Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės ir nuteistojo R. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo S. M. ir E. V.) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl S. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį paskirtų švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas J. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-20 03.20 val. iki 2012-05-21 18.00 val., t. y. 2 (dvi) paros, nuo 2012-05-29 iki 2012-05-30, t. y. 1 (viena) para, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-05-31 iki 2012-06-30.

R. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. K. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (D. K. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-29 14.15 iki 2012-05-31 13.50 val., t. y. 2 (dvi) paros, nuo 2012-06-05 iki 2012-06-06, t. y. 1 (viena) para, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-06-07 iki 2012-07-09, t. y. 33 (trisdešimt trys) paros.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patikslinta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-20 03.20 val. iki 2012-05-21 18.00 val., t. y. 2 (dvi) paras, nuo 2012-05-29 iki 2012-05-30, t. y. 1 (vieną) parą, ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-05-31 iki 2012-06-30, bei pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendį įskaitytą J. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.“.

„R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 19 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia sugyventinei S. M. sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių kumščiais ir kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, bei vieną kartą kumščiu sudavė kambaryje buvusiam bei nukentėjusiąją S. M. bandžiusiam apginti nepilnamečiui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos dešinę pusę, tuo sukeldamas nukentėjusiesiems S. M. ir E. V. fizinį skausmą.

Be to, J. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 19 d., apie 24 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia sugyventinei S. M. mėsos muštuku sudavė į įvairias kūno vietas tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai S. M. nubrozdinimus kairėje plaštakoje, dešinio kelio srityje, nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, J. V. ir R. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. gegužės mėnesį, naktį iš 28 į 29 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, įsibrovė į aptvertą, saugomą gyvenamojo namo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš kieme stovėjusio nerakinto automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. K., pagrobė: 1,5 kg naminės dešros, kurios bendra vertė 29,85 Lt, 3 dėžutes margarino „Vilniaus“, kurių bendra vertė 13,50 Lt, 1 pakelį aguonų sėklų, kurių vertė 1,80 Lt, 2,78 kg saldainių „Miglė“, kurių bendra vertė 41,70 Lt, 0,918 saldainių „Koroleva nič“, kurių bendra vertė 11,48 Lt, 38 pakelius saulėgrąžų „Mogyi“, kurių bendra vertė 26,60 Lt, 16 pakelių sauso davinio „Mihiba“, kurių bendra vertė 11,20 Lt, 6 pakelius sauso davinio „Rollton“, kurių bendra vertė 4,20 Lt, 2 pakelius traškučių „Estrella“, kurių bendra vertė 4 Lt, 2 pakuotes degtukų, kurių bendra vertė 3 Lt, 2 pakelius prieskonių „Vigora“, kurių bendra vertė 6 Lt, 2 pakelius lakštinių vaflių, kurių bendra vertė 4 Lt, 1 indą kondensuoto pieno „Markomilk“, kurio vertė 8 Lt, 2 indelius tirpios kavos „Bon“, kurios bendra vertė 9 Lt, 1 pakuotę kavos „LaFesta“, kurios vertė 8 Lt, 3 pakelius kavos „Paulig“, kurios bendra vertė 28 Lt, 1 pakelį kavos „Jacobs“, kurios vertė 8,50 Lt, 1 pakuotę arbatos „Ekoland“, kurios vertė 3,40 Lt, 2 pakelius arbatos „Čiobrelių arbata“, kurios vertė 2 Lt, 2 pakuotes kavos gėrimo „Eagle“, kurios bendra vertė 6 Lt, 1 pakelį kavos ,,777“, kurios vertė 6,50 Lt, 3 pakelius pipirų, kurių bendra vertė 8,70 Lt, 1 indelį majonezo „Provansalio“, kurio vertė 4 Lt, 14 pakelių sausų mielių „Fermipan“, kurių bendra vertė 11,20 Lt, 5 pakelius ledinukų „Mynthon“, kurių bendra vertė 9 Lt, 3 pakelius gėrimo „Yupi“, kurio bendra vertė 1,50 Lt, 8 barankas ir 220 g maišelį su sausainiais, kurių bendra vertė 1,50 Lt, 1 pakelį sausainių „Adugs“, kurių vertė 1,40 Lt, 2 vnt. kramtomos gumos „Dragon“, kurios bendra vertė 0,30 Lt, 1 pakelį bulvių krakmolo „Alojas“, kurio vertė 4,80 Lt, 1 indelį majonezo „Vilniaus majonezas“, kurio vertė 3,50 Lt, 1 kg cukraus „Panevėžio cukrus“, kurio vertė 4,20 Lt, 2 juodos spalvos skaičiuotuvus, kurių vertė 6 Lt, 2 flakonus oro gaiviklio, kurių bendra vertė 8 Lt, 1 flakoną „Cobra insect killer“, kurio vertė 8 Lt, 1 ritinėlį kepimo popieriaus „Cleanland“, kurio vertė 6 Lt, 5 vnt. ritinėlių musėms gaudyti, kurių bendra vertė 5 Lt, 6 pakelius „Anilinių“ dažų, kurių bendra vertė 6 Lt, 22 baterijas, kurių bendra vertė 44 Lt, 1 vnt. dantų šepetėlį „blend-a-med“, kurio vertė 3 Lt, 2 tūbeles dantų pastos „blend-a-med“, kurių vertė 6 Lt, 3 tūbeles klijų „Moment“, kurių bendra vertė 9 Lt, 30 vnt. lempučių, kurių bendra vertė 36 Lt, 31 Lt 77 ct įvairiomis monetomis, tuo nukentėjusiajam S. K. padarydami bendrą 455,40 Lt turtinę žalą.

Be to, R. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 5 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į užrakintą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. K., ir iš automobilio pagrobė priekiniame skyde įmontuotą automagnetolą „JVS“, kurios vertė 200 Lt, tuo nukentėjusiajai D. K. padarydamas 200 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo R. J. skundą atmesti. Nuteistojo J. V. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės skundą taip pat tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistajam J. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. V. bausmes už jo padarytus du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Bendrindamas už minėtus nusikaltimus paskirtas bausmes, teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ir paskyrė J. V. teisingą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių. Tačiau, kaip teisingai savo skunde pastebėjo prokurorė, teismas, pagrįstai vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis ir pagal minėto straipsnio taisykles bendrindamas nauju bei ankstesniu, t. y. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes, suklydo nurodydamas Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį – nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad J. V. paskirtą bausmę bendrina dalinio sudėjimo būdu su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nors minėtu nuosprendžiu J. V. buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių (2 t. 187-188 b. l.). Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl neteisingai nuteistajam J. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės (o ne dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kaip nurodyta prokurorės skunde).

Dėl nuteistajam R. J. paskirtos bausmės

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. J., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. J. anksčiau teistas 10 kartų, du naujus tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, neišnykus teistumui, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu (o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė), taip pat atsižvelgė į tai, kad R. J. yra baustas administracine tvarka, nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl S. K. turto vagystės teismas pagrįstai pripažino tai, kad šią nusikalstamą veiką R. J. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. J. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, R. J. nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, be to, padėjo išaiškinti nusikaltimus.

Pagal teismų praktiką prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis konstatuojamas tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-380/2013). Kaltininkas pagalbą aiškinant nusikalstamą veiką suteikia tada, kai jis gera valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir t. t.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors R. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė savo kaltę pripažįstantis visiškai, tačiau 2012 m. birželio 6 d. apklausoje duoti parodymus atsisakė, (2 t. 11 b. l.), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad šie parodymai yra nevisiškai teisingi, jis kaltu prisipažino todėl, kad nenorėjo būti suimtas, be to, pareigūnai jį mušė, rašė ir darė viską, ką norėjo (3 t. 93-95 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad R. J. prisipažinimas ir gailėjimasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nebuvo nei savanoriškas, nei nuoširdus, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas tik verčiamas byloje surinktų įrodymų ir siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, taip pat nesiekė padėti išaiškinti nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių nepripažino R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo minėtas aplinkybes pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam R. J. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, jos nėra aiškiai per griežtos. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirta bausmė nėra subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios neatliktą dalį – 6 mėnesius 13 dienų – jis buvo pasiųstas atlikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi (2 t. 37-39 b. l.), apelianto prašymas įskaityti jam į bausmės laiką pagal minėtą nuosprendį atliktą bausmę negali būti tenkinamas.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus R. J. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – įstatymai „Dėl amnestijos“, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jam buvo paskirta švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė – bauda, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas nauju – 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), kurio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kaip jau minėta, byloje nenustatytas R. J. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, be to, akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-486-898/2013 nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Dėl to tenkinti nuteistojo R. J. prašymą ir taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Kartu pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltės ir veikų kvalifikacijos klausimai byloje neginčijami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, J. V. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę J. V. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.