Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka laikomos įteiktomis 2019-01-14, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Linkmenų g. 42-211, Vilnius). Ieškovo nurodytu adresu (Sakalų g. 6-3, Vilnius) išsiųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, informacijos apie atsakovo darbovietę nėra. Kitų duomenų apie atsakovo buvimo vietą teismas neturi. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos (b. l. 41). Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (b. l. 7), yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018-03-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K733156959 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 1359,46 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 614,78 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,67 proc.), 76,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022-03-12 (b. l. 9-10, 15-16, 32-38). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Iš teismui pateikto 2018-10-31 Pranešimo dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nustatyta, kad atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovas nutraukė tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2018-11-06 (b. l. 14). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė savo sutartines prievoles ieškovui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1301,99 Eur negrąžintos kredito dalies tenkinamas.

Vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5, 6.1 punktais, Sutarties specialiosiomis sąlygomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 103,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2018-11-08 kreipimosi į teismą dienos, taip pat – 19,67 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1301,99 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-11-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnis).

Vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktu (b. l. 34), kredito sutarties specialiosiomis sąlygomis (b. l. 15), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 72,29 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Nesąžiningų sąlygų kontrolė, pirma, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos taikymo aspektu suformuotą praktiką vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2017 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-916/2018).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai. CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 661,66 Eur administravimo mokesčio. Administravimo mokesčio sąvoka atitinka tarpininkavimo mokesčio apibrėžimą ir yra numatyta Sutarties bendrųjų sąlygų 1.30 punkte – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovui) (b. l. 33). Atsakovui nebuvo nurodyta (paaiškinta) šio mokesčio paskirtis. Pažymėtina, jog administravimo mokesčio dydis specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o bendrųjų sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį (b. l. 34-35). Kas yra komisinis mokestis, nei Specialiosiose sąlygose, nei Bendrosiose sąlygose, nėra nurodyta. Pagal CK 6.284 straipsnio 9 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1700-580/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sąlyga dėl administravimo mokesčio mokėjimo yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali / negalėjo numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas, todėl reikalavimas dėl 661,66 Eur administravimo mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2,90 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2018-07-13) iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-11-08. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma neviršija Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinto maksimalaus dydžio, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,90 Eur sutartinių palūkanų tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 1480,59 Eur dydžio sumą (1301,99 Eur + 103,41 Eur + 72,29 Eur + 2,90 Eur = 1480,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-11-09 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylos duomenimis, ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 48,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 18). Ieškovas taip pat prašė priteisti 246,01 Eur išlaidų už teisines paslaugas (b. l. 7, 13, 17). Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 69 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 202,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (294,01 Eur x 69 proc.).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1301,99 Eur dydžio skolą, 103,41 Eur mokėjimo palūkanų, 19,67 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1301,99 Eur), skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-11-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 72,29 Eur tarpininkavimo mokesčio, 2,90 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2018-07-13) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1480,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 202,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo už akių dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.