Administraciją leisti toliau rengti, viešinti ir derinti Žemės sklypo Pertvarkymo projektą pagal Įsakymą, todėl pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

17. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Nėra aišku, kokias argumentais remdamasis teismas konstatavo, kad Projekto rengimo reikalavimai galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. Teismas nevertino skundo argumentų dėl Projekto rengimo reikalavimų galiojimo sustabdymo ir jo įtakos termino eigai. Pareiškėjos vertinimu, Projekto rengimo sustabdymas sustabdė ir Projekto rengimo reikalavimų termino eigą.

17.2. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-157-463/2022 pateiktais išaiškinimais (nutarties 35 p.) ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė apeliacinės instancijos teismo įpareigojimo išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių buvo sustabdytos Projekto rengimo procedūros ir tokio sustabdymo teisines pasekmes.

17.3. Atsakovas pripažįsta, kad pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui buvo pateiktas prašymas tęsti Projekto rengimą, tačiau iki šiol nėra priimtas sprendimas atnaujinti Projekto rengimą ir nei vienas suinteresuotas asmuo nėra informuotas, kad galimas tolesnis Projekto rengimas.

17.4. Vertinant, kad Projekto rengimo sustabdymas baigėsi įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, t. y. 2018 m. spalio 27 d., darytina išvada, kad Projekto rengimo reikalavimai galiojo iki 2022 m. balandžio 27 d. Dėl Projekto rengimo tęsimo buvo kreiptasi 2020 m. birželio 9 d., o pirmas ginčijamas administracinis aktas priimtas 2020 m. rugpjūčio 13 d., t. y. Projekto rengimo reikalavimų galiojimo metu.

17.5. Pagal Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą Projekto rengimo reikalavimų išdavimas yra tik viena iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo stadijų, bet ne sąlyga pradėti rengti Projektą. Taisyklėse nėra įtvirtinta, kad pasibaigus Projektų rengimo reikalavimų galiojimo terminui, netenka galios pats sprendimas pradėti rengti projektą. Šiuo metu galiojančių Taisyklių 26¹ punkto 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad projektų rengimo reikalavimų galiojimo termino pasibaigimas nelemia sprendimo rengti projektą negaliojimo ir neužkerta kelio spręsti dėl naujų projekto rengimo reikalavimų išdavimo.

17.6. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl Projekto rengimo reikalavimų galiojimo padaryta ignoruojant Įsakymo teisinę galią ir reikšmę.

17.7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pagal Taisyklių 24 punktą nereikia atskiro kreipimosi dėl Projekto rengimo reikalavimų išdavimo. Atsakovo pareiga išduoti Projekto rengimo reikalavimus kyla iš galiojančio Įsakymo pradėti rengti Projektą.

17.8. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokius pareiškėja turėjo atlikti veiksmus įsiteisėjus 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai, kai atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl Projekto rengimo procedūrų atnaujinimo.

17.9. Teismo išvada, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Ginčas dėl teisės toliau rengti, viešinti ir derinti Projektą pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėtas trečią kartą, dar 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas yra pasibaigęs, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4073-520/2022 panaikino šį sprendimą. Ginčijamame teismo sprendime ir vėl kartojami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo argumentai.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktu išaiškinimu, pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, Projekto rengimas turi būti inicijuojamas iš naujo. Pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui turi būti iš naujo įvertinami Projektui priskirtai teritorijai taikomi teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ar kitų žemės valdos projektų reikalavimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-37922/21(2.14.2.12E-ŽEM) pareiškėjai siūlė iš naujo inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo.

19.2. Pareiškėja, kaip projekto iniciatorė (asmuo išreiškęs valią įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Žemės sklypu), įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-4213-989/2018 ir per Projekto rengimo reikalavimų galiojimo laikotarpį (iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.) neatliko Taisyklėse nurodytų veiksmų, t. y. sudaryti rašytinę Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su pasirinktu Projekto rengėju (Taisyklių 27 punktas). Pareiškėja nepaneigė, kad žinodama apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4213989/2018 baigtą teismo procesą dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, per protingą terminą nesikreipė į Administraciją dėl galimybės tęsti Projekto procedūras. Pareiškėja tik 2020 m. birželio 6 d. (beveik po dvejų metų) pateikė prašymą Administracijai dėl Projekto procedūrų tęsimo.

19.3. Įsakymo priėmimo ir Projekto rengimo reikalavimų parengimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino, todėl akivaizdu, kad tęsti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Administracija neturėjo teisinio pagrindo.

19.4. Ši byla nėra iš naujo nagrinėjama administracinio teismo, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, nebuvo saistomas ankstesnių sprendimų, priimtų bylose tarp pareiškėjos ir atsakovo.

19.5. Atsakovo vertinimu, teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų ir kodėl jie atmetami, todėl teismas negali būti laikomas pažeidusiu pareigą motyvuoti teismo sprendimą.

V.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2023 m. sausio 25 d. Sprendimo, kuriuo Administracija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4073-520/2022, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja N. K. skunde taip pat yra suformulavusi reikalavimą įpareigoti Administraciją leisti toliau rengti, viešinti ir derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 30-769.

21. Byloje nustatyta, kad buvęs Žemės sklypo bendraturtis V. V. 2013 m. spalio 16 d. pateikė Administracijai prašymą leisti pradėti rengti apie 1 240 kv. m ploto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 300 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima formuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Administracijos direktorius Įsakymu leido pradėti rengti apie 1 240 kv. m ploto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį apie 300 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima formuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. birželio 30 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus, o Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. rugpjūčio 5 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-344/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – Projekto rengimo reikalavimai) ir schemą. Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas buvo nustatytas ne ilgiau kaip penkiems metams. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. kovo 3 d. raštu pareiškėjos sūnų (tuometinis Žemės sklypo bendraturtis) informavo apie galimybę išsipirkti įsiterpusio žemės sklypo dalį rinkos kaina. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. sausio 28 d. raštu pareiškėją informavo, kad Projekto rengimas yra stabdomas, kol Žemės sklypas yra ginčo objektas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe (Žemės sklypu) tvarkos nustatymo.

22. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo baigėsi Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. spalio 19 d. nutartimi (bylos Nr. 2-4213-989/2018) patvirtinus taikos sutartį, sudarytą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp L. C., A. Š., R. Š., N. K., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT Vilniaus miesto skyriaus. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenyse nurodyta, kad nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.

23. Pareiškėja 2020 m. birželio 9 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti informaciją, kokio teisės akto pagrindu 2016 m. sausio 28 d. buvo sustabdytas Projekto rengimas; kodėl iki šios dienos Projekto rengimas nėra atnaujintas, nors civilinė byla užbaigta dar 2018 m. spalio 19 d.; jei projekto rengimas yra atnaujintas, kokia yra jo rengimo eiga ir, kodėl Žemės sklypo bendraturčiai nėra iki šiol informuoti apie galimybę išsipirkti laisvą valstybinio fondo žemę. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. A51-101656/20(2.14.2.12E-ŽEM), kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje keitėsi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių sistema, parengtas teritorijos techninis projektas, pasikeitė gatvės parametrai pagal atitinkamas kategorijas, darbiniame Vyriausiojo miesto architektūros skyriaus posėdyje nuspręsta nepritarti Projekto rengimui, tačiau formuoti laisvos valstybinės žemės sklypą viešajai erdvei – intensyviam naudojimui įrengiamiems želdynams. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. spalio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad turėtų būti iš naujo inicijuojamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, sprendimas dėl jo bus priimtas teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Pareiškėja Administracijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą skundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4073-520/2022 iš dalies patenkino pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos N. K. skundą tenkino iš dalies; panaikino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. A51-101656/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos N. K. prašymą dėl galimybės tęsti žemės sklypo (adresas – (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.

25. Apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje Nr. eA-4073-520/2022 konstatavo, kad Administracijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jis priimtas neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nenurodžius motyvuotų argumentų dėl Projekto procedūros tęsimo / nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sprendime nurodytas faktines aplinkybes, dėl kurių Projektas nebus rengiamas, nenurodė šio sprendimo priėmimo teisinio pagrindo, o atsiliepime į skundą ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo visiškai naujas aplinkybes, dėl kurių negali būti rengiamas Projektas ir pagrįstai sprendimu Projekto rengimo procedūra nutraukta (baigėsi Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas; pareiškėja nėra Projekto iniciatorė ir ji neturi teisės reikalauti, kad Administracija rengtų Projektą, nesant galiojančių privalomų Projekto rengimo reikalavimų ir nelikus Projekto iniciatoriaus). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovas, nepateikęs pareiškėjai konkrečių sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, motyvų, apribojo pareiškėjos teises į teisminę gynybą (ginčui persikėlus į teismą, atėmė galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą, todėl ginčijamą Administracijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. prašymą.

26. Atsakovas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. prašymą, priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo nurodė pareiškėjai Projekto sustabdymo faktinį ir teisinį pagrindus, konstatavo, kad Projekto iniciatorius V. V. neparengė Projekto per Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą, be to V. V. perleido savo nuosavybės teises į turėtą Žemės sklypo dalį, t. y. neliko Projekto iniciatoriaus, todėl nėra teisinio pagrindo tęsti Projekto rengimą. Nurodė, kad pareiškėjai Administracijos 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-37922/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ buvo pasiūlyta iš naujo inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėja pakartotinai informuota apie galimybę pateikti naują prašymą dėl žemėtvarkos planavimo dokumento rengimo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą konstatavęs, kad Sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nėra teisinio pagrindo tęsti Projekto rengimą, kadangi nebegalioja Projekto rengimo reikalavimai. Teismo vertinimu, pareiškėja, siekdama realizuoti savo teisę įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir aktyvi, ji laiku nepasinaudojo galimybe per Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą pradėti rengti Projektą, 2020 m. birželio 9 d. prašymo pateikimo metu Taisyklėse nebuvo numatytos galimybės pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą ir atitinkamai tęsti procedūras, todėl pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui pareiškėja turėtų iš naujo teikti prašymą inicijuoti Žemės sklypo Projektą. Teismas laikė nepagrįstu Sprendimo argumentą, kad V. V. perleidus savo nuosavybės teises į turėtą Žemės sklypo dalį neliko Projekto iniciatoriaus, taigi ir pagrindo toliau tęsti Projekto rengimą, nurodydamas, kad vadovaujantis Taisyklių 13 punktu pareiškėja, 2016 m. kovo 9 d. prašymu (2016-03-27 reg. Nr. A50-9933/16) išreiškusi valią įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Žemės sklypu, laikytina Projekto iniciatore, tačiau šį trūkumą teismas laikė neturinčiu esminės įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

28. Pareiškėja, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrindė išvados, jog Projekto rengimo reikalavimai galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kokią įtaką Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui turėjo Projekto sustabdymas dėl nagrinėtos civilinės bylos, nėra priimtas sprendimas dėl Projekto rengimo atnaujinimo pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui. Pareiškėjos vertinimu, Projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino pasibaigimas nelemia Įsakymo negaliojimo ir neužkerta kelio naujų Projekto rengimo reikalavimų išdavimui, o jų išdavimas yra Administracijos pareiga.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

30. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas yra pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. prašymas, kuriuo pareiškėja prašė suteikti informaciją apie Projekto sustabdymą, jo atnaujinimą ir atsakyti, kodėl Žemės sklypo bendraturčiai nėra informuoti apie galimybę išsipirkti laisvą valstybinio fondo žemę, t. y. pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, prašydama suteikti informaciją. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 45 punktą: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1. p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; (45.2. p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3. p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4. p.).

31. Nagrinėjamu atveju į pareiškėjos klausimą, kokio teisės akto pagrindu 2016 m. sausio 28 d. buvo sustabdytas Projekto rengimas, pareiškėjai buvo atsakyta paaiškinant, kad pagal Taisyklių 10 punktą negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai, todėl atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklypas iki 2018 m. spalio 19 d. buvo ginčo objektas civilinėje byloje Nr. 2-4213-989/2018 Administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. sausio 28 d. raštu pareiškėją informavo, kad Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros galėtų būti tęsiamos, kai bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Minėtu raštu savivaldybės administracija prašė suinteresuotų asmenų, jog jie informuotų Administracijos Miesto plėtros departamentą apie civilinės bylos baigtį, kad būtų tęsiamos Projekto rengimo procedūros.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 28 d. sprendimas dėl Projekto rengimo sustabdymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija Projekto sustabdymo pagrįstumo byloje nevertina. Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracija tinkamai atsakė pareiškėjai į klausimą dėl Projekto sustabdymo, atsakymą pagrįsdama faktinėmis aplinkybėmis ir teisės norma, t. y. Taisyklių 10 punktu, todėl ši Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

33. Pareiškėjos ginčijamame Sprendime taip pat nurodoma, kad pasibaigus civilinei bylai Administracijos Miesto plėtros departamentui nebuvo pateiktas derinti Projektas, Projekto iniciatorius neatliko tolesnių Taisyklėse numatytų veiksmų (Taisyklių 27 p.) ir neparengė Projekto per Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą. Administracija taip pat nurodo, kad V. V. 2018 m. sausio 26 d. perleidus nuosavybės teises į Žemės sklypą, neliko subjekto, turinčio teisę Įsakymo pagrindu atlikti Taisyklėse numatytų Projekto iniciatoriaus veiksmų.

34. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Taisyklių 13 punktu, konstatavo, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turintys organizatoriai ir subjektai (toliau – iniciatoriai), be kita ko, kaip nurodyta 13.5 papunktyje, yra asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2016 m. kovo 9 d. prašymu (2016 m. kovo 27 d. registracijos Nr. A50-9933/16) išreiškė valią įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Žemės sklypu, todėl yra laikytina Projekto iniciatore. Dėl šių priežasčių teismas nurodė nesutinkantis su Sprendime nurodyta atsakovo pozicija, kad Projekto iniciatoriui 2018 m. sausio 26 d. perleidus nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, neliko subjekto, turinčio teisę Įsakymo pagrindu atlikti Taisyklėse numatytus pertvarkymo projekto iniciatoriaus veiksmus.

35. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą padavė tik pareiškėja, kuriai ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra palanki, plačiau šiuo aspektu nepasisako.

36. Pareiškėja apeliaciniame skunde ginčija atsakovo ir teismo nustatytą aplinkybę, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. birželio 30 d. išduotų Projekto rengimo reikalavimų ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. rugpjūčio 5 d. išduotų Projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-344/14(2.14.2.12-MP8) galiojimo terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjos vertinimu, Projekto rengimo reikalavimų termino eiga buvo sustojusi tuo laiku, kai buvo nagrinėjama civilinė byla, todėl tuo metu, kai pareiškėja su 2020 m. birželio 9 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs.

37. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustatė, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

38. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. balandžio 4 d.) 24 punkte buvo nustatyta, kad, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į: savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (24.1. p.); Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.2. p.); kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.3. p.). Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos (25 p.). Jei reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius (26 p.). Organizatorius, kuris pats inicijuoja Projekto rengimą, ar kiti iniciatoriai pagal Projekto tikslus ir reikalavimus sudaro rašytinę Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su Projekto rengėju, nurodytu Taisyklių 15 punkte. Į ŽPDRIS įkeliama sutarties kopija ir užpildomi ŽPDRIS nurodyti sutarties metaduomenys (27 p.). Taisyklių 3 priede pateiktos Reikalavimų pavyzdinės formos 6 punkte įtvirtinta, kad projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip nurodomą projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 5 metai.

39. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu Projekto reikalavimų galiojimo termino eiga buvo sustojusi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad galimybė sustabdyti, nutraukti, pratęsti ar atnaujinti termino eigą turi būti tiesiogiai įtvirtinta teisės akte, kuris nustato atitinkamą terminą. Pažymėtina, kad Projekto rengimo reikalavimų galiojimo metu galiojusiose Taisyklių nuostatose nebuvo įtvirtinta Projekto rengimo reikalavimų termino sustabdymo galimybė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sustabdžius Projekto rengimą, buvo sustabdytas Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 3 priedo 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad projekto rengimo reikalavimai galioja ne ilgiau kaip nurodomą projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 5 metai, buvo įtvirtintas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, pasibaigė ir pareiškėjos teisė rengti Projektą išduotų Projekto rengimo reikalavimų pagrindu. Pareiškėjos 2020 m. birželio 9 d. prašymo pateikimo metu galiojusi Taisyklių redakcija nenumatė nei projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino pratęsimo nei jo atnaujinimo galimybės, todėl atsakovo Sprendimo argumentas, kurį patvirtino pirmosios instancijos teismas, kad nėra galimybės tęsti Projekto rengimą pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. birželio 30 d. išduotus Projekto rengimo reikalavimus ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. rugpjūčio 5 d. išduotus Projekto rengimo reikalavimus yra pagrįstas. Įvertinusi tai, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra galimybės tęsti Projekto rengimą (nesant galiojančių Projekto rengimo reikalavimų), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją leisti toliau rengti, viešinti ir derinti Projektą pagal Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 30-769 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kadangi būtina Projekto rengimo sąlyga yra projekto rengimo reikalavimai (Taisyklių 24 p.).

41. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 30-769, kuriuo nustatyta, kad pradedamas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, galiojimas teisės aktuose nėra imperatyviai susietas su Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminu. Nei Taisyklėse, nei pačiame Įsakyme nėra nurodyta, kad Įsakymas galioja, tol, kol galioja Projekto rengimo reikalavimai. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu Sprendimo argumentą, kurį patvirtino pirmosios instancijos teismas, kad pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui pareiškėja turi iš naujo inicijuoti Projekto rengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įsakymas yra galiojantis, todėl pareiškėja neturi iš naujo inicijuoti Projekto rengimo, bet turi teisę kreiptis į Administraciją su prašymu išduoti naujus Projekto rengimo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėja, Administracija neturi pareigos, nesant pareiškėjos valios savo iniciatyva išduoti naujus Projekto rengimo reikalavimus. Taisyklių 24 punktas, kuriuo remiasi pareiškėja ir kuriame nustatyta projekto rengimo reikalavimų išdavimo tvarka, nereglamentuoja projekto rengimo reikalavimų išdavimo tokiu atveju, kai Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminas yra pasibaigęs. Pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, tik pareiškėja, kaip Projekto iniciatorė, turi teisę apsispręsti, ar ji nori tęsti Projekto rengimą. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje pareiga kreiptis į Projekto organizatorių su prašymu pratęsti Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminą ar išduoti naujus Projekto rengimo reikalavimus nustatyta būtent projekto iniciatoriui (aktualios Taisyklių redakcijos 26¹punktas).

42. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai nurodoma iš naujo kreiptis į Administraciją su prašymu inicijuoti Projekto rengimą, yra nepagrįsta.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja turi iš naujo inicijuoti Žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, t. y. panaikinama Sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad pareiškėja nėra Projekto iniciatorė bei Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai nurodoma iš naujo teikti prašymą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo. Likusi Sprendimo dalis paliekama nepakeista.

44. Pareiškėja prašo teismo priteisti 850 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 980 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (730 Eur už skundo parengimą ir 250 už atstovavimą teisme).

45. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atstovės (advokatės) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, taip pat advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 7, 5, 8.2 ir 8.9, 8.19 punktų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, atsižvelgdama į patenkintų pareiškėjos reikalavimų dalį (25 proc.), daro išvadą, kad pareiškėjai N. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina bylinėjimosi išlaidų už suteiktas atstovavimo paslaugas suma, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (457,50 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos N. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. A51-15352/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ dalį, kuria nurodoma, kad pareiškėja nėra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatorė ir tą dalį, kuria pareiškėjai nurodoma pateikti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo.

Kitą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. A51-15352/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ dalį palikti nepakeistą.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti“.

Priteisti pareiškėjai N. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 457,50 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.