- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-344-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23199-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- G. Š., S. Š.
- Atsakovas
- AB „Kauno energija“
- Išvadą teikia
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. Š., S. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-30398-886/2017 pagal ieškovų G. Š. ir S. Š. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, institucijos teikiančios išvadą: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę AB „Kauno energija“ atlikti šilumos energijos paskirstymo, atlikto pritaikius nesąžiningą šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties sąlygą, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginiais nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas taisyklėse ir teisės akte nustatytą tvarką išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų, perskaičiavimą, ieškovui vienašališkai nutraukus šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį už nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., atsakovei nepriskiriant jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, o iš patalpoms skirto šildymo pašalinant šilumos energijos kiekį nepriskirstytam karštam vandeniui ruošti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų G. Š. ir S. Š. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl įpareigojimo atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą.Teismas nurodė, kad ieškovė 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2011 m. spalio 24 d. raštais neskundė atsakovės veiksmų, o tiesiog informavo atsakovę apie šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, pateikė dokumentus dėl šildymo bei karšto vandens įrenginių atjungimo ieškovų bute ir prašė neskaičiuoti mokesčio už šildymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės G. Š. raštai buvo parengti 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2011 m. spalio 24 d., o ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., t. y. ieškovų ieškinio reikalavimas atsirado vėliau, negu buvo surašyti nurodyti raštai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai su ieškinyje suformuluotu reikalavimu būtų kreipęsi į atsakovę. Teismas vertino, kad atsakovės pateikti informacinio pobūdžio atsakymai ieškovei G. Š. nėra laikytini atsakymais EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalies prasme. Jie nėra motyvuoti, juose iš esmės tik išaiškinta daugiabučio namo buto šilumos įrenginių nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atsijungimo tvarka, juose nėra nurodyta, kad atsakovė netenkina ieškovės reikalavimų ir nėra pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą, kaip to reikalauja EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalys. Atsižvelgus į tai, kad ieškovai ieškinį teismui pateikė nesilaikę EĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškovų ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo 2011 m. rugsėjo 6 d. raštas, 2011 m. spalio 24 d. raštas ir kitais raštais nėra laikytini vartotojo kreipimusi su reikalavimais į energetikos įmonę, o atsakovės 2011 m. spalio 4 d. atsakymas nėra laikytinas energetikos įmonės motyvuotu atsakymu. Ieškovai kategoriškai nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo formalistiniu minėtų raštų turinio vertinimu, kuris neturi nieko bendro nei su teismo proceso ekonomiškumu, nei koncentracija, nei teisingumu.Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė ieškovų 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2011 m. spalio 24 d. kreipimusis į atsakovę atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą. Atsakovė 2011 m. spalio 4 d. pateikė motyvuotą atsakymą į ieškovų kreipimusis, tačiau ieškovų reikalavimus atsisakė patenkinti. Kadangi LR energetikos įstatymo 34 straipsnis nenumato jokio termino, per kurį ieškovai turi kreiptis į teismą arba išankstinio ginčų nagrinėjimo instituciją, laikytina, jog ieškovai yra įvykdę LR energetikos įstatymo 34 straipsnio reikalavimą ginčo klausimu kreiptis į šilumos tiekėją ir gauti jo atsakymą. Dar daugiau, ieškovai nesutinka su teismo argumentais, jog LR energetikos įstatymo 34 straipsnio reikalavimas kreiptis į šilumos tiekėją ir gauti jo atsakymą yra privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, nes LR energetikos įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja ginčų sprendimą ne teismo tvarka, tačiau įstatyme nėra nustatyta, jog tai ši ginčų sprendimo ne teismo tvarka yra privaloma. Reikalavimas ieškovams kreiptis į šilumos tiekėją ir ginčyti savo pačių poziciją dėl šilumos energijos paskirstymo būtų nesuderinamas su jokiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, kadangi tokį ginčą turi spręsti nepriklausomas arbitras, o ne atsakovas, kuris negali būti teisėju savo byloje.Šio ginčo išankstinis nagrinėjimas nėra privalomas ir dėl to, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama kita byla Nr. 2-20461-285/2017 pagal AB „Kauno energija“ ieškinį G. Š. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kurioje pareikštas šilumos tiekėjo reikalavimas nėra tapatus šioje byloje pareikštam ieškovų reikalavimui, tačiau abiejų bylų faktinis pagrindas dėl sutarties nutraukimo, šilumos energijos paskirstymo ir kitų faktinių aplinkybių iš esmės sutampa, nors ir skiriasi šių aplinkybių ir jų sukeliamų pasekmių teisinis vertinimas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4612- 585/2014 išaiškino, kad tokias atvejais išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka apskritai neprivaloma, nes kitame teisme jau yra nagrinėjamas ginčas, inicijuotas pagal šilumos tiekėjo ieškinį, kurio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės (šilumos apskaita, suvartojimas ir paskirstymas), kurias ieškovas ketina ginčyti teisme, reikalaudamas atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą dėl nutrauktos sutarties. LR CPK 24 str. 2 d. nustato, kad jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme (CPK 24 str. 2 d.).Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų G. Š. ir S. Š. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl įpareigojimo atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Apeliantai nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovų 2011 m. rugsėjo 6 d. raštas, 2011 m. spalio 24 d. raštas ir kitais raštais nėra laikytini vartotojo kreipimusi su reikalavimais į energetikos įmonę, o atsakovės 2011 m. spalio 4 d. atsakymas nėra laikytinas energetikos įmonės motyvuotu atsakymu, kadangi ieškovai kartu su ieškiniu pateikė ieškovų 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2011 m. spalio 24 d. kreipimusis į atsakovę atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą bei gavo iš AB „Kauno energija“ atsakymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantų argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu.Ieškovai ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę AB „Kauno energija“ atlikti šilumos energijos paskirstymo, atlikto pritaikius nesąžiningą šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties sąlygą, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginiais nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas taisyklėse ir teisės akte nustatytą tvarką išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų, perskaičiavimą, ieškovui vienašališkai nutraukus šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., atsakovei nepriskiriant jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, o iš patalpoms skirto šildymo pašalinant šilumos energijos kiekį nepriskirstytam karštam vandeniui ruošti. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai nesutinka su AB „Kauno energija“ atliekamais skaičiavimais už teikiamas paslaugas ieškinyje nurodytu laikotarpiu.CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį Vartotojų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais (LR EĮ 34 str. 2 d.). Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais (LR EĮ 34 str. 3 d.). Šios įstatymo nuostatos reglamentuoja pareigą vartotojui ginčą spręsti neteismine tvarka. Ieškovai nurodo, kad kreipėsi į teismą, pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir šias aplinkybes jų teigimu patvirtina 2011 m. rugsėjo 6 d. raštas, 2011 m. spalio 24 d. raštas, atsakovės 2011 m. spalio 4 d. atsakymas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtų raštų turiniu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo minėtų raštų vertinimu, t. y. kad ieškovė 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2011 m. spalio 24 d. raštais neskundė atsakovės veiksmų, o tiesiog informavo atsakovę apie šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, pateikė dokumentus dėl šildymo bei karšto vandens įrenginių atjungimo ieškovų bute ir prašė neskaičiuoti mokesčio už šildymą; kad atsakovės pateikti informacinio pobūdžio atsakymai ieškovei G. Š. nėra laikytini atsakymais EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų prasme; atsakymai nėra motyvuoti, juose iš esmės tik išaiškinta daugiabučio namo buto šilumos įrenginių nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atsijungimo tvarka, juose nėra nurodyta, kad atsakovė netenkina ieškovės reikalavimų ir nėra pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą, kaip to reikalauja EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalys.Įvertinus tiek ieškovų minėtų raštų turinį, tiek AB „Kauno energija“ atsakymų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėtos aplinkybės negali patvirtinti buvus išankstinei ginčo nagrinėjimo tvarkai, kaip numato Energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Šią išvadą pagrindžia tai, jog ieškovai 2011 m. rugsėjo 6 d., 2011 m. spalio 24 d. raštuose pareiškė tik prašymus neskaičiuoti mokesčio už buto šildymą. Duomenų, kad ieškovai būtų pareiškę savo nesutikimą/skundą dėl AB „Kauno energija“ atliekamų skaičiavimų už teikiamas paslaugas, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, jog atsakovės AB „Kauno energija“ 2011 m. spalio 4 d. atsakymas savo esme nelaikytinas ginčo išsprendimo rezultatu, nes šiame dokumente pateikta tik atsakovės pozicija dėl ieškovų 2011 m. rugsėjo 6 d. prašymo (pvz. žr. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-426-278/2016).Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tvarką, kurios privalo laikytis energijos tiekimo įmonė, nagrinėdama vartotojo skundą. Analizuojant Energetikos įstatymo 34 straipsnį, darytina išvada, jog tik gavus iš energetikos įmonės motyvuotą atsakymą dėl vartotojo skundo/reikalavimų netenkinimo, vartotojas turi teisę kreiptis į teismą, nesikreipiant į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą (Energetikos įstatymo 34 str. 3 d.). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės G. Š. raštai buvo parengti 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2011 m. spalio 24 d., o ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., t. y. ieškovų ieškinio reikalavimas kildinamas su vėlesniu laikotarpiu, negu buvo surašyti nurodyti raštai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovai nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 185 str.).Apeliantų teigimu, ginčo išankstinis nagrinėjimas nėra privalomas ir dėl to, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama kita byla Nr. 2-20461-285/2017 pagal AB „Kauno energija“ ieškinį G. Š. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kurioje pareikštas šilumos tiekėjo reikalavimas nėra tapatus šioje byloje pareikštam ieškovų reikalavimui, tačiau abiejų bylų faktinis pagrindas dėl sutarties nutraukimo, šilumos energijos paskirstymo ir kitų faktinių aplinkybių iš esmės sutampa, nors ir skiriasi šių aplinkybių ir jų sukeliamų pasekmių teisinis vertinimas. Taip pat nurodo, kad tokios praktikos laikėsi Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4612-585/2014. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei padarytų išvadų. Faktas, jog AB „Kauno energija“ reikalavimai atsakovams (šioje byloje ieškovams) nagrinėjami teisme savaime neeliminuoja išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi būtinumo, kai tokia tvarka tam tikrais atvejais įstatymų yra nustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 2, 4 dalys). Be to, nėra pagrindo vadovautis atskirajame skunde nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir atsižvelgti į joje pateiktus išaiškinimus. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymas dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos netaikymo nenumato jokių išimčių klausimams, kurie nagrinėtini ikiteismine tvarka, inter alia dėl sąsajų su kitomis bylomis. Sutikimas su apeliantų pozicija reikštų, kad panašaus pobūdžio atskirų bylų inicijavimas paneigtų įstatyme numatytą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos privalomumą (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-445-221/2017).Pažymėtina, kad ieškovams nėra užkirstas kelias tinkamai pasinaudojus Energetikos įstatyme įtvirtinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (EĮ 34 str.), iš naujo su ieškiniu kreiptis į teismą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmė teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų atskirąjį skundą šios išlaidos iš jų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.