- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-445-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23246-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, K. K., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Polonezas“, R. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Lelija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, K. K., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Polonezas“, R. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Lelija“ dėl bendro naudojimo patalpų šildymo ir šilumos tiekimo sistemų priežiūros sutarties pripažinimo nutraukta ir nesudaryta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirtų dvibučio namo bendro naudojimo patalpų šilumos tiekimo ir vartojimo ir šilumos tiekimo bendro naudojimo sistemų priežiūros sutartis nutraukta ir nesudaryta nuo bendro naudojimo šildymo sistemos demontavimo ir bibliotekos atskirosios šildymo sistemos įrengimo 2010 metais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Teismas sprendė, kad ieškovė, nesilaikydama Energetikos įstatymo 34 straipsnyje ir Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnyje numatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, netinkamai įgyvendino savo teisę į interesų gynimą.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba ieškinį priimti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinio reikalavimui dėl sutarties pripažinimo nesudaryta yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal AB „Kauno energija“ ieškinį, kurio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kurias ieškovė ketina ginčyti šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4612-585/2014 išaiškino, kad tais atvejais, kai teisme yra nagrinėtinas ginčas, inicijuotas pagal ieškinį, kurio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kurias asmuo, atsakantis pagal ieškinį, ketina ginčyti kitame teisminiame procese, asmeniui, ketinančiam ginčyti įvardintas aplinkybes, nebūtina laikytis privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio dalyką, nes neįvertino, kad ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktas), o dėl sutarties pripažinimo nesudaryta. Tokiam ginčui nenumatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ir Valstybinė energetikos inspekcija (toliau – Inspekcija) neturi teisės spręsti dėl sutarties pripažinimo nesudaryta. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą (šilumos tiekėją) neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Ieškovė daug kartų ginčijo sutarties sudarymą, kreipdamasi į atsakovę su reikalavimais nutraukti sąskaitų už bendrų patalpų šildymą ir sistemų priežiūrą siuntimą, nes sutartis dėl bendro naudojimo patalpų šildymo ir sistemų priežiūros nėra sudaryta. Dėl to laikytina, kad ieškovė įvykdė Energetikos įstatymo 34 straipsnio reikalavimus, t. y. kreipėsi į šilumos tiekėją su reikalavimu ir gavo šilumos tiekėjo motyvuotą atsakymą, todėl įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydama ginčą spręsti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl bendro naudojimo patalpų šildymo ir šilumos tiekimo sistemų priežiūros sutarties pripažinimo nutraukta ir nesudaryta, motyvuodamas tuo, kad ieškovė I. Š. nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovė I. Š., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju netaikytina išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kadangi Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal AB „Kauno energija“ ieškinį, kurio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kurias ieškovė ketina ginčyti šioje byloje, tokią praktiką suformavo Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4612-585/2014, ginčui dėl sutarties pripažinimo nesudaryta nenumatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, nes Komisija ir Inspekcija neturi teisės spręsti dėl tokio ieškinio reikalavimo, be to, ieškovė I. Š. įvykdė Energetikos įstatymo 34 straipsnio reikalavimus, t. y. kreipėsi į šilumos tiekėją su reikalavimais ir gavo šilumos tiekėjo motyvuotus atsakymus, todėl turi teisę kreiptis i teismą, prašydama ginčą spręsti iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju netaikytina išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kadangi Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal AB „Kauno energija“ ieškinį, kurio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kurias ieškovė ketina ginčyti šioje byloje, tokią praktiką suformavo Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4612-585/2014.
CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 2, 4 dalys). Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis atskirajame skunde nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir atsižvelgti į joje pateiktus išaiškinimus. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymas dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos netaikymo nenumato jokių išimčių klausimams, kurie nagrinėtini ikiteismine tvarka, inter alia dėl sąsajų su kitomis bylomis. Sutikimas su ieškovės I. Š. pozicija reikštų, kad panašaus pobūdžio atskirų bylų inicijavimas paneigtų įstatyme numatytą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos privalomumą. Visgi nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su kitu atskirojo skundo argumentu, kad ieškovės I. Š. pareikštas ieškinys dėl bendro naudojimo patalpų šildymo ir šilumos tiekimo sistemų priežiūros sutarties pripažinimo nutraukta ir nesudaryta yra nagrinėtinas teisme bendra tvarka, paduodant ieškinį apylinkės teismui pagal vartotojos gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis) arba pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 straipsnis).
Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta išankstinė privaloma skundų ir ginčų, kuriuos nagrinėja Inspekcija arba Komisija, nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytoje teisės normoje numatytus reikalavimus, yra išaiškinęs, kad ne visiems ginčams, kilusiems šilumos tiekimo srityje, taikomas reikalavimas kreiptis į Inspekciją ar Komisiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014). Sprendžiant ginčo teismingumo klausimus, reikia tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį bei nustatyti ginčo dalyką. Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomus nurodymus kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolą ar ją sumažinti. Energetikos įstatyme nenustatytos Inspekcijos ar Komisijos teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti šaliai, netinkamai vykdžiusiai sutarties ar teisės normos pagrindu atsiradusias prievoles, privalomus vykdyti nurodymus dėl nuostolių atlyginimo juos patyrusiai šaliai. Privaloma ginčų neteisminė nagrinėjimo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse (ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo metu galiojusios Energetikos įstatymo redakcijos 34 straipsnio 4 dalyje), taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Inspekcijos ir Komisijos kompetencijai. Vartotojų ir energetikos įmonės ginčams, kilusiems kitu pagrindu, ši ikiteisminė tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2014).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už šilumos energiją ir šilumos sistemų aptarnavimą. Kaip matyti iš I. Š. pareikšto ieškinio turinio, ji nesutinka mokėti už šilumos energiją, tiekiamą bendro naudojimo patalpoms, šilumos sistemų aptarnavimą, reikalavimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas neteisėtumą grįsdama tuo, kad, pirma, ji nėra centralizuotos šilumos vartotoja (yra nutraukusi sutartį), antra, pastate, už kuriame esančių patalpų suvartotą šilumos energiją prašoma mokėti mokesčius, nėra bendro naudojimo patalpų. Taigi ieškovė I. Š. neginčija kainų ir tarifų apskaičiavimo pagrįstumo, o apskritai neigia reikalavimo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, šilumos sistemų aptarnavimą pagrįstumą, remdamasi savo kaip šilumos vartotojos ir bendrojo patalpų naudotojos statuso nebuvimu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčas nėra kildinamas iš specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo, faktiškai ieškiniu siekiama paneigti atsakovės reikalaujamą vykdyti turtinę prievolę. Kaip minėta, Energetikos įstatyme nėra nustatyta Inspekcijos ar Komisijos teisė spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų, Komisija neturi įgaliojimų įpareigoti sumokėti skolą, ją sumažinti ar panaikinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės I. Š. ieškiniu keliamam ginčui yra privaloma Energetikos įstatymo 34 straipsnyje ar Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes byloje ginčas nėra siejamas su specialių teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimu.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga ieškinio (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes, atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, jie nėra teisiškai reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.