- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- I1-308-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02097-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai, įstaiga), jam priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3-5) nurodo, jog laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Marijampolės PN baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 119 jis buvo kalinamas su kitais nuteistaisiais nežmoniškomis, žeminančiomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kameroje buvo dviaukštės lovos, prie kurių nebuvo kopėtėlių, tai sukėlė sunkumus lipant į antrą lovos aukštą. Teigia, kad yra patyręs kojos traumą, todėl jam sunku vaikščioti. Nurodo, kad įstaigos administraciją informavo apie kopėtėlių problemą, tačiau į šią informaciją niekas nereagavo. Nors dėl kojos traumos gydytojas jam rekomendavo mažiau vaikščioti ir daugiau gulėti, teigia, jog gulėti negali, nes 6.00 val. rytais yra paimami čiužiniai su patalyne ir grąžinami 22.00 val.. Nurodo, kad nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, kameroje buvo mažai vietos, trūko vietos valgant prie stalo. Atsižvelgiat į kameros inventoriaus skaičių ir kameros dydį, ji dvivietė, tačiau beveik visą ginčo laikotarpį joje gyveno 4 nuteistieji. Teigia, kad kameroje draudžiama turėti higienos priemones, nėra įrengta saugomų spintelių. Draudžiama pirkti skutimosi peiliukus. Vieną kartą per dvi savaites trečiadieniais prieš maudymąsi duše buvo duodamas vienas vienkartinis skustuvas, po maudymosi skustuvus surinkdavo, ant jų užrašydavo nuteistųjų vardus ir pavardes, vėliau jų nedezinfekuojant, juos sudėdavo į bendrą talpą ir kitą maudymosi dieną jie būdavo išduodami antram naudojimui. Mano, kad tokiu būdu yra tikimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Nurodo, kad kameroje buvo blogas apšvietimas, kuris trukdė skaityti knygas ir rašyti laiškus. Ant laidų kabėjo neizoliuota lemputė. Pažymi, kad pareigūnai dėl apšvietimo buvo informuoti, nurodė, kad šį gedimą užregistravo, tačiau taip ir nesutvarkė. Kameroje nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl kaupėsi drėgmė ir buvo nemalonūs kvapai. Ventiliacijos anga buvo tik tualete, tačiau ji neveikė. Kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl reikėjo belsti į duris. Teigia, kad pareigūnų elgesys nuteistųjų atžvilgiu buvo žiaurus – sudėtinga paprašyti, kad esant dantų skausmui, nuvestų pas gydytoją, pažymi, kad dėl to 3 ar 4 paras teko kentėti dantų skausmą. Tvirtina, kad yra nemokus. Kai apie 4 mėnesius neturėjo pinigų asmeninėje sąskaitoje, kreipėsi dėl vokų su pašto ženklais skyrimo, siekiant Kalėjimų departamentui išsiųsti skundą, tačiau buvo nurodyta, kad įstaigos direktoriaus pavaduotojas nepasirašo ant jo prašymo. Teigia, kad vokus su pašto ženklais gavo tik po kurio laiko.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą (b. l. 12-15) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog teisės aktai nenumato, kad pataisos įstaigose negalima įrengti dviaukščių lovų. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl kopėčių prie lovos įrengimo ir kopėčios prie pareiškėjo lovos buvo įrengtos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21d. įsakymo Nr. 1R-25 „ Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 23 punktą nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų išskyrus t.t. daiktus. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pažymi, jog nuteistiesiems yra išduodami nauji, saugūs skustuvai su nekeičiamais peiliukais, todėl pareiškėjui nekilo grėsmė užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Dėl pareiškėjo nusiskundimų apie higienos reikmenų įsigijimo pataisos įstaigos parduotuvėje (atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose) yra kreiptasi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakymas dar negautas. Pažymėjo, jog dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis, nei 200 lx, kas atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat visas gyvenamąsias patalpas galima vėdinti per atidaromus langus. Naudodamasis pareigūnų iškvietimo mygtuku, pareiškėjas galėjo išsikviesti pataisos pareigūnus. Informacijos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukas neveikė, nėra. Radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema buvo atnaujinta 2016 metais. Ji nuteistųjų nuolatos gadinama ir niokojama. Pastebėjus sugadinimus ar nuteistiesiems informavus apie tai, įrengimai yra kaip galima greičiau suremontuojami. Teigia, kad pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją dėl vokų ir pašto ženklų suteikimo nesikreipė. Mano, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Marijampolės PN kamerų tipo patalpose sąlygų laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., atlyginimo priteisimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016 m. sausio 21 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) 2.2 punktas reglamentuoja, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų kameros tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios Marijampolės PN 2-jo saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. pažymos (b. l. 23) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu drausmines nuobaudas pareiškėjas atliko kameroje Nr. 119, kurios bendras plotas 15,84 kv. m, joje buvo laikoma nuo 3 iki 4 nuteistųjų.
Net kameroje esant 4 nuteistiesiems, pareiškėjui teko 3,96 kv. m, todėl skundo argumentas dėl pareiškėjui Marijampolės PN kamerų tipo patalpose trūkusio teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m gyvenamojo ploto atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjui teigiant, kad trūko vietos prie stalo, pažymėtina, kad galiojantys teisės aktais nereglamentuoti kamerose esančių baldų stalo išmatavimai, todėl šis pareiškėjo argumentas nevertintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21d. įsakymo Nr. 1R-25 „ Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 23 punktą nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus Taisyklių 20.2.1 – 20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo nustatyti specialūs poreikiai, nėra pateikta gydytojų ar kitų specialistų rekomendacijų dėl pareiškėjo laikymo Marijampolės PN sąlygų, todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju atsakovui nekilo pareiga imtis papildomų priemonių pareiškėjo laikymo Marijampolės PN užtikrinimui. Nelaikytina, kad patalynės, čiužinio, pagalvės bei antklodės iš pareiškėjo paėmimu dienos metu, t. y. nuo 6.00 val. iki 22.00 val., buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 23 punktas.
Jau minėta, kad vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 23 punktu, nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų. Kadangi skustuvas nenurodytas Taisyklių 20.2.1 – 20.2.5 papunkčiuose, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo leidžiama įsigyti ir turėti tam tikrų asmeninių daiktų (skustuvo), atmestinos kaip nepagrįstos. Pažymėtina tai, kad pareiškėjo patalpinimą į kamerų tipo patalpą ginčo laikotarpiu nulėmė pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, kurią sąlygojo paties pareiškėjo elgesys.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo baldais ir inventoriumi norma) 10.1 punkte numatyta, kad kamerų tipo patalpoje, be kita ko, turi būti įrengta metalinė lova. Pažymėtina, jog teisės aktuose nedetalizuoti lovų parametrai, nedraudžiama kamerose įrengti dviaukštes lovas, o įrengus dviaukštes lovas, neįpareigojama pritaisyti kopėtėles. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.).
Bylos duomenys (b. l. 17-19) patvirtina, kad 2020 m. liepos 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl kopėtėlių, dėl higienos priemonių laikymo kameroje bei įsigijimo parduotuvėje, vieno skustuvo per dvi savaites išdavimo, paimamų skustuvų po maudymosi ir jų laikymo kartu su kitų nuteistųjų skustuvais jų nedezinfekuojant ir spintelių, skirtų higienos priemonių laikymui, nebuvimo. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. rašte dėl buities sąlygų (b. l. 16) nurodyta, kad kopėčios prie pareiškėjo lovos bus pritvirtintos, kad dėl teisės nuteistiesiems kamerų tipo patalpose turėti visas būtinas higienos priemones yra kreiptasi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakymas dar negautas, kad skutimosi peiliukus išduodančiam 6-o būrio tvarkdariui nurodyta išduoti naujus peiliukus ir surinkti naudotus. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas neteikia įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka nurodytą atsakymą skundė, kad toks atsakymas yra pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.
Kadangi nenustatyta, kad šiuo aspektu atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, pareiškėjo argumentai atmestini.
Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl skustuvų laikymo netinkamomis sąlygomis buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, pareiškėjo teiginiai dėl galimybės užsikrėsti infekcine liga laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.7. punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, kameros sienose ir lubose (16.8. punktas). 11.8 punkte nustatyta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami, gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (Taisyklių 16.11 punktas).
Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 12-15) matyti, kad dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą; kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat galima ir ventiliacija per atidaromus langus; informacijos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukas neveikė, byloje nėra, bylos duomenimis radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema buvo atnaujinta 2016 metais.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu dėl atsakovės atstovo HN 134:2015 12 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo (neizoliuota lemputė įvyko nelaimingas atsitikimas ar kilo kokios kitos neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į tinkamai įrengtas patalpas ir į jose esančius tvarkingus įrenginius (įrangą) buvo užtikrinta ir HN 134:2015 12 punktas nebuvo pažeista.
Byloje nėra duomenų, kad kameros, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, nebuvo galima vėdinti, taip iš dalies išvengiant drėgmės kaupimosi. Pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 nustatytą tvarką savo gyvenamųjų patalpų valymu rūpinasi patys nuteistieji. Kameros nemalonaus kvapo atsiradimui įtakos turi ne tik padidinta patalpos drėgmė, bet ir nuteistųjų atliekamų valymo pareigų kokybė, todėl šiuo aspektu pareiškėjo pretenzijos atsakovės atstovo atžvilgiu atmestinos kaip nepagrįstos.
Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, ginčo laikotarpiu buvo vykdomas kameros, kurioje buvo pareiškėjas, patikrinimai dėl higienos normų reikalavimų atitikties, vertinant pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl jo subjektinių teisių pažeidimo, teismui nekyla abejonių dėl atsakovės atstovės pateiktame atsiliepime nurodytų teiginių tikrumo.
Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Kaip jau minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų higienos normų neatitikimo (netinkamas apšvietimas, ventiliacija, drėgmė, nemalonus kvapas) ir pareigūnų iškvietimas sistemos neveikimas yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
Pareiškėjo nusiskundimai dėl to, kad jam esant nemokiam, jis nebuvo aprūpintas vokais ir pašto ženklais bei dėl to, kad jam 3-4 dienas teko kentėti dantų skausmą, nes pareigūnai nenuvedė pas odontologą, vertintini kritiškai, nes šių teiginių pareiškėjas nekonkretizavo (nenurodė konkrečios datos) ir nedetalizavo (nenurodė galimų pažeidimų aplinkybių). Dėl aprūpinimo vokais ir pašto ženkliais pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją ir ji į pareiškėjo prašymą nereagavo. Priešingai – pareiškėjas nurodo, kad vėliau (taip pat nekonkretizavo) vokais ir pašto ženklais jis buvo aprūpintas.
Dėl skunde nurodyto netinkamo pareigūnų elgesio su pareiškėju nurodytina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis ar psichologinis smurtas, ar Marijampolės PN pareigūnai netinkamai atliko jiems pavestas funkcijas, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinai blogesnės, nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo teisinio statuso įstatymo leidėjo jam nustatyti apribojimai neturėtų būti vertinami kaip pareigūnų šališkumas ir neobjektyvumas jo atžvilgiu. Įvertinus nurodytą, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pareigūnų bendravimo vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neindividualizavo galimais pažeidimais jam sukeltų neigiamų pasekmių. Nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus ar dėl to sutriko jo sveikata, nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.