Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1361-896/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-08Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
e2A-1361-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23246-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
Ieškovas
I. Š.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Kauno energija“
Trečiasis asmuo
V. K.
Advokatai
Lina Gudaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1361-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23246-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl bendro naudojimo patalpų šildymo ir šilumos tiekimo sistemų priežiūros sutarties pripažinimo nutraukta ir nesudaryta, tretieji asmenys V. K. biblioteka, Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Technis“, M. Š., K. K., A. D., A. P., I. E., uždaroji akcinė bendrovė ,,POLONEZAS“, R. Ž., uždaroji akcinė bendrovė ,,Aruneta”, A. K., E. J., R. J., J. S., R. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Pub Projektai”, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, uždaroji akcinė bendrovė ,,Optometrijos centras", uždaroji akcinė bendrovė ,,Lelija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti, kad jos butui, (duomenys neskelbtini), Kaunas, priskirtų dvibučio namo bendro naudojimo patalpų Šilumos tiekimo ir vartojimo ir šilumos tiekimo bendro naudojimo sistemų priežiūros sutartis nutraukta ir nesudaryta nuo 2015 m. sausio 1 d.

2. Ieškovė teigia, jog jos ir kitų savininkų nuosavybės teise valdomos patalpos teisėtai atjungtos nuo centralizuotos namo šildymo sistemos 2000 metais, o name buvusi bendro naudojimo centralizuoto šildymo sistema buvo demontuota. Šiame name liko vienintelis centralizuoto šildymo vartotojas Kauno miesto savivaldybė, valdanti V. K. viešąją biblioteką, kuri 2014 m. pabaigoje yra įsirengusi atskirąją centralizuotos šilumos energijos vartojimo sistemą, sudarytą iš šilumos punkto ir vamzdyno, kuris yra nutiestas iš šilumos punkto išorine namo siena tiesiai į bibliotekos patalpas. Senoji namo centralizuoto šildymo sistema, kuria nuo 2000 m. iki 2014 m. naudojosi tik minėta biblioteka, nėra naudojama, o visa šilumos energija bibliotekai nuo 2014 m. yra tiekiama namo išoriniu fasadu nutiestu vamzdynu. Taigi šiame pastate nėra jokios bendro naudojimo centralizuotos šilumos energijos tiekimo ir vartojimo sistemos, o ginčo šalis siejusi ieškovės butui priskirtų bendro naudojimo patalpų šilumos tiekimo ir vartojimo ir šilumos tiekimo sistemų priežiūros sutartis yra nutraukta nuo bendro naudojimo šildymo sistemos demontavimo ir bibliotekos atskirosios šildymo sistemos įrengimo, todėl pasibaigė bendro naudojimo patalpų šilumos energijos tiekimo ir vartojimo (pirkimo-pardavimo) bei šilumos sistemos priežiūros santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I. Š. valstybei 96,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įregistruotas kultūros paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 10C2p), kuriame yra 2 gyvenamosios paskirties patalpos bei 5 negyvenamosios paskirties patalpos. Ieškovei priklausantis butas šildomas naudojant vietinį centrinį šildymą. Atsakovė tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms ir V. K. viešosios bibliotekos patikėjimo teise valdomoms negyvenamosios paskirties patalpoms - bibliotekos patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei UAB „Aruneta“ priklausančioms negyvenamosioms patalpoms – kirpyklai, kurios yra šildomos naudojant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų.

5. Iš ieškovės teismui pateikto antstolio 2017 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad vienas šilumos sistemos vamzdis yra nupjautas, t. y. atjungtas nuo vamzdyno. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, kad per namo išorinę sieną į šilumos punktą atvestas vamzdis, kuris sujungtas su namo šilumos punkte esančiu šilumos sistemos vamzdynu, nuvestas iš namo rūsio į namo antro aukšto patalpas. Teismas, įvertinęs pateiktą įrodymą bei tai, kad be ieškovės paaiškinimų byloje nėra kitų įrodymų, kad nupjautu vamzdžiu ir buvo tiekiama šilumos energija į ieškovės ir kitų bendraturčių patalpas, kurios teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, o taip pat ir į bendro naudojimo patalpas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog buvusi centralizuoto šildymo sistema pilnai demontuota (pašalintas ar atjungtas visas buvęs vamzdynas), sprendė, kad neturi jokio pagrindo vertinti, jog per namo išorinę sieną į šilumos punktą atvestas vamzdis, kuris sujungtas su namo šilumos punkte esančiu šilumos sistemos vamzdynu, yra atskira šildymo sistema. Tokio fakto teismo posėdyje nepatvirtino ir namo šildymo sistemos techninę priežiūrą vykdančios bendrovės UAB „Technis“ atstovas.

6. Teismas pažymėjo, kad šilumos būdo pakeitimas turi būti registruotas registruose, o nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti duomenys apie centrinį bibliotekos patalpų ir UAB „Aruneta“ patalpų šildymą. Registro duomenys nėra nuginčyti ir panaikinti, todėl jie laikomi teisingais ir išsamiais, o duomenų apie registro įrašų pakeitimą byloje nėra.

7. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta data, nuo kurios ji prašo sutartį pripažinti nutraukta ir nesudaryta, negali būti laikoma atskaitos tašku. Teismas laikė, kad tikėtini atsakovės paaiškinimai, kad per namo išorinę sieną į šilumos punktą atvestas vamzdis buvo nutiestas likviduojant 2010 metais įvykusią avariją, tačiau tokiu būdu centralizuota bendro naudojimo šildymo sistema nebuvo demontuota.

8. Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog pastate nėra šildomos bendro naudojimo patalpos, todėl šilumos energija nenaudojama. Teismas pažymėjo, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma. Šiluma į namo patalpas tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės butui priskirtų bendrųjų patalpų šildymo ir šilumos tiekimo sutartį nutraukta ir nesudaryta. Sutartys, kuriomis nustatytas šilumos ir karšto vandens tiekimas į daugiabučių gyvenamuosius namus, negali būti traktuojamas vien kaip vartojimo sutartys, nes tiekiama šiluma kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti. Tokia sutartis gali būti nutraukta nutraukus centralizuotos šilumos tiekimą visam namui pilna apimtimi, o nagrinėjamoje byloje, name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra tiekiama centralizuota šiluma Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovė nėra namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, šilumos tiekimo sistemos prižiūrėtoja ir negali ja būti, todėl ieškinio dalyje dėl šilumos tiekimo bendro naudojimo sistemų priežiūros sutarties pripažinimo nutraukta ir nesudaryta nuo 2015 metų atsakovę AB „Kauno energija“ laikė netinkama šalimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovė I. Š., atstovaujama advokatės Linos Gudaitės, apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pripažinti, kad ieškovės butui (duomenys neskelbtini), Kaunas, priskirtų dvibučio namo bendro naudojimo patalpų šilumos tiekimo ir vartojimo ir šilumos tiekimo bendro naudojimo sistemų priežiūros sutartis yra nesudaryta ir nutraukta nuo 2015 m. sausio 1 d., arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovė niekada neginčijo bibliotekos patalpų ir UAB „Aruneta“ patalpų centralizuoto šildymo būdo, o tik tvirtino, kad biblioteka yra šildoma ne nuo atjungtos bendros namo šildymo sistemos, o iš individualios ant namo sienos įrengtos ir tik bibliotekos poreikiams skirtos centrinio šildymo iš centralizuotų šildymo tinklų sistemos. Tokiais atvejais, kai nėra keičiamas patalpų šildymo būdas, o yra keičiamas šildymo sistemų tipas (iš bendro naudojimo inžinerinės sistemos į individualaus naudojimo atskirąją inžinerinę sistemą), jokie pakeitimai nėra registruojami viešuose registruose, nes to nenumato įstatymai.

11.2. Ginčo name yra likęs vienas vienintelis centralizuotos šilumos energijos vartotojas, gaunantis šilumos energiją iš individualios ant namo sienos įrengtos ir tik bibliotekos poreikiams skirtos centrinio šildymo iš centralizuotų šildymo tinklų sistemos, o UAB „Aruneta“ patalpos yra prijungtos ne prie atjungtos bendros namo šildymo sistemos, o tik prie individualios ant namo sienos įrengtos ir tik bibliotekos poreikiams skirtos centrinio šildymo iš centralizuotų šildymo tinklų sistemos. Tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose matyti į UAB „Aruneta“ patalpas iš bibliotekos patalpų nutiestus vamzdžius, kurie neina per jokias bendro naudojimo patalpas, todėl nepriskirtini bendro naudojimo objektams, nes visą šilumą suvartoja tik biblioteka ir UAB „Aruneta“. Todėl laikytina, kad name yra tik vienas centralizuotos šilumos vartotojas, kurio visa suvartota šilumos energija yra apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, o kiti butų savininkai nesinaudoja šilumos energija, tiekiama bibliotekai, o iš jos ir UAB „Aruneta“, nes vamzdynas iki bibliotekos eina išorine namo siena, o iš bibliotekos iki UAB „Aruneta“ eina bibliotekos patalpomis, kurios nėra bendros.

11.3. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis numato kaip yra vartotojams paskirstomas šilumos kiekis, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas. Ieškovei pateikus įrodymus, kad šiluma yra tiekiama tik vienam vartotojui ir dar vamzdynu, sumontuotu ant namo išorinės sienos, šis straipsnis negali būti taikomas kitiems namo savininkams. Ieškovė pateikė įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) name taip pat yra vienas šilumos vartotojas Kauno miesto savivaldybė (biblioteka), iš kurios į patalpą tiesiogiai, ne per bendro naudojimo patalpas, yra tiekiama šilumos energija UAB „Aruneta“. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad visi abiejų namų patalpų savininkai teisėtai pakeitė šildymo būdą. Taigi, name esant vienam centralizuotos šilumos vartotojui, o visiems likusiems vartotojams teisėtai pakeitus buto šildymo būdą, visos išlaidos, atsiradusios tiekiant šilumos paslaugas, tenka asmeniui, kuris gauna šilumos paslaugą, nes jis yra vienintelis vartotojas name.

11.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bibliotekos naudojamos šildymo sistemos tipą, nuspręsdamas, kad ši sistema yra bendro naudojimo šildymo sistemos dalis, nors ir nenurodė, kur yra šios sistemos „bendro naudojimo elementai“ ir kas ja naudojasi, be bibliotekos, kad ji būtų laikoma viso namo bendro naudojimo sistema. Atsakovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad name yra veikianti bendro naudojimo centralizuoto šildymo sistema, neįrodė, kad minėta sistema yra veikianti ir šildo bendro naudojimo patalpas, ir neįrodė, kad be bibliotekos name yra dar kokie nors centralizuotos šilumos vartotojai, prisijungę prie viso namo bendro naudojimo šildymo sistemos, išskyrus biblioteką ir tiesiogiai prie bibliotekos prijungtas UAB „Aruneta“ patalpas, kurios nėra prijungtos prie viso namo bendro naudojimo šildymo sistemos.

11.5. Daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog ginčo šildymo sistema, įrengta ant namo išorinės sienos, naudojasi tik dalis butų ir kitų patalpų savininkų (biblioteka ir tiesiogiai prie bibliotekos prijungtos UAB „Aruneta“ patalpos), kuriems ir turėtų būti proporcingai padalintos šildymo išlaidos pagal šios šildymo sistemos apskaitos prietaisą, nes tokiu atveju sutartis dėl šildymo yra sudaryta tik tarp atsakovės ir bibliotekos bei prie jos prijungtų UAB „Aruneta“ patalpų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013 išaiškino, kad tokio pobūdžio patalpos nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio prasme. Jomis naudojasi tik dalis namo gyventojų, kurie ir yra šių patalpų bendraturčiai, jiems priklausančios nuosavybės dalys yra nustatytos nuosavybės įsigijimo dokumentuose, todėl netaikytina CK 4.82 straipsnio 5 dalyje išdėstyta taisyklė.

11.6. Teismas pažeidė rungimosi, įrodymo vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, reikalaudamas iš ieškovės įrodyti, kad name nėra veikiančios bendro naudojimo centralizuotos šildymo sistemos, t. y. reikalavo įrodinėti neegzistuojančias aplinkybes, taip pat sprendimą grindė prielaidomis apie tokios sistemos egzistavimą, nes atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad name yra veikianti bendro naudojimo centralizuota šildymo sistema. Atsakovė privalėjo įrodyti, jog name yra veikianti centralizuoto šildymo sistema ir yra kitų vartotojų, išskyrus biblioteką.

11.7. Ieškovė šioje byloje įrodė, kad sutartis dėl bendro naudojimo patalpų šildymo yra nutraukta, nes visos namo bendro naudojimo patalpos, įskaitant laiptinę, niekada nebuvo centralizuotai šildomos bendru visų namo butų savininkų susitarimu, apie kurį žinojo ir atsakovas. Tai patvirtina ieškovės buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo 2000-09-01 aktas, kuriame nurodyta, kad bendro naudojimo patalpų (šildomų) nėra. Tai reiškia, kad šilumos energija negalėjo būti išdalinta butų ir kitų patalpų savininkams, nes šios bendro naudojimo patalpos niekada nebuvo centralizuotai šildomos bendru visų butų savininkų susitarimu (Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis).

11.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013 išaiškino, kad vartotojams negali būti paskirstyta šilumos energija, kuri faktiškai nebuvo suvartota bendro naudojimo patalpose. Minėtoje nutartyje suformuota praktika yra teisiškai aktuali ir nagrinėjamam ginčui, kadangi ieškovė įrodė, kad namo bendro naudojimo patalpos, įskaitant laiptinę, niekada nebuvo centralizuotai šildomos.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į ieškovės I. Š. apeliacinį skundą atsakovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Didžioji dalis namo (duomenys neskelbtini), Kaunas vartotojų yra teisėtai atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, patalpas šildosi savu būdu. Name yra likę 2 šilumos vartotojai, t. y. V. K. viešoji biblioteka ir UAB „Aruneta“, kurioms šiluma tiekiama pilna apimtimi. Visi kiti teisėtai atsijungę namo vartotojai moka už šilumą skirtą namo bendriems poreikiams tenkinti, ginčo jų dalyje nėra. Ginčija tik ieškovė, kuri atsisako mokėti už šilumą, skirtą namo bendriems poreikiams tenkinti. 2010 metais pastate įvyko avarija, t. y. trūko patalpų šildymo sistemos vamzdis. Siekiant kuo greičiau pašalinti avariją ir užtikrinti šilumos tiekimą, per lauko išorinę pastato sieną buvo išvestas vamzdis tiesiai į bibliotekos patalpas. Šis vamzdis nėra naujoji šildymo sistema kaip teigia ieškovė, t. y. neatskiriama (sudėtinė visos namo šildymo sistemos) namo šildymo sistemos dalis, kuri taip pat priklauso ieškovei. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir UAB „Technis“ atstovas nagrinėjant bylą žodinio proceso metu. Byloje nėra duomenų, t. y. rašytinių įrodymų, kad namo šildymo sistema yra visiškai likviduota, t. y. kad name yra pašalintas senasis šilumos punktas ir visi vamzdynai, kurie yra senosios šildymo sistemos dalis. Byloje taip pat nėra duomenų, rašytinių įrodymų, kad name buvo įrengta nauja, atskira šildymo sistema su nauju šilumos punktu. Ieškovė tokios dokumentacijos nepateikė. Tokią AB „Kauno energija“ poziciją patvirtino ir Kauno miesto savivaldybė, kuriai nuosavybės teise priklauso patalpos, kuriose veiklą vykdo V. K. viešoji biblioteka.

12.2. Atsakovė, vadovaudamasi CK 4.82 straipsniu ir Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 23 ir 39 punktų nuostatomis, teigia, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso namo šildymo tiekimo sistema ir šilumos punktas.

12.3. Ieškovė nepateikė jokios techninės dokumentacijos, patvirtinančios, kad buvusi bendro naudojimo centralizuoto šildymo sistema buvo pilna apimtimi demontuota, o bibliotekos patalpoms 2015 metais buvo įrengta atskiroji šildymo sistema, pastate įrengtas visiškai naujas šilumos punktas. Bibliotekos patalpų šildymui išorine namo siena nutiestas vamzdis yra neatskiriama (sudėtinė visos namo šildymo sistemos) namo šildymo sistemos dalis, kuri taip pat priklauso ieškovei.

12.4. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Kadangi ieškovė privalo mokėti mokesčius, susijusius su namui tiekiama šiluma, kurios dalis priskiriama namo bendriems poreikiams tenkinti, todėl pripažinti, kad ieškovės butui šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis yra nutraukta ir nesudaryta nuo 2015 metų, teisinio pagrindo nėra. Tokia sutartis gali būti nutraukta nutraukus šilumos tiekimą visam namui pilna apimtimi.

Šalies argumentai

12.5. Ieškovė byloje atsakovu patraukė AB „Kauno energija“ ir prašo šilumos tiekimo bendro naudojimo sistemų priežiūros sutartį pripažinti nutraukta ir nesudaryta nuo 2015 metų. Atsakovė nėra ginčo namo šilumos tiekimo sistemos prižiūrėtojas ir negali juo būti, todėl šioje ieškinio reikalavimo dalyje yra netinkama šalis.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į ieškovės I. Š. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Atsakovė AB „Kauno energija“ nėra namo (duomenys neskelbtini), Kaune šilumos tiekimo sistemos prižiūrėtoja ir negali ja būti, todėl šioje ieškinio reikalavimo dalyje AB „Kauno energija“ yra netinkama atsakovė. Kauno miesto savivaldybės nuomone, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dalyje dėl šilumos tiekimo bendro naudojimo sistemų priežiūros sutarties pripažinimo nesudaryta ir nutraukta nuo 2015 m. sausio 1 d.

13.2. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamosios paskirties bibliotekos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymui nėra įrengta atskira centralizuota šilumos energijos vartojimo sistema. Nurodytą aplinkybę taip pat patvirtino ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės V. K. viešosios bibliotekos 2017 m. kovo 2 d. rašte Nr. 45 nurodyta informacija, kad bibliotekos patalpos šildomos centralizuotai naudojant bendrą viso namo šilumos punktą. Nurodytame rašte biblioteka, kaip patalpų patikėtinė, pažymėjo, jog 2010 metais buvo įvykusi avarija, kurios metu bibliotekos patalpose trūko vamzdis ir buvo aplietos patalpos, tačiau avarija buvo likviduota šilumos punkto techninio prižiūrėtojo, ko pasėkoje likviduojant avariją, buvo išvestas vamzdis per išorinę pastato sieną, bet tokiu būdu nebuvo demontuota centralizuota bendrojo naudojimo šildymo sistema. Kauno miesto savivaldybė neturi duomenų, jog pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo centralizuoto šildymo sistema buvo demontuota, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė ir apeliantė. Per pastato išorinę sieną išvestas vamzdis (likviduojant avariją) nėra ir negali būti laikomas naująja šildymo sistema. Minėta konstrukcija yra neatskiriama ir sudėtinė visos namo šildymo sistemos dalis.

13.3. Apeliantė, kaip ir kiti butų ar kitų patalpų savininkai, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtė ir atsakinga už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų bei patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų ir kitų patalpų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos, todėl apeliantė proporcingai savo turimai nuosavybės daliai, turi atsakyti ir atsiskaityti atsakovei už pastato bendrosioms reikmėms tiekiamą ir sunaudojamą energiją.

13.4. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad „kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys“. Nurodyto straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog „butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį“. Todėl pastate (duomenys neskelbtini), Kaune, suvartota ir įvadinių šilumos apskaitos prietaisų išmatuota šiluma, turi būti paskirstoma visiems pastato butų ir kitų patalpų savininkams, įskaitant ir apeliantę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl faktinių aplinkybių

15. VĮ „Registrų centras“ butų (patalpų) sąrašas pastate ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra 2 gyvenamosios patalpos (butai) ir 5 negyvenamosios patalpos, I. Š. yra 8 buto, kuriame yra vietinis centrinis šildymas, savininkė (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 13, 14-15). UAB „Technis“ 2016 m. gegužės 20 d. rašte AB „Kauno energija“ nurodė, kad projektavimo darbai pagal 2014 m. išduotas projektavimo sąlygas sustabdyti dėl nepasirinkto šilumos paskirstymo metodo. Pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas šilumos punkte yra viena atskira atšaka į bibliotekos patalpas. Atšakų į kitas patalpas iš minėto punkto nėra (e. bylos apyrašas, t. 4, b.l. 148). AB „Kauno energija“ 2016 m. gegužės 25 d. raštu UAB „Technis“ nurodė, kad pastatui nėra paskirtas bendrojo naudojimo administratorius (e. bylos apyrašas, t. 4, b.l. 150). AB „Kauno energija“ 2016 m. gegužės 26 d. raštu K. K. ir I. Š. nurodė, kad UAB „Technis“ patvirtino, jog iš pastato šilumos punkto yra tik viena šildymo sistemos atšaka į jame esančias bibliotekos patalpas, o iš bibliotekos patalpų atskira atšaka prijungtos pastate esančios kirpyklos patalpos. Prižiūrėtojas taip pat patvirtino, jog iš pastato šilumos punkto nėra šildymo sistemos atšakų į kitas pastato patalpas (e. bylos apyrašas, t. 4, b.l. 151). Kauno miesto savivaldybės V. K. viešoji biblioteka 2017 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės V. K. viešosios bibliotekos patalpos šildomos centralizuotai, naudojant bendrą viso namo šilumos punktą kartu su UAB „Aruneta“. Atskira centralizuotos šilumos sistema nebuvo įrengta. Bendro naudojimo patalpa – koridorius, nešildoma ir joje šildymo prietaisų nėra (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 1, b.l. 172). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, bute Nr. 6 yra negyvenamoji patalpa – bibliotekos patalpos, kurių šildymas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 173-174). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolis pamatė, jog namo (duomenys neskelbtini), Kaunas kieme (namo pietinėje pusėje, iš namo vidinės kiemo pusės) yra iš namo rūsio į namo II aukšto patalpas išvestas vamzdis. Vamzdis apskardintas ir izoliuotas apšiltinimo medžiaga. Nuėjus į namo rūsio patalpose esantį šilumos punktą, buvo matyti, kad per namo išorinę sieną į šilumos punktą atvestas vamzdis, kuris sujungtas su namo šilumos punkte esančiu šilumos sistemos vamzdynu. Taip pat matyti, kad vienas esamas šilumos sistemos vamzdis yra atjungtas nuo vamzdyno. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nuėjus į namo laiptinę (esančią namo vidiniame kieme) buvo matyti, kad namo laiptinėje nuo 1 iki 3 aukšto nėra šildymo sistemos radiatorių (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 101). Kauno miesto savivaldybės V. K. viešoji biblioteka ir UAB „Technis“ 2014 m. lapkričio 18 d. sudarė sutartį dėl Kauno miesto savivaldybės V. K. viešajai bibliotekai priklausančios pastato (duomenys neskelbtini), dalies atskiro šilumos punkto projektinės dokumentacijos parengimo ir šilumos punkto bei vamzdyno remonto darbų (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 169-172), pagal kurią UAB „Technis“ įsipareigojo Kauno miesto savivaldybės V. K. viešajai bibliotekai suteikti (duomenys neskelbtini) dalies atskiro šilumos punkto rengimo (įskaitant projekto parengimui reikalingų dokumentų gavimą, projekto derinimą su atitinkamomis institucijomis pagal galiojančias LR normas, sudarant visas sąlygas pradėti statybos darbus) paslaugas ir atlikti šilumos punkto ir vamzdyno remonto darbus pagal sutarties priede pateiktą lokalinę sąmatą, perduoti darbų rezultatą. Numatyta projektavimo darbų kaina 987 Lt, remonto darbų kaina 21749,04 Lt. Iš darbų pridavimo aktų matyti, kad priduota darbų už 26009,31 Lt (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 158-168). Kauno miesto savivaldybės V. K. viešoji biblioteka ir UAB „Technis“ 2014 m. spalio 1 d. sudarė infrastruktūros techninės priežiūros paslaugų sutartį, kuri vykdoma iki šiol (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 176-189). UAB „Aruneta“ 2017 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į AB „Kauno energija“ su prašymu pakartotinai atsiųsti sąskaitą už patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (e. bylos apyrašas, t. 4, b.l. 31). AB „Kauno energija“ pagal Kauno miesto savivaldybės V. K. viešosios bibliotekos 2015 m. rugpjūčio 14 d. prašymą 2015 m. rugsėjo 23 d. išdavė projektavimo sąlygas Kauno miesto savivaldybės V. K. viešosios bibliotekos patalpoms ir UAB „Aruneta“ patalpoms (duomenys neskelbtini), Kaunas (e. bylos apyrašas, t. 4, b.l. 118).

Dėl ginčo esmės

16. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 32 straipsnio 2 dalį šiluma, sunaudota bendroms reikmėms, t. y. šildyti pastato dalis, kurios paprastai patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl laikytina vartotojams šiame pastate patiekta šiluma.

17. Tarp šalių kilo ginčas, kiek vartotojų name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojasi centrine šildymo sistema ir gauna šilumos energiją iš AB „Kauno energija“.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad name yra įregistruoti 2 gyvenamieji butai ir 5 negyvenamosios patalpos. Nors ieškovė, vadovaudamasi LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi teigia, kad namas yra dvibutis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, nes šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas, o taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (1 str. 1, 2 d.). Tuo tarpu LR Šilumos ūkio įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę (1 str. 1 d.) ir būtent šio įstatymo kontekste namas, kuriame yra du gyvenamieji butai ir 5 negyvenamosios patalpos laikytinas daugiabučiu namu, nes ta aplinkybė, kad dalis namo savininkų patalpas įregistravę kaip negyvenamąsias, neturi reikšmės vertinant namui tiekiamos šilumos energijos paskirstymą.

19. Ieškovė teigia, kad name yra vienas šilumos vartotojas, kuris naudojasi centrine šildymo sistema. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės argumentu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB „Kauno energija“ tiekiamą šilumą vartoja tiek Kauno miesto savivaldybės V. K. viešoji biblioteka, tiek UAB „Aruneta“. Ta aplinkybė, kad UAB „Aruneta“ šilumos energiją gauna per vamzdyno atšaką, einančią iš šilumos punkto į Kauno miesto savivaldybės V. K. viešosios bibliotekos patalpas, nepaneigia, kad UAB „Aruneta“ yra atskiras AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos vartotojas, kuris už tiekiamą šilumos energiją atsiskaito ne su Kauno miesto savivaldybės V. K. viešoji biblioteka, o tiesiogiai su AB „Kauno energija“. Tai patvirtina UAB „Aruneta“ 2017 m. vasario 17 d. raštas, kuriuo ji kreipėsi į AB „Kauno energija“ su prašymu pakartotinai atsiųsti sąskaitą už patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (e. bylos apyrašas, t. 4, b.l. 31).

20. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį.

21. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog namas yra daugiabutis ir jame yra du šilumos vartotojai.

22. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad iš šilumos punkto vamzdynas į Kauno miesto savivaldybės V. K. viešosios bibliotekos patalpas eina per namo išorinę sieną, nesudaro pagrindo išvadai, jog pastato bendrojo naudojimo patalpos nešildomos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šilumos punktas, iš kurio išvestas vamzdynas tiek Kauno miesto savivaldybės V. K. viešoji biblioteka, tiek UAB „Aruneta“ patalpoms šildyti, yra rūsyje. Rūsys laikytinas bendro naudojimo patalpomis. Tai, kad šilumos punktas yra ne Kauno miesto savivaldybės V. K. viešajai bibliotekai priklausančiose izoliuotose rūsio patalpose, o bendro naudojimo patalpose patvirtina ta aplinkybė, kad ieškovė su antstoliu galėjo laisvai patekti ir apžiūrėti šilumos punktą. Be to, iš fotonuotraukų matyti, šilumos punkto vamzdynas, kuris, akivaizdu, atiduoda šilumos energiją rūsio patalpoms. Pažymėtina, kad ir ieškovė naudojasi viena iš rūsio patalpų, ieškovės butas yra su rūsiu (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 14-15). Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

24. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašytas nupjautas vamzdis yra tas, per kurį buvo tiekiama šilumos energija į namo centrinio šildymo sistemą.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju ne atsakovė turi įrodyti, jog name yra veikianti centrinio šildymo sistema, o būtent ieškovė, kuri teigia, kad tokios sistemos nėra, turi įrodyti savo teigiamas aplinkybes. Toks įrodinėjimo pareigos paskirstymas šiuo atveju kyla dėl to, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog name iki 2000 metų visi savininkai naudojosi centrinio šildymo sistema, taigi, darytina išvada, kad tokia sistema statant namą ir buvo suprojektuota, ir veikė. Name šildymo būdas buvo pakeistas 2000 metais, todėl būtent ieškovė turi įrodyti, kad buvo atlikti pakeitimai ir šildant bendro naudojimo patalpas. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė, be to, byloje esančių įrodymų visuma paneigia tokius ieškovės argumentus.

26. Taigi, pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti už pastate sunaudotą šilumą, net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu šilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas – tačiau tokiu atveju pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį apskaičiuojant vartotojui tenkantį šilumos kiekį, laikoma, kad visa šiluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose). Priešingai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį būtų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų (kurie nutraukė šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose) kitų šilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sąskaitą už šilumą būtų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos šilumos kiekis, o antriesiems – visas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017 Administracinė jurisprudencija. 2018, 35, p. 28-44).

27. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti namo bendro naudojimo patalpų šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį nesudaryta ir nutraukta nuo 2015 m. sausio 1 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių argumentų dėl šilumos tiekimo bendro naudojimo sistemų priežiūros sutarties nesudaryta ir nutraukta nuo 2015 m. sausio 1 d.

29. Pažymėtina, kad AB „Kauno energija“ yra šilumos tiekėjas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pagal šio straipsnio 2 dalį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.

30. Darytina išvada, kad atsakovė AB „Kauno energija“ nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, šilumos tiekimo sistemos prižiūrėtojas ir negali juo būti, todėl šioje ieškinio dalyje atsakovė yra netinkama šalis ir toks reikalavimas negali būti patenkintas.

31. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų tenkinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasTomas Romeika