Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1171-896/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-11-12
Bylos Nr.: e2A-1171-896/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-01104-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-1171-896/2024Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01104-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.;2.3.5.2.1.; 3.3.1.19.2. (S)

Kauno apygardos teismasSprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2023 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems teikimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Pagal šią teismo nutartį dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, kitų dviejų vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, šalys įsipareigojo mokėti vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nepraėjus nei mėnesiui po šios taikos sutarties patvirtinimo teisme, 2023 m. kovo 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - VTAT) pareigūnai atvežė (duomenys neskelbtini) pas ieškovę, nes buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) neužtikrino saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnametei dukrai. Nuo to laiko (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove.

Šalies argumentai

Ieškovė (duomenys neskelbtini) patikslintu ieškiniu (DOK-44199) prašė pakeisti 2023 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini): 1) nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą - jų mamos (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. kovo 24 d. po 350 Eur kas mėnesį iki patikslinto ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 2100 Eur, iš atsakovo (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant (duomenys neskelbtini), pervedant įsiskolinimą į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės iš (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant (duomenys neskelbtini), pervedant įsiskolinimą į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 20-os dienos.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad pripažįsta padaręs pažeidimą, tačiau nebuvo pagrindo pakeisti (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos. Pati (duomenys neskelbtini) pageidauja nuolatinai gyventi su tėvu. (duomenys neskelbtini) dabartiniu metu yra sudaręs dukrai normalias ir saugias gyvenimo sąlygas, todėl teismas neturėtų tenkinti ieškinio dalies dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos pakeitimo. Jeigu teismas patenkintų ieškinio dalį dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos pakeitimo, tai mano, kad išlaikymas visiems trims vaikams neturėtų viršyti 600 Eur kas mėnesį, tai yra kiekvienam vaikui turėtų būti skirta po 200 Eur, nes atsakovas jokio nekilnojamojo turto, santaupų neturi, o gaunamas darbo užmokestis (apie 2000 Eur per mėnesį) neleidžia teikti didesnės sumos vaikų išlaikymui. Atsakovo nuomone, ieškinio dalis dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti atmesta. (duomenys neskelbtini) mano, kad nėra pagrindo keisti ir bendravimo su vaikais nustatymo, kokia buvo nustatyta 2023 m. vasario 24 d. teismo nutartimi, tačiau pripažįsta, kad dabartiniu metu ieškovė nedaro kliūčių atsakovui bendraujant su visais vaikais. Atmetus patikslintą ieškinį, atsakovas prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė 2023 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir nustatė (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą - jos mamos (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje; priteisė iš (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. liepos 5 d. iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės ir 842 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2024 m. liepos 4 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant (duomenys neskelbtini), pervedant pinigus į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 20-os dienos. Likusioje dalyje patikslinto ieškinio dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Nustatė tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimusia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimusia (duomenys neskelbtini):

1. Motinos dieną, ieškovės gimimo dieną vaikai lieka su ieškove 2. Atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadienį pasiimdamas vaikus 9.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl ieškovo darbo grafiko jis negali susitikti su vaikais kas antrą savaitgalį, nustatyti, kad atsakovas turi teisę susitikti su vaikais tris savaitgalius iš eilės pasiimant vaikus šeštadienį 9.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Apie tokį bendravimo dažnumą ir savo darbo grafiką atsakovas privalo įspėti ieškovę prieš dvi savaites iki pirmo susitikimo su vaikais savaitgalio. 3. Atsakovas su vaikais nelyginiais metais bendrauja per Šv. Velykas, pasiimdamas vaikus Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę Šv. Velykų dieną iki 19.00 val. 4. Atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, gruodžio 24 d. 16.00 val. pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos ieškovės į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val. 5. Atsakovas su vaikais nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į ieškovės gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val. 6. Atsakovas kasmet su vaikais praleidžia Tėvo dieną ir atsakovo gimtadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos išvakarėse 17.00 val. arba iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val. 7. Atsakovas kasmet su vaikais praleidžia pirmą sekmadienį po vaikų (kiekvieno atskirai) gimtadienio, pasiimdamas vaiką, kurio gimtadienis, arba visus savo vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. 8. Atsakovas su vaikais turi teisę praleisti mėnesį vaiko vasaros atostogų laiko – bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės. Apie šio bendravimo pradžią ieškovas informuoja ieškovę prieš 1 mėnesį. Ieškovė įpareigotina šiam laikotarpiui perduoti vaikų asmens dokumentus. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų motinos pageidavimui dėl grafiko. 9. Vaikų mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu mokslo metų atostogų metu atsakovui ieškovė elektroniniu paštu nurodo atostogų laikotarpį ir atsakovas vaikus išsiveža į savo gyvenamąją vietą pusės pirmosios atostogų dalies ir vaikus po pusės pirmosios atostogų dalies į ieškovės gyvenamąją vietą grąžina iki 19 val. 10. Atsakovas su vaikais gali bendrauti kiekvieną dieną telefonu bei per bendravimo programėles, taip pat per vaizdo skambučius, jei tai netrukdo vaikų poilsio ir ugdymo režimui, o ieškovė įpareigotina netrukdyti tokiai bendravimo formai. Tuo atveju, kai atsakovas yra išvykęs į darbą, jis turi teisę su vaikais bendrauti telefonu per bendravimo programėles ir vaizdo skambučius kiekvieną dieną nuo 18 iki 20 val. 11. Atsakovas su vaikais, bet jų neišskiriant, gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutariama su ieškove. 12. Vaikams būnant pas atsakovą, atsakovas įsipareigojo netrukdyti vaikams bendrauti telefonu su motina, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir miego režimą. 13. Kuriam nors iš vaikų susirgus ar atsitikus kitoms nenumatytoms aplinkybėms, šalys nedelsdamos, per protingą terminą, informuoja viena kitą apie vaiko būklę; vaikui sergant, tėvas ir motina lygiomis dalimis prižiūri sergantį vaiką. 14. Teismui nustačius bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdamos į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos. 15. Apie nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimus šalys vienas kitą privalo elektroninių paštu prieš vieną savaitę elektroniniu paštu.

Priteisė iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė į valstybės pajamas iš (duomenys neskelbtini) 115 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 160 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), praėjus tik vienam mėnesiui po to, kai ji pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) liko gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini), buvo paimta iš atsakovo ir perduota motinai (duomenys neskelbtini) dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nesudarė dukrai saugių gyvenimo sąlygų, vartojo alkoholį. Psichologė, išklausiusi mergaitės nuomonės dėl jos gyvenamosios vietos, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savo nuomonės dėl jos noro gyventi su tėvu nekeičia, jos santykiai su mama dabartiniu metu yra geri. Teismas pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis padarė išvadą, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose vietose (duomenys neskelbtini) yra ar būtų sudarytos normalios gyvenimo sąlygos. Ieškovė su savo trimis vaikais nuo 2024 metų persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lanko naują mokyklą, įgijo naujų draugų, jos gyvensena nusistovėjo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo priklausomybės ligų ir paskutiniu metu nėra jokių duomenų apie jos padarytus teisės pažeidimus, anksčiau neteista. Atsakovas (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. kovo 27 d. vartojo alkoholį, buvo palikęs mažametę dukrą vieną namuose, nesirūpino vaiko sveikata, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, už ką 2023 m. gegužės 26 d. jam paskirta administracinė nuobauda-įspėjimas.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad po to, kai buvo patvirtina tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir (duomenys neskelbtini) pagal teismo nutartį liko gyventi su tėvu, aplinkybės iš esmės pasikeitė: atsakovas dukrai nesudarė saugių gyvenimo sąlygų, dėl ko mergaitė buvo paimta iš (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), persikėlus gyventi kartu su motina (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 24 d., atsirado galimybė nuolatinai palaikyti ryšius su savo broliu ir seserimi, dabartiniu metu mergaitės gyvensena nusistovėjo, ji gyvena su mama daugiau nei metai, pradėjo lankyti kitą mokyklą, susirado naujus draugus, (duomenys neskelbtini) ryšys su ieškove yra artimas ir tamprus, be to mergaitei sudaryta galimybė palaikyti ryšį su atsakovu pasimatymų metu.

Teismas nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, santaupų, kito vertingo turto neturi, dirba ir jo uždarbis kas mėnesį yra apie 2000 Eur, todėl teismas padarė išvadą, kad keisti išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, koks tarp šalių buvo numatytas taikos sutartimi, kurią (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas, dabartiniu metu nėra pagrindo, todėl iš atsakovo (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisė po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2023 m. liepos 5 d. iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Nuo 2023 m. kovo 24 d. iki ieškinio padavimo dienos 2023 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) gyveno su motina (duomenys neskelbtini) ir atsakovas privalėjo teikti dukros išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui jis pervesdavo (duomenys neskelbtini) pinigus, kuriuos ji galėjo panaudoti (duomenys neskelbtini) poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo priteisė už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius ir vienuolika dienų - 842 Eur.

Teismas nurodė, kad ieškovės pateikta bendravimo su vaikais tvarka yra detali, išsami ir nepažeidžia šalių bei jų nepilnamečių vaikų interesų. Bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad ieškovė nedarė jokių kliūčių atsakovui bendrauti su visais trimis vaikais. Teismas pažymėjo, kad ieškovės siūlomoje bendravimo su vaikais tvarkoje yra numatyta, kad šalys susitarimu gali nukrypti nuo teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo su vaikais tvarka atitinka tiek šalių, tiek jų vaikų interesus, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė. Nors teismas nurodo, jog po to, kai buvo patvirtina tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) pagal teismo nutartį liko gyventi su atsakovu, aplinkybės iš esmės pasikeitė: atsakovas dukrai nesudarė saugių gyvenimo sąlygų, dėl ko mergaitė buvo paimta iš atsakovo, tačiau nenurodo ir nekonstatuoja jokio konkretaus atsakovo netinkamo elgesio, dėl kurio dukrai gyvenimo sąlygos pas atsakovą tapo nesaugios.

1.2. Teismas pažeidė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą reglamentuojančias materialines teisės normas bei šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką. Sprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą būtina išsiaiškinti, ar iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis, o ne tai, ar pas tėvą, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra tinkamesnės gyvenimo sąlygos vaikui, negu pas tą iš tėvų, su kuriuo šiuo metu nustatyta gyvenamoji vieta.

1.3. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino fakto, jog, nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) gyvenant su atsakovu, ji lygiai taip pat nuolatinai palaikė ryšius su savo broliu ir seserimi, jos gyvensena buvo nusistovėjusi, ji palaikė ryšį su mama, lankė mokyklą ir turėjo draugų. Be to, nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini), gyvendama su atsakovu, turėjo ženkliai geresnes gyvenimo sąlygas, nes ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini) evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „(duomenys neskelbtini)“ Šeimos namuose, savo gyvenamosios vietos neturi, nedirba, yra priklausoma nuo kitų asmenų paramos bei gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Tik baigiant šią civilinę bylą nagrinėti, ieškovė pateikė dokumentą, kad baigė gydymo nuo priklausomybės alkoholiui programą ir persikraustė gyventi į butą pas savo sugyventinį, kuris yra kitame rajone, todėl nepilnametė dukra, kuri šiuo metu yra su ieškove, per trumpą laikotarpį turėjo patirti dar vieną esminį gyvenamosios aplinkos pasikeitimą bei dalintis bendra gyvenamąja aplinka su svetimu asmenimi (nauju ieškovės sugyventiniu). Atsakovo materialinė ar socialinė padėtis buvo ir yra stabili. Atsakovo namų aplinka yra saugi, būstas su visais patogumais, gyvenimo sąlygos yra geros ir užtikrinančios dukros saugumą bei tinkamą jos poreikių tenkinimą. Atsakovo esama ir numatoma finansinė padėtis stabili (dirba UAB (duomenys neskelbtini) elektromontuotojas), jis geba užtikrinti dukros (duomenys neskelbtini) sveiką bei tinkamą mitybą ir sveikatos priežiūrą. Atsakovo gyvenimo būdas atitinka geriausius dukros (duomenys neskelbtini) interesus, emocinė aplinka yra saugi ir tinkama, atsakovas ketina toliau tenkinti dukros (duomenys neskelbtini) poreikius, ugdyti jos savivertę, užtikrinti ugdymą bei mokymąsi. Kaip 2023 m. lapkričio 15 d. išvadoje pažymėjo Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsakovas rūpinasi nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini), sprendė savo alkoholio vartojimo problemą konsultuodamasis su gydytoju psichiatru, atsakovas yra pakankamai motyvuotas, todėl netikslinga keisti dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos.

1.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadų prieštaringumo ir dėl to nepasisakė sprendime. 2023 m. rugsėjo 8 d. pateiktoje išvadoje vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad buvo gauta informacija, jog atsakovas 2022 m. gruodžio 31 d. vartojo alkoholį ir galimai seksualiai priekabiavo prie nepilnamečio asmens (nenurodant prie kokio konkrečiai nepilnamečio asmens ir nesant absoliučiai jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų), 2023 m. sausio mėnesį, būdamas neblaivus, susimušė su kitu asmenimi bei 2023 m. vasario mėnesį buvo neblaivus ir nenuvežė dukros (duomenys neskelbtini) pas gydytoją psichiatrą, nors atsakovui buvo rekomenduota tai padaryti, todėl buvo padaryta išvada, kad atsakovas neužtikrina (duomenys neskelbtini) saugios aplinkos ir mergaitė 2023 m. kovo 24 d. buvo perduota ieškovei. Tačiau toje pačioje išvadoje vaiko teisių apsaugos tarnyba konstatavo, kad ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys turėtų būti atmesti, nes nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, esant minėtoms aplinkybėms, keisti nereikia. Vėlesnėje 2023 m. lapkričio 15 d. išvadoje vaiko teisių apsaugos tarnyba taip pat patvirtino tai, kad ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys turėtų būti atmesti, nes atsakovas rūpinasi (duomenys neskelbtini), sprendė alkoholio vartojimo problemą konsultuodamasis su gydytoju psichiatru, atsakovas yra pakankamai motyvuotas ir todėl šiuo metu netikslinga keisti (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos. 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu, pateikiant žodinę išvadą, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys turi būti tenkintas, nes atsakovas dėl alkoholio vartojimo nesudarė dukrai saugių gyvenimo sąlygų, nors po minėtų įvykių kitų atsakovo alkoholio vartojimo faktų nustatyta nebuvo, jis, kaip antroje išvadoje nurodė pati vaiko teisių apsaugos tarnyba, išsprendė savo alkoholio vartojimo problemą. Atsakovo įsitikinimu, esant prieštaringoms vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoms, teismas, kurio vaidmuo tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, turėjo imtis priemonių prieštaravimams ir neaiškumams pašalinti arba tai vertinti atsakovo naudai.

1.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvardijo ieškovės padarytų administracinių teisės pažeidimų, leisdamas suprasti, kad ieškovė jų nėra padariusi, tuo tarpu atsakovo padarytus pažeidimus nurodė ir pabrėžė jų pobūdį bei aplinkybes. Ieškovė yra padariusi eilę administracinių nusižengimų: 1) 2022 m. birželio 8 d. pakartotinai namuose rasta neblaivi, kai nustatytas 2,41 promilių girtumo laipsnis. Būdama neblaivi ieškovė negalėjo tinkamai užtikrinti savo mažamečio vaiko saugumo ir vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Tokiu elgesiu ieškovė veikė priešingai savo vaiko interesams ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 72 str. 2 d.; 2) 2022 m. kovo 4 d. ieškovė vairavo automobilį būdama neblaivi, todėl padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 str. 5 d.; 3) 2022 m. sausio 5 d. ieškovė pakartotinai metų bėgyje būdama neblaivi, kai nustatytas 1,26 promilių girtumas, neužtikrino saugios aplinkos, neugdė nuostatos prieš alkoholio vartojimą, nesaugojo nuo neigiamos socialinės aplinkos savo nepilnamečių vaikų, todėl padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 72 str. 2 d.; 4) 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,89 promilių girtumas, neužtikrino saugios aplinkos, neugdė nuostatos prieš alkoholio vartojimą, nesaugojo nuo neigiamos socialinės aplinkos savo nepilnamečių vaikų, todėl padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 72 str. 1 d.

1.6. Teismas pažeidė CK 3.174 str., CK 3.177, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str., aukščiau nurodytą kasacinio teismo ir EŽTT praktiką bei CPK 183 str. ir 185 str. Nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) (11 metų amžiaus) ne kartą išsakė savo norą ir nuomonę vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, ieškovei, atsakovui ir psichologei dėl to, su kuriuo iš tėvų norėtų likti gyventi nuolatos. Visais atvejais nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) aiškiai, nuosekliai ir pagrįstai išsakė norą gyventi tik su atsakovu. Nei vienas specialistas nekonstatavo, kad nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) nesugeba išreikšti savo noro ir nuomonės, kad ji buvo įtakota kitų asmenų ar, kad jos noras prieštarauja jos interesams. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į nepilnametės (duomenys neskelbtini) aiškiai, nuosekliai ir pagrįstai išsakytą norą. Teismo sprendime net kelis kartus nurodoma, kad nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) išsakė nuoseklų norą likti gyventi su atsakovu, tačiau kodėl šis jos noras nevertinamas ir į jį neatsižvelgiama nėra pateikta absoliučiai jokių teismo motyvų.

Žemesnės instancijos teismas

1.7. Kadangi nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo pakeista nepagrįstai, atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką ir priteisė išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Teismas, priteisdamas išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė iš valstybės gauna dukrai skirtas išmokas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui valstybė skiria ir moka 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio universalią išmoką, kuri tam tikrais atvejais gali būti net didesnė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.8. Teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie atsakovo baustumą, teistumą, valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta informacija apie vaiko teisių pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms (duomenims), ieškovė anksčiau nebūtų sutikusi (sudariusi taikos sutarties) dėl dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, šalių anksčiau sudaryta taikos sutartis, tikriausiai, net nebūtų patvirtinta teisme, todėl ši aplinkybė laikytina esmine CK 3.174 str. 4 d. prasme. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pažymi ir ieškovės padarytus administracinius nusižengimus, kurių, neva, teismas neįvardijo, tačiau ieškovės administraciniai nusižengimai padaryti 2021 m. lapkričio 8 d. – 2022 m. birželio 8 d. laikotarpiu, t. y. dar iki nepilnametei (duomenys neskelbtini) pradedant gyventi su atsakovu, o sprendime dėl to pirmosios instancijos teismas aiškiai ir objektyviai pasisakė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo priklausomybės ligų ir paskutiniu metu nėra jokių duomenų apie jos padarytus teisės pažeidimus, anksčiau neteista.

1.9. Pirmos instancijos teismas pagristai konstatavo, kad aplinkybės iš esmės pasikeitė. Atsakovo argumentai, kad aplinkybių pasikeitimas nebuvo įrodytas, atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir vadovaudamasis įstatymais. Sprendime aiškiai nurodomi motyvai, jog teismas daro išvadą, kad atsakovas dukrai nesudarė saugių gyvenimo sąlygų, dėl ko mergaitė buvo paimta iš (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) persikėlus gyventi kartu su motina (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 24 d., (duomenys neskelbtini) atsirado galimybė nuolatinai palaikyti ryšius su savo broliu ir seserimi, dabartiniu metu mergaitės gyvensena nusistovėjo, ji gyvena su mama, gyvena daugiau nei metai, pradėjo lankyti kitą mokyklą, susirado naujus draugus, (duomenys neskelbtini) ryšys su ieškove yra artimas ir tamprus, be to mergaitei sudaryta galimybė palaikyti ryšį su atsakovu pasimatymų metu.

1.10. Teismų praktikoje aiškinama, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Teismas nustatė ir nurodė, kad nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) ryšys su ieškove yra artimas ir tamprus, t. y. buvo konstatuota, kad vaikas artimai yra prisirišęs prie abiejų tėvų, kad mergaitė gyvena su mama, broliu ir seserimi, jai yra sudarytos normalios gyvenimo sąlygos, vaikas lanko mokyklą, nuo tada, kai valstybės vaiko teisių apsaugos institucija perdavė ją globoti ieškovei, praėjo daugiau nei metai. Tai, kas anksčiau nepilnametės (duomenys neskelbtini) gyvenime buvo nestabilu, šiuo metu yra pastovu ir stabilu.

1.11. Valstybės vaiko teisių apsaugos institucija proceso eigoje teikė į bylą tik preliminarias išvadas, o galutinę išvadą pateikė po visų įrodymų byloje ištyrimo, kaip tai reglamentuoja įstatymas. Akivaizdu, kad, įvertinus aplinkybių visumą ir geriausius vaiko interesus, preliminarios valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados turėjo ir privalėjo pasikeisti vaiko interesų naudai. Pirmosios instancijos teismas viso proceso metu buvo aktyvus, visuose posėdžiuose buvo užtikrintas valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas, kuris institucijos vardu ir pateikė galutinę išvadą, taip pašalindamas visus neaiškumus.

1.12. Sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus, užtikrina jam saugią, stabilią ir tinkamą aplinką, ugdymo ir lavinimosi procesą, ryšį su broliu ir seserimi. Atsakovui sudarytos visos sąlygos maksimaliai bendrauti tiek su dukra (duomenys neskelbtini), tiek su kitais dviem vaikais. Ieškovė niekada nedarė ir nedarys jokių kliūčių tėvo bendravimui su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Atsakovas (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. kovo 27 d. vartojo alkoholį, buvo palikęs mažametę dukrą vieną namuose, nesirūpino vaiko sveikata, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, už ką 2023 m. gegužės 26 d. jam paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kurioje buvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu (duomenys neskelbtini), kitų dviejų vaikų - (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), - su motina (duomenys neskelbtini).

2023 m. kovo 24 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone paėmė (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos ir atvežė į ieškovės - mamos (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą - šeimos centrą (duomenys neskelbtini) evangelikų liuteronų diakonijos „(duomenys neskelbtini)“. Vaiko paėmimo priežastis - (duomenys neskelbtini) nesudarė dukrai saugių gyvenimo sąlygų, vartojo alkoholį. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esanti Informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu (e. bylos 1 t., b. l. 138-139).

2023 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nesunkaus sveikatos sutrikdymą žmogui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

2024 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama, kad būtų pakeista (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta, tai yra ji būtų nustatyta motinos gyvenamojoje vietoje ir priteistas išlaikymas iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai.

2023 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. lapkričio 15 d. teismui pateiktose preliminariose išvadose nurodytos vaiko perdavimo motinai priežastys - (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 31 d. vartojo alkoholį ir galimai seksualiai priekabiavo prie nepilnamečio asmens, be to 2023 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, susimušė su kitu asmeniu bei 2023 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, nenuvežė (duomenys neskelbtini) pas gydytoją psichiatrą, nors jam buvo rekomenduota tai padaryti. Konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) neužtikrina (duomenys neskelbtini) saugios aplinkos.

2023 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. lapkričio 15 d. teismui pateiktose preliminariose išvadose nurodyta, kad, bendraujant su (duomenys neskelbtini), ši išreiškė pageidavimą nuolatinai gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini), be to tėvas rūpinasi (duomenys neskelbtini), sprendė alkoholio vartojimo problemą konsultuodamasis su gydytoju psichiatru, (duomenys neskelbtini) yra pakankamai motyvuotas ir todėl pateikta išvada, kad netikslinga keisti (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos.

2023 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (duomenys neskelbtini).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) su savo trimis vaikais nuo 2024 metų persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) rajone ir (duomenys neskelbtini) lanko naują mokyklą.

Iš 2024 m. kovo 20 d. gautų psichologės, pas kurią vaikas lankosi, duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) savo nuomonės dėl jos noro gyventi su tėvu nekeičia, tačiau jos santykiai su mama gerėja.

BĮ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkas, kuris teikia paslaugas vaiko motinos šeimai, 2024 m. spalio 24 d. nurodė, kad vaikų motina bendrauja ir bendradarbiauja, vykdo įsipareigojimus, atsižvelgia į specialistų rekomendacijas. Atvejo vadybininko teigimu, nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. vaikų tėvas nebendravo su vaikais, nebuvo susitikęs. Pasak atvejo vadybininko, (duomenys neskelbtini) nuo paskutinio pranešimo gavimo nerodė iniciatyvos vykti pas tėvą. Vaikų motina rūpinasi vaikų sveikata, ugdymu, kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) neįgalumo nustatymo. Atvejo vadybininkas nurodė, kad motinos namuose visada švaru, tvarkinga, nėra pastebėta alkoholio vartojimo požymių. Atvejo vadybininko teigimu, šiuo metu yra sustiprėjęs vaikų ir motinos tarpusavio ryšys.

VšĮ „(duomenys neskelbtini) socialinės paslaugos“ atvejo vadybininkas, kuris teikia paslaugas vaiko tėvo šeimai, 2024 m. spalio 24 d. nurodė, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. specialistai, teikiantys pagalbą vaiko tėvui, nepastebėjo jo girtavimo atvejų. Atvejo vadybininkas nurodė, kad šiuo metu vaikų tėvas susirado naują sugyventinę, stengiasi laikytis su vaikais nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat sumažėję konfliktų tarp vaikų tėvų. Vaikų tėvas nelanko psichologo konsultacijų, AA grupių, priklausomybių ligų specialisto. Tėvas atvejo vadybininkui nurodė, kad savarankiškai siekia išspręsti galimą priklausomybės alkoholiui problemą. Tėvas yra išklausęs pozityvios tėvystės kursus. Atvejo vadybininkas nurodė, kad tėvas su socialiniu darbuotoju bendrauja epizodiškai, teigia, kad dažniau negali bendrauti dėl darbo. Atvejo vadybininkas teigė, kad tėvą reikia skatinti vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus.

2024 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, nes su tėčiu smagiau, nes aplinkui daugiau pažįstamų – pusseserės, draugės ir pan. Mergaitė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su mama gyvena apie metus laiko. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ir su mama ir su tėčiu sutaria gerai, myli juos abu, bet tėtį labiau. Pasak mergaitės, su tėčiu ji susiskambina, palaiko ryšį. (duomenys neskelbtini) teigė, kad nebijotų pakeisti ugdymo įstaigos, nes (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą jos pusseserė, su kuria turi labai artimą ryšį. Mergaitė atsakinėjo trumpai, tačiau drąsiai. Pokalbyje dalyvavo tik mergaitė ir Skyriaus specialistas, pašalinių asmenų nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindų

Tam tikri teismų procesiniai sprendimai šeimos bylose yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu, nes tokiais teismo procesiniais sprendimais nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti pakeista. Kita vertus, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teismo procesinis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas, turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas.

Nepriklausomai nuo to, ar ginčo objektas buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas ginčo objektas atitiko tuo metu buvusią padėtį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo kvestionuoti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi nustatytos (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos su tėvu, o turėjo vertinti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindus.

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su tėvu, todėl laikytina, kad (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiko vaiko interesus. Vaikas jau (duomenys neskelbtini), t. y. po vieno mėnesio, paimtas iš tėvo ir perduotas motinai. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar per laikotarpį nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 24 d. iš esmės pasikeitė aplinkybės ir toks aplinkybių pasikeitimas galėjo lemti poreikį pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.

Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tiesiog išvardijo byloje esančius įrodymus, o juos vertindamas pateikė tokius argumentus, kuriuos pripažino kaip pagrindą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą: 1) vaiko tėvas nesudarė saugių gyvenimo sąlygų, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo paimta ir perduota motinai; 2) persikėlus gyventi pas motiną (duomenys neskelbtini) atsirado galimybė nuolatinai palaikyti ryšius su broliu ir seserimi; 3) teismo sprendimo priėmimo metu vaiko gyvensena nusistovėjo, ji su mama gyvena daugiau nei metai, pradėjo lankyti kitą mokyklą, susirado naujus draugus; 4) vaiko ryšys su motina yra artimas ir tamprus; 5) vaikui sudaryta galimybė palaikyti ryšį su tėvu pasimatymų metu.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo 2–5 argumentai yra visiškai nesusiję su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindais, nes teismas šiais argumentais įvertino aplinkybes, kurios atsirado jau po vaiko paėmimo iš tėvo ir iš esmės sukurtas ne vaiko bei vaiko tėvų, o VTAT ir teismo, jam pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Šie argumentai būtų aktualūs sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ne pakeitimo pagrindų.

Spręstina, kad ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta skyrium nuo jos brolio ir sesers atitiko (duomenys neskelbtini) geriausius interesus ir šiuo aspektu iki 2023 m. kovo 24 d. jokios aplinkybės nepasikeitė.

Kaip jau minėta, tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu vaikas jau metus gyveno su motina yra paties teismo sukurta aplinkybė, nes teismas pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones. Todėl, vertindamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindus, pirmosios instancijos teismas tokia aplinkybe negalėjo remtis.

Ta aplinkybė, kad vaiko ryšys su motina yra artimas ir tamprus nagrinėjamu atveju taip pat negali būti vertintina kaip pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nes (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi nustatant vaiko gyvenamąją vietą vaiko blogas ryšys su motina nebuvo kaip pagrindinis argumentas nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu.

Tai, kad vaikui yra sudaryta galimybė palaikyti ryšį su tėvu pasimatymų metu gali būti vertintina tik kaip tokio sprendimo pasekmė, o ne pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą.

Apibendrinant pabrėžtina, kad valstybės institucijų, tame tarpe ir teismo, priimti sprendimai sukuriant faktinę situaciją negali nulemti galutinio bylos rezultato (EŽTT 2019 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Širvinskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113378/2020).

Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, tik pirmosios instancijos teismo argumentas, jog vaiko tėvas nesudarė saugių gyvenimo sąlygų, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo paimta ir perduota motinai, yra aktualus sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šio argumento pagrįstumo.

Vertindamas vaiko perdavimo motinai priežastis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai 2022 m. gruodžio 31 d. bei 2023 m. sausio mėn. ir vasario mėn., t. y. iki 2023 m. vasario 24 d. niekaip negali būti vertinami kaip pagrindas pakeisti 2023 m. vasario 24 d. teismo nutartį, kuria buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nes jie įvyko dar iki vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, sutiktina su procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, kad minėti atsakovo veiksmai buvo nedalyvaujant vaikui, vaikas apie juos nežinojo, todėl tokie veiksmai jo interesų niekaip nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai galėjo būti vertinami tik kaip atsakovą charakterizuojantys, bet ne kaip pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir argumentuojant tuo, kad vaikui tokiais atsakovo veiksmais nesudaryta saugi gyvenamoji aplinka. Byloje nėra ginčo, kad šių vaiko tėvo veiksmų metu vaikas buvo su tėvo motina, t. y. močiute, kur buvo saugus ir juo buvo rūpinamasi.

Be to, 2023 m. rugsėjo 8 d. teismui pateiktoje preliminarioje išvadoje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (2022 m. gruodžio 15 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu gauta informacija, jog tėvui buvo nustatytas 2,5 prom. girtumas. Su tėvu gyvena jo nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini). Taip pat gauta informacija, jog mergaitei nesudaromos sąlygos gauti psichologo konsultacijas mokykloje kaip buvo numatyta sudarytame pagalbos plane šeimai. Tėvo teigimu, dukrai prasidėjo nerviniai priepuoliai, dėl kurių ji buvo užregistruota neurologo konsultacijai). Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jau 2022 m. gruodžio 15 d., kai vaiko gyvenamoji vieta dar nebuvo nustatyta su tėvu, vaikui jau buvo poreikis gauti psichologo konsultacijas. Duomenų apie tai, kad atsakovas užtikrino šį vaiko poreikį laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 23 d. byloje nėra. Kartu pažymėtina, jog atsakovas į bylą pateikė medicinos centro „(duomenys neskelbtini) ” pažymą, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 28 d. atlydėjo dukrą (duomenys neskelbtini) psichologo konsultacijai (e. bylos 1 t., 21 b. l.). Tačiau šis atsakovo pateiktas įrodymas negali būti vertintinas kaip atsakovo rūpinimasis dukra vaiko gyvenimo su juo laikotarpiu, nes vaikas tuo metu iš atsakovo jau buvo paimtas. Tuo pačiu, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas neužtikrino dukters poreikio gauti psichologo konsultacijas nėra pakankamas pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.

Vertinant tiek atsakovą, tiek ieškovę charakterizuojančią medžiagą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko paėmimo iš tėvo ir perdavimo motinai metu abu vaiko tėvai buvo socialinės rizikos grupėje - motina ne kartą bausta administracine tvarka, nes būdama neblaivi neužtikrino kartu esančių nepilnamečių vaikų saugumo, tuo metu su kitais nepilnamečiais vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „(duomenys neskelbtini) sandora” Šeimos namuose, buvo nedirbanti, neturinti būsto, tėvas - ne kartą baustas administracine tvarka, nes būdamas neblaivus neužtikrino kartu esančių nepilnamečių vaikų saugumo, darė kitus teisės pažeidimus, tuo pačiu vaiko tėvas turėjo būstą, buvo dirbantis.

Įvertintina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje gyveno ilgai, tai buvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vaiko gyvenamosios vietos stabilumo kriterijų vertino ne vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo momentu ir kontekste, o savo sukurtos situacijos teismo sprendimo priėmimo momentui kontekste.

Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) nuosekliai nuo pat jos paėmimo iš tėvo ir viso teismo proceso metu teigė, jog ji nori gyventi su tėvu. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo 10 metų ir 9 mėnesiai, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu yra 12 metų ir 5 mėnesiai. Taigi, spręstina, kad (duomenys neskelbtini) yra pakankamai brandi suformuoti savo nuomonę dėl jos ryšio ir santykio su kiekvienu iš tėvų bei išreikšti nuomonę su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi. Paprastai tokia nuomonė turi būti pagrindinis ir svarbiausias kriterijus, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, į vaiko nuomonės kriterijų apskritai neatsižvelgė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) ryšį su tėvu, sprendžia, kad nėra jokių abejonių, jog vaiko ir tėvo ryšys yra puikus, vaikas nejaučia jokio nerimo ar baimės dėl gyvenimo su tėvu, šis ryšys yra abipusis.

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad vaiko tėvas, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, per vieną mėnesį neužtikrino vaiko poreikio psichologo konsultacijoms, negali būti vertinama kaip esminis vaiko poreikių neužtikrinimas, saugios aplinkos nesudarymas ir sąlygoti poreikį pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio vaiko poreikio užtikrinimas galėjo būti išspręstas atvejo vadybos procese teikiant socialinę pagalbą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinę bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kriterijų, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, todėl šioje dalyje sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti.

Dėl išlaikymo priteisimo

Atmetus ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kuris yra pagrindinis ieškinio reikalavimas, pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo (duomenys neskelbtini) yra išvestinis ir jo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo rezultato (ne)patenkinimo.

Tuo pačiu atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad faktiškai (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 24 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini) ir buvo jos išlaikoma. Duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) už nurodytą laikotarpį suteikė dukrai nustatyto dydžio išlaikymą, byloje nėra.

Apeliaciniu skundu reiškiamas vienintelis argumentas dėl išlaikymo dydžio - teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad vaiko motina gauna lėšas pagal LR Išmokų vaikams įstatymą, todėl šia suma turi būti mažinamas iš atsakovo priteistas išlaikymas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra dirbantis, gaunantis stabilias pajamas, kurios yra, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas (ir tokia teismo nustatyta aplinkybė nėra ginčijama), apie 2000 Eur per mėnesį, tuo tarpu ieškovė, kuri ginčo laikotarpiu augino tris nepilnamečius vaikus, yra bedarbė, socialiai remtina, todėl spręstina, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių pareigų materialiai išlaikyti vaikus.

Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo apeliantas, kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau vėlesnėje teisminė praktikoje, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas pirmiausia yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių galimybes teikti materialinį išlaikymą vaikams, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti iš (duomenys neskelbtini) priteisiamo išlaikymo (duomenys neskelbtini) motinos gaunamų lėšų pagal LR Išmokų vaikams įstatymą suma.

Todėl iš (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2023 m. liepos 5 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d. ir 842 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt du eurai) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2024 m. liepos 4 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant (duomenys neskelbtini).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Atmetus ieškinį dalyje dėl vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos pakeitimo, kuris yra pagrindinis ieškinio reikalavimas, pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kiek tai yra susiję su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini), yra išvestinis ir jo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo rezultato (ne)patenkinimo. Todėl sprendimas dalyje dėl (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) naikintinas. Ginčo dėl bendravimo su kitais nepilnamečiais vaikais apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), D. B., gimusia (duomenys neskelbtini), nustatytina tokia, kokia buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atmetus ieškinį dalyje dėl vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos pakeitimo, spręstina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) laimėjo bylą. Sprendimo dalys, kuriomis priteistas išlaikymas bei nustatyta bendravimo tvarka su kitais šalių vaikais yra nesusiję su atsakovo nesutikimu su ieškiniu, yra šalutiniai reikalavimai, todėl iš atsakovo ieškovei bei valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (DOK-15534 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios atsakovo patirtos išlaidos jam priteistinos iš ieškovės.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu susidariusios 6,64 Eur pašto išlaidos iš (duomenys neskelbtini) nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios 8,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Iš esmės patenkinus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteistinos. Apeliantas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmesti.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2023 m. liepos 5 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d. ir 842 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2024 m. liepos 4 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimusia (duomenys neskelbtini):

1. Motinos dieną, ieškovės gimimo dieną vaikai lieka su ieškove.

2. Atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadienį pasiimdamas vaikus 9.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl ieškovo darbo grafiko jis negali susitikti su vaikais kas antrą savaitgalį, nustatyti, kad atsakovas turi teisę susitikti su vaikais tris savaitgalius iš eilės pasiimant vaikus šeštadienį 9.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Apie tokį bendravimo dažnumą ir savo darbo grafiką atsakovas privalo įspėti ieškovę prieš dvi savaites iki pirmo susitikimo su vaikais savaitgalio.

3. Atsakovas su vaikais nelyginiais metais bendrauja per Šv. Velykas, pasiimdamas vaikus Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę Šv. Velykų dieną iki 19.00 val.

4. Atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, gruodžio 24 d. 16.00 val. pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos ieškovės į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.

5. Atsakovas su vaikais nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į ieškovės gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val.

6. Atsakovas kasmet su vaikais praleidžia Tėvo dieną ir atsakovo gimtadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos išvakarėse 17.00 val. arba iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val.

7. Atsakovas kasmet su vaikais praleidžia pirmą sekmadienį po vaikų (kiekvieno atskirai) gimtadienio, pasiimdamas vaiką, kurio gimtadienis, arba visus savo vaikus, iš ieškovės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

8. Atsakovas su vaikais turi teisę praleisti mėnesį vaiko vasaros atostogų laiko – bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės. Apie šio bendravimo pradžią ieškovas informuoja ieškovę prieš 1 mėnesį. Ieškovė įpareigotina šiam laikotarpiui perduoti vaikų asmens dokumentus. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų motinos pageidavimui dėl grafiko.

9. Vaikų mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu mokslo metų atostogų metu - atsakovui ieškovė elektroniniu paštu nurodo atostogų laikotarpį ir atsakovas vaikus išsiveža į savo gyvenamąją vietą pusė pirmosios atostogų dalies ir vaikus po pusės pirmosios atostogų dalies į ieškovės gyvenamąją vietą grąžina iki 19 val.

10. Atsakovas su vaikais gali bendrauti kiekvieną dieną telefonu bei per bendravimo programėles, taip pat per vaizdo skambučius, jei tai netrukdo vaikų poilsio ir ugdymo režimui, o ieškovė įpareigotina netrukdyti tokiai bendravimo formai. Tuo atveju, kai atsakovas yra išvykęs į darbą, jis turi teisę su vaikais bendrauti telefonu per bendravimo programėles ir vaizdo skambučius kiekvieną dieną nuo 18 iki 20 val.

11. Atsakovas su vaikais, bet jų neišskiriant, gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutariama su ieškove.

12. Vaikams būnant pas atsakovą, atsakovas įsipareigojo netrukdyti vaikams bendrauti telefonu su motina, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir miego režimą.

13. Kuriam nors iš vaikų susirgus ar atsitikus kitoms nenumatytoms aplinkybėms, šalys nedelsdamos, per protingą terminą, informuoja viena kitą apie vaiko būklę; vaikui sergant, tėvas ir motina lygiomis dalimis prižiūri sergantį vaiką.

14. Teismui nustačius bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdamos į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

15. Apie nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimus šalys vienas kitą privalo informuoti elektroninių paštu prieš vieną savaitę.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaLaima KriaučiūnaitėRasa Urbanavičiūtė