Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Petrui Labanauskui, atsakovei J. K., jos atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovei I. K., jos atstovui advokatui Gintarui Žičkui, trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, R. G.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui A. K., atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjų pakeitimo, turto padalinimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. G. ieškinį ieškovui A. K. ir atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos - dėl santuokos nutraukimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurios buvo sujungtos, paliekant civilinės bylos Nr. 2-423-797/2012, atsakovės Jurgitos ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu laikant priešieškiniu (b. l. 37, 38 t. 1).

Ieškovas prašo ieškinį tenkinti ir nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes K., K.. Priešieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį prašo atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas jo motinos I. K., o jis veikė kaip motinos atstovas tiek remontuodamas motinai priklausantį namą, tiek mokėdamas už atliktus darbus ar įgytus daiktus bei atsiskaitydamas už namą su R. G., nes jis su šeima neturėjo lėšų ir negalėjo pirkti žemės sklypo ir namo.

Ieškovo atstovas prašo ieškovo ieškinį tenkinti, trečiojo asmens ieškinį ir atsakovės J. K. priešieškinį atmesti.

Atsakovė priešieškinį grindžia tuo, kad 2002 metais kartu su atsakovu nusprendė įsigyti namą, todėl pradėjo būsto paieškas. Rado skelbimą ir susidomėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavinėjamu nebaigtu statyti namu, kuris tiko abiems ir A. K. pradėjo derybas su turto savininke R. G.. Sutarė, jog turtą parduos už 100 000 litų, o sutartyje rodys 38 000 Lt. Taip sutarė, kad 50 000 litų trečiajam asmeniui bus sumokėti prieš pasirašant namo pirkimo-padavimo sutartį pas notarą, o kiti 50 000 litų išmokėti iki 2003-06-01 kaip paskolos grąžinimas trečiajam asmeniui pagal ieškovo išduotą paskolos dokumentą. Kadangi šeima neturėjo oficialių pajamų, nes pajamos buvo gaunamos iš mokestine prasme neapskaitomos veiklos, nes ieškovas vertėsi padėvėtų automobilių gabenimu iš Jungtinės Karalystės, gaudavo pajamas už tarpininkavimą, įdarbinant žmones Jungtinėje Karalystėje ir nebūtų galėję įrodyti sukaupę tokio dydžio santaupas, todėl ieškovas pasakė, kad sandorį geriausia būtų sudaryti jo motinos I. K. vardu. Sutartis buvo pasirašyta pirkėju nurodant I. K., o įsigytas namas buvo įrenginėjamas ir išlaikomas iš Jurgitos ir A. K. šeimos lėšų, iš jų buvo mokama R. G. už namą likusi skolos dalis. Nurodo, kad 2011-10-12 ieškovas uždraudė jai patekti į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, jog namas yra ne jų šeimos turtas, jog jo savininkė yra motina, tačiau atsakovė nurodo, jog sandoris yra apsimestinis, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu, pirkėjais laikant abu sutuoktinius, o santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas. Bendra turto vertė: 153 475 Lt. Namą natūra prašo priteisti jai, o ji atlyginsianti kompensaciją atsakovui. Dėl santuokos nutraukimo nurodo, jog ieškovas nuolat išgėrinėjo su įvairiomis kompanijomis, vedžiojosi nepažįstamus žmones linksmintis į savo namus, labai dažnai lankėsi įvairiose pasilinksminimų vietose, mėgavosi merginų kompanija, neprisidėjo prie sūnaus auklėjimo, per 2003 metų Kalėdas šeimos namuose ieškovas sumušė sutuoktinę, dėl ko ji gulėjo ligoninėje. Po šio įvykio sutuoktinių šeimyninis gyvenimas nutrūko, santykiai buvo palaikomi tik dėl sūnaus interesų ir ribotų jos finansinių galimybių, o 2009 m. ieškovas pradėjo gyventi su dabartine savo gyvenimo drauge, o ji visą laiką gyveno sūnumi šeimos name, esančiame (duomenys neskelbtini) Mano, kad ieškovas turėtų būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, dėl to turi jai atlyginti 10 000 litų neturtinę žalą. Nurodo, jog kreditorius yra R. G., kitų kreditorių neturi. Neprašo priteisti iš ieškovo tarpusavio išlaikymo bei grąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę.

A. J. K. atstovas prašo jos priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį tenkinti, o ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, pripažįstant kaltu ieškovą dėl jos iširimo.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. G. prašo solidariai priteisti iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. 8000 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindžia pasirašyta A. K. paskolos sutartimi ir nurodo, kad pardavė namą (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt, o sutartyje nurodė tik 38 000 Lt. Dalį sumos - 50 000 Lt A. K. sumokėjo prieš sandorio sudarymą (duomenys neskelbtini), o kitai daliai skolos pasirašė paskolos sutartį 50 000 Lt, bet iš tos sumos grąžino tik 42 000 Lt. Nurodo, kad pinigų iš jos A. K. nesiskolino, taip įformino skolos už nekilnojamojo turto pirkimą sugrąžinimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 1992-06-27 Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr. 651 (b. l. 3). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad santuokoje susilaukė sūnaus K. K., gim. 1992-12-18, kuris yra pilnametis (b. l. 7). Pateiktas nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, kuris įrodo, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra įregistruota I. K. (b. l. 37-38, t. 2), teisinis įregistravimo pagrindas yra 2003-01-21 pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 7-8, civ. byla Nr.2-7618-79/2011), priėmimo-perdavimo aktas ir paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas 2004-08-21.

Byloje kilo ginčas dėl kaltės, nutraukiant santuoką, turto įsigijimo, sandorio nuginčijimo, turto padalinimo bei skolos trečiajam asmeniui priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo, esant kaltei. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, o atsakovė – dėl atsakovo kaltės. Civilinio kodekso 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės, t.y. jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Ieškovas paaiškino, kad kartu nebegyvena nuo 2006 m. pabaigos, kad kai jis išvažiuodavo, sutuoktinė viena likdavo ir ieškodavo linksmybių, dėl ko ir pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, be to, atsakovė turi draugą, su kuriuo vyko į Graikiją, palikusi vieną nepilnametį sūnų. Jis pripažįsta, kad jis taip pat turi draugę ir kitą vaiką, su kuriais ir gyvena, nurodo, kad smurto prieš atsakovę nepanaudojo (b. l. 144-146 t. 2). Atsakovė kaltina ieškovą netinkamu rūpinimusi sūnumi, dažnu lankymusi įvairiose pasilinksminimų vietose, mėgavimusi merginų kompanija, smurto naudojimu, tai grindžia teismo medicinos specialisto išvada, kuri surašyta 2003-12-29 (b. l. 159-161, t. 1). Atsakovė pripažįsta, kad turi Klaipėdoje gyvenantį draugą. Tai, kad atsakovė J. K. buvo sumušta patvirtina specialisto išvada, teisme apklausti liudytojai: A. S. (b. l. 155 t.2), J. B. (b. l. 156 t.2), D. B. (b. l. 156 t.2), R. B. (b. l. 95 t.3), kurie patvirtino, jog iš pačios atsakovės J. K. sužinojo, kad ją sumušė ieškovas, bet to įvykio nematė.

Byloje sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas ir kas kaltas dėl santuokos iširimo. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės sužalojimas buvo padarytas dar 2003 m., neginčijamų įrodymų nėra pateikta, nes to įvykio niekas nematė, buvo tik konstatuota, kad sutuoktinė sumušta, privataus kaltinimo tvarka byla nebuvo iškelta, po šio įvykio atsakovė dėl santuokos nutraukimo į teismą nesikreipė, priešingai – į teismą dėl santuokos nutraukimo 2011 m. kreipėsi ieškovas A. K.. Teismas sprendžia, kad ne smurto naudojimas buvo santuokos iširimo priežastimi, o abiejų sutuoktinių veiksmai, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ir atsakovė mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, kaip ir ieškovas mėgo pasilinksminimus, ką patvirtino liudytoja A. S. (b. l. 155, t. 2), dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad gyvena su kitais asmenimis ir vienas, ir kitas turi gyvenimo draugą (-ę), kas leidžia teismui spręsti, jog abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas elgtis lojaliai, vienas kitą gerbti, ieškoti savitarpio supratimo, kompromiso. Įvertinus visumą šalių panaudotų įrodinėjimo priemonių, spręstina, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, o nesant galimybės šalims susitaikyti bei nenustačius kiekvieno iš jų didesnės kaltės laipsnio vienas kito atžvilgiu dėl šeimos iširimo, spręstina, kad abi šalys įtakojo šeimos iširimą, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinį tenkinant visiškai, o priešieškinį šioje dalyje atmetant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str., 185 str. CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės - K., K..

Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti dėl to padarytą neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.), tačiau šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė konkrečią neturtinę žalą, be to, teismas nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręsti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimo klausimai. Iškėlus civilinę bylą teisme dėl santuokos nutraukimo, atsakovė pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, siekiant pakeisti sandorio šalis bei padalinti santuokos metu įgytą turtą.

Dėl priešieškinio reikalavimo - sandorio pripažinimo apsimestiniu. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biuro notarės tvirtintą sutartį Nr. 3-736 dalyje dėl pirkėjo I. K. pakeitimo ir pirkėjais nustatyti sutuoktinius J. K. bei A. K. (b. l. 7, bylos Nr.2-7618-79/2011). Tokį savo reikalavimą grindžia tuo, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įgijo gyvendami santuokoje, turint pakankamai neoficialiai uždirbtų lėšų, bet jų nerodant, dėl ko sandoris buvo sudarytas ieškovo motinos I. K. vardu. Nurodo, kad pirko nebaigtą statyti namą už santuokoje įgytas lėšas, kurį patys remontavo, o atsakovės I. K. indėlio perkant turtą ir jį įrengiant nėra. Ieškovas su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad nekilnojamas turtas įgytas bei namas įrengtas I. K. lėšomis ir jos vardu, nes jauna šeima lėšų neturėjo ir jokio turto neįgijo. Tokią poziciją išreiškė ir atsakovė I. K., kuri paaiškino, kad jai namo pirkimas ir įrengimas kainavo apie pusę milijono, o jos vardu veikė jos sūnus, todėl dalis dokumentų ir yra ieškovo A. K. vardu.

Atsakovė sandorį ginčija pagal Civilinio kodekso 1.87 str., kuris numato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, turi vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios įtvirtintos CK 6.193 str. 1 d., t.y. kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Kita taisyklė reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan., t.y. turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.)

Šioje byloje kilo ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutarties šalies - pirkėjo. A. J. K. nurodo, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko A. ir J. K., o ne I. K.. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismui kyla pareiga nustatyti, kas buvo faktinis nekilnojamojo turto pirkėjas, ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiškai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamą turtą asmeniu, kas derėjosi dėl turto pirkimo, kas mokėjo pinigus, valdė turtą, juo naudojosi ir pan.

Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia, kad tikroji šalis - A. K. ir J. K., o ne apsimestinė (statytinė) šalis, šioje byloje I. K., derėjosi dėl sutarties sąlygų, ieškojo turto, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Taip teismas sprendžia atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes: nekilnojamojo turto paieškas vykdė A. K. bei J. K., perkamo apžiūrėti turto vyko taip pat minėti sutuoktiniai, jame gyveno sutuoktinių šeima, darbai bei paslaugos nusipirkus namą buvo įformintos A. K. vardu. Tai pagrindžia byloje esantys įrodymai: šalių paaiškinimai, kad turto ieškojo ieškovas ir atsakovė J. K., trečiojo asmens R. G. paaiškinimai, jog skambino, domėjosi turtu, jį atvyko apžiūrėti tik A. K. ir J. K., o I. K. ji pirmą kartą pamatė notarų biure (b. l. 152-153 t.2),. Tai, kad pas notarą pirmą kartą pasimatė su R. G. teisme patvirtino ir pati I. K. (b. l. 150, t.2). Byloje esantys įrodymai: rašytiniai įrodymai dėl pinigų perlaidų, kvitai, sutartys, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai bei trečiojo asmens R. G. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas A. K. turėjo pinigų ir galėjo įsigyti bei remontuoti ir įrenginėti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (b. l.72-89, 91-97 t. 1). Ieškovo ir atsakovės I. K. paaiškinimai teisme buvo nenuoseklūs, iš pradžių teigė, kad turėjo pajamų, vertėsi verslu, vėliau I. K. (jos atstovas) teigė, kad turėjo neoficialių pajamų. Ieškovas, duodamas paaiškinimus, teigė, kad: ,,Iš G. pirkome namą. Nesumokėjome visų pinigų už namą, likome skolingi. 8000 Lt skola už namo pirkimą. Nesutinkame grąžinti 8000 Lt, nes buvo parduotas nekokybiškas namas“ (b. l. 145, t 2), tik vėliau pradėjo aiškinti, kad jis yra (veikė) kaip savininko (motinos) atstovas. Nors A. K. neigė turėjęs pinigų ir galėjęs įsigyti nekilnojamąjį turtą, bet tokius teiginius paneigia byloje esantys įrodymai: paties ieškovo paaiškinimai, kad nuo 1994 m. jis dirbo Anglijoje (b. l. 144, t.2), liudytojų parodymai, kad ieškovo A. K. šeima gyveno prabangiai, vyko į keliones: į Turkiją, kitas šalis, gyvendavo Palangoje viešbučiuose, pirko gerus daiktus, papuošalus savo sutuoktinei, finansavo pobūvius, vakarėlius, girdavosi, kad butas buvo įgytas ir namas jo, bet tik formino sandorius motinos vardu, kadangi dirbo nelegaliai, kad A. K. puikiai mokėjo anglų kalbą, tarpininkavo Anglijoje įdarbinant ten vykstančius žmones, užsiėmė automobilių prekyba, baldų prekyba. Tokias aplinkybes teisme patvirtino apklausti liudytojai: A. S., D. B., I. D., I. Ž., J. R. Bakanauskas (b. l. 154-159 t.2, t. 3 b. l. 94-95). Liudytoja B. S. teisme patvirtino, jog yra pažįstama su R. G., kuri ėjo į turgų ir sakė, jog eina pas vieną moterį į turgų (turguje dirba I. K.), nes jos sūnus skolingas R. G. už namą, ji nugirdusi, kai R. G. paprašė atiduoti pinigus, moteris atsakė, kad ji nieko nežinanti, sūnus pirko namą, tai tegu ir atiduoda (b. l. 160, t. 2). Liudytoju apklaustas A. D. patvirtino, kad akvariumą name užsakė A. K., kuris ir mokėjo pinigus (b. l 160, t. 2). Liudytojas E. S. patvirtino, kad Etten-Leuro 7, Šiauliuose atliko remonto darbus, dėl darbų ir kainų klausimus derino su I. K., nustatė, jog šiltintas namas buvo tik 10 cm, už darbus mokėjo A. K. ir I. K. (b. l. 161, t. 2). L. Š. Ratkevičius patvirtino, kad už vandens filtrus sumokėjo I. K., tačiau rašytiniai įrodymai paneigia tokius liudytojo parodymus, nes dokumentas išrašytas A. K. vardu (b. l. 162, t. 2, 58-59, t. 2). Liudytojas D. S. patvirtino, jog susipažino su A. K. ir I. K., kai jie domėjosi vonios pirkimu, stogo danga, juos pamena, nes buvo didesni pirkimai, bet kas mokėdavo pinigus už prekes, atsakyti negali. Patvirtino, kad parduotuvės kvite nerašomas namo adresas (b. l. 96-97 t. 3). Liudytojas A. M. patvirtino, jog I. K. gyrėsi jam, jog turi namą, kuriame gyvena marti, su kuria ji nesutaria, todėl ten nesirodo, patvirtino, kad tuo metu, kai jau marčios name nebebuvo, t.y. po 2011 m. Joninių jis su I. K. prie namo tvarkė aplinką, valė langus, klojo trinkeles, anksčiau ten veiklos nebuvo, o kas įrenginėjo namą iki 2011 m. negalėjo pasakyti (b. l. 96, t. 3). Iš šio liudytojo parodymų matyti, jog I. K. pradėjo tvarkyti, prižiūrėti namą po to, kai atsakovė J. K. name nebegyveno, t.y. po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo.

Tai, kad ieškovas dirbo pripažino ir pats, bet pajamų nedeklaravo, o tai patvirtina VMI pažyma, kad metinių pajamų deklaracijų nuo 1994 m. iki 2007 m. nėra pateikęs (b. l. 104, t.3). Tai teismui leidžia spręsti, jog jis slėpė pajamas, todėl sandoris dėl nekilnojamojo turto buvo sudarytas jo motinos vardu (CPK 178, 185 str.).

Byloje esanti rangos sutartis patvirtina, jog A. K. užsakė pirties-saunos įrengimo darbus, o liudytojas V. B. patvirtino tą aplinkybę ir kad buvo atsiskaityta grynais pinigais (b. l. 22-23, 94, t. 3). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina darbų atlikimą, statybinių medžiagų, baldų pirkimą (b. l. 43-57, 60-66, 69, 88-107 t. 2). Įrodymai patvirtina ginčo laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2006 m. atliktus darbus, pirktas medžiagas, o ieškovas neginčija, kad pirko medžiagas ir įrenginėjo gyvenamąjį namą (b. l. 145 t.2). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos dokumentus pateikė atsakovė J. K., gyvenusi (duomenys neskelbtini) ir teismas laiko tai dokumentais, susijusiais su name atliekamu remontu po nekilnojamojo turto įsigijimo.

A. I. K. nurodo, jog turėjo pakankamai lėšų įgyti nekilnojamąjį turtą, pateikė pažymas apie deklaruotą valiutą muitinėje 1996 m., pateiktas pase esančias vizas, vykstant į užsienį (b. l. 46-57, t. 1, 81-86 t.3), tačiau atsakovės I. K. nurodytas aplinkybes, kad ji į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) įdėjo apie pusę milijono ir turėjo lėšų 2003 m. įgyti nekilnojamąjį turtą, paneigia iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti dokumentai, pajamų deklaracijos, kur 2003 m. deklaruota tik maža gautų pajamų dalis, t.y. 5 563,16 Lt (b. l. 112, t.3), be to, prie pajamų deklaracijų mokesčių inspekcijai yra pateikta ir paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė I. K. 1997 m. skolinosi 20 000 Lt sumą (b. l. 120, t.3), todėl teismas sprendžia, kad atsakovė I. K. nebuvo pajėgi įsigyti 100 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą ir tai tik patvirtina, jog iš tikrųjų buvo sudarytas apsimestinis sandoris (CPK 178 str.).

Kita svarbi aplinkybė byloje yra ta, kad, nupirkus nekilnojamąjį turtą ir jį įrengus, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) gyveno A. ir J. K. su sūnumi, o iš byloje esančių įrodymų I. K. ten apsilankydavo tik per šventes. Liudytoju apklaustas atsakovės I. K. sugyventinis patvirtino, kad tik nuo 2011 m. birželio pabaigos I. K. apsigyveno name ir pradėjo jį tvarkyti, anksčiau nuo 2006 m. iki 2011 m. jam nežinoma, kad I. K. gyvenamajame name ką nors būtų dariusi ar investavusi (b. l. 95-96, t. 3). I. K. gyvenamoji veta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), pajamų deklaracijos taip pat užpildytos nurodant minėtą adresą.

Byloje nustatyta, kad A. K. pirko statybines medžiagas namo statybai, organizavo statybos darbus, vidaus įrengimą, pirties, baseino, akvariumo įrengimą, o įrodymų, jog tai ieškovas atliko atsakovės I. K. lėšomis nepateikta. Byloje nepateiktas ir rašytinis įgaliojimas išduotas sūnui tvarkyti I. K. reikalus, sudaryti sutartis ir pan. Teismo neįtikino ieškovo ir atsakovės I. K. ši pozicija, kadangi ji grįsta tik pačių paaiškinimu, nepateikiant įrodymų ir I. K. pusės milijono finansinėm galimybėm (CPK 178 str.). Vienintelis rašytinis dokumentas byloje atsakovės I. K. vardu yra išrašytas garantinis sertifikatas dėl namo šiltinimo (b. l. 128, t. 2), kuris nelaikytinas tinkamu įrodymu, nes yra išrašytas 2005-07-03 ir antspauduotas UAB ,,Statybų miestas“ antspaudu, tačiau iš Juridinių asmenų registro pažymos matyti, jog minėta bendrovė tik 2006-04-25 buvo įregistruota JAR ir garantinio sertifikato išrašymo metu dar nebuvo įsteigta (b. l. 130-131 t.3). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojus E. S. tvirtino, kad name buvo atliekami darbai, o datą užrašant galėjo padaryti klaidą nurodant metus, tačiau teismo tokie liudytojo parodymai neįtikino (data buvo rašoma metų viduryje, ne pradžioje, kai dar yra galimybė suklysti, be to, tai buvo garantinis terminas, todėl ši data yra svarbi).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje priešieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl pirkėjo pakeitimo tenkintinas, nustačius, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, jog turtą pirko I. K., nes iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad nekilnojamojo turto pirkėjai buvo A. K. ir J. K., kurie turtą įgijo bendrosios jungtinės nuosvybės teise (CPK 178, 185 str. CK 1.87 str.). Todėl laikytina, kad šalys turi nekilnojamojo turto, kurį, teismas spręsdamas santuokos nutraukimo bylą, turi padalinti.

Dėl turto padalinimo. Reikalavimą padalinti turtą pareiškė atsakovė. Ieškovas neginčijo turto vertės, sutiko su VĮ Registrų centro įvertinimu. Byloje yra vienintelis reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovė prašo priteisti jai namą natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją. Byloje nustatyta, jog ieškovas jau seniai nebegyvena name, nes jame jau 3-4 metai gyveno atsakovė J. K. su sūnumi Karoliu, ieškovas savarankiškų reikalavimų dėl turto padalinimo nepareiškė. Iš nekilnojamojo turto registro pažymėjimo (šia turto verte vadovaujasi atsakovė) matyti, jog žemės sklypo vertė -7075 Lt, o pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė - 81900 Lt. Atsakovė sutinka sumokėti kompensaciją už pusę turto. Prieštaravimų ieškovas dėl šių turto padalinimo reikalavimų nereiškė. Šioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas, turtas natūra priteistinas atsakovei J. K., ieškovui A. K. priteisiant iš atsakovės kompensaciją (CPK 178, 185 str.).

A. I. K. atstovas nurodo, jog atsakovės nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas yra ne tik 2003-01-21 pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir paveldėjimo teisės liudijimas. Išaiškintina, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį pakeitus pirkėją, pirkėjais tampa A. K. ir J. K.. Paveldėjimo teisės liudijimas yra išvestinis pagrindas, kuris atsirado dėl to, kad I. K. ir jos sutuoktinio vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, kuris teismo sprendimu tampa A. ir J. K. nuosavybe, todėl kiti įregistravimo pagrindai nebegalioja. Nekilnojamojo turto registrui pateikus teismo sprendimą, turtas būtų registruotas kito savininko vardu, įregistravimo pagrindu nurodant teismo sprendimą, todėl įregistravimo pagrindas pagal paveldėjimo teisės liudijimą toje dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo netenka galios.

A. I. K. atstovas nurodo, kad ginčo turtas I. K. buvo įgytas santuokoje ir buvo sutuoktinių nuosavybė, tačiau atsakovė I. K. apie turtinę savo sutuoktinio padėtį duomenų neteikė, todėl teismas apie I. K. šeimos turtiną padėtį sprendė pagal pateiktus įrodymus (CPK 178 str.). Byloje yra nustatyta, jog sutuoktinis sunkiai susirgo 1994 m., ir nebedirbo, buvo prižiūrimas sutuoktinės ir sūnaus (b. l. 146, t.2).

Dėl kilnojamojo turto padalinimo. A. J. K. išvardina turtą, paaiškina, kur jį įsigijo, už kiek, kad dalį baldų pirko Anglijoje, o dalis baldų daryta pagal užsakymą, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Turtą prašo priteisti jai, ieškovui išmokant kompensaciją. Ieškovas turto verčių neginčija, tik nurodo, jog turtas yra jo motinos I. K., kuri neteikė jų įsigijimo įrodymų, tik deklaratyviai teigė, kad turtas pirktas jos. Iš rašytinių įrodymų teismas sprendžia, kad baldai buvo įgyti santuokos metu Arūno ir J. K. ir tai patvirtina esantys įrodymai: šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai dėl baldų įsigijimo, jų gamybos. Svarbi aplinkybė byloje yra ir ta, kad iš pradžių teisme buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Parengiamuosiuose posėdžiuose buvo kalbama apie galimybę susitarti taikiai, nes atsakovė jau tuo metu prašė kompensacijos iš atsakovo, dar nesant bylos dėl sandorio nuginčijimo (b. l. 16 t. 1). Vėliau teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovui nesutikus susitarti taikiai, ji buvo priversta kreiptis į teismą su savo reikalavimais, kas leidžia teismui spręsti, jog abu įgijo turtą, bet nesutarė dėl jo padalinimo.

Ieškovas ir atsakovė I. K. neginčija, kad priešieškinyje išvardintas kilnojamasis turtas yra, neginčija ir jų vertės, bet jie teigia, kad turtas yra I. K. nuosavybė, nes namas jai priklauso nuosavybės teise. Nesant tarp šalių prieštaravimų, kad nurodytas turtas yra bei teismui konstatuojant, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas ieškovo ir atsakovės J. K., todėl atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, kilnojamieji daiktai laikytini sutuoktinių įgytu turtu, kuris taip pat dalintinas (CK 4.23 str. 2 d., 3.87-3.88 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu išaiškėjo, jog santuokos metu yra įgytas ir automobilis F. F., kuris nėra įtrauktas į dalintiną turtą, bet turi būti padalintas, todėl teismas taikydamas CPK 376 str. jį įtraukia į dalintino turto masę, vertę nustatydamas pagal tinklapyje www.autoplius.lt esančius skelbimus 1999 m. pagamintiems automobiliams. Kadangi nekilnojamasis turtas natūra priteistinas atsakovei J. K., todėl ir kilnojamasis turtas priteistinas jai, išmokant ieškovui kompensaciją pinigais. Kilnojamojo turto atsakovei tenka už 66 000 Lt (CPK 178, 185 str., CK 3.87, 3.88 str.).

Dėl kreditorių. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad yra sudaręs kredito sutartis su banku. Iš ,,Swedbank“, AB pateiktas pareiškimas įrodo, kad banko suteikti kreditai yra asmeniškai A. K., todėl jis ir privalo juos grąžinti, dėl to prieštaravimų nereiškia (b. l. 28-28-32, 59-64 t. 3).

Byloje yra kitas kreditorius, trečiasis asmuo R. G., kuri pareiškė savarankišką reikalavimą.

Dėl trečiojo asmens reikalavimo. R. G. pareiškė ieškinį teisme dėl skolos priteisimo iš sutuoktinių solidariai. Trečiasis asmuo ieškinį grindžia paskolos sutartimi, tačiau dėl jos sudarymo paaiškino, kad ieškovui A. K. perkant namą, esantį (duomenys neskelbtini), jie sutarė už namo pardavimą kainą 100 000 Lt, bet jos prašymu pas notarą pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė mažesnę, t.y. 38 000 Lt pardavimo kainą. Bylos šalys pripažįsta tą faktą, kad namo kaina buvo sutarta 100 000 Lt, todėl ji ir laikytina tikrąja pardavimo kaina, o ne notaro patvirtinta sutartyje, nes ginčo dėl namo pardavimo kainos byloje nekilo (CPK 187 str.). R. G. paaiškino, kad 50 000 Lt ieškovas A. K. jai sumokėjo grynais, o dėl kitos 50 000 Lt sumos pasirašė paskolos raštelį, todėl ji buvo rami dėl jų sumokėjimo, nes pasitikėjo pirkėju. Ieškovas, atsikirsdamas į trečiojo asmens ieškinį, nurodė, kad 8000 Lt nesumokėjo, nes namas buvo su trūkumais, jį turėjo apšiltinti, todėl nepagrįstai prašo priteisti skolą. A. J. K. su trečiojo asmens ieškiniu sutinka ir prašo pripažinti skolą solidaria abiejų sutuoktinių prievole.

Byloje nustatyta, kad 8000 Lt R. G. neskolino ir pinigų neperdavė, bet paskolos sutartimi įformino likusios skolos už namą grąžinimą, t.y. teisine prasme tai nelaikytina paskolos sutartimi, o prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį neįvykdymu, nes šalys sutinka, jog namo pardavimo kaina buvo 100 000 Lt, o sumokėjo tik 92 000 Lt.

Byloje pateikta paskolos sutartis (b. l. 138. t. 1), kurioje nurodyta, jog R. G. perduoda pinigus, o A. K. juos gauna, tačiau byloje nustatyta, jog pinigai nebuvo skolinti, o taip buvo įforminta likusi skola už namo pirkimą, todėl teismas sutartį turi aiškinti pagal 6.193 str. numatytas taisykles, todėl nelaikytina, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.

Teismas susiklosčiusius faktinius sutartinius santykius tarp šalių vertina kaip prievolės nevisišku įvykdymu pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį (CK 6.193 str.).

Teismo vertinimu, byloje esantys šalių paaiškinimai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog sutuoktiniai likę skolingi R. G. 8000 Lt, nes ieškovas neįrodė, kad daiktas parduotas su trūkumais, kadangi, trečiojo asmens teigimu, ieškovas apie tai prakalbo tik po to, kai teisme buvo iškelta civilinė byla, jokių pretenzijų nebuvo sulaukta. Tai, kad namas buvo parduotas su trūkumais, t.y. buvo neapšiltintas, neįrodyta, nes pateiktas garantinis sertifikatas, kuriuo teismas negali vadovautis, kadangi jame nurodyta 2005-07-03 namo šiltinimo data su UAB ,,Statybų miestas“ antspaudu, kai tuo tarpu byloje yra įrodymai, jog UAB ,,Statybų miestas“ yra įsteigta tik nuo 2006-04-25 (b . l. 128, t. 2 ir 129-131 t. 3). Esant šiems prieštaravimams, teismas vadovaujasi VĮ Registrų centro duomenimis apie bendrovės įregistravimą. Kitų įrodymų dėl daikto trūkumų byloje nepateikta (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui iš ieškovo ir atsakovės J. K. solidariai priteistina 8000 Lt skola, tenkinant jos ieškinį (6.200 str.,6.205 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. A. J. K. sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o kitos dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi šalims padalinamas santuokoje įgytas turtas, jie privalo valstybei sumokėti 3 proc. žyminį mokestį po 2325 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad dalį žyminio mokesčio atsakovė J. K. buvo sumokėjusi, todėl priteistina suma mažintina 200 Lt suma ir iš jos už turtinį reikalavimą priteistina 2125 Lt, o iš ieškovo A. K. 2325 Lt.

Už sandorio pripažinimą negaliojančiu I. K. ir A. K. privalo valstybei sumokėti po 570 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, o šioje dalyje jos reikalavimas patenkintas (CPK 93 str.) Valstybei taip pat priteistinos 22,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 7,50 Lt iš ieškovo ir atsakovių (CPK 88 str.).

Trečiasis asmuo R. G. sumokėjo 120 Lt, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista, todėl valstybei priteistina iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. po 60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi trečiojo asmens R. G. ieškinys tenkintas, todėl ir jos turėtas 120 Lt bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti A. K. ir J. K., todėl priteistina R. G. iš abiejų po 60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš viso iš ieškovo valstybei priteistina 2962,50 Lt, iš atsakovės J. K. – 2192,50 Lt, iš I. K. - 577,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 270, 376, 385 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendė:

ieškovo A. K. ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės J. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. K., gim. 1972-09-16, a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (B.), gim. 1974-08-09, a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1992-06-27 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 651, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant pavardes: K., K..

Pripažinti negaliojančia 2003-01-21 Šiaulių miesto I notaro biuro notarės Silvos Jonaitienės tvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-736 dalyje dėl pirkėjo I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir pirkėjais nustatyti J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. K. priteisti:

žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 7075 Lt vertės;

pastatą - gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 81900 Lt vertės:

virtuvės baldų komplektą (ąžuolinį) 10 000 Lt vertės, virtuvės kambario buitinę techniką (indaplovę, orkaitę, garų surinktuvą, šaldytuvą, skrudintuvę keptuvę-grilį, sulčiaspaudę) 6000 Lt vertės, miegamojo kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svetainės kambario baldų komplektą 5000 Lt vertės, svečių kambario baldus (sofą-lovą) 2000 Lt vertės, tris televizorius 4500 Lt vertės, du DVD vaizdo grotuvus ir namų kino garso sistemą 3000 Lt vertės, satelitinę televizijos anteną 1000 Lt vertės, vonios kambario baldus ir masažinę vonią 8000 Lt vertės, akvariumą su įranga ir gyventojais 5000 Lt vertės, darbo kambario baldų komplektą 3000 Lt vertės, rūbinės kambario baldų komplektą 2000 Lt vertės, antikvarines žvakides (2 vnt.) 1000 Lt vertės, grafiną 500 Lt vertės, akmeninę vazą 700 Lt vertės, akmeninį stovą 500 Lt vertės, akmeninę žvakidę 300 Lt vertės, du paveikslus (autorius Puškorius) 4000 Lt vertės, dušo kabiną ir vonios baldus dušo kambaryje 3000 Lt vertės, automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės, iš viso turto už 154975 Lt.

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės J. K. 77487,50 Lt (septyniasdešimt septynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių litų, 50 centų) dydžio kompensaciją.

Pripažinti 8000 Lt dydžio turtinę prievolę R. G. solidaria ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. prievole.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, R. G. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, R. G. iš ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. solidariai 8000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) skolą ir po 60 Lt (šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. K. valstybei 2962,50 Lt (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. K. valstybei 2192,50 Lt (du tūkstančius šimtą devyniasdešimt du litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. K. valstybei 577,50 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt septynis litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimo kopiją per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.