Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas R. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos vyriausiosios tyrėjos V. Š. 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-22847-2024 R. M. nubaustas 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2024 m. spalio 6 d. 14.30 val., Kauno miesto savivaldybėje, Kaune, (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir administracinės nuobaudos (baudos) ir administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo) neskirti arba skirti mažesnę nei sankcijoje nustatytoji minimali bauda ir skirti trumpesnį nei sankcijoje nustatytasis administracinio poveikio priemonės terminą.

3. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi R. M. skundas tenkintas iš dalies, Institucijos nutarimas pakeistas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir paskirtas R. M. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pateikto skundo argumentus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad R. M. nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad administracinį nusižengimą padarė dėl to, kad vyko aplankyti mamą ligoninėje. Taip pat, jam buvo nustatyta viena administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Todėl teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju R. M. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 mėnesių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Teismo įsitikinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

4. R. M. apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį ir administracinės nuobaudos (baudos) ir administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo) neskirti arba skirti mažesnę nei sankcijoje nustatytoji minimali bauda ir skirti trumpesnį nei nutartyje nustatytasis administracinio poveikio priemonės terminą.

4.1. Skunde nurodo, kad savo padarytą pažeidimą pripažįsta ir dėl jo labai gailisi, tačiau jam paskirta 800 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių yra per griežtos, neatitinkančios proporcingumo ir teisingumo principų. Nutartis priimta objektyviai neišnagrinėjus visų su konstatuotu pažeidimu susijusių aplinkybių, nevertinti apelianto pateikti paaiškinimai, todėl nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos neatsižvelgiant į jo individualią situaciją.

4.2. Skunde teigia, jog 2024 m. spalio 6 d. ėmė vairuoti transporto priemonę, ištiktas kritinės situacijos šeimoje – stipriai pablogėjo apelianto mamos sveikata, teko skubiai vykti į gydymo įstaigą Kaune. Sutinka, kad tuo metu nesilaikė nustatyto apribojimo nevairuoti transporto priemonių, tačiau tą sąlygojo būtinasis reikalingumas – pareiga pasirūpinti mirštančiu jam artimiausiu žmogumi. Apeliantas nurodo, jog neturi artimųjų, kurie būtų galėję pavėžėti, ir bijojo, kad vykdamas viešuoju transportu tiesiog nespės pamatyti mamos gyvos. Pažymi, kad jo gyvenamoji vieta yra Kėdainiuose, o mama gulėjo ligoninėje Kaune. Tiesiog neturėjo kito pasirinkimo elgtis kitaip, nes mama galėjo mirti bet kuriuo metu. Jo padarytas pažeidimas nesukėlė pavojaus eismo saugumui, jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), nesukėlė avarinių situacijų. Dėl jo padaryto administracinio nusižengimo kiti asmenys nenukentėjo, nebuvo padaryta žala turtui, todėl jis nelaikytinas pavojingu.

4.3. Skunde pažymi, kad jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo taikyti būtinąjį reikalingumą, yra įsitikinęs, kad jam, individualiai įvertinus visas aplinkybes, galėtų būti paskirta švelnesnė administracinė nuobauda ir švelnesnė administracinio poveikio priemonė. Nurodo, jog šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, negauna jokių išmokų, todėl negalėjimas vairuoti tokį ilgą laiko tarpą reikšmingai apribos jo galimybes įsidarbinti. Supranta, kad šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, dar nesusigrąžinęs teisės vairuoti po anksčiau padaryto nusižengimo, tačiau anksčiau jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl visiškai formalaus pažeidimo, padaryto dėl neatsargumo – buvo praėjęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, buvo išklausęs reikiamus vairuotojų mokymus, tačiau nebuvo užpildęs prašymo VĮ Regitrai, nes tiesiog sąžiningai klydo, manydamas, kad teisė vairuoti sugrąžinama automatiškai po mokymų išklausymo. Nustatytos tik lengvinančios aplinkybės, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl jam nepagrįstai nepaskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.

5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, kaip teisėtą ir pagrįstą.

5.1. Atsiliepime nurodo, jog apeliantui nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2024 m. spalio 6 d. apeliantas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti jam yra atimta.

5.2. Atsiliepime teigia, kad inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Apeliantas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio nevairuoti neturėdamas tam teisės ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.

5.3. Atsiliepime pažymi, kad teismas, turėdamas daugiau patirties nuobaudų individualizavimo srityje, o tuo pačiu daugiau suteiktų teisių pasirenkant sankcijas konkrečiu individualiu atveju, priėmė teisingą sprendimą. Tačiau asmuo teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų eismo dalyvių interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo. Tokių išskirtinių sąlygų pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. iš esmės neginčija savo kaltės padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas savo padarytą pažeidimą grindžia būtinojo reikalingumo situacija, jog vyko lankyti sunkiai sergančios (mirštančios) mamos į ligoninę, todėl prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba sumažinti paskirtą baudą ir sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties ir Institucijos 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad R. M. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, o jam skirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi individualizuotos tinkamai. Apylinkės teismas į skundo dėl Institucijos nutarimo argumentus atsakė plačiai, išsamiai ir motyvuotai, pagrįstai nusprendė sumažinti apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 18 mėnesių iki 12 mėnesių, o kitoje dalyje skundą atmetė, todėl su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

8. ANK 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, padarytą pakartotinai, kuris užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

9. Apeliaciniame skunde R. M. nurodo ir akcentuoja, jog jis vairavo automobilį ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi iš savo gyvenamosios vietos Kėdainiuose skubėjo į ligoninę Kaune lankyti sergančios, mirštančios mamos. Tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi nenustatytos visos ANK 16 straipsnio taikymo sąlygos.

10. ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.??? ???

11. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje situacijoje būtinasis reikalingumas neegzistavo, kadangi apeliantas skubėjo pas sergančią mamą, kuri jau buvo gydymo įstaigoje, taigi realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio ji turėjo būti apsaugota būtent apelianto teisei priešingais veiksmais, neegzistavo, jis siekė susitikti su mama, kuriai tuo metu jau buvo teikiama reikalinga gydytojų pagalba. Pažeidėjas, darydamas inkriminuotą nusižengimą, negalėjo niekaip pašalinti ar sumažinti artimajam šeimos nariui galimai gresiančio sveikatos pablogėjimo pavojaus, kadangi šiam šeimos nariui jau esant ligoninėje buvo teikiama specializuota medikų pagalba. Konstatuotina, kad būtinojo reikalingumo situacija šiuo atveju neatsirado, nes nebuvo dviejų teisės saugomų interesų susidūrimo, kurių vieną buvo galima apginti tik padarant žalą antram, t. y. nenustatyta, kad apelianto mamai, tuo metu jau buvusiai medikų priežiūroje, galimai kilusį sveikatos pablogėjimą ir apelianto siekį apsaugoti mamos sveikatą buvo galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, visuomenės interesui dėl eismo saugumo. Nors apelianto mama įvykio metu (2024 m. spalio 6 d.) buvo ligoninėje ir vėliau (2024 m. spalio 19 d.) mirė, tačiau tai negali būti pateisinama būtinuoju reikalingumu, dėl kurio, apeliantas nutarė vairuoti transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, jis, norėdamas aplankyti sunkiai sergančią mamą, kuri, pagal medicininį mirties liudijimą, mirė ne tą pačią dieną kai buvo padarytas nusižengimas – 2024 m. spalio 6 d., o 2024 m. spalio 19 d., galėjo pasinaudoti kitų vairuoti galinčių asmenų pagalba ar pavežėjų paslaugomis, tačiau to nepadarė ir lengvabūdiškai sėdo vairuoti transporto priemonę, kai jam teisė tai daryti yra atimta. Vien tai, kad teisės vairuoti transporto priemones neturintis R. M. ketino nuvažiuoti į ligoninę pas sunkiai sergančią mamą ir jo vairavimo metu žala kitiems eismo dalyviams ar turtui nepadaryta, niekaip nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo, juolab įvertinus tai, kad pavėžėjimo paslaugą jam, kaip jau minėta, galėjo suteikti bet kuris kitas teisę vairuoti automobilį turintis asmuo. Taigi, konstatuotina, jog tokie R. M. veiksmai negali būti prilyginami būtinajam reikalingumui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. M. 2024 m. spalio 6 d. 14.30 val., Kauno miesto savivaldybėje, Kaune, (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jis, pažeisdamas KET reikalavimus, pažeidė visuomenės interesą. Apeliantas suprasdamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, vis tiek vairavo transporto priemonę, kas rodo, jog R. M. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą. Atsižvelgdamas į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo reikalingumo instituto sąlygų, pagrįsta ir teisėta, todėl šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 565¹ straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

13. Apeliantas skundu taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą, jei nebūtų nutraukta byla dėl būtinojo reikalingumo prašydamas iš esmės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl baudos ir specialiosios teisės vairuoti netaikymo ar paskirtos teismo nutartimi nuobaudos sušvelninimo.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

15. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, negauna jokių išmokų, todėl negalėjimas vairuoti tokį ilgą laiko tarpą reikšmingai apribos jo galimybes įsidarbinti ir taip jam bus sukeltos neproporcingai neigiamos pasekmės, jau buvo įvertintos pirmos instancijos teismo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skiriant R. M. mažesnį nei minimalus (18 mėnesių) nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 12 mėnesių ir dar labiau jį trumpinti apygardos teismas nemato pagrindo. Pažymėtina, jog asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip nustatyta šioje byloje, R. M., sėsdamasis už automobilio vairo, žinojo neturįs teisės vairuoti transporto priemones, dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina asmeninių ir darbo poreikių tenkinimui, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama R. M. sulaikyti nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti daug švelnesnes poveikio priemones arba iš visų jų neskirti, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Todėl šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadoms dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, sumažinant specialiosios teisės atėmimo terminą, o dar labiau sušvelninti apelianto atsakomybę, remiantis tomis pačiomis jau apylinkės teismo teisingai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra teisinio pagrindo.

16. Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad R. M. administracine tvarka ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus, jau trečią kartą jam atimama teisė vairuoti transporto priemones, jis jas vairuoja neturėdamas teisės to daryti, kai ši teisė atimta. Paskirtos administracinės nuobaudos R. M. galioja, nes jis yra sumokėjęs ne visas paskirtas baudas. Šie duomenys patvirtina, kad R. M. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Šis nusižengimas yra jo neatsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ankstesniais nutarimais jam taikytos švelnesnės nuobaudos ir imperatyvios administracinio poveikio priemonės jo nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl nėra abejonės, kad visiškai neskirti arba dar labiau nei tai padarė apylinkės teismas sutrumpinti Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tai, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens pateiktus duomenis žemesnės instancijos teismas įvertino kitaip, nei to tikėtasi, nereiškia, jog priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o teismo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta administracinio poveikio priemonė, bei Institucijos paskirta minimali bauda yra neproporcingos. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą. Tai, kad apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė nustatytą laiką sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

17. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias bylos aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl 800 eurų baudos skyrimo buvo teisėtas ir pagrįstas, surašytas laikantis teisingumo ir proporcingumo principų, taip pat pirmos instancijos teismas teisingai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpino administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 mėnesių, kam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliaciniame skunde jokių papildomų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant R. M. skundą pirmosios instancijos teisme, dėl kurių būtų pagrindas jam dar labiau švelninti atsakomybę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant baudos ar administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba dar labiau sušvelninant atsakomybę, nenustatyta.

18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės ir nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimas, pateikė aiškius ir išsamius motyvus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

19. Esant išdėstytiems motyvams, Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis paliktina nepakeista, o R. M. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.