- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-4-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03573-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Rasa Bartašienė, Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- J. K., I. K.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Gintaras Žičkus, Drąsutis Narmontas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovės I. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-797/2012, iškeltoje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui A. K., atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjų pakeitimo, turto padalinimo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. G. ieškinį ieškovui A. K. ir atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės J. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 651, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant pavardes: K., K..
Atsiliepimas
Nurodė, kad sutuoktiniai turto, kuris turėtų būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje, neturi, šeima yra iširusi nuo 2004 metų pradžios. J. K. priešieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. G. ieškinį prašė atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas jo motinos I. K., o jis veikė kaip motinos atstovas tiek remontuodamas motinai priklausantį namą, tiek mokėdamas už atliktus darbus ar įgytus daiktus bei atsiskaitydamas už namą su R. G., nes jis su šeima neturėjo lėšų ir negalėjo pirkti žemės sklypo ir namo.
A. J. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė (t.1, b. l. 148-153):
- pripažinti negaliojančia 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biuro notarės S. J. patvirtintą sutartį (registro Nr. 3-736) dalyje dėl pirkėjo I. K., ir pirkėjais nustatyti J. K. ir A. K.;
- santuoką nutraukti dėl ieškovo A. K. kaltės ir priteisti atsakovei J. K. iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;
- po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. K. priteisti: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 7075 Lt vertės; pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 81 900 Lt vertės; virtuvės kambario baldų komplektą (ąžuolinį) 10 000 Lt vertės, virtuvės kambario buitinę techniką (indaplovę, orkaitę, garų surinkėją, šaldytuvą, skrudintuvę keptuvę-grilį, sulčiaspaudę) 6000 Lt vertės, miegamojo kambario baldų komplektą- 5000 Lt vertės, svetainės kambario baldų komplektą - 5000 Lt vertės, svečių kambario baldus (sofą-lovą) - 2000 Lt vertės, tris televizorius - 4500 Lt vertės, du DVD vaizdo grotuvus ir namų kino garso sistemą- 3000 Lt vertės, satelitinę televizijos anteną - 1000 Lt vertės, vonios kambario baldus ir masažinę vonią - 8000 Lt vertės, akvariumą su įranga ir gyventojais - 5000 Lt vertės, darbo kambario baldų komplektą - 3000 Lt vertės, rūbinės kambario baldų komplektą - 2000 Lt vertės, antikvarines žvakides (2 vnt.) – 1000 Lt vertės, grafiną - 500 Lt vertės, akmeninę vazą-700 Lt vertės, akmeninį stovą - 500 Lt vertės, akmeninę žvakidę-300 Lt vertės, du paveikslus (autorius P.) - 4000 Lt vertės, dušo kabiną ir vonios baldus dušo kambaryje - 3000 Lt vertės;
- priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės J. K. 76 737,50 Lt dydžio kompensaciją;
- pripažinti 8000 Lt dydžio turtinę prievolę trečiajam asmeniui R. G. už nupirktą namą solidaria ieškovo ir atsakovės prievole;
- priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad 2002 metais kartu su atsakovu nusprendė įsigyti namą, todėl pradėjo būsto paieškas. Rado skelbimą ir susidomėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavinėjamu nebaigtu statyti namu, kuris tiko abiems, todėl A. K. pradėjo derybas su turto savininke R. G.. Susitarė su R. G., kad turtą ji parduos už 100 000 litų, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodys 38 000 Lt. Taip pat susitarė, kad 50 000 litų trečiajam asmeniui bus sumokėti prieš pasirašant namo pirkimo-padavimo sutartį pas notarą, o kiti 50 000 litų bus išmokėti iki 2003-06-01 kaip paskolos grąžinimas R. G. pagal A. K. išduotą paskolos dokumentą. Kadangi šeima neturėjo oficialių pajamų, nes pajamos buvo gaunamos iš mokestine prasme neapskaitomos veiklos (ieškovas vertėsi padėvėtų automobilių gabenimu iš J. K., gaudavo pajamas už tarpininkavimą, įdarbinant žmones J. K.) ir nebūtų galėję įrodyti sukaupę tokio dydžio santaupas, todėl A. K. pasakė, kad sandorį geriausia būtų sudaryti jo motinos I. K. vardu. Namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta pirkėja nurodant I. K., o įsigytas namas buvo įrenginėjamas ir išlaikomas iš J. ir A. K. šeimos lėšų, iš jų buvo mokama R. G. už namą likusi skolos dalis.
Prašė patenkinti priešieškinį ir trečiojo asmens R. G. ieškinį, o A. K. ieškinį tenkinti tik iš dalies, pripažįstant, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas A. K..
Trečiasis asmuo, pareiškusi savarankiškus reikalavimus, R. G. prašė solidariai priteisti iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. 8000 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 132-133). Savo reikalavimą grindė pasirašyta A. K. paskolos sutartimi ir nurodė, kad pardavė namą (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt, o sutartyje nurodė tik 38000 Lt. Dalį sumos - 50 000 Lt A. K. sumokėjo prieš sandorio sudarymą, o kitai daliai (50 000 Lt ) skolos pasirašė paskolos sutartį, bet iš tos sumos grąžino tik 42 000 Lt. Nurodo, kad pinigų iš jos A. K. nesiskolino, tik taip įformino skolos už nekilnojamojo turto pirkimą sugrąžinimą.
Šalies argumentai
A. I. K. su priešieškiniu nesutiko, priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ji turėjo pinigų ir pirko namą, kuriame leido gyventi sūnaus A. K. šeimai, nes sūnaus šeima neturėjo lėšų namui įgyti. Ji gyveno ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini) bei name (duomenys neskelbtini). Pati vertėsi verslu, vykdė prekybą drabužiais Rusijoje, Ukrainoje, vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. S. A. veikė pagal jos pavedimą, jos pinigais atsiskaitydavo už namo remontą bei pirko nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad atsakovės J. K. priešieškinyje nurodytos aplinkybės neegzistuoja, nes namą pirko I. K.. Trečiojo asmens R. G. ieškinys parodo jos ir atsakovės J. K. susitarimą dėl vienodos pozicijos teisme, bet teismas neturi ginti nesąžiningų asmenų teisių.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovo A. K. ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės J. K. priešieškinį tenkino iš dalies.
Nutraukė A. K. ir J. K. (B.) santuoką, sudarytą 1992-06-27 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 651, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant pavardes: K., K..
Pripažino negaliojančia 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biuro notarės S. J. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 3-736) dalyje dėl pirkėjos I. K. ir pirkėjais pagal minėtą sutartį nustatė J. K. ir A. K..
Padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. K. priteisė:
žemės sklypą (u/Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 7075 Lt vertės;
pastatą - gyvenamąjį namą (u/Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 81900 Lt vertės;
virtuvės baldų komplektą (ąžuolinį) 10 000 Lt vertės, virtuvės kambario buitinę techniką (indaplovę, orkaitę, garų surinktuvą, šaldytuvą, skrudintuvę keptuvę-grilį, sulčiaspaudę) 6000 Lt vertės, miegamojo kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svetainės kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svečių kambario baldus (sofą-lovą) 2000 Lt vertės, tris televizorius 4500 Lt vertės, du DVD vaizdo grotuvus ir namų kino garso sistemą 3000 Lt vertės, satelitinę televizijos anteną 1000 Lt vertės, vonios kambario baldus ir masažinę vonią 8000 Lt vertės, akvariumą su įranga ir gyventojais 5000 Lt vertės, darbo kambario baldų komplektą 3000 Lt vertės, rūbinės kambario baldų komplektą 2000 Lt vertės, antikvarines žvakides (2 vnt.) 1000 Lt vertės, grafiną 500 Lt vertės, akmeninę vazą 700 Lt vertės, akmeninį stovą 500 Lt vertės, akmeninę žvakidę 300 Lt vertės, du paveikslus (autorius P.) 4000 Lt vertės, dušo kabiną ir vonios baldus dušo kambaryje 3000 Lt vertės, automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės, iš viso turto natūra už 154 975 litų.
Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės J. K. 77 487,50 Lt piniginę kompensaciją.
Pripažinto 8000 Lt dydžio turtinę prievolę trečiajam asmeniui – kreditorei R. G. solidaria ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. prievole.
Trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, R. G. ieškinį tenkino visiškai.
P. R. G. iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. solidariai 8000 Lt skolą ir po 60 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš ieškovo A. K. valstybei 2962,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovės J. K. valstybei 2192,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovės I. K. valstybei 577,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje J. K. priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ne smurto naudojimas buvo santuokos iširimo priežastimi, o abiejų sutuoktinių veiksmai, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ir atsakovė mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, kaip ir ieškovas mėgo pasilinksminimus. Įvertinęs visumą šalių panaudotų įrodinėjimo priemonių, teismas sprendė, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, o nesant galimybės šalims susitaikyti bei nenustačius kiekvieno iš jų didesnės kaltės laipsnio vienas kito atžvilgiu dėl šeimos iširimo, pripažino, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė konkrečią neturtinę žalą, be to, teismas nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad atsakovė J. K. prašė pripažinti negaliojančia 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biuro notarės tvirtintą sutartį (registro Nr. 3-736) dalyje dėl pirkėjos I. K. pakeitimo ir pirkėjais nustatyti sutuoktinius J. K. bei A. K.. Pažymėjo, kad atsakovė J. K. sandorį ginčija pagal CK 1.87 str., kuris numato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutarties šalies - pirkėjo. A. J. K. nurodo, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko A. ir J. K., o ne I. K.. Pažymėjo, kad pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką teismui kyla pareiga nustatyti, kas buvo faktinis nekilnojamojo turto pirkėjas, ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiškai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamą turtą asmeniu, kas derėjosi dėl turto pirkimo, kas mokėjo pinigus, valdė turtą, juo naudojosi ir pan. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendė, kad tikroji sutarties šalis - A. K. ir J. K., o ne apsimestinė (statytinė) šalis, šioje byloje I. K., derėjosi dėl sutarties sąlygų, ieškojo turto, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Taip teismas sprendė, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes: nekilnojamojo turto paieškas vykdė A. K. bei J. K., perkamo apžiūrėti turto vyko taip pat minėti sutuoktiniai, jame gyveno sutuoktinių šeima, darbai bei paslaugos nusipirkus namą buvo įformintos A. K. vardu. Pažymėjo, kad pati I. K. teisme patvirtino namo pardavėją R. G. pirmą kartą pamačiusi pas notarą pasirašant Sutartį (b. l. 150, t. 2). Teismas nustatė, kad I. K. pradėjo tvarkyti ir prižiūrėti namą tik po to, kai 2011 metais atsakovė J. K. name nebegyveno, t. y. po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Todėl teismas priešieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl turto pirkėjo pakeitimo patenkino, nustatęs, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, jog turtą pirko I. K.. Todėl konstatavo, kad šalys turi nekilnojamojo turto, kurį, teismas spręsdamas santuokos nutraukimo bylą, turi padalinti.
Dėl turto padalinimo teismas pažymėjo, kad reikalavimą padalinti turtą pareiškė atsakovė J. K.. Ieškovas neginčijo turto vertės, sutiko su VĮ Registrų centro įvertinimu. Byloje yra vienintelis reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovė prašo priteisti jai namą natūra, atsakovui A. K. priteisiant piniginę kompensaciją.
Teismas nustatė, jog ieškovas A. K. jau seniai nebegyvena name, ieškovas savarankiškų reikalavimų dėl turto padalinimo nepareiškė, iš nekilnojamojo turto registro pažymėjimo (šia turto verte vadovaujasi atsakovė) matyti, jog žemės sklypo vertė -7075 Lt, o pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė – 81 900 Lt. Nurodė, kad atsakovė sutinka sumokėti kompensaciją už pusę turto, prieštaravimų ieškovas dėl šių turto padalinimo reikalavimų nereiškė, todėl šioje dalyje teismas atsakovės priešieškinio reikalavimus patenkino, turtą natūra priteisdamas atsakovei J. K., o ieškovui A. K. priteisdamas iš atsakovės piniginę kompensaciją.
Teismas pažymėjo, kad atsakovės I. K. atstovas nurodė, jog atsakovės nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas yra ne tik 2003-01-21 pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau išaiškino, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį pakeitus pirkėją, pirkėjais tampa A. K. ir J. K., o paveldėjimo teisės liudijimas yra išvestinis pagrindas.
Dėl kilnojamojo turto padalinimo teismas nurodė, kad atsakovė J. K. išvardijo turtą, paaiškino, kur ir už kiek jį įsigijo, turtą prašo priteisti jai, ieškovui išmokant piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad ieškovas turto verčių neginčijo, tik nurodė, jog turtas yra jo motinos atsakovės I. K., kuri neteikė jo įsigijimo įrodymų, tik deklaratyviai teigė, kad turtas pirktas jos. Iš rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad baldai buvo įgyti santuokos metu A. ir J. K.. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu išaiškėjo, jog santuokos metu yra įgytas ir automobilis F. F., kuris nėra įtrauktas į dalintiną turtą, bet turi būti padalintas, todėl teismas, taikydamas CPK 376 str., jį įtraukė į dalintino turto masę, vertę nustatydamas pagal tinklapyje www.autoplius.lt esančius skelbimus 1999 m. pagamintiems automobiliams. Konstatavo, kad nekilnojamąjį turtą natūra priteisus atsakovei J. K., ir kilnojamasis turtas priteistinas jai, išmokant ieškovui kompensaciją pinigais. Nustatė, kad kilnojamojo turto atsakovei tenka už 66000 Lt.
Dėl trečiojo asmens R. G. reikalavimo teismas nurodė, kad R. G. pareiškė ieškinį teisme dėl skolos priteisimo iš sutuoktinių solidariai. Pažymėjo, kad bylos šalys pripažįsta tą faktą, kad namo kaina buvo sutarta 100 000 Lt, todėl konstatavo, kad ji ir laikytina tikrąja pardavimo kaina, o ne sutartyje nurodyta 38 000 Lt kaina. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys šalių paaiškinimai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog sutuoktiniai yra likę skolingi R. G. 8000 Lt, nes ieškovas A. K. neįrodė, kad daiktas parduotas su trūkumais, kadangi, trečiojo asmens teigimu, ieškovas apie tai prakalbo tik po to, kai teisme buvo iškelta civilinė byla, iki tol jokių pretenzijų nebuvo. Tai, kad namas buvo parduotas su trūkumais, t.y. buvo neapšiltintas, neįrodyta, nes pateiktas garantinis sertifikatas, kuriuo teismas negali vadovautis, kadangi jame nurodyta 2005-07-03 namo šiltinimo data su UAB ,,Statybų miestas“ antspaudu, kai tuo tarpu byloje yra įrodymai, jog UAB ,,Statybų miestas“ yra įsteigta tik nuo 2006-04-25. Esant šiems prieštaravimams, teismas vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis apie bendrovės įregistravimą. Kitų įrodymų dėl daikto trūkumų byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, trečiajam asmeniui iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. teismas solidariai priteisė 8000 Lt skolą, tenkindamas trečiojo asmens ieškinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje, kuria teismas:
Žemesnės instancijos teismas
pripažino negaliojančia 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biuro notarės S. J. tvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį (registro Nr. 3-736) dalyje dėl pirkėjos I. K. ir pirkėjais nustatė J. K. ir A. K. ir šios sutarties objektą įtraukė į dalintino turto sąrašą bei padalino;
nusprendė padalinti J. K. ir A. K. šį turtą: virtuvės baldų komplektą (ąžuolinį) 10 000 Lt vertės, virtuvės kambario buitinę techniką (indaplovę, orkaitę, garų surinktuvą, šaldytuvą, skrudintuve, keptuvę - grilį, sulčiaspaudę) 6000 Lt vertės, miegamojo kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svetainės kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svečių kambario baldus (sofą-lovą) 2000 Lt vertės, tris televizorius 4500 Lt vertės, du DVD vaizdo grotuvus ir namų kino garso sistemą 3000 Lt vertės, satelitinę televizijos anteną 1000 Lt vertės, vonios kambario baldus ir masažinę vonią 8000 Lt vertės, akvariumą su įranga ir gyventojais 5000 Lt vertės, darbo baldų komplektą 3000 Lt vertės, rūbinės kambario baldų komplektą 2000 Lt vertės, antikvarines žvakides (2 vnt.) 1000 Lt vertės, grafiną 500 Lt vertės, akmeninę vazą 700 Lt vertės, akmeninį stovą 500 Lt vertės, akmeninę žvakidę 300 Lt vertės, du paveikslus (autorius Puškorius), 4000 Lt vertės, dušo kabiną ir vonios baldus dušo kambaryje 3000 Lt vertės;
prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą - J. K. priešieškinį šioje dalyje atmesti. Priteisti I. K. iš J. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl to, kas iš tikrųjų sudarė 2003-01-23 Namų valdos pirkimo - pardavimo sutartį, dėl kokių priežasčių I. K. Namų valdoje negyveno ir dėl ko joje gyveno A. K. šeima. Pažeidus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, atitinkamai neteisingai pritaikytos CK 1.87 str. teisės normos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tarp A. K. ir I. K. de facto buvo susiklostę pavedimo santykiai, kurių pagrindu A. K. skyrė pakankamai laiko visiems organizaciniams klausimams, susijusiems tiek su Namų valdos įsigijimu, tiek su jos sutvarkymu, spręsti. Todėl kai kuriuose dokumentuose, kurių pagrindu vienaip ar kitaip yra tvarkoma Namų valda, yra nurodyta A. K. pavardė. Nors daugeliu atveju I. K. tardavosi su A. K. dėl to, kokias medžiagas pirkti, kokios galimybės yra išleisti atitinkamas pinigų sumas medžiagų įsigijimui, kai kuriais atvejais I. K. ir pati dalyvaudavo įsigyjant medžiagas. Pvz., liudytojas D. S. nurodė, kad į „Jupoja“ medžiagų pirkti kartais ateidavo A. K. su I. K..
2. Koks įsigytas ir įregistruotas namas (duomenys neskelbtini), matyti iš teismui pateikto namo inventorinės bylos lapo (155 b. l., I t. ). Teismui taip pat į bylą buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad Namų valda buvo sutvarkyta. Teismui 2012-05-29 posėdyje buvo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti Namų valdos vaizdai 2012-05-22, kuriomis I. K. siekė įrodinėti, kad būtent I. K. ir toliau tvarko savo Namų valdą, kad toliau investuoja pinigines lėšas į Namų valdos tvarkymą (jau po to, kai J. K. nebegyvena Namų valdoje). Tačiau teismas atsisakė tokias nuotraukas priimti (138-139 b. l., III t.). Todėl minėtas nuotraukos pateikiamos apeliacinės instancijos teismui. Jos, vertinant kitų įrodymų (nuotraukų, įrašytų į kompaktinį diską) kontekste, o taip pat ir kitų įrodymų kontekste (įsiskolinimas už dujas, elektrą, tiektą Namų valdai tuo metu, kuomet ten viena gyveno J. K.) parodo, kad J. K. viena gyvendama Namų valdoje, visiškai nesirūpino Namų valdos tvarkymu, suteiktų paslaugų apmokėjimu. J. K. išsikrausčius iš Namų valdos, I. K. vėl ėmėsi tvarkyti Namų valdą ir į ją investuoti savo pinigines lėšas. Teismo procesinis sprendimas atsisakyti į bylą prijungti teikiamus įrodymus, kuriais atsakovė I. K. įrodinėja savo teiginius, yra neteisėtas.
3. Teismas neteisingai vertino A. K., J. K. ir I. K. pajamas, prieš įsigyjant ginčo turtą. A. J. K. teisme iškėlus klausimą, kad už Namų valdą buvo atsiskaityta A. K. piniginėmis lėšomis, I. K. viso proceso metu nuosekliai įrodinėjo, kad ji buvo aktyvi rinkos dalyvė ir turėjo pakankamai piniginių lėšų ne tik Namų valdos įsigijimui, bet ir jos sutvarkymui. Kartu I. K. įrodinėjo, kad A. K. ir J. K. neturėjo pakankamai piniginių lėšų įsigyti Namų valdai bei jai sutvarkyti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas, paneigdamas I. K. teikiamus įrodymus ir paaiškinimus apie tai, kad ji turėjo pakankamai piniginių lėšų, konstatavo, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai I. K. pateiktos deklaracijos nepatvirtina tokių aplinkybių. Kartu teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad A. K. turėjo pakankamai pajamų įsigyti Namų valdai bei tokį argumentą pagrindė tuo, kad A. K. pats pripažino, kad pajamų nedeklaravo, nors dirbo, slėpė pajamas (104 b. l., III t.), todėl sandoris buvo sudarytas motinos vardu. Teismo pateikta nuoroda į III tomo bylos lapą Nr. 104 nepatvirtina nurodomų aplinkybių, kad A. K. slėpė pajamas, dirbo, todėl Namų valdą įsigijo motinos vardu. III tomo bylos lapas Nr. 104 yra Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, kuriuo teismas informuotas, kad A. K. nuo 1994 m. iki 2007 m. nėra pateikęs pajamų deklaracijų. Tačiau toks VMI raštas nepatvirtina aplinkybių, kad A. K. būtų slėpęs pajamas ar būtų dirbęs. Į bylą yra pateikti įrodymai (SODROS duomenys) apie A. K. ir J. K. gautas pajamas iš darbo santykių, tačiau jos yra gautos po to, kai Namų valda buvo įsigyta, ir jų dydis jokių būdu negali patvirtinti aplinkybių, kad iš tokių pajamų būtų galima susitvarkyti namų valdą.
4. A. I. K. neneigia, kad ji (duomenys neskelbtini) negyvena, o gyvena (duomenys neskelbtini). Tai yra suprantama ir paaiškinama. I. K. nėra jokios būtinybės gyventi ir Namų valdoje ir bute, kadangi tai nėra racionalu. Namų valdą I. K. pirko tuo tikslu, kad joje galėtų gyventi A. K. šeima. Šis tikslas ir buvo pasiektas, Namų valdoje leidus gyventi A. K. šeimai, mainais už tai, kad būtų organizuojamas Namų valdos sutvarkymas, tinkama priežiūra ir eksploatacija.
5. Teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus, kad I. K. nebuvo pajėgi įsigyti 100 000 Lt kainuojančios namų valdos. Teismas, teigdamas, kad I. K. nebuvo pajėgi įsigyti 100 000 Lt kainuojančios namų valdos, turėtų nustatyti, kas ir už kokias lėšas namų valdą įsigijo. Teismo padaryta išvada, kad namų valda įsigyta už A. K. pinigines lėšas, uždirbtas neoficialiai, nenustačius nei gautų pajamų masto, nei tikslių šaltinių, pažeidžia netgi civiliniame procese plačiai taikomą tikimybių pusiausvyros principą. Nesuprantama kaip teismas gali padaryti išvadą apie A. K. gaunamas pajamas, jei byloje nėra oficialių duomenų apie tai, Valstybinė mokesčių inspekcija apie galimai gautas neoficialias pajamas įrodymų nepateikė, liudytojai patvirtino, kad A. K. buvo išlaidus žmogus. A. I. K. ir jos sutuoktinis P. K. buvo pakankamai aktyvūs nekilnojamojo turto rinkos dalyviai, pajėgūs įsigyti, parduoti, pastatyti nekilnojamojo turto objektus. Teismas, nustatydamas priešingai, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles bei neteisingai pritaikė CK 1.87 str., dėl ko skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.
6. CK 4.47 str. reglamentuoja nuosavybės įgijimo pagrindus. I. K. namų valdą įgijo pagal sandorį 2003-01-21 (CK 4.47 str. 1 p.) bendrojon jungtinėn nuosavybėn su P. K. (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) bei, mirus jos sutuoktiniui, - paveldėjimu asmeninėn nuosavybėn (CK 4.47 str. 2 p.). Taigi, šiuo metu namų valda I. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise, įgyta dviem juridiniais pagrindais. A. J. K. priešieškiniu CK 1.87 str. pagrindu kaip apsimestinį sandorį ginčijo tik 2003-01-24 Namų valdos įgijimo sutartį, tačiau neginčijo kito nuosavybės įgijimo pagrindo. Vadinasi, teismui pripažinus sandorį negaliojančiu dėl to, kad jis sudarytas kaip apsimestinis, teismas neturėjo teisės ir pagrindo pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimo, kuris taip pat yra nuosavybės įgijimo pagrindas. Likus galioti paveldėjimo teisės liudijimui, nuosavybės teisė į namų valdą I. K. vis vien išlieka. Tuo tarpu teismas skundžiamu sprendimu, pagal paveldėjimo teisės liudijimą I. K. turint nuosavybę, ją priskyrė kitiems asmenims (J. K. ir A. K.) bei ją tarp jų padalino. Toks teisinis kelias nėra galimas, kadangi be teismo sprendimo iš I. K. yra atimta jos nuosavybė ir atiduota kitiems asmenims.
7. Teismas 2012-02-01 priėmė nutartį, kuria nutarė areštuoti J. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius pas I. K. jai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Antstolis, vykdęs minėtą teismo nutartį, jos negalėjo įvykdyti, dėl to kreipėsi pareiškimu į teismą dėl I. K. nubaudimo. Teismas 2012-02-24 nutartimi tokį pareiškimą atmetė (16-17 b. l., II t.). Jau šioje ginčo stadijoje teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis, nutartyje konstatavo, kad J. K. pateikė antstoliui sąrašą daiktų, tačiau prie jų nėra pridėtų pagrindžiančių dokumentų, kad turtas įgytas santuokos metu sutuoktinių, nenurodyti daiktų požymiai, neišvardinti konkretūs daiktai, pvz.: darbo kambario baldai. Minėtoje teismo nutartyje nurodytas konstatavimas neatitinka skundžiamo teismo sprendimo, nes skundžiamame sprendime tie patys darbo kambario baldai yra priteisti J. K.. Visiškai nesuprantama, kodėl skirtingose proceso stadijose teismas tas pačias aplinkybes vertina skirtingai, nes po minėtos 2012-02-24 nutarties priėmimo į bylą nebuvo pateikta naujų įrodymų, neginčijamai leidžiančių teigti, kad visi skundžiamame teismo sprendime nurodyti daiktai, kuriuos teismas priteisė J. K., tokiu būdu įtraukdamas juos į dalintino turto sąrašą, priklausė sutuoktiniams J. ir A. K.. Kadangi namų valda adresu (duomenys neskelbtini), yra I. K. nuosavybė (šį faktą patvirtina viešo registro duomenys), todėl preziumuojama, kad visi šioje valdoje esantys kilnojamieji daiktai yra I. K. nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtina CK 4.23 str. 2 d. Todėl pareiga paneigti šią prezumpciją atitinkamais įrodymais, tenka tuo suinteresuotiems asmenims. J. K. nurodytos įstatymo prezumpcijos nepaneigė, todėl teismas, I. K. teigiant, kad visi kilnojamieji daiktai, esantys Namų valdoje, yra jos, negalėjo nustatyti kitaip ir įtraukti minėtų daiktų į sutuoktinių dalintino turto sąrašą ir tokių daiktų dalinti.
8. Liudytojas A. M. paaiškino, kad svetainės baldų komplektas yra išmestas ir Namų valdoje svetainėje dabar yra I. K. minkštas rudas baldų komplektas. Nesuprantama, kokį svetainės baldų komplektą 5000 Lt vertės priteisė J. K.. Taip pat ir dėl žvakidžių bei grafino. A. M. paaiškino, kad name tokių daiktų nematęs, nors teismas juos priteisė J. K.. A. P. paveikslai priteisti J. K., nors A. M. teigia, kad jie tik neseniai užsakyti (96 b. l., III t.).
9. Teismas namų valdos verte laikė VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nurodytas Namų valdos vertes. Tačiau toks vertinimas neatitinka realių turto rinkos kainų. Vien iš teismui pateiktų nuotraukų, įvairių sutarčių dėl Namų valdos gerinimo, liudytojų parodymų apie namo apšiltinimą, pirties, baseino įrengimą, trinkelių sudėjimą ir kt. matyti, kad namas iš esmės yra perprojektuotas, perstatytas. Į namų valdą net ir joje nebegyvenant J. K. yra investuotos papildomos lėšos, padidinta Namų valdos vertė. Todėl spręstina, kad A. K. šioje byloje turi galimybę pateikti įrodymus apie realią Namų valdos rinkos vertę.
10. Kaip matyti iš bylos dokumentų (A. K. 2003-01-21 pasirašyto paskolos rašto), už namų valdą R. G. buvo nesumokėta 8000 Lt. Kaip matyti iš A. K. ir I. K. paaiškinimų, šie pinigai nebuvo sumokėti R. G. dėl tos priežasties, kad ji pardavė namų valdą garantuodama, kad namas yra apšiltintas, tačiau į bylą yra pateikti įrodymai ir apklausti liudytojai, kad namas buvo iš naujo apšiltinamas. Būtent dėl tokio namo trūkumo nebuvo sumokėti likusieji 8000 Lt. R. G. į procesą įstojo atsakovės J. K. iniciatyva. Tokia J. K. iniciatyva yra suprantama tokia prasme, kad už galimybę gauti 8000 Lt R. G. tvirtina su namų valdos įsigijimu susijusias aplinkybes J. K. naudai. Pažymėtina, kad iki teismo proceso, kuriuo spręstas klausimas dėl A. ir J. K. santuokos nutraukimo, R. G. į teismą dėl skolos nesikreipė, nors nuo įsipareigojimo sumokėti likusius 8000 Lt R. G. yra praėję daugiau nei 8 metai. Tokie R. G. ir J. K., kuri pretenzijas į nuosavybę taip pat pareiškė praėjus daugiau nei 8 metams, veiksmai rodo jų nesąžiningumą, siekį pasipelnyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje teismas pripažino negaliojančia 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biuro notarės S. J. tvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-736 dalyje dėl pirkėjo I. K., ir pirkėjais nustatė J. K. ir A. K., bei padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. K. priteisė: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); virtuvės baldų komplektą (ąžuolinį), virtuvės kambario buitinę techniką (indaplovę, orkaitę, garų surinktuvą, šaldytuvą, skrudintuve keptuvę grilį, sulčiaspaudę), miegamojo kambario baldų komplektą, svetainės kambario baldų komplektą, svečių kambario baldus (sofą-lovą), tris televizorius, du DVD vaizdo grotuvus ir namų kino garso sistemą, satelitinę televizijos anteną, vonios kambario baldus ir masažinę vonią, akvariumą su įranga ir gyventojais, darbo kambario baldų komplektą, rūbinės kambario baldų komplektą, antikvarines žvakides, grafiną, akmeninę vazą, akmeninį stovą, akmeninę žvakidę, du paveikslus (autorius P.), dušo kabiną ir vonios baldus dušo kambaryje, automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui A. K. iš atsakovės J. K. priteisė 77487,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją, taip pat dalyje, kurioje teismas iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. valstybei priteisė po 2895 litų bylinėjimosi išlaidų, taip pat dalyje, kurioje teismas tenkino trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. G. ieškinį ir priteisė R. G. iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. solidariai 8000 litų skolą, taip pat dalyje, kurioje teismas priteisė iš I. K. 577,50 litų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
A. J. K. priešieškinį atmesti.
Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. G. ieškinį atmesti.
Kitoje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės J. K. atsakovui A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Asmenų atitinkamų sandorių pagrindu įgytos tam tikros teisės suponuoja jų teisėtus lūkesčius, kurių pagrindu gali būti prisiimamos kitos teisės ir pareigos. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad ginčijama sutartis sudaryta 2003-01-21, kai tuo tarpu reikalavimas dėl sandorio negaliojimo pareikštas tik 2011 m. pabaigoje, tai yra praėjus daugiau nei 8 (aštuoneriems) metams po šio sandorio sudarymo, nors iš atsakovės J. K. paaiškinimo ji jau nuo 2003 metų pabaigos praktiškai nebepasitikėjo sutuoktiniu, o dar truputį vėliau jau nebegyveno kaip sutuoktiniai.
2. Šioje byloje pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką atsakovei J. K. teko pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad I. K. ir R. G. sudaryta ir notaro patvirtinta rašytinė 2003-01-21 sutartis yra apsimestinė dalyje dėl pirkėjo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai svaresniais už rašytinius įrodymus laikė liudytojų parodymus. Atsižvelgiant į liudytojų A. S., Ž. B., I. D., I. Ž., J. R. B. santykius su atsakove J. K., nėra teisinga. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog anksčiau išvardinti liudytojai nurodydami, kad anksčiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus pirko A. K. su sutuoktine, tokią savo nuomonę praktiškai grindė tik aplinkybėmis, jog ši šeima, jų matymu, gyveno pasiturinčiai, kad A. K. pirko sutuoktinei brangias dovanas, organizavo pobūvius, išvykas ir panašiai, kas nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad ne I. K. buvo minėtų nekilnojamųjų daiktų pagal 2003-01-21 sutartį pirkėja.
3. Byloje pateikti įrodymai, kad po 2003-01-21 sutarties sudarymo atsakovė I. K. jai perleistą nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu. Kadangi sandorio sudarymo metu ji buvo santuokoje su sutuoktiniu, šis jos nupirktas nekilnojamas turtas tapo jos ir sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Mirus sutuoktiniui, ji paveldėjimo pagrindu įgijo ir jos sutuoktiniui priklausiusią minėto turto dalį. Šioje byloje paveldėjimo teisės liudijimas nėra nuginčytas, kaip nėra nuginčytas ir šiuo pagrindu I. K. asmeninės nuosavybės teisės įgijimas į ginčo turtą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas A. K. paaiškino, jog jis su sutuoktine neturėjo lėšų, kad 2003-01-21 įsigyti anksčiau minėtus daiktus, o šiuos jo paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuota, jog sutuoktiniai pradėjo dirbti gerokai vėliau po šio sandorio sudarymo. A. I. K. nurodė, kad ji turėjo pinigų ir 2003-01-21 pirko namą, kuriame leido gyventi sūnaus A. K. šeimai, kurie neturėjo lėšų turtui įsigyti. Ji paaiškino, kad vertėsi verslu, vykdė prekybą drabužiais Rusijoje, Ukrainoje, vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. Name yra jos baldai, kiti daiktai. Šiuos jos paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai - teismui pateiktos pase esančios žymos apie išvykas, valiutos operacijų dokumentai, nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai ir jų pagrindu gautos piniginės lėšos, liudytojų parodymai (pvz. liudytojas J. R. B. nurodė, kad I. K. su mezginiais važinėjo po Rusiją), Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-30 raštas „Dėl informacijos apie I. K. pateikimo“, kurioje yra išvardinti, kokie verslo liudijimai buvo išduoti I. K. nuo 1999 m. iki 2003 m. imtinai.
5. A. J. K. jau pirminiame 2011-10-12 ieškinyje dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu nurodė, kad R. G. yra jos pusėje, nors nesuprantama, kokiu pagrindu ji taip nusprendė. Tai rodo, kad jau ruošiant šį procesinį dokumentą su R. G. buvo aptarta „bendra pozicija“ šioje byloje. Skolos dokumente, kuriuo remiasi J. K., nėra J. K. parašo, kas taip pat rodo, jog jai buvo žinoma, kad namą perka atsakovė I. K. iš jai priklausančių piniginių lėšų.
6. Nors byloje ir yra nustatytas aktyvus A. K. dalyvavimas atliekant veiksmus, susijusius su anksčiau minėto namo įsigijimu, o vėliau, I. K. įsigijus šį namą, -rūpinimasis statybomis (kas praktiškai ir sudarė pagrindą teismui spręsti, jog 2003-01-21 sutartis yra apsimestinė dalyje dėl pirkėjo), tačiau tai paaiškinama tuo, kad A. K. veikė kaip savo mamos atstovas, pagal pavedimą, o tokį veikimą numato CK normos. Mokėjimai tiek už namą, tiek už sklypą, tiek vėliau už namo statybas, tiek už namo apstatymą, kaip paaiškino tiek A. K., tiek I. K., buvo atliekami iš I. K. piniginių lėšų, ir tai niekaip nesukūrė nei A. K., nei jo sutuoktinei J. K. nuosavybės į ginčo turtą.
7. Nurodydamas, kad žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), vertė yra 7075 Lt, o pastato-gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), vertė 81900 Lt, teismas nekreipė dėmesio, kad jog tokios šių nekilnojamųjų daiktų vertės yra nustatytos atitinkamai 2004-07-07 ir 2004-07-09, tai yra prieš beveik 8 metus. A. F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 1500 Lt, kurią nurodė atsakovė J. K., taip pat yra kelis kartus mažesnė, negu šio automobilio rinkos kaina. Todėl spręsdamas piniginės kompensacijos klausimus teismas šiais išrašais negalėjo remtis, o jais remdamasis pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiuo metu I. K. yra užsakiusi ginčo nekilnojamojo turto vertinimą. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme - tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 str.); aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 str. reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).
8. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Į sutuoktinių nuomonę dėl turto dalumo turi būti atsižvelgiama, bet teismo ji nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Teismų praktikoje nedaliu turtu pripažįstamas vieno kambario butas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2002; 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2008). Tačiau kai tenka dalyti didesnį butą (kelių kambarių) arba gyvenamąjį namą, paprastai toks turtas nelaikomas nedaliu. Pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė, kodėl jis nekilnojamojo turto nedalija natūra, nenurodė, kad toks padalijimas nėra galimas, todėl pažeidė CK 3.127 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės I. K. apeliacinį skundą atsakovė J. K. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės I. K. visas atsakovės J. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. A. I. K. nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad sandorio sudarymo metu turėjo reikiamą pinigų sumą, t. y. 100 000 Lt. Nesugebėjo paaiškinti iš kur gavo tiek pinigų, kaip ir kokia tvarka perdavė pinigus A. K., kad pastarasis sumokėtų R. G. už turtą. Bylos nagrinėjimo metu I. K. taip pat nenurodė, kokiomis lėšomis ji vykdė namo įrengimo darbus, iš kur tas lėšas gavo, kokius darbus atliko, kas kiek kainavo, kaip ji organizavo darbus ir t.t. Teismo posėdžio metu I. K. pasakė, kad į namą investavo apie 500 000 litų, kai byloje nėra įrodymų net apie teorines galimybes turėti tokio dydžio lėšas. Tačiau šiame apeliaciniame skunde savo procesinį neaktyvumą I. K. bando pateikti kaip neva teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus.
2. A. I. K. pateiktos nuotraukos, kurias pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, yra absoliučiai nesusijusios su byla. I. K. turėtų suprasti, jog bylos nagrinėjimo metu jos vykdomos investicijos į turtą neturi nieko bendra nei su ginčijamuoju sandoriu, nei su rengimusi jam sudaryti, nei su jo vykdymu. Atsakovės prašytos prijungti nuotraukos įrodo tik tai, kad ji ateityje galimai turės teorine teisę reikšti tikriesiems namo savininkams reikalavimus dėl nepagrįsto turto gavimo.
3. A. J. K. name viena ar kartu su ieškovu gyveno nuo pat namo įsirengimo iki 2011 m. lapkričio mėnesio, t. y. beveik 8 metus, o skolos už elektros energiją susidarė tik paskutiniuoju laiku, kai ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. santykiai ypač pablogėjo. Todėl atsakovės I. K. teiginiai apie tai, jog K. kartu ar atskirai neišlaikė namo, t. y. nemokėjo su namo išlaikymu susijusių mokesčių, yra nelogiški.
4. A. I. K. neįrodė pinigų, kurie buvo naudojami namui įrenginėti, perdavimo ieškovui fakto. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu net negalėjo paaiškinti, kaip tuos pinigus perduodavo ieškovui, ar jis jų prašydavo, kaip jie aptardavo pirkinius, įrengimo planus ir t.t. Apklausiama teisme I. K. tik paaiškino, kad namas jai kainavo apie 500 000 Lt, ir kad ji pastoviai rėmė K. šeimą.
5. Vienintelis atsakovės I. K. pateiktas įrodymas apie neva atliktus namo įrenginėjimo darbus buvo UAB „Statybų miestas“ 2005-07-03 garantinis sertifikatas. Jame buvo net įrašyta darbų kaina 8235 Lt. Liudytoju apklaustas minėtos bendrovės vadovas E. S., tačiau išsamiau pasidomėjus minimu sertifikatu tapo žinoma, jog UAB „Statybų miestas“ buvo įsteigta tik 2006 m. gegužės mėn. UAB „Statybų miestas“ bankroto administratorė patvirtino, jog bankrutavusi UAB „Statybų miestas“ nei su I. K., nei su A. K. nebuvo sudariusi jokių sandorių.
6. Sutinka su teismo pozicija, kad paveldėjimo teisės liudijimo ginčyti visiškai nebūtina dėl jo išvestinumo iš ginčijamojo sandorio. Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties turinio, jos šalimi buvo tik trečiasis asmuo R. G. ir atsakovė I. K.. Nuginčijus sandorį nuosavybės teisių į namų valdą netenka ne tik atsakovė, bet ir jos velionis sutuoktinis, o dėl to nebelieka pagrindo ir pavedėjimo teisės liudijimui išduoti. Šiuo atveju paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas būtų aiškiai neprotingas ir nereikalingas teisminis procesas, nes naudos gavėju pagal jį yra tas pats atsakovas, kuris yra ir ginčijamojo sandorio šalis.
7. Vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė tebebuvo namų valdos savininkė. Dėl to, atsižvelgiant į CK 4.23 str. 2 d. nuostatas, atsakovė buvo preziumuojama ir namų valdoje esančių kilnojamųjų daiktų savininke. Būtent dėl šios priežasties teismai nurodė atsakovei J. K. pateikti įrodymus apie tai, kad būtent ji ar jos sutuoktinis pirko konkrečius daiktus. Tačiau išnagrinėjus bylos medžiagą ir teismui priėmus sprendimą pripažinti ginčijamąjį sandorį apsimestiniu, pasikeitė ir CK 4.23 str. 2 d. aptartos prezumpcijos šalis (nuo pat sandorio sudarymo momento). T.y. visų namų valdoje esančių kilnojamųjų daiktų bendrasavininkais tapo sutuoktiniai. O byloje nesant atsakovės pateiktų įrodymų apie kilnojamųjų daiktų priklausomybę būtent jai, teismas juos paprasčiausiai padalino tarp sutuoktinių.
8. Tiek atsakovė J. K., tiek ir bylą nagrinėjęs teismas, ne kartą klausė ieškovo atstovo, kodėl jie neginčija namo vertės, ar tai darys, kada tai bus daroma, tačiau buvo atsakoma, jog tam nėra jokio reikalo, nes sandoris nėra apsimestinis. Jeigu ieškovas nuspręstų teikti apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie namų valdos vertę, tokio prašymo pagrįstumas turėtų būti sprendžiamas griežtai vadovaujantis CPK 314 str. nuostatomis, neatsižvelgiant į su ginču nesusijusių asmenų norus.
9. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir savo skunde atsakovė I. K. aktyviai teigė, neva, R. G. ir atsakovė J. K. yra sąmoningai susitariusios bei siekia bendros naudos. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinantis tokią atsakovės poziciją.
10. Nors J. K. savarankiško apeliacinio skundo nereiškė, tačiau prašo teismą peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovės J. K. žyminį mokestį už sandorio pripažinimo apsimestiniu reikalavimą priteisė nesant tam teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atsakovės I. K. ir ieškovo A. K. apeliacinius skundus trečiasis asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. G., prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.
Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
1. Nurodo, kad pagal namų valdos pardavimo skelbimą spaudoje ją susirado A. K.. A. K. apžiūrinėjo namą, jis derėjosi dėl kainos, jis davė rankpinigius. Iki pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento notaro kontoroje R. G. apie I. K. nebuvo žinoma, ji jos nebuvo mačiusi, jos neminėjo A. K.. Todėl jau sudarydama sutartį notaro kontoroje ji suprato, jog I. K. nėra tikroji pirkėja, nes pirkėjas yra A. K.. Paskolos raštelį dėl likusios namo kainos parašė A., jis mokėjo skolos pinigus. I. K. šiame procese visiškai nedalyvavo. Su I. K. po namo pardavimo R. G. susidūrė tik tiek, kad tikėdamasi, jog ji sugėdins savo sūnų Arūną, paklausė, kada bus grąžinti pinigai. Mano, kad esant byloje tokiems įrodymams, teismas negalėjo priimti kitokį sprendimą.
2. Pasidomėjusi ji sužinojo, jog ištuokos bylose turi būti sprendžiami paskolas davusių asmenų reikalavimai, todėl pareiškė ieškinį. Jokių slaptų susitarimų su J. K. nebuvo.
3. Ieškovas A. K. pirko namą šeimai, todėl ir sumokėti turi šeimos pinigais, kartu su J. K.. Byloje pateikė rašytinės formos sutartį dėl paskolos. Ieškovas A. K. neginčijo, jog dalis pinigų nėra sumokėta. Todėl buvo galima R. G. ieškinį tenkinti net ir nesiejant paskolos sutarties su namo pirkimo sutartimi.
4. Pažymi, jog ieškovo apeliaciniame skunde nenurodoma, dėl kokių priežasčių R. G. reikalavimas dėl 8000 Lt priteisimo yra neteisėtas, ką blogai padarė teismas, todėl nemano, jog ieškovas apskritai yra pareiškęs skundą dalyje dėl 8000 Lt priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo A. K. apeliacinį skundą atsakovė J. K. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo A. K. visas atsakovės J. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Susipažinus su ieškovo prašymu dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo mano, kad toks prašymas negalėjo būti tenkinamas, o apeliacinis skundas turėjo būti grąžintas ieškovui A. K. dėl nustatytu laiku nepašalintų, teismo nutartyje nurodytų trūkumų.
2. Nurodo, kad sekanti priežastis, dėl kurios apeliacinis procesas pagal ieškovo apeliacinį skundą negalimas, yra žyminio mokesčio nesumokėjimas. Skundo dalykas yra susijęs išimtinai su turtinio pobūdžio reikalavimais. Šiuo atveju apeliacijos suma yra 38000 Lt (ginčijamojo sandorio suma) plius 76737,50 Lt (pusė santuokos metu įgyto turto vertės) ir 8000 Lt (R. G. pareikštas reikalavimas). Kas reiškia, kad teikdamas apeliacinį skundą ieškovas turėjo sumokėti žyminį mokestį nuo 122 737,50 Lt. O jeigu jis mano, kad namų valda yra netgi brangesnė, nei rodo bylos medžiaga, tai žyminį mokestį turėjo mokėti nuo jo teigimu „didesnės“ turto vertės. Šiuo metu ieškovo sumokėtas žyminis mokestis ir apeliacinio skundo dalykas yra nesuderinami, o nagrinėti galima tik skundo dalį dėl R. G. pareikšto savarankiško reikalavimo, dėl kurio savo skunde ieškovas taip ir užmiršo pasisakyti. T. y. skunde nėra nurodyti nei faktiniai, nei teisiniai skundžiamojo teismo sprendimo dalies dėl R. G. reikalavimo neteisėtumo pagrindai, kas užkerta galimybes apeliaciniam procesui.
3. Ieškovas A. K. ir atsakovė I. K. neatsakingai žiūrėjo į procesą, t.y. nebuvo aktyvūs įrodinėjimo prasme, nesigynė nuo priešieškinio reikalavimų. Jie laikėsi pozicijos, jog sandoris yra teisėtas. Jie net neginčijo namo valdos vertės, name esančio kilnojamojo turto verčių, ieškovas net nebandė siūlyti kilnojamojo turto dalijimo natūra variantų, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra toks, koks jis ir turėtų būti pagal byloje surinktus įrodymus bei šalių užimtas pozicijas.
4. Paveldėjimo teisės liudijimo ginčyti visiškai nebūtina dėl jo „išvestinumo“ iš ginčijamojo sandorio. Kaip matyti iš 2003-01-21 pirkimo-pardavimo sutarties turinio, jos šalimi buvo tik trečiasis asmuo R. G. ir atsakovė I. K.. Nuginčijus sandorį nuosavybės teisių į namų valdą netenka ne tik atsakovė, bet kartu ir jos velionis sutuoktinis, o dėl to nebelieka pagrindo ir pavedėjimo teisės liudijimui išduoti. Šiuo atveju paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas būtų aiškiai neprotingas ir nereikalingas teisminis procesas, nes naudos gavėju pagal jį yra tas pats atsakovas, kuris yra ir ginčijamojo sandorio šalis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo išvada apie tai, kad 2003 m. sausio mėnesį atsakovė neturėjo pakankamai pinigų įsigyti namą, o vėliau ir jį įrenginėti, yra visiškai pagrįsta bylos medžiaga. Savo apeliaciniame skunde atsakovė bandė įrodinėti, jog ji buvo aktyvi nekilnojamojo turto rinko dalyvė, jog pardavusi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje gavo ginčijamam sandoriui turėjusių reikšmės pajamų, tačiau to nepatvirtina bylos medžiaga.
6. Šioje byloje spręsti apie pavedimo santykius nėra galimybės. Kaip matyti iš CK 6.756 str. 1 d. turinio, pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja įgaliotojo vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo veikti asmeniškai pats, tačiau paslaugų ar prekių pirkėju bei pinigų mokėtoju vis tiek nurodyti atsakovę I. K.. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė I. K., kaip įgaliotoja, perdavė kokias nors lėšas įgaliotiniui, davė jam nurodymus ar ko prašė. Byloje net nėra rodymų apie tai, kad ji sandorio vykdymui reikalingas lėšas apskritai turėjo ar bent galėjo turėti. Todėl šioje byloje kalbėti apie tarp atsakovės I. K. ir ieškovo A. K. susiklosčiusius pavedimo santykius nėra sąlygų.
7. A. J. K. negalėjo savo ieškinyje R. G. nurodyti tik trečiuoju asmeniu, nenurodydama kurioje ji bus pusėje. Tokia galimybė nėra numatyta CPK. J. K. neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog R. G. bus I. ir A. K. pusėje, nes R. G. žinojo, kas iš tikrųjų pirko namą, pastoviai prašė pinigų iš A. ir J. K.. Taigi, visiškai teisėtai ir pagrįstai tikėdamasi, kad R. G. davusi priesaiką byloje sakys tiesą, J. K. ją nurodė trečiuoju asmeniu būtent jos pusėje.
8. Ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio nei už teismo sprendimo peržiūrėjimą dalyje dėl sandorio koregavimo, nei dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, todėl jo pamastymai dėl namų valdos vertės yra nepriimtini ir turėtų būti nevertintini.
9. A. J. K. pateikė teismui savo priešieškinį, pateikė VĮ Registrų centro NTR duomenų banko išrašus su juose nurodytomis namo valdą sudarančių daiktų vertėmis, o A. K. neginčijo šių verčių, neprieštaravo nurodytoms pinigų sumoms, todėl natūralu, kad teismas vadovavosi neginčyta verte bei remdamasis ja įvertino dalijamą turtą. Be to, ieškovas su atsakove I. K. turėjo atstovus, advokatus, o teismas jiems siūlė pateikti turto vertes, jei mano jas esant kitokias, bet į tai nebuvo sureaguota. Kalbant apie CK 3.119 str. nuostatas mano, jog ši materialinės teisės norma nustato ne teismo pareigą kiekvienoje byloje įpareigoti ginčo šalis, net ir nesant ginčo, pateikti įrodymus apie turto vertes esamuoju laiku, o nustato taisyklę, pagal kokią vertę turi būti dalinamas turtas, nutraukiant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kai dėl turto vertės kyla ginčas. Teismui negali būti žinoma turto vertė, jis nėra specialistas. Todėl apie galimus nukrypimus nuo „teisėtumo“ bei prašymus ginti CK 3.119 str. nuostatų saugomą teisę turi inicijuoti būtent tie asmenys, kurių teises minėta teisės norma gina.
10. Absoliučiai analogiška situacija yra ir su A. K. teiginiu, neva, teismas pažeidė CK 3.127 str. 3 dalies nuostatas. Ieškovas teigia, jog teismas privalėjo turtą dalinti natūra. Tik tada iškyla klausimas, kaip teismas turėjo nuspręsti, kuris daiktas ieškovui yra labiau reikalingas. Neaišku, kas trukdė ieškovui savo poziciją dėl turto padalijimo būdo, konkrečių daiktų reikalingumo ir pan., nurodyti savo apeliaciniame skunde, kokias motyvais vedinas apeliacinės instancijos teismas turi konstatuoti CK 3.127 str. 3 d. nuostatų pažeidimą, kaip tas pažeidimas pasireiškė „materialiai“, kuris daiktas ieškovui nebuvo priteistas pažeidžiant teisę.
Motyvuojamoji dalis
A. I. K. ir ieškovo A. K. apeliaciniai skundai atmestini, tačiau iš dalies tenkintinas ieškovo A. K. apeliacinio skundo alternatyvus reikalavimas dėl dalijamo turto vertės nustatymo ir turto padalijimo būdo pakeitimo .
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl atsakovės I. K. apeliacinio skundo.
Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje, kuria teismas:
- pripažino negaliojančia 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biuro notarės S. J. tvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį (registro Nr. 3-736) dalyje dėl pirkėjos I. K. ir pirkėjais nustatė J. K. ir A. K. ir šios sutarties objektą įtraukė į dalintino turto sąrašą bei padalino;
- nusprendė padalinti J. K. ir A. K. šį turtą: virtuvės baldų komplektą (ąžuolinį) 10 000 Lt vertės, virtuvės kambario buitinę techniką (indaplovę, orkaitę, garų surinktuvą, šaldytuvą, skrudintuve, keptuvę - grilį, sulčiaspaudę) 6000 Lt vertės, miegamojo kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svetainės kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svečių kambario baldus (sofą-lovą) 2000 Lt vertės, tris televizorius 4500 Lt vertės, du DVD vaizdo grotuvus ir namų kino garso sistemą 3000 Lt vertės, satelitinę televizijos anteną 1000 Lt vertės, vonios kambario baldus ir masažinę vonią 8000 Lt vertės, akvariumą su įranga ir gyventojais 5000 Lt vertės, darbo baldų komplektą 3000 Lt vertės, rūbinės kambario baldų komplektą 2000 Lt vertės, antikvarines žvakides (2 vnt.) 1000 Lt vertės, grafiną 500 Lt vertės, akmeninę vazą 700 Lt vertės, akmeninį stovą 500 Lt vertės, akmeninę žvakidę 300 Lt vertės, du paveikslus (autorius P.), 4000 Lt vertės, dušo kabiną ir vonios baldus dušo kambaryje 3000 Lt vertės.
Prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą - J. K. priešieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti I. K. iš J. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
A. I. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu iš dalies patenkino atsakovės J. K. priešieškinį ir CK 1.87 straipsnio pagrindu pripažino negaliojančia dalyje dėl pirkėjos I. K. 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biure patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 3-736), kuria pardavėja R. G. pardavė pirkėjai I. K. 0,0645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir pirkėjais pagal minėtą sutartį pripažindamas J. K. ir A. K..
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, I. K. apeliacinio skundo ir atsiliepimų į šį apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla dalyje dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo įgijimo sandorio šalies pakeitimo išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija šioje sprendimo dalyje sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams detaliai nepasisakydamas dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento.
A. I. K. savo apeliaciniame skunde, o taip pat bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka nepateikė jokių naujų argumentų ir įrodymų, kurie suteiktų pagrindą panaikinti ar pakeisti ginčijamoje dalyje teisėtą ir pagrįstą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymai byloje vertinami pagal jų visumą (CPK 185 str.), o ne atskiri įrodymai, išimti iš bendro konteksto. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą iš R. G. 2003-01-21 iš tikrųjų nusipirko ne I. K., o sutuoktiniai A. ir J. K., konstatavęs ne tik piniginių lėšų turėjimą ar neturėjimą, tačiau įvertinęs įrodymų visumą, pradedant nuo disponavimo atitinkamomis piniginėmis lėšomis, derybomis dėl namo pirkimo, pinigų – 50 000 Lt sumokėjimo aplinkybių prieš sudarant notarinę sutartį, A. K. asmeninio įsipareigojimo (paskolos rašto) R. G. sumokėti trūkstamus 50 000 litų už nupirktą namą pasirašymo faktą bei jau atliktą 42 000 Lt dalinį A. K. atsiskaitymą su namo pardavėja, nupirkto pastato rekonstravimo darbų organizavimu, medžiagų pirkimu, atsiskaitymu už atliktus darbus, medžiagas, įrenginius ir baldus ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Spęsdamas dėl sutarties šalies pakeitimo, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Kasacinio teismo praktika, kad kilus ginčui dėl sandorio, teismas turi vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nurodytomis CK 6.193 str. 1 dalyje, t. y. kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais; kad reikia aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą; kad aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan., t. y. teismas turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 6.193 str. nuostatų.
Tai, kad I. K. nuolat negyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebuvo esminis pirmosios instancijos teismo argumentas pripažinti, jog ji nebuvo ir nėra namų valdos pirkimo sutarties šalimi. Priešingai nei teigia apeliantė, kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu buvo padaryta išvada apie A. K. gaunamas pajamas, ir nesant oficialaus Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie A. K. galimai gautas neoficialias pajamas, ir tai byloje patvirtino apklausti liudytojai.
I. K. skundo argumentų, kad namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), ji pirkusi tuo tikslu, kad joje galėtų gyventi A. K. šeima ir šis tikslas buvo pasiektas namų valdoje leidus gyventi A. K. šeimai, mainais už tai, kad būtų organizuojamas namų valdos sutvarkymas, tinkama priežiūra ir eksploatacija, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. I. K. 2012-04-10 vykusiame teismo posėdyje (t. 2, b. l. 150-153) prieštaringai aiškino, kokiu tikslu ji, neva už savo pinigus, pirkusi namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė: „pirkau namą, nes kur vaikai gyvens?”, tačiau tuo metu A. K. ir J. K. bei jų mažametis sūnus gyveno 4 kambarių 72,68 kv. m bendro ploto bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 28-33). Taip pat nurodė: „namą apžiūrėti važiavo sūnus, aš juo pasitikėjau; aš apžiūrėjau tik iš lauko pusės, viduje nebuvau; aš liepiau, kad A/ apžiūrėtų su J., nes jiems reikės gyventi, aš leisiu jiems gyventi“, tačiau po to į atsakovės advokato klausimą atsakė: „J. nesu sakiusi, kad namas buvo pirktas už mano pinigus, nesakiau, kad šeimą šelpdavau, nes man buvo gėda“. Akivaizdu, kad negalima kalbėti apie jokį susitarimą „mainais“ tinkamai priežiūrėti ir eksploatuoti namą, nepasakant sūnaus žmonai, už kieno pinigus pirktas šis namas. Nurodė, kad jai (I. K.) „namas kainavo pusę milijono“, tačiau pagal byloje esančius įrodymus apie apeliantės pajamas, tokią sumą laikyti „šelpimu“ yra akivaizdžiai nepagrįsta.
Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo procesiniuose dokumentuose skirtingai nusprendė dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių name (duomenys neskelbtini), priklausymo nuosavybės teise, nes nors 2012-02-24 nutartimi konstatavo, kad daiktai priklauso I. K., todėl neleido J. K. pasikviestam antstoliui jų aprašyti, o skundžiamame sprendime tie patys darbo kambario baldai buvo priteisti J. K., nors po minėtos 2012-02-24 nutarties priėmimo į bylą nebuvo pateikta naujų įrodymų, leidžiančių teigti, kad visi skundžiamame teismo sprendime nurodyti daiktai, kuriuos teismas priteisė J. K., tokiu būdu įtraukdamas juos į dalintino turto sąrašą, priklausė sutuoktiniams Jurgitai ir A. K..
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus ir sutinka su atsakovės J. K. atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad 2012-02-24 nutartis ir 2012-06-12 sprendimas yra du skirtingi procesiniai dokumentai, priimti skirtingose proceso stadijose, nes 2012-02-24 nutartis buvo priimta tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nenustačius turto, esančio name (duomenys neskelbtini), priklausymo nuosavybės teise bei paties namo savininko, o 2012-06-12 teismo sprendimas priimtas įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir konstatavus, kad tiek namas, tiek ir turtas, esantis name, priklauso ne I. K., o sutuoktiniams A. ir J. K..
Apeliantės skundo argumentai, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra I. K. nuosavybė, todėl, esą, preziumuojama, kad visi šioje valdoje esantys kilnojamieji daiktai (baldai, buities prietaisai ir kt.) taip pat yra I. K. nuosavybė, byloje yra akivaizdžiai paneigti. Kaip jau buvo minėta, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimu buvo nustatyta, kad tiek namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), tiek joje esantis turtas yra įgyti A. K. ir J. K. bendromis lėšomis jiems gyvenant santuokoje, todėl šis turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str.).
Apeliantės skundo argumentai, kad vadovaujantis liudytojo A. M. parodymais, svetainės baldų komplektas yra išmestas ir svetainėje dabar yra I. K. minkštas rudas baldų komplektas, todėl apeliantei neaišku, kokį 5000 Lt vertės svetainės baldų komplektą teismas priteisė J. K.; taip pat, kad A. M. name nėra matęs žvakidžių ir grafino, kuriuos teismas priteisė J. K., o autoriaus P. paveikslai priteisti J. K., pagal A. M. parodymus, tik neseniai užsakyti, yra nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Pirma, turtas dalijamas tarp sutuoktinių A. K. ir J. K., todėl liudytojas A. M. gali nežinoti apie svetimą turtą; antra, pats A. M. byloje patvirtino, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su I. K. pirmą kartą pateko 2011 metais, po to, kai iš šio namo išsikraustė J. K. (t. 3, b. l. 93-98); trečia, A. M. patvirtino, kad namo svetainėje buvo „žalias komplektas“, kurį vėliau išmetė ir pastatė kitą rudą minkštų baldų komplektą (t. 3, b. l. 93-98); ketvirta, tai, kad liudytojas žvakidžių ir grafino „nematė“, nereiškia, kad jų nebuvo; penkta, byloje nėra pateikta įrodymų, kad autoriaus P. paveikslus A. K. įsigijo po to, kai su J. K. nebevedė bendro ūkio.
Dėl apeliantės argumentų, kad teismas, dalindamas turtą, neteisingai nustatė nekilnojamojo turto vertę, teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgta į šiuos argumentus, ir kolegija sutinka, kad A. K. šioje byloje turi galimybę pateikti įrodymus apie realią Namų valdos rinkos vertę.
Apeliantė nurodė, kad R. G. pagal A. K. išduotą paskolos raštelį buvo nesumokėti likę 8000 litų dėl parduoto namo trūkumų, ir kad R. G. į procesą įstojo tik atsakovės J. K. iniciatyva, nes daugiau nei 8 metus R. G. dėl skolos nesikreipė, ir tai, neva, rodo jų abiejų nesąžiningumą bei siekį pasipelnyti.
Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais ir visiškai sutinka pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais bei išvadomis. R. G., laikydama save kreditore dėl už namą nesumokėtų 8000 litų, būdama įsitikinusi, kad namą iš jos nupirko A. K. ir J. K., sužinojusi, kad pastarieji yra teisme iškėlę bylą dėl santuokos nutraukimo, teisėtai ir pagrįstai įstojo į šią bylą trečiuoju asmeniu, pareikšdama sutuoktiniams savarankišką reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad rekonstruojant iš R. G. 2003-01-21 nupirktą namą, būtų buvę spręsta dėl šio namo defektų, kad apie tai būtų buvusi kaip nors informuota namo pardavėja R. G., priešingai, R. G. ir byloje apklausta liudytoja B. S. byloje patvirtino, kad dėl likusios 8000 litų skolos ji daugelį kartų kreipėsi į A. K., J. K. bei I. K., tačiau jai niekas nenurodė, kad skola nebus mokama, tik I. K. dėl skolos liepė kreiptis į A. K., o J. K. aiškino, kad skolą sumokės A. K., kai grįš iš Anglijos (t. 2, b. l. 143-162). R. G. byloje ne kartą tvirtino, kad A. K. telefonu jai taip pat žadėjo atiduoti pinigus ir prašė nebetrukdyti jo motinos, t. y. I. K. (t. 1, b. l. 39, 132-133; t. 2, b. l. 143-162; t. 4, b. l. 126) Pažymėtina, kad atsiliepime į R. G. prašymą priteisti 8000 litų skolą, A. K. nurodė tik žinantis, jog buvę parduoto namo atitinkami trūkumai dėl pamatų, sienos įskilimo ir namo apšiltinimo, ir kad R. G. sutikusi „mažinti namo pardavimo kainą, t. y. nebereikalauti neprimokėtų 8000 litų“ (t. 2, b. l. 22-23), tačiau tokio R. G. „sutikimo“ įrodymų byloje nepateikta, o iš nuoseklių R. G. parodymų ir byloje esančio jos raštelio, adresuoto „Gerb. K.“, matyti, kad ji iš A. K. ne kartą reikalavo sumokėti likusią 8000 Lt skolą (t. 2, b. l. 42).
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės I. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą.
Dėl ieškovo A. K. apeliacinio skundo.
Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje teismas pripažino negaliojančia 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biuro notarės S. J. tvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (reg.Nr. 3-736) dalyje dėl pirkėjo I. K., ir pirkėjais nustatė J. K. ir A. K., bei padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. K. priteisė: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); virtuvės baldų komplektą (ąžuolinį), virtuvės kambario buitinę techniką (indaplovę, orkaitę, garų surinktuvą, šaldytuvą, skrudintuve keptuvę grilį, sulčiaspaudę), miegamojo kambario baldų komplektą, svetainės kambario baldų komplektą, svečių kambario baldus (sofą-lovą), tris televizorius, du DVD vaizdo grotuvus ir namų kino garso sistemą, satelitinę televizijos anteną, vonios kambario baldus ir masažinę vonią, akvariumą su įranga ir gyventojais, darbo kambario baldų komplektą, rūbinės kambario baldų komplektą, antikvarines žvakides, grafiną, akmeninę vazą, akmeninį stovą, akmeninę žvakidę, du paveikslus (autorius Puškorius), dušo kabiną ir vonios baldus dušo kambaryje, automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui A. K. iš atsakovės J. K. priteisė 77487,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją, taip pat dalyje, kurioje teismas iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. valstybei priteisė po 2895 litų bylinėjimosi išlaidų, taip pat dalyje, kurioje teismas tenkino trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. G. ieškinį ir priteisė R. G. iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. solidariai 8000 litų skolą, taip pat dalyje, kurioje teismas priteisė iš I. K. 577,50 litų bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantas prašo atsakovės J. K. priešieškinį atmesti; trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. G. ieškinį atmesti; kitoje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės J. K. atsakovui A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo A. K. apeliacinis skundas atmestinas, tačiau iš dalies tenkintinas skundo alternatyvus reikalavimas dėl dalijamo turto vertės nustatymo ir turto padalijimo būdo pakeitimo.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tarp R. G. ir I. K. 2003-01-21 sudarytą notarinę žemės ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 3-736) apsimestine dalyje dėl pirkėjo, nes nepagrįstai liudytojų parodymus laikė svaresniais už rašytinius įrodymus, juolab, kad liudytojai A. S., Ž. B., I. D., I. Ž., J. R. B. giminystės ir draugystės santykiais yra susiję su J. K.. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino jo, t. y. A. K., parodymus, kad jis su sutuoktine J. K. 2003-01-21 neturėjo lėšų įsigyti minėtą turtą, ir šiuos jo paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuota, jog sutuoktiniai pradėjo dirbti gerokai vėliau, jau po šio sandorio sudarymo. Tuo tarpu jo motina I. K. ilgą laiką prekiavo drabužiais Rusijoje, Ukrainoje, vykdė veiklą pagal verslo liudijimus ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai - žymos apie išvykas į minėtas valstybes, valiutos operacijų dokumentai, nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai ir jų pagrindu gautos lėšos. Nurodė, kad namo rekonstrukcija bei įrengimas, o taip pat baldai ir kitas visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jo motinos I. K. lėšomis, o jis, A. K., tik padėjo motinai atlikti nurodytus darbus, vykdė jos pavedimus. Teigia, kad nei jis, nei sutuoktinė J. K. santuokoje nesukūrė jokio turto, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu padalino ne jiems priklausantį turtą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės I. K. apeliacinio skundo, jau yra pažymėjusi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime detaliai nurodė, kokiais įrodymais remdamasis yra nustatęs, kad žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), 2003-01-21 sutartimi iš R. G. nupirko ne I. K., o sutuoktiniai A. K. ir J. K., todėl šių argumentų nebekartoja.
Pažymėtina, jog pats A. K. pirmosios instancijos teisme 2012-04-10 yra nurodęs, kad su J. susituokė (duomenys neskelbtini), sūnus gimė (duomenys neskelbtini), neturėjo iš ko gyventi, todėl jau „1994 metais pradėjo važiuoti į Angliją“; kad „namas nebuvo pilnai įrengtas, kai pirkome, jis buvo įrengtas per metus“ (t. 2, b. l. 143-162). A. J. K. 2012-04-10 teisme patvirtino analogiškas aplinkybes, kad pradžioje apie metus gyveno pas jos tėvus, po to nuomojosi butą, vėliau (1997-06-30) nusipirko butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas I. K. vardu; A. K. pradžioje važinėjo į Lenkiją, „pirkdavo rūbus, daiktus, baldus, čia (Lietuvoje) parduodavo“; vėliau važinėjo į Angliją, ten pirkdavo automobilius, padėdavo žmonėms išvykti į užsienį, surasdavo žmonėms darbą. „Verslas sekėsi gerai, todėl pradėjo ieškoti namo. Kai nusipirko namą dar metus gyveno bute (duomenys neskelbtini), o pardavę šį butą (2003-12-04), nupirko „virtuvinį“. Baldus gamino pagal užsakymą, dalį baldų parsivežė iš Anglijos“. Namo įrengimui buvo samdomas dizaineris. Brangiausi darbai buvo židinys, virtuvė, akvariumas, laiptai, akmeninė tvora. Nemažai pinigų buvo investuota į pirtį, nes buvo įrenginėjama, kad būtų baseinas su kaskadomis, priešpirtis. Pinigų jie abu netaupydavo, leisdavo kelionėms, pirkiniams, papuošalams. Gyvenant (duomenys neskelbtini), loterijoje buvo laimėjusi 10 000 Lt, kuriuos atidavė vyrui. Į namą dalis baldų buvo parsivežti iš buto J. Ž. g. 33-3 (t. 2, b. l. 143-162).
J. K. parodymus, kad A. K. praktiškai nuo santuokos su J. K. sudarymo vertėsi įvairiais verslais Lietuvoje ir užsienyje, kad šeima turėjo pakankamai lėšų ir gyveno prabangiai, kad sutuoktiniai gyrėsi I. K. vardu pradžioje nusipirkę butą, o vėliau nusipirkę namą, po to šį namą prabangiai, su dizainerio pagalba, įsirengė, byloje patvirtino liudytojai A. S., D. B., I. D., I. Ž., J. R. B. (t. 3, b. l. 143-162; t. 3, b. l. 93-98). Tuo tarpu I. K. byloje negalėjo konkrečiai nurodyti, kada, kam ir kur ji išleidusi apie 500 000 litų, kaip ir negalėjo patvirtinti konkrečių tokių lėšų įgijimo šaltinių, juolab, kad jos sutuoktinis nuo 1994 metų buvo neįgalus ir 2004 metais mirė, o dukra mokėsi (t. 2, b. l. 143-162).
Apelianto A. K. argumentų, kad visas turtas yra įgytas jo motinos I. K. lėšomis, o jis viską tvarkė jos pavedimu, nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės J. K. atsiliepimo argumentais, kad pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja įgaliotojo vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Tai reiškia, kad A. K. paslaugų ar prekių pirkėju bei pinigų mokėtoju turėjo nurodyti I. K., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad I. K., kaip įgaliotoja, perdavė kokias nors lėšas įgaliotiniui, davė jam nurodymus ar ko nors prašė, todėl šioje byloje tvirtinti apie tarp I. K. ir A. K. buvusius pavedimo santykius nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl teismo priteistos iš A. K. ir J. K. 8000 litų skolos trečiajam asmeniui (kreditorei) R. G.. Argumentai šiuo klausimu jau yra nurodyti pasisakant dėl analogiško I. K. skundo reikalavimo.
Dėl santuokoje įgyto dalintino turto, jo vertės ir padalijimo būdo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendime nustatė, kad A. K. ir J. K. santuokoje įgijo šį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 7075 Lt vertės; pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 81 900 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą (ąžuolinį) 10 000 Lt vertės, virtuvės kambario buitinę techniką (indaplovę, orkaitę, garų surinktuvą, šaldytuvą, skrudintuvę keptuvę-grilį, sulčiaspaudę) 6000 Lt vertės, miegamojo kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svetainės kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svečių kambario baldus (sofą-lovą) 2000 Lt vertės, tris televizorius 4500 Lt vertės, du DVD vaizdo grotuvus ir namų kino garso sistemą 3000 Lt vertės, satelitinę televizijos anteną 1000 Lt vertės, vonios kambario baldus ir masažinę vonią 8000 Lt vertės, akvariumą su įranga ir gyventojais 5000 Lt vertės, darbo kambario baldų komplektą 3000 Lt vertės, rūbinės kambario baldų komplektą 2000 Lt vertės, antikvarines žvakides (2 vnt.) 1000 Lt vertės, grafiną 500 Lt vertės, akmeninę vazą 700 Lt vertės, akmeninį stovą 500 Lt vertės, akmeninę žvakidę 300 Lt vertės, du paveikslus (autorius P.) 4000 Lt vertės, dušo kabiną ir vonios baldus dušo kambaryje 3000 Lt vertės, automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės, iš viso turto už 154 975 Lt.
Nekilnojamojo turto vertė (kaina) buvo nustatyta pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2004-07-07 ir 2004-07-09), (t. 1, b. l. 107-108, 109-110); nekilnojamojo turto (baldų, buitinės technikos ir kt.) vertė nustatyta pagal atsakovės J. K. priešieškinyje nurodytas kainas (t. 1, b. l. 148-153), automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė (1500 Lt) nustatyta pagal tinklapyje www.autoplius.lt esančius skelbimus 1999 m. pagamintiems automobiliams.
Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir galimybės kitaip nustatyti šio turto kainų, kadangi atsakovė J. K. byloje nepateikė kitų įrodymų apie dalintino turto vertę, o ieškovas A. K. nurodė, kad nuo 1992- 06-27 gyvendami santuokoje su J. K. jie neįsigijo jokio dalintino turto, o namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), ir joje esantis visas kilnojamasis turtas priklauso jo motinai I. K. ir dalinti jokio turto ištuokos byloje neprašė.
Savo apeliaciniame skunde kaip alternatyvų reikalavimą A. K. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nekilnojamojo turto vertę pagal 2004-07-07 ir 2004-07-09 kainas; kad automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina (1500 Lt) yra kelis kartus mažesnė, negu šio automobilio rinkos kaina; kad pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką dėl CK 3.119 straipsnio taikymo, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme - tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 str.), o aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 str. reikalavimų. Be to, apeliantas nurodė, kad turtas galėjo būti padalintas natūra, nes turtas yra dalus, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.127 str. nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Kadangi buvo atmesti visi pagrindiniai A. K. apeliacinio skundo reikalavimai, todėl spręstina dėl alternatyvaus apelianto pasiūlymo peržiūrėti dalijamo turto vertę ir turto padalijimo būdą.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto A. K. argumentais dėl dalijamo turto vertės nustatymo ir turto padalijimo būdo, juolab, kad kartu su apeliaciniu skundu atsakovė I. K. pateikė teismui „Gyvenamojo namo, neįteisinto priestato, neįteisintų statinių ir žemės sklypo vertinimo ataskaitą“, kurioje minėtų objektų, esančių(duomenys neskelbtini), įvertinimas atliktas 2012 m. liepos 17 dienai. Ataskaitoje nustatyta, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 135 kv. m) rinkos vertė yra 365 000 Lt; teisiškai neįregistruoto priestato (preliminarus užstatytas plotas apie 100 kv. m) vertė 70 000 Lt; teisiškai neįregistruotų kitų statinių (sklype esanti kiemo aikštelė, sklype esanti tvora) vertė 30 000 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0645 ha) vertė 35 000 Lt (t. 4, b. l. 100).
Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka ir siekiant nustatyti dalintino turto vertę bei padalijimo būdą, apeliantas A. K. 2013-02-04 prašė, nepripažinus, kad visas turtas priklauso jo motinai I. K., turtą padalinti 2004 metais buvusiomis kainomis, nes būtent nuo 2004 metų pradžios A. K. su J. K. nebevedė bendro ūkio, A. K. apsigyveno su kita moterimi. A. K. nurodė, kad norint nustatyti turto vertę 2004 m. pradžiai, yra būtina dalintino turto ekspertizė, taip pat teigė, kad turtas turi būti dalijamas natūra, tačiau nurodė, kad nežinantis, kaip jį padalinti (t. 4, b. l. 122-127). A. J. K. nurodė, kad su A. K. bendro ūkio nebevedė nuo 2009 metų vidurio, todėl prašė dalinti turtą, buvusį 2009 m. birželio mėnesį ir būtent šiai datai prašė nustatyti dalijamo turto vertę. J. K. nurodė, kad tai dienai namas buvo visiškai įrengtas, tik nebuvo paklotos trinkelės ir nebuvo sutvarkyta namo aplinka; pripažino, kad ieškovo A. K. indėlis į šeimos išlaikymą buvo didesnis, ji (J. K.) „prižiūrėjo namus, augino vaiką“ (t. 4, b. l. 122-127). Teisėjų kolegijai 2013-04-18 nutartimi paskyrus nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę tikslu nustatyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę 2004 m. sausio 1 dienai ir 2009 m. birželio 1 dienai (t. 4, b. l. 154-156), atsakovas A. K. atsisakė prašymo skirti ekspertizę ir klausimų ekspertui neteikė, nurodydamas, kad visas turtas priklauso jo motinai I. K. ir neturi būti dalijamas (t. 4, b. l. 151).
Ekspertas D. M. 2013-08-01 pranešimu Nr. 2013-8 atsisakė atlikti turto vertinimą pagal teismo nutartyje nurodytus klausimus ir grąžino teismui bylą (t. 4, b. l. 163). Bylos dalyviai prašymų skirti turto vertinimo ekspertizę atsisakė.
Kadangi apeliantas A. K. ir atsakovė J. K. nepateikė jokių kitų konkrečių duomenų apie dalintino turto vertę ir turto padalinimo būdus ir apeliacinės instancijos teisme šalys iš esmės pripažino, kad pagal esamą situaciją, t. y. A. K. faktiškai gyvenant name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. K. gyvenant Klaipėdos mieste, yra tikslinga santuokoje įgytą turtą padalinti A. K. asmeninės nuosavybės teise paskiriant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat visą jame esantį nekilnojamąjį turtą, kurį priešieškinyje yra nurodžiusi atsakovė J. K., o J. K. nuosavybės teise paskirti jo vardu įregistruotą automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant A. K. išmokėti J. K. piniginę kompensaciją.
Turtas dalintinas ir turto vertė nustatytina sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienai (2012-06-12), nes tokį alternatyvų reikalavimą A. K. pareiškė savo apeliaciniame skunde, o jo vėliau pareikšti reikalavimai, t. y. turtą dalinti 2004 m. pradžiai, būtų apeliacinio skundo reikalavimų pakeitimas, be to, kaip jau buvo minėta, jokių konkrečių įrodymų, kokį ir kokios vertės turtą reikėtų dalinti minėtai datai, apeliantas nepateikė. A. J. K. taip pat nepateikė įrodymų, kokį ir kokios vertės turtą reikėtų dalinti 2009 m. birželio 1 dienos datai. Nekilnojamojo turto vertė nustatytina pagal teismui pateiktą „Gyvenamojo namo, neįteisinto priestato, neįteisintų statinių ir žemės sklypo vertinimo ataskaitą“, kurioje minėtų objektų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 2012 m. liepos 17 dienai, t. y. vos po vieno mėnesio po sprendimo priėmimo. Nepaisant sutuoktinių ginčo nuo kada jie nebeveda bendro ūkio, t. y. nuo 2004 m. pradžios ar nuo 2009 metų vidurio, abu sutuoktiniai pripažino, kad nuo 2009 metų vidurio A. K. ir J. K. tikrai nebevedė bendro ūkio.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei tuos įrodymus, kurie buvo surinkti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. ir J. K. bendro ūkio nebeveda nuo 2007 metų pradžios. A. K. argumentai, kad bendro ūkio su J. K. nebeveda nuo 2004 metų pradžios yra nepagrįsti jau vien dėl to, kad jis pats 2012-04-10 teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme yra nurodęs “Mes kartu nebegyvename nuo 2006 metų pabaigos. Aš išėjau iš (duomenys neskelbtini), susitarėme, kad ji ten gyvens, kol sūnui sueis 18 metų arba ji turės kur gyventi” (t. 2, b. l. 145). A. J. K. tame pačiame teismo posėdyje (2012-04-10) nurodė, kad A. K. „išėjo iš namo prieš 3-4 metus” (t. 2, b. l. 148), kas taip pat atitinka 2007 metų pradžią. Ši data nustatytina tam, kad įvertinti, koks ir kokios apimties turtas buvo įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų.
Teisėjų kolegija jau yra konstatavusi, kad 0,0645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. sausio 21 d. notarinę sutartį iš bendrų santuokinių lėšų įsigijo J. K. ir A. K.. A. K. pirmosios instancijos teisme 2012-04-10 nurodė, kad 2003-01-21 perkamas namas nebuvo pilnai įrengtas, „jis buvo įrengtas per metus“ (t. 2, b. l. 143-162). J. K. pirmosios instancijos teisme 2012-04-10 patvirtino, kad kai nusipirko namą dar metus gyveno bute J. Ž. 33-3, o pardavę šį butą (2003-12-04), nupirko „virtuvinį“. Baldus gamino pagal užsakymą, dalį baldų parsivežė iš Anglijos“. Namo įrengimui buvo samdomas dizaineris. Brangiausi darbai buvo židinys, virtuvė, akvariumas, laiptai, akmeninė tvora. Nemažai pinigų buvo investuota į pirtį, nes buvo įrenginėjama, kad būtų baseinas su kaskadomis, priešpirtis (t. 2, b. l. 143-162). Liudytoja I. D. byloje patvirtino, kad J. ir A. dar gyvenant kartu, ji lankėsi jų name ir „namas buvo pilnai įrengtas”, „svetainės baldai žali odiniai, stiklinis stalas, indauja, įrengimu rūpinosi dizaineris” (t. 2, b. l. 158). Liudytojai A. D., padėjęs įrengti akvariumą, E. S., prie namo atlikęs šiltinimo, plytelių klojimo ir kitus darbus, Š. R., montavęs vandens filtrus, byloje paaiškino, kad esminiai namo įrengimo darbai vyko 2004-2006 metais, t. y. sutuoktiniams J. ir A. K. vedant bendrą ūkį (t. 2, b. l. 143-162). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas (kaimynas) V. P. patvirtino, kad „2005 metais K. statė savo namo priestatą, tvėrė tvorą, rengė pirtį”, „2006 metais namo aplinka buvo nesutvarkyta“ (t. 4, b. l. 142-146).
Apeliantų pateiktoje „Gyvenamojo namo, neįteisinto priestato, neįteisintų statinių ir žemės sklypo vertinimo ataskaitoje“ nustatyta, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 135 kv. m) rinkos vertė yra 365 000 Lt; teisiškai neįregistruoto priestato (preliminarus užstatytas plotas apie 100 kv. m) vertė 70 000 Lt; teisiškai neįregistruotų kitų statinių (sklype esanti kiemo aikštelė, sklype esanti tvora) vertė 30 000 Lt; žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0645 ha) vertė 35 000 Lt (t.4, b. l. 100), t.y. viso nekilnojamojo turto vertė yra 500 000 litų. Preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), šio nekilnojamojo turto ½ dalies vertė yra 250 000 litų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. ir A. K. vedant bendrą ūkį nebuvo įrengti „kiti statiniai“, kurių vertė 30 000 litų, teisiškai neįregistruotas ir, esant statybos pažeidimams, gali būti visiškai arba dalinai nugriautas priestatas, kurio vertė 70 000 Lt; nebuvo sutvarkytas žemės sklypas, į kurį akivaizdžiai įdėtos didelės piniginės lėšos, o taip pat įvertinant pačios J. K. parodymus, kad A. K. indėlis į turtą buvo ženkliai didesnis, atsakovei J. K. tenkanti nekilnojamojo turto dalis mažintina 40 proc., t. y. iki 150 000 litų (CK 3.123 str.).
A. J. K. priešieškinyje nurodyto kilnojamojo turto: virtuvės baldų komplektas (ąžuolinis) 10 000 Lt vertės, virtuvės kambario buitinė technika (indaplovė, orkaitė, garų surinktuvas, šaldytuvas, skrudintuvė, keptuvė-grilis, sulčiaspaudė) 6000 Lt vertės, miegamojo kambario baldų komplektas 5000 Lt vertės, svetainės kambario baldų komplektas 5000 Lt vertės, svečių kambario baldai (sofa-lova) 2000 Lt vertės, trys televizoriai 4500 Lt vertės, du DVD vaizdo grotuvai ir namų kino garso sistema 3000 Lt vertės, satelitinė televizijos antena 1000 Lt vertės, vonios kambario baldai ir masažine vonia 8000 Lt vertės, akvariumas su įranga ir gyventojais 5000 Lt vertės, darbo kambario baldų komplektas 3000 Lt vertės, rūbinės kambario baldų komplektas 2000 Lt vertės, antikvarines žvakidės (2 vnt.) 1000 Lt vertės, grafinas 500 Lt vertės, akmeninė vaza 700 Lt vertės, akmeninį stovas 500 Lt vertės, akmeninė žvakidė 300 Lt vertės, du paveikslai (autorius P.) 4000 Lt vertės, dušo kabina ir vonios baldai dušo kambaryje 3000 Lt vertės, (iš viso už 64 500 Lt) ½ dalis ir vertė nekeistina (32 250 Lt), nes apeliantas A. K. nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad toks turtas gyvenant santuokoje su J. K. nebuvo įgytas arba, kad šio turto vertė yra kitokia. Priešingai, atsakovei J. K. su antstoliu A. L. siekiant patekti į gyvenamąjį namą, esantį(duomenys neskelbtini), bei nustatyti ir aprašyti šiose patalpose esantį sutuoktiniams priklausantį kilnojamąjį turtą, A. K. ir I. K. to daryti neleido, taip trukdydami nustatyti byloje tiesą (t. 1, b. l. 147).
Atsižvelgiant į atsakovės J. K. apeliacinės instancijos teismui pateiktą UAB „Pajūrio autorika“ atliktą „A. F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą“ 2013 m. vasario 1 dienai, automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatytina 4100 Lt, o ½ dalis yra 2050 Lt (t. 4, b. l. 105-117).
Vadovaujantis išdėstytu, bendra dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė yra 568600Lt (500 000 Lt + 64 500 Lt + 4100 Lt). Šį turtą tarp A. K. ir J. K. padalinus lygiomis dalimis po ½ dalį (CK 3.117 str. 1 d.), kiekvienam tektų turto už 284 300 litų, tačiau sumažinus atsakovei J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, nustatytina, kad A. K. tenka turto už 384 300 litų, o J. K. tenka turto už 184 300 litų.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme šalys pripažino, kad pagal esamą situaciją, t. y. A. K. nuo 2011 metų faktiškai gyvenant name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. K. gyvenant (duomenys neskelbtini) mieste, yra tikslinga santuokoje įgytą turtą padalinti A. K. asmeninės nuosavybės teise paskiriant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius , o taip pat visą jame esantį nekilnojamąjį turtą, o J. K. nuosavybės teise paskiriant jos vardu įregistruotą automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant A. K. išmokėti J. K. 180 200 Lt (184 300 Lt – 4100 Lt) piniginę kompensaciją už jam natūra tekusią turto dalį, teisėjų kolegija pasirenka būtent šį santuokoje įgyto turto padalijimo būdą (CK 3.117 str. 3 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Apeliantė (atsakovė) I. K., pateikdama apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo 2003-01-21 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje dėl sutarties šalies bei dėl 153475 Lt vertės, neva, jai priklausančio turto pripažinimo A. K. ir J. K. bendrąja jungtine nuosavybe bei jo padalijimo ir dėl trečiojo asmens R. G. reikalavimo priteisti 8000 Lt skolą, sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį (t. 4, b. l. 3). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-20 nutartimi likęs nesumokėtas 3070 Lt žyminis mokestis atidėtas iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (t. 4, b. l. 9-10).
Kadangi apeliantės (atsakovės) I. K. apeliacinis skundas yra atmestas, tai iš jos Valstybei priteistinas 3070 Lt žyminis mokestis, kuris buvo atidėtas iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 96 str. 2 d.).
Apeliantas (ieškovas) A. K., pateikdamas apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 26-37), kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo 2003-01-21 pirkimo-pardavimo sutarties šalies pakeitimo bei dėl tuo pagrindu turto pripažinimo A. K. ir J. K. bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo bei dėl trečiojo asmens R. G. reikalavimo iš A. K. ir J. K. priteisti 8000 Lt skolą, sumokėjo 382 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 172). A. K. nurodė, kad 240 Lt žyminį mokestį sumokėjo ginčydamas 8000 Lt reikalavimą dėl skolos ir 142 Lt už reikalavimą dėl sutarties šalies pakeitimo ir tuo pagrindu atsiradusio turto padalijimo.
A. K. nebuvo ginčijamos sutarties šalimi, o CPK 80 str. 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ginčuose dėl sutarties modifikavimo yra mokamas 500 Lt žyminis mokestis, todėl apeliantas A. K. nėra sumokėjęs Valstybei 358 Lt žyminio mokesčio.
A. K. apeliacinis skundas dėl sutarties modifikavimo ir 8000 Lt skolos apeliacinės instancijos teismo nebuvo patenkintas, todėl nesumokėtas 358 Lt žyminis mokestis iš jo priteistinas Valstybei (CPK 86 str. 1 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinėje instancijoje yra patirta 26,55 Lt (t. 4, b. l. 91) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Todėl iš ieškovo A. K. ir atsakovės I. K. priteistina valstybei po 13,28 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (LR CPK 96 str. 1 d.).
Duomenų apie apeliacinėje instancijoje turėtas atstovavimo išlaidos byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje dėl A. K. ir J. K. santuokoje įgyto turto padalijimo.
A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 35 000 Lt vertės;
pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 365 000 Lt vertės;
teisiškai neįregistruotą priestatą 70 000 Lt vertės;
teisiškai neįregistruotus „kitus statinius“ 30 000 Lt vertės.
virtuvės baldų komplektą (ąžuolinį) 10 000 Lt vertės, virtuvės kambario buitinę techniką (indaplovę, orkaitę, garų surinktuvą, šaldytuvą, skrudintuvę, keptuvę-grilį, sulčiaspaudę) 6000 Lt vertės, miegamojo kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svetainės kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svečių kambario baldus (sofą-lovą) 2000 Lt vertės, tris televizorius 4500 Lt vertės, du DVD vaizdo grotuvus ir namų kino garso sistemą 3000 Lt vertės, satelitinę televizijos anteną 1000 Lt vertės, vonios kambario baldus ir masažinę vonią 8000 Lt vertės, akvariumą su įranga ir gyventojais 5000 Lt vertės, darbo kambario baldų komplektą 3000 Lt vertės, rūbinės kambario baldų komplektą 2000 Lt vertės, antikvarines žvakides (2 vnt.) 1000 Lt vertės, grafiną 500 Lt vertės, akmeninę vazą 700 Lt vertės, akmeninį stovą 500 Lt vertės, akmeninę žvakidę 300 Lt vertės, du paveikslus (autorius P.) 4000 Lt vertės, dušo kabiną ir vonios baldus dušo kambaryje 3000 Lt vertės.
2. J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti J. K. vardu įregistruotą automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 4100 Lt vertės.
3. Priteisti atsakovei J. K. iš ieškovo A. K. 180 200 Lt ( vieno šimto aštuoniasdešimt tūkstančių dviejų šimtų litų) piniginę kompensaciją.
Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apeliantės (atsakovės) I. K. (a. k (duomenys neskelbtini) Valstybei priteisti 3070 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 13,28 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 3083,28 Lt (tris tūkstančius aštuoniasdešimt tris litus 28 ct), šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Iš apelianto (ieškovo) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybei priteisti 358 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 13,28 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 371,28 Lt (tris šimtus septyniasdešimt vieną litą 28 ct), šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).