- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- 1-1230-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41817-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitei-Butvylienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent – jis 2022 m. lapkričio 3 d., apie 12 val., viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, ties adresu (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) A. J. į nugarą bei rankomis pastūmė nukentėjusįjį, po to kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į veidą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą ir dalinį 2-o danties panirimą ir taip tyčia nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą.
Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad pripažįsta, jog pastūmė nukentėjusįjį. Mano, jog jis pats yra nukentėjęs šioje situacijoje. Įvykio dieną su sutuoktine vyko viešuoju transportu. Stotelėje buvo keleivių kontrolė. Jie su sutuoktine turėjo bilietus, bilietus žymėjo jis, o kai tai padarė, įlipo kontrolieriai. Kontrolieriai nurodė, kad taip daryti negalima ir bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vienas iš kontrolierių griebė jo sutuoktinę, nes ji norėjo pasišalinti iš autobuso, o jis (kaltinamasis) pasakė, patraukti rankas nuo sutuoktinės, pastūmė nukentėjusįjį. Išlipus iš autobuso, vienas kontrolierius suėmė jam (kaltinamajam) už kaklo, kitas kontrolierius sudavė per kojas, pargriovė ant žemės. Netrenkė nukentėjusiajam, o tik pastūmė. Sutuoktinė kontrolierių prašė jį (kaltinamąjį) paleisti. Policijos pareigūnus iškvietė kontrolierė, jis gulėjo ant žemės, nesipriešino. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja pasakė, kad nukentėjusysis sutinka susitaikyti, kad nepatirtų nemalonumų darbe, ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus parodymus. Prieš bendravimą su tyrėja, jis nebendravo su nukentėjusiuoju, apie nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį nežinojo. Apklausos metu tyrėjai nurodė, kad kol buvo pargriautas ant žemės, galimai galėjo trenkti nukentėjusiajam, o po trijų mėnesių viską pamiršo, sakė, kad gali susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau, kai paskambino nukentėjusiajam, jis (nukentėjusysis) pasakė, kad taikysis, jei jis (kaltinamasis) sumokės jam 1 000 Eur. Nesutiko mokėti nukentėjusiajam, nenorėjo, jog jis išvengtų atsakomybės. Sėdėdamas policijos automobilyje girdėjo, kaip kontrolierė nurodė nukentėjusiajam, diktavo, kaip surašyti pareiškimą. Jis (kaltinamasis) nesikreipė į policiją dėl smurto jo atžvilgiu. Areštinėje gydytojas teiravosi, ar jis (kaltinamasis) gerai jaučiasi, o jis pasakė, kad ne, parodė sumušimus. Nežino, kaip specialisto išvadoje atrado nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai. Į medikus nesikreipė, nes viskas vyko savaitgalį, o vėliau reikėjo eiti į darbą. Kalbėjo su nukentėjusiuoju dėl civilinio ieškinio sumos, bet nukentėjusysis nepateikė jokių sumą pagrindžiančių duomenų. Nei vienam kontrolieriui netrenkė į veidą. Sutiks su teismo priteista civilinio ieškinio suma (b. l. 115-118).
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis V. K. nurodė, kad nežino kaip atsakyti, kodėl atliko kelis veiksmus prieš nukentėjusįjį. Susiduria su tuo kiekvieną dieną ir mato, kaip normaliai elgėsi. Mano, kad kontrolieriai jį mušė. Sakė laukti policijos, o jie mušė per kojas. Jis (kaltinamasis) ištiesė ranką, turbūt norėjo čiupti už krūtinės, bet nukentėjusiojo nemušė. Mano, kad nukentėjusysis vaidino publikai, labai daug filmavo keleiviai. Sutuoktinė negalėjo atžymėti bilieto gale ir jam davė. Važiuojant autobusui žmogus gali pargriūti, jis galvojo, kad jokio pažeidimo nepadarė. Jį sunervino, kad nukentėjusysis neadekvačiai elgėsi „čiupk, imk ją“. Nesutinka jokiu būdu, kad sudavė nukentėjusiajam tris smūgius į veidą. Nesutinka, jis (kaltinamasis) girdėjo, kaip liudytoja diktavo, kaip geriau rašyti. Nukentėjusiajam nykščio sužalojimas galėjo įvykti, kai jis mušė jį (kaltinamąjį). Neigia savo kaltę ir nesutinka su ieškiniu. Jam nukentėjusysis į kojas spardė prieš pat atvažiuojant policijai (b. l. 124-129).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad įvykio dieną atliko keleivių patikrinimą, keleivis pažymėjo bilietą savo žmonai tik pamačius kontrolierius. Autobusas nuo (duomenys neskelbtini) stotelės iki (duomenys neskelbtini) stotelės Priklausomai nuo eismo sąlygų važiuoja apie 2-4 min. Pagal nustatytas taisykles, keleivis įlipęs į autobusą, privalo iš karto pasižymėti kelionės bilietą, o atliekant patikrinimą to daryti negalima. Kaltinamasis sakė, kad jų bilietai pažymėti ir nekreipė dėmesio į tai, kad bilietai buvo pažymėti pažeidžiant taisykles. Taip pat kaltinamasis nesutiko įsigyti kontrolieriaus pasiūlyto bilieto. Dirbo su kolega J. R. Nurodė asmenims prieiti prie tarnybinio automobilio. Iš pradžių nenorėjo to daryti, o vėliau kaltinamasis atsistojo prieš jį, kad jo sutuoktinė galėtų pasišalinti, ją pasitiko jo (nukentėjusiojo) kolega. Kaltinamojo sutuoktinei pasišalinti nepavyko. Susistumdymo autobuse nebuvo ir smurto prieš kaltinamąjį nenaudojo. Jo (nukentėjusiojo) kolega sugriebė kaltinamojo sutuoktinei už rankinės, nes ji bandė pasišalinti, tačiau smurtinių veiksmų neatliko. Išlipus iš autobuso, ilgai bandyta įtikinti asmenis prieiti prie tarnybinio automobilio, jis (nukentėjusysis) buvo nusisukęs nuo kaltinamojo ir pajuto smūgį į nugarą. Atsisuko ir kaltinamasis sudavė jam kelis smūgius į veidą. Jis (nukentėjusysis) paguldė kaltinamąjį ant automobilio grindų, laukė, kol atvyks policija, o kolega stebėjo kaltinamojo sutuoktinę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis su juo bandė susisiekti, siūlė 200-300 Eur, sakė, kad daugiau nemokės (b. l. 115-118).
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, nukentėjusysis A. J. nurodė, kad jam buvo smūgiai į nugarą, tada jis sugriebė kaltinamąjį, kad nusiramintų. Į veidą pamena tris smūgius. Tikrai kaltinamajam per kojas niekas nespardė. Jis (nukentėjusysis) laikė kaltinamąjį, kad šis nenaudotų toliau smurto prieš jį. Nepamena, jog jam (nukentėjusiajam) diktuotų pareiškimo tekstą, jį asmeniškai pats rašė. Mano, kad buvo pavieniai smūgiai. Nebuvo, kad iš karto visi trys smūgiai. Visi minėti smūgiai, jam (nukentėjusiajam) sukėlė fizinį skausmą. Į veidą suskaičiavo tris suduotus smūgius. Negali pasakyti, kad iš tikrųjų buvo sužalota plaštaka. Galbūt nuo kaltinamojo veiksmų, nes jis buvo agresyvus, o gal ir pats galėjo sužaloti, kai laikė kaltinamąjį. Dantis sutvirtintas, nes šiuo metu nesurinko pakankamai lėšų jį sutvarkyti (b. l. 124-129).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. L. paaiškino, kad įvykio dieną dirbo su nukentėjusiuoju ir J. R. Ji buvo tarnybiniame automobilyje ir pradžios nematė. Girdėjo tik šūksnius, bet nematė, kas šūkavo. Matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į nugarą du kartus kumščiu. Į nugarą sudavė tiesiai, jai atrodo, du kartus. Pas ją buvo nemažai žmonių, rašė protokolus ir kaip ten visa kita buvo, nematė. Grumtinės prasidėjo prie tarnybinio automobilio, o pas ją buvo langas atidarytas. Kaltinamasis buvo sutramdytas. Nežino, kas pradėjo grumtynes. Vėliau atvyko pareigūnai. Nukentėjusysis kažką sakė dėl priekinių dantų, dėl skausmo veide. Kaltinamasis reiškėsi necenzūriniais žodžiais. Nuo jo akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas. Kaltinamojo sutuoktinė buvo šalia. Ji taip pat šūkavo, rėkavo, bandė išvengti atsakomybės (b. l. 124-129).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. R. parodė, kad tą dieną dirbo trise. Jis buvo kontrolierius brigadininkas. Tikrino transportą su nukentėjusiuoju, o L. rašė protokolus. Privažiavus transportui, nukentėjusysis įlipo per galines duris, o jis (liudytojas) – per centrines. Įlipus sakė, kad prasidėjo kontrolė ir prašė paruošti bilietus. Jis (liudytojas) pastebėjo, kad žmogus iš galo priėjo ir pasižymėjo bilietą, tada atsisėdo. Kaltinamasis pribėgo prie komposterio ir pasižymėjo bilietą. Nematė, kas su juo buvo vėliau daromas. Tikrinant pastebėjo, jog jo kolega pradėjo su keleiviu aiškintis. Priėjęs pastebėjo, kad vyriškis atžymėjo bilietą moteriai, nukentėjusysis paaiškino, kad toks bilietas negalioja. Kai pradėjo aiškintis, kaltinamasis atsistojo, o moteris pradėjo per galines duris šalintis. Kaltinamasis neleido jam (liudytojui) išlipti. Jis (liudytojas) išlipo per centrines duris ir pasakė moteriai, kad ši nesišalintų, o prieitų prie tarnybinio automobilio. Moteris pakluso ir eidama pasakė, kad vyras žadėjo viską išsiaiškinti. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju liko troleibuse, o jis (liudytojas) išlipo pro centrinį išėjimą, kad sulaikytų moterį. Moteris bandė šalintis. Jam (liudytojui) teko paeiti 15-20 m, kad ją sulaikytų. Jis (liudytojas) pagriebė už rankinuko ir sakė laukti, kol atvyks pareigūnai. Moteris irgi keikėsi, grasino, priešinosi. Fizinių veiksmų jie (liudytojas su nukentėjusiuoju) nenaudojo, vėliau nukentėjusysis užlaužė, kai kaltinamasis smūgiavo du kartus. Pirmas smūgiavo kaltinamasis, smūgiavo į veidą. Jis (liudytojas) nematė, kaip kaltinamasis smūgiavo į nugarą. Nukentėjusysis pasakė, kad jam kažkas su dantimis, pradėjo judėti dantis, jis (liudytojas) nematė kraujo žymių ar akivaizdžių sumušimų. Kaltinamasis buvo labai agresyvus, jie (liudytojas ir nukentėjusysis) prieš jį nieko neturėjo, tik moteriai reikėjo surašyti protokolą. Kaltinamasis tikrai nebandė apginti savo sutuoktinės. Iš jų sklido alkoholio kvapas. Kai policija atvažiavo, nukentėjusysis parodė, kad dantis pradėjo judėti. Prieš įvykį, nukentėjusysis neturėjo jokių nusiskundimų (b. l. 124- 129).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 4 d. apklaustas kaltinamasis V. K. parodė, kad pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta. Pas psichiatrus nėra gydytas, įskaitoje neįrašytas. 2022 m. lapkričio 3 d., apie 12 val. jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) stotelės kažkokiu troleibusu su savo žmona J. K. link stoties. Buvo svečiuose, važiavo namo, vakare vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 300 g degtinės, ryte alkoholio nevartojo. Žmona buvo truputį išgėrusi. Važiuodami stovėjo troleibuso viduryje. Stotelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje į troleibusą įlipo kontrolieriai: du aukšti vyrai ir viena moteris, kurie tikrino keleivių bilietus. Jis yra viešojo transporto vairuotojas ir jam pravažiavimas viešajame transporte yra nemokamas. Žmonos Vilniečio kortelė buvo pas jį kišenėje. Prie jo žmonos priėjo minėti du vyrai kontrolieriai ir paprašė pateikti bilietą. Ji bandė išeiti iš troleibuso. Pamatęs užeinančius kontrolierius, jis pažymėjo žmonos bilietą, bet kontrolieriai pasakė, kad per vėlu. Žmona piktinosi ir šaukė ant jų. Jo žmona labai emocionali. Vienas iš jų paėmė jai už striukės ir išvedė į lauką, pareikalavo pateikti asmens dokumentus, sakė, kad reikės sumokėti baudą. Jis išlipo iš paskos. Pasakė žmonai neduoti jiems jokių dokumentų; tarp jų ir kontrolierių kilo žodinis konfliktas. Jam labai nepatiko, kad kontrolierius labai nemandagiai, grubiai elgiasi su jo žmona ir dėl to jis pastūmė kontrolierių rankomis, kur pataikė, nepamena, nemušė jo į veidą ir nugarą, neatsimena tokių savo veiksmų. Tada jį puolė abu kontrolieriai, pargriovė ant žemės, prispaudė keliais prie žemės ir iškvietė policiją. Buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę (b. l. 74-75).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 5 d. papildomai apklaustas kaltinamasis V. K. parodė, kad dėl įtarimo prisipažįsta pilnai. 2022 m. lapkričio 3 d., apie 12.00 val. viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini) st.“, ties (duomenys neskelbtini), troleibuse, kuriame jis važiavo su savo žmona, buvo tikrinami bilietai, tuo metu kilo konfliktas su vienu kontrolieriumi dėl jo žmonos bilieto, kurio ji nepateikė, ir konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu kontrolieriui į nugarą bei kumščiu sudavė tris smūgius jam į veidą, nes labai susijaudino įvykio metu dėl to, kad kontrolierius nemandagiai elgėsi su jo žmona. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir nori susitaikyti su nukentėjusiuoju (b. l. 85-86).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad jam dirbant 2022 m. lapkričio 3 d. iš anksto nustatytoje teritorijoje apie 12 val. kartu su kolegomis J. R. ir L. L. dirbo (duomenys neskelbtini) stotelėje, esančioje prieš (duomenys neskelbtini) g. pastatą, pažymėtą skaičiumi (duomenys neskelbtini). Tikrinant vieną iš viešojo transporto troleibusų ((duomenys neskelbtini) troleibusas, garažinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė pažeidėją (moterį), kuri pažymėjo keleivio bilietėlį tikrinimo metu. Moteriai buvo paaiškinta, kad dabar ji gali įsigyti bilietėlį pas juos el. mokėjimo priemone arba teks nueiti į tarnybinį autobusiuką administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Tuo metu prie jų troleibuse priėjo vyriškis, prisistatė minėtos moters vyru, ir pradėjo aiškinti moteriai, kad ji niekur neitų. Nuo minėto vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Jiems tęsiant diskusiją, moteris sutiko išlipti iš troleibuso, tačiau eiti iki jų tarnybinio automobilio atsisakė, visaip bandė pasišalinti ir išvengti atsakomybės. Jiems bandant įtikinti moterį, kad ateitų į tarnybinį autobusiuką, jis stovėjo veidu pasisukęs į atidarytas autobusiuko keleivio pusės dureles, kai staiga jam moters vyras sudavė vieną kartą į nugaros sritį (mano, kad ranka, nes smūgis suduotas į viršutinę nugaros dalį) bei rankomis pastūmė jį į autobuso duris. Jis tai pajautęs iš karto atsisuko, kai minėtas vyriškis 3 (tris) kartus dešine ranka, sugniaužęs plaštaką į kumštį, didele jėga sudavė jam į veido sritį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Tuomet siekdamas išvengti didesnės žalos ir padarinių, minėtą asmenį bandė sulaikyti ir prispausti, tarp jų vyko grumtynės. Tuo metu kolegė L. iškvietė policijos pareigūnus, kurie greitai atvyko ir minėtus asmenis sulaikė. Visą įvykį turėjo užfiksuoti mobiliosios kūno kameros (Bodycam), kurias jiems išdavė (duomenys neskelbtini). Dėl vyriškio suduotų smūgių į veido sritį jautė didelį fizinį skausmą, šiuo metu jaučia skausmą viršutinės lūpos srityje. Visą įvykį galėtų paliudyti jo kolegos, kuriuos paminėjo. Moteris jam smūgių nesudavė, fizinio skausmo nesukėlė, tiesiog atsisakė prisistatyti. Policijos pareigūnai jos duomenis nustatė ir jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala. Nukentėjusysis taip pat papildė, kad dėl patirtų sužalojimų dar niekur nesigydė, nedarbingumo neėmė. Bet jam įvykio metu padaryti sužalojimai, dėl kurių kliba priekinis dantis, kurį planuoja gydyti privačiai artimiausiu metu, t.y. gruodžio pabaigoje arba 2023 m. sausio mėnesį, todėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos šiuo metu pateikti negali, nes nežino, kiek tiksliai kainuos jam gydymas, galimai reikės keisti visą dantį (b. l. 23-24, 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. R. parodė, kad 2022 m. lapkričio 3 d. dirbo pamainoje kartu su kolegomis, kontrolieriais L. L. ir A. J. Jie dirbo apie 12 val. (duomenys neskelbtini) stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini). Tikrino viešojo transporto troleibusą (duomenys neskelbtini) maršruto „(duomenys neskelbtini)“, garažinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis tikrino keleivius troleibuso viduryje, o kolega A. J. tikrino keleivius troleibuso gale. Jis pastebėjo, kaip vienas iš keleivių, vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jiems įlipus į troleibusą greitai pažymėjo Vilniečio kortelę bei perdavė netoliese esančiai panašaus amžiaus moteriai. Prie jų priėjo A. J. bei pasakė, kad bilietas buvo pasižymėtas kontrolės metu ir negalioja. Moteriai buvo paaiškinta, kad dabar ji gali įsigyti elektroninį bilietą pas juos el. mokėjimo priemone arba teks nueiti į tarnybinį autobusiuką administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Moteris pasakė, kad jos vyras viską išspręs ir pradėjo šalintis pro galines duris į lauką. Jai išlipus į lauką, minėtas vyras užstojo kelią einančiam iš paskos A. J., tai pastebėjęs jis pribėgo prie galinių durų iš lauko pusės, kad ji nepasišalintų. Moters paprašė eiti prie tarnybinio mikroautobuso, stovėjusio toje pačioje stotelėje. Ji atsisakė eiti į mikroautobusą ir pasakė, kad neturi mokėjimo kortelių, kad susimokėtų už pravažiavimą. Tuo metu prie jų priėjo A. J. ir minėtas vyriškis, kuris pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir grasino susidoroti su jais, grasino juos sumušti, jeigu nepaleis jo žmonos. Moteris pradėjo šalintis, tada bandė laikyti už jos rankinuko ilgos rankenos, kad ji nepaspruktų. Privedus moterį arti mikroautobuso, pamatė, kaip jos vyras sudavė į veidą kumščiu du kartus kolegai A. J., tada A. J. pargriovė vyriškį ant mikroautouso slenksčio ir prispaudė jį su koja ir jį laikė, kol atvyko policija, kurią iškvietė kolegė L. Nori pažymėti, kad nuo moters ir vyro sklido ryškus alkoholio kvapas. Netrukus atvyko policijos ekipažas ir išvežė minėtus moterį su vyru. Prieš jį fizinio smurto niekas nenaudojo, pretenzijų neturi. A. J. vėliau, po įvykio, skundėsi, kad jam po šių smūgių kliba priekinis dantis (b. l. 42-43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. L. parodė, kad 2022 m. lapkričio 3 d. dirbo pamainoje nuo 05.00 val. iki 13.30. val. kartu su kolegomis kontrolieriais J. R. ir A. J. Apie 12 val. jie dirbo (duomenys neskelbtini) stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini). Kolegos tikrino viešojo transporto troleibusą (duomenys neskelbtini) maršruto „(duomenys neskelbtini)“, o ji tuo metu tarnybiniame mikroautobuse formino keleivius pažeidėjus iš kitų autobusų, rašė administracinius protokolus. Būdama mikroautobuse, ji netrukus išgirdo triukšmą lauke ir pamatė, kaip nepažįstamas vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sudavė vieną kartą kumščiu į nugarą A. J. bei rankomis stūmė jį nuo savęs keikdamasis necenzūriniais žodžiais. Nematė, kad vyras daugiau jį muštų. Jonas sušuko, kad kviestų policiją. Ji paskambino, pranešė policijai apie konfliktą su keleiviu. Konflikto pradžios nematė. Matė, kad prie jų stovėjo ir šaukė kažkokia moteris, vyras sakė, kad tai jo žmona. Jos kolegos sulaikė minėtą vyriškį, paguldė jį ant grindų tarnybiniame mikroautobuse ir laikė, kol atvyko policija, ir policija išvežė minėtą vyrą. Ji pajuto, kad nuo sulaikyto vyro sklido alkoholio kvapas (b. l. 45-46).
(Duomenys neskelbtini) kontrolieriaus A. J. 2022 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 3 d., apie 11.50 val., dirbant (duomenys neskelbtini) stotelėje šalia (duomenys neskelbtini) - tikrinant viešąjį transportą ((duomenys neskelbtini) troleibusą, garažinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta pažeidėja, kuri pažymėjo bilietą tikrinimo metu. Keleivei paaiškinta, kad padarė nusižengimą ir dabar gali įsigyti bilietą pas juos banko kortele, arba teks praeiti į tarnybinį autobusiuką protokolo surašymui. Prie keleivės priėjo vyriškis, kuris prisistatė jos vyru ir pradėjo sakyti, kad ji niekur neitų. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Po trumpo įtikinėjimo moteris išlipo iš autobuso, bet eiti į autobusiuką atsisakė, bandė kelis kartus pasišalinti. Kai buvo nusisukęs nugarą į vyrą, jis trenkė jam į nugarą ir stūmė į autobusiuko duris, taip stengdamasis, kad moteris galėtų lengviau pasišalinti. Vėliau minėtas vyras 3 kartus jam trenkė į veidą, sukeldamas skausmą. Buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 4-5).
BIRT ataskaitų žiūryklės 2022 m. lapkričio 3 d. duomenų išraše užfiksuota, kad L. L. 2022 m. lapkričio 3 d., 12.05 val. pranešė, jog vyras ir moteris agresyviai elgiasi, puola muštis, prašo paskubėti. Laukia (duomenys neskelbtini) stotelėje, link stoties (b. l. 9-10).
Iš įvykio vietos 2022 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta maršrutinio transporto sustojimo vieta –– (duomenys neskelbtini) st. šalia pastato esančio (duomenys neskelbtini). Šalia šaligatvio maršrutiniam transportui sustoti skirtoje vietoje stovi automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio užrašyta „Viešojo transporto kontrolė“. Įvykio vietoje stacionarių vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 15-20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 3517/2022 (01) nustatyta, jog A. J. padaryta: viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, dalinis 2-o viršutinio danties panirimas, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nykštyje. Odos nubrozdinimas padarytas kietu, briauną ar mažą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. kas vertinama nežymiu sveikatos sutrukdymu. Neatmetama, kad viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas ir viršutinio danties dalinis panirimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. A. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos A. J. rankomis (b. l. 30).
2023 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo plane nurodyta, kad pacientui A. J. sudarytas preliminarus gydymo ir finansinis planas, iš kurio matyti, kad planuojama atlikti implantaciją „Straumann“ implantu (654 Eur), gijimo galva (69 Eur) bei protezavimą cirkonio keramikos vainikėliu (649 Eur). Visų planuojamų atlikti darbų vertė – 1372 Eur (b. l. 37).
2023 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiskaliniame čekyje Nr. „(duomenys neskelbtini)“užfiksuota, kad apmokėta 75,00 Eur suma (b. l. 38).
(Duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų 2022 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. „A. J. 2022-11-03_11_55_53_306“ trukmė 19 min. 59 s. Vaizdo įrašo apatiniame dešiniame kampe yra užrašas: „2022-11-03 B8A44F23B58E7“. Užfiksuota, kaip privažiuoja žalios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ numeriu pažymėtas troleibusas, troleibusui sustojus, A. J. įlipa į minėtą troleibusą pro galines troleibuso duris. A. J., eidamas nuo troleibuso galo, tikrina keleivių bilietus. A. J. prieina prie moters, kuri pateikia jam Vilniečio kortelę, A. J. kalbasi su moterimi: ,,Bilietas aktyvuotas kontrolės metu. Kontrolės metu jis negalioja. Yra vienas iš dviejų pasirinkimų, arba įsigyjat banko kortelę, kuri kainuoja 8 Eur, arba einam į autobusiuką baudos rašyt. Ką renkatės?“. Prie moters prieina kaltinamasis ir atsistoja šalia. Moteris atsisuka į šalia stovintį kaltinamąjį ir sako: ,,Aš su juo“, A. J. sako: ,,Ne, jūs atskirai ponia, arba kortele – 8 Eur, arba į busiką baudos, ką renkatės?“. Moteris atsako: ,,Baudos“, A. J. sako: ,,Prašau dokumentą pateikit“, o moteris atsako: ,,Neturiu“. A. J. atsako: ,,Gerai, praeinam prašom su manim“ ir A. J. eina link vidurinių troleibuso durų išeiti. A. J. atsisuka atgal, ir matyti, kaip šalia moters stovėjęs kaltinamasis neleidžia moteriai išlipti iš jos vietos, kad ji galėtų eiti kartu su A. J. Tada moteris išeina pro galines troleibuso duris, A. J. ją pasiveja, moteris prieina prie kontrolierių autobusiuko. Kartu eina ir V. K. A. J. pakviečia moterį užeiti į autobusiuką, tačiau V. K. atsako: ,,Neik tu čia“, tuo metu pastumia moterį toliau nuo autobusiuko. A. J. sako: ,,Netrukdykit mums dirbti prašau. Ponia užeikit į autobusiuką“. V. K. sako: ,,Jūs pasakykit, kas atsitiko?“. A. J. atsako: ,,Jūs pažymėjote jos bilietą kontrolės metu. Tai pažeidimas, už tai bus bauda“. J. R. sako moteriai: ,,Užeikite prašau į autobusiuką“, tačiau V. K. vėl pastumia moterį ir neleidžia jai užeiti. Tada A. J. sako: ,,Aš tuoj iškviesiu policiją“, o V. K. atsako: ,,Gerai, kvieskit policiją, (necenzūrinis žodis) tau“. J. R. sako: ,,Protokolą išrašysim ir viso gero. Aš jus čia kviečiau?“, o V. K. atsako: ,,Ne“. Tada J. R. įlenda tarp moters ir kaltinamojo, pastumdamas vyrą, o V. K. sako: ,,Nuo mano moters patrauki rankas“. Kalbėdamas rankomis demonstruoja kaip trenks kontrolieriui. J. R. sako kaltinamajam: ,,Ką tu sudaužysi, liežuvis tau perlinks“. Vyksta žodinis konfliktas. Sunku suprasti, ką kalba V. K., o J. R. paskambina policijai, A. J. kalbasi telefonu, tada moteris pradeda bėgti, J. R. vejasi moterį, ją pagauna. J. R. sako moteriai: ,,Kur jus einate, policijos laukiame?“, o moteris atsako: ,,Tu debilas? Patrauki rankas.“. Tada įvyksta susistumdymas pirmojo kontrolieriaus su vyriškiu. Nesimato, kas pirma pakelia ranką. A. J. laiko V. K. už kaklo. Vyksta konfliktas toliau. A. J. paguldo vyriškį pilvu žemyn ant autobusiuko slenksčio, ir laiko už pakarpos, A. J. sako kaltinamajam: ,,Būk ramus. Rašysiu ant jūsų pareiškimą“. A. J. laiko prispaudęs kaltinamąjį ant autobusiuko grindų. J. R. sako: ,,L., kviesk policiją“. Girdisi, kaip lauke vyksta žodinis konfliktas tarp moters ir J. R., tačiau nesigirdi. V. K. sako A. J.: ,,Ko tu atsisėdai ant manęs kvaily?“, o A. J. atsako: ,,Nes ranką keli“. V. K. atsako: ,,Duok man atsistoti?“, o A. J. atsako: ,,Ne, neduosiu, nes ranką keli. Ramiai laukiam policijos, viskas“. Atvyksta policijos pareigūnai, A. J. paleidžia V. K. V. K. rėkia: ,,Duok man kvėpuot, blet“, policijos pareigūnas sako V. K.: ,,Nusiramink, nusiramink“. Pareigūnai išsiveda V. K. į lauką, matosi, kaip J. R. kalbasi su pareigūnas. V. K. pareigūnams sako: ,,Jeigu aš jį muščiau, pas jį būtų mėlynė“. Pareigūnai išsiveda V. K. J. R. sako moteriai: ,,Ponia, praeikit į autobusiuką, protokolą surašysim“, moteris atsako: ,,Ne, aš su vyru“, o A. J. sako moteriai: ,,Pradžiai pabaikit pas mus ir tada eisit pas vyrą“. Moteris atsako: ,,Aš lauksiu savo vyro, aš niekur neisiu“;
Vaizdo įrašo Nr. „J. R. 2022-11-03_11_55_46_414“ trukmė 20 min 15 s. apatiniame dešiniame kampe yra užrašas „2022-11-03 B8A44F23AAC9“. Užfiksuota, kaip privažiuoja žalios spalvos troleibusas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam sustojus J. R. įlipa pro vidurines troleibuso duris, tikrina keleivių bilietus. Užfiksuotas pokalbis su kaltinamojo sutuoktine, kuris pirmiau apžiūrėtas A. J. „Body“ kameros apžiūros metu. V. K. sako: ,,Aš tave tuoj taip sudaužysiu“, kalbėdamas rodo pirštu į J. R. Tada A. J. sako: ,,Nelįsk, kur tau nereikia“, tačiau kaltinamasis ir toliau konfliktuoja ir neleidžia žmonai praeiti į kontrolierių autobusiuką. Kaltinamojo sutuoktinė pradeda bėgti, o J. R. kartu su A. J. vejasi moterį, ją pagauna. J. R. sako moteriai: ,,Kur jus einate, policijos laukiame?“, o moteris atsako: ,,Tu debilas? Patrauki rankas“. Abu kontrolieriai prieina prie autobusiuko. A. J. yra atsisukęs į V. K. nugara. Tada V. K. pastumia A. J. už nugaros. A. J. sučiumpa V. K. už gerklės. A. J. stumdosi su V. K. Vaizdo įrašo 5 min. 7 s užfiksuota, kaip V. K. smogia ranka į veidą A. J. Po smūgio A. J. apsuka V. K. ir paguldo ant autobusiuko slenksčio bei laiko jį prispaudęs. V. K. sutuoktinė kartą trenkia J. R. kumščiu. J. R. atsako: ,,Laukiam policijos, nesistumdykit ir nesimuškit čia, aišku?“. Už nugaros prieina moteris ir filmuoja įvykį, moteris trenkia per kontrolieriaus telefoną. J. R. telefonas nukrenta ant žemės. J. R. šaukia: ,,L., kviesk policiją“. Atvyksta policijos pareigūnai. Vėliau užfiksuoti tie patys įvykiai, kurie aptarti pirmesniame vaizdo įraše (b. l. 51-52).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia kito asmens mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. K. 2022 m. lapkričio 3 d., apie 12 val. viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, ties adresu (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) kontrolieriui A. J. į nugarą bei rankomis pastūmė nukentėjusįjį, po to kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į veidą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą bei dalinį 2-o danties panirimą ir taip tyčia nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą.
Šioje baudžiamojoje byloje ginčas dėl to, kad kaltinime inkriminuotu laiku, o būtent – 2022 m. lapkričio 3 d., apie 12 val. tarp kaltinamojo, jo sutuoktinės L. K. ir viešojo transporto kontrolerių - nukentėjusiojo A. J. ir J. R. įvyko konfliktas, nekilo. Minėtos aplinkybės tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neginčijo nei pats kaltinamasis, nei šiame konflikte dalyvavę kiti asmenys – nukentėjusysis A. J. ir J. R. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad jam inkriminuotu laiku jis su sutuoktine vyko viešuoju transportu. Stotelėje buvo keleivių kontrolė, kuri įlipo į autobusą tuo metu, kai jis žymėjo bilietus. Kontroleriai nurodė, kad taip daryti negalima ir bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jo žmona piktinosi ir šaukė, vienas iš vyrų ją išsivedė iš autobuso, o jis išlipo iš paskos (b. l. 74-75, 115-118, 124-129). Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis A. J., taip pat ir liudytojas J. R. patvirtino, kad jų darbo metu – 2022 m. lapkričio 3 d., apie 12 val. tikrinant viešąjį transportą, viename iš autobusų jie pastebėjo, kad vienas iš keleivių – vyras, jiems įlipus į autobuso vidų, pažymėjo bilietą ir perdavė netoliese buvusiai moteriai. Pastarajai buvo paaiškinta, kad taip elgtis negalima ir arba galima įsigyti elektroninį bilietą arba eiti kartu su jais administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Moteris nepageidavo eiti kartu su kontroleriais, bandė pasišalinti iš troleibuso, todėl buvo pavyta ir sustabdyta, o jos sutuoktinis – kaltinamasis V. K. bandė sutrukdyti nukentėjusiajam A. J. ir J. R. vykdyti jiems priskirtas darbines funkcijas (b. l. 23-24, 25-26, 42-43, 115-118, 124-129).
Nepaisant to, kad kaltinamasis V. K. viso baudžiamojo proceso metu pripažino, kad tarp jo ir viešojo transporto kontrolierių įvyko konfliktas, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu bei jo pagrindu sukeltų padarinių nepatvirtino. V. K. nurodė tik tai, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, bet jokių smūgių į pastarojo veido sritį nesudavė ir nežino dėl kokių priežasčių nukentėjusiajam A. J. buvo padaryti inkriminuoti sužalojimai. Teismas, sugretinęs šiuos kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus parodymus su jo paaiškinimais, pateiktais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įvertinęs minėtą kaltinamojo V. K. parodymų kaitą kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų kontekste, pabrėžia, kad remtis kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu iškelta įvykių versija neturi pagrindo.
Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime apklaustas pirminės apklausos metu nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažįsta. Jis detalizavo, kad tarp jo ir kontrolerių įvyko žodinis konfliktas, jam labai nepatiko, kad kontrolerius labai nemandagiai, grubiai elgėsi su jo žmona, todėl jis jį pastūmė rankomis, kur pataikė nepamena, tačiau nemušė jo į veidą ir nugarą, tokių savo veiksmų neprisimena. Po to, kai jis pastūmė kontrolerių, jį puolė abu kontroleriai, pargriovė ant žemės, prispaudė keliais prie žemės ir iškvietė policiją (b. l. 74-75). Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu įteikiant galutinį pranešimą apie įtarimą, pastarasis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai bei detalizavo, kad jam inkriminuotu laiku – 2022 m. lapkričio 3 d., 12.00 val. įvyko konfliktas su kontroleriais, kurio metu jis vieną kartą kumščiu trenkė kontroleriui į nugarą bei kumščiu sudavė tris smūgius pastarajam į veidą, kadangi labai susijaudino dėl pastarojo veiksmų jo sutuoktinės atžvilgiu. Kartu kaltinamasis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir nori susitaikyti su nukentėjusiuoju (b. l. 85-86). Galiausiai, apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi pastūmė nukentėjusįjį, tačiau kategoriškai nesutiko su tuo, kad nukentėjusiajam trenkė tris kartus į veidą. Taip pat nurodė, kad kontroleriai jį mušė per kojas, jis turėtų būti vertinamas kaip nukentėjusysis (b. l. 115-118). Tuo tarpu, jau kito teisiamojo posėdžio metu, peržiūrint vaizdo įrašus, kaltinamasis kategoriškai teigė, jog jokio smurto nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu nenaudojo ir savo kaltės nepripažįsta (b. l. 124-129).
Iš visų pirmiau aptartų ir tarpusavyje sugretintų kaltinamojo V. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors bylos nagrinėjimo teisme metu apeliuodamas į tai, kad kaltės dėl jam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nepripažino, tačiau skirtinguose baudžiamojo proceso etapuose teikė prieštaringus parodymus tiek dėl savo kaltės turinio, tiek dėl atliktų veiksmų intensyvumo.
Kaip matyti iš pirminės kaltinamojo V. K. apklausos, pastarasis neigė savo kaltę ir pripažino tik tai, kad tarp jo ir kontrolerių įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pastūmė vieną iš kontrolerių, tačiau ar atliko dar kokius nors kitus veiksmus, nukreiptus kontrolerių atžvilgiu, nurodyti negalėjo, kadangi neprisiminė. Vėlesnės apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis V. K. jau nurodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai ir pageidauja susitaikyti su nukentėjusiuoju. Pastarasis taip pat pripažino visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, o būtent tai, kad jis pastūmė nukentėjusįjį į nugarą, vieną kartą kumščiu jam sudavė į nugarą bei tris kartus pastarajam sudavė į veidą. Tuo tarpu apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis pirmojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies – tik dėl pastūmimo, o peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus - jau nurodė, kad savo kaltę neigė ir apeliavo į tai, jog jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu neatliko. Paklaustas apie priežastis, sąlygojusias jo parodymų kaitą, kaltinamasis V. K. nurodė, kad buvo informuotas apie tai, kad nukentėjusysis nori susitaikyti, o jis pats nenorėjo turėtų nemalonumų darbe, todėl nusprendė nurodyti, kad savo kaltę pripažįsta. Vėliau, jis susisiekė su nukentėjusiuoju A. J., kuris nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų taip pat patyrė turtinės žalos, kurią privalu atlyginti, tačiau kaltinamasis su tokia nukentėjusiojo pozicija nesutiko, todėl savo kaltės nepripažino.
Remiantis pirmiau sugretintais kaltinamojo V. K. parodymais, akivaizdu, kad pastarasis savo įvykių interpretaciją keitė priklausomai nuo kitų proceso šalių pozicijos – nesant nukentėjusiojo piniginio reikalavimo, buvo linkęs pripažinti savo kaltę, o pastarajam pareiškus civilinį ieškinį - savo poziciją kardinaliai pakeitė, apeliuodamas į paties nukentėjusiojo ir kartu su juo buvusių asmenų veiksmų priešingumą galiojančioms elgesio taisyklėms. Todėl, teismas atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus, susijusius su jo atliktų veiksmų pobūdžiu ir intensyvumu, vertina kritiškai.
Priešingai pirmiau aptartiems kaltinamojo parodymams, bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nukentėjusysis pateikė nuoseklius, jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktus paaiškinimus atitinkančius parodymus ir patvirtino, jog kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje V. K. jo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, kurie nulėmė pastarojo nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis A. J. viso baudžiamojo proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad tarp kaltinamojo V. K., jo sutuoktinės bei jo ir jo kolegos J. R. vyko žodinis konfliktas dėl nenoro pripažinti padaryto administracinio nusižengimo faktą. Šio konflikto metu V. K. elgėsi agresyviai, neleido bendrauti su savo sutuoktine, kai ši tuo pat metu bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Nukentėjusiajam ir J. R. bandant įtikinti moterį, kad ateitų į tarnybinį autobusiuką surašyti administracinio nusižengimo protokolo, staiga šios moters sutuoktinis – V. K. jam sudavė vieną kartą į nugarą bei jį pastūmė, po ko nukentėjusysis atsisuko ir kaltinamasis, vykusių grumtynių metu, jam sudavė tris smūgius į veidą. Šis (A. J.) bandė sutramdyti kaltinamąjį ir jį paguldė ant žemės, laikydamas pastarąjį kol atvyks policijos pareigūnai. Dėl kaltinamojo jo atžvilgiu atliktų veiksmų, o būtent – smūgių į veidą, jis jautė didelį fizinį skausmą (b. l. 23-24, 25-26, 115-118, 124-129).
Prieš aptariant kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, iš esmės atitinkančius nukentėjusiojo pateiktų parodymų turinį, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jog nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad BPK normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia, kad pagrindo netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiojo parodymais, nėra, kadangi jie viso baudžiamojo proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu. Juo labiau, jie atitiko tiek kitų proceso dalyvių pateiktų parodymų turinį, tiek rašytinę bylos medžiagą.
Iš esmės analogiškus nukentėjusiojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktiems parodymams paaiškinimus pateikė ir kartu su pastaruoju įvykio metu dirbę ir vėliau liudytojais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai – J. R. ir L. L. Teismas, nepaisant to fakto, kad minėti liudytojai yra kaltinamojo bendradarbiai, neturi pagrindo abejoti šių proceso dalyvių pateiktais parodymais, kadangi jie ne tik atitinka paties nukentėjusiojo pateiktų parodymus, bet ir baudžiamojoje byloje užfiksuotų vaizdo įrašų turinį.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu abu liudytojai nuosekliai tvirtino, kad 2022 m. lapkričio 3 d., jiems dirbant viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų ir troleibuso Nr. (duomenys neskelbtini) keleivių įvyko konfliktas. Konflikto priežastis – nenoras pripažinti padaryto administracinio nusižengimo faktą bei bandymas pasišalinti iš įvykio vietos. Kaip nurodė liudytoja L. L., ji betarpiškai su kaltinamuoju ir jo sutuoktine nebendravo, tuo metu kai kiti jos kolegos – A. J. ir J. R. su pastaraisiais bendravo troleibuse, o vėliau ir lauke. Tuo metu ji buvo tarnybiniame automobilyje, kur kitiems asmenims pildė administracinių nusižengimų protokolus. Būdama mikroautobuse, ji išgirdo triukšmą lauke ir pamatė, kaip nepažįstamas vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sudavė vieną kartą kumščiu į nugarą A. J. bei rankomis jį stūmė nuo savęs, keikdamasis necenzūriniais žodžiais. Vėliau J. R. prašė, kad ji iškviestų policijos pareigūnus. Kitų kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu atliktų veiksmų ji nematė, kadangi jai būnant tarnybiniame automobilyje matomumas buvo ribotas (b. l. 45-46, 124-129). Įvykio metu netoli nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvęs liudytojas J. R. taip pat patvirtino, kad tarp kaltinamojo, jo sutuoktinės bei jo paties ir A. J. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis V. K. elgėsi agresyviai. Kol nukentėjusysis A. J. bendravo su kaltinamuoju V. K., jis tuo metu bandė nuo pabėgimo sulaikyti kaltinamojo sutuoktinę. Kaip kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį jis nematė, tačiau privedęs sustabdytą kaltinamojo sutuoktinę, jis pamatė kaip V. K. du kartus sudavė A. J. į veido sritį, po ko A. J. kaltinamąjį pargriovė ant mikroautobuso slenksčio ir laikė kol atvyks iškviesti policijos pareigūnai. Po kaltinamojo nukentėjusiajam suduotų smūgių į veidą nukentėjusysis nurodė, kad jam kliba priekinis dantis (b. l. 42- 43, 124-129). Be visų pirmiau aptartų proceso dalyvių parodymų taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos parodymus iš esmės atitinkančių vaizdo įrašų turinį, apžiūrėtą 2022 m. gruodžio 30 d. Kaip ir pirmiau aptartuose liudytojų ir nukentėjusiojo parodymuose, taip ir minėtoje vaizdinėje medžiagoje užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 3 d., apie 12 val. tarp viešojo transporto kontrolerių ir kaltinamojo su sutuoktine įvyko žodinis konfliktas dėl netinkamai pažymėto pravažiavimo viešuoju transportu bilieto bei kaltinamojo ir sutuoktinės nenoro dalyvauti administracinio nusižengimo protokolo surašyme. Minėto konflikto metu vaizdo kameromis buvo užfiksuota, kad po to, kai J. R., laikydamas už rankinės, prie tarnybinio automobilio privedė kaltinamojo sutuoktinę, kaltinamasis V. K. pastūmė A. J., kuris vėliau atsisuko, atliko tramdomuosius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu – sučiupo pastarąjį už kaklo, o tuo metu kaltinamasis ranka smogė pastarajam į veidą, toliau tęsėsi grumtynės, kurių pabaigoje kaltinamasis nukentėjusiojo buvo paguldytas ant tarnybinio automobilio grindų (b. l. 51-52). Akivaizdu, kad visi pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, taip pat jų turinį atitinkanti vaizdinė medžiaga, priešingai kaltinamojo V. K. teisminio nagrinėjimo metu išsakytai pozicijai, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus – pastarąjį pastūmė, trenkė jam vieną kartą į nugarą bei kelis kartus trenkė į veidą. Juo labiau, smurtinių veiksmų atlikimo nukentėjusiojo atžvilgiu faktą taip pat įrodo ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada Nr. G 3517/2022 (01). Minėtame procesiniame dokumente nustatyta, jog A. J. padaryti: viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, dalinis 2-o viršutinio danties panirimas, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nykštyje. Sužalojimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas ir viršutinio danties dalinis panirimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. A. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (b. l. 30).
Taigi, teismas, apibendrinęs anksčiau nuosprendyje aptartus, tarpusavyje sutampančius parodymus, sugretinęs juos su kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktais parodymais, taip pat išanalizavęs šių parodymų tarpusavio prieštaravimus, pripažįsta, kad kaltinamasis V. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2022 m. lapkričio 3 d., apie 12.00 val. viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, ties adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus – vieną kartą rankos kumščiu sudavė pastarajam į nugarą, šį pastūmė ir sudavė pastarajam tris smūgius į veido sritį.
Nors šioje kaltinimo dalyje, susijusioje su nukentėjusiajam A. J. suduotų smūgių skaičiumi į veido sritį, baudžiamojo proceso metu buvo pateiktos skirtingos versijos, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl jam į veido sritį suduotų smūgių intensyvumo. Negalima nesutikti su tuo, kad įvykio vietoje buvęs liudytojas J. R. nurodė, kad konflikto metu matė, kad nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai į veido sritį. Kita vertus, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų, fizinio smurto, nukreipto nukentėjusiojo atžvilgiu, intensyvumas nebuvo itin akivaizdžiai matomas. Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo V. K. suduotų smūgių nukentėjusiajam metu abu minėti asmenys buvo susikabinę rankomis ties vienas kito kaklo sritimi. Tokioje pozicijoje ir esant nuolatiniams kaltinamojo rankų judesiams, nukreiptiems į nukentėjusiojo A. J. veido sritį, visų kaltinamojo suduotų smūgių matomumas pašaliniams asmenims buvo ribotas. Juo labiau, kaip matyti iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų, situacija buvo pakankamai dinamiška – tuo metu, kai vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, įvykio vietoje buvęs liudytojas J. R. bandė nuo pasišalinimo sulaikyti kaltinamojo sutuoktinę, kuri vėliau pati pradėjo smurtauti prieš liudytoją. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, liudytojas J. R. galėjo neužfiksuoti visų kaltinamojo nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų skaičiaus. Galiausiai, faktą, kad kaltinamasis V. K. nukentėjusiajam A. J. sudavė daugiau nei du smūgius į veido sritį, o būtent – nukentėjusiojo nurodytus tris smūgius, patvirtina ir pirmiau minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada Nr. G 3517/2022 (01), kurioje nustatyta, kad A. J. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (b. l. 30).
Teismas, apibendrinęs nuosprendyje aptartus ir išanalizuotus įrodymus, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamasis V. K. 2022 m. lapkričio 3 d. apie 12.00 val. nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą jam inkriminuotu būdu ir vietoje. Teismas taip net neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto A. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o būtent – padarytas viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas bei dalinis 2-o viršutinio danties panirimas. Šias aplinkybes viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino nukentėjusysis, ją patvirtino ir pirmiau aptartų vaizdo įrašų turinys, iš kurio matyti, kad kaltinamojo rankoms kontaktuojant su nukentėjusiojo A. J. veido sritimi, pastarasis akivaizdžiai pajaučia minėtą kontaktą ir dėl jo sukeltą skausmą. Be to, jas patvirtino ir įvykio metu buvę bei baudžiamojo proceso metu liudytojais apklausti J. R. ir L. L., kurie parodė, kad po įvykio nukentėjusysis jiems nurodė, kad pradėjo klibėti jo dantis, o prieš pati įvykį A. J. tokių nusiskundimų neturėjo.
Kita vertus, baudžiamojoje byloje neginčijamai nenustatyta, kad kaltinamajam V. K. inkriminuotas panaudoto fizinio smurto padarinys, o būtent – odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nykštyje, buvo nulemtas būtent kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtino pats nukentėjusysis A. J., nurodęs, kad negali pasakyti iš kur atsirado sužalojimai ant jo dešinės plaštakos. Šių sužeidimų atsiradimo priežasties taip pat nenustatė ir ekspertinis tyrimas, kurio pagrindu priimtoje Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 3517/2022 (01) nepasisakyta ar pirmiau aptartas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybių nurodytu būdu ir būdu. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, ši BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties dalis tikslintina iš jos konstrukcijos pašalinant odos nubrozdinimo aplinkybę. Kartu teismas pabrėžia, kad minėtas kaltinimo patikslinimas įtakos kaltinamojo V. K. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį įtakos neturi.
Taigi, pirmiau aptarti, teismo įrodytais pripažinti kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai akivaizdžiai sukėlė šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotus padarinius – nežymiai sutrikė nukentėjusiojo A. J. sveikatą. Tai reiškia, kad kaltinamojo V. K. veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, pasirinkdamas tokį smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nežymiai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Teismas visų anksčiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamasis V. K. 2022 m. lapkričio 3 d., apie 12 val. viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, ties adresu (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) kontrolieriui A. J. į nugarą bei rankomis pastūmė nukentėjusįjį, po to kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į veidą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, dalinį 2-o danties panirimą ir taip tyčia nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis V. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu, kuri yra priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų, dirbantis (b. l. 91). Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra. Taip pat kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 90). 2022 m. lapkričio 4 d. duomenimis, kaltinamasis per vienus metus netrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 92). Taigi, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymo, o jo nagrinėjamas nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir nulemta jį apėmusių emocijų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant artimą sankcijos minimui.
Teismo vertinimu, aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 3) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas); padės pasiekti BK 41 numatytus bausmės tikslus, bus teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.
Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 3 d., 12.40 val. iki 2022 m. lapkričio 4 d., 11.29 val. (viena diena) (b. l. 58-61, 76-77). Šis laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, įskaitytinas į bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje pateiktas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. 2023 m. sausio 18 d. civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš V. K. priteisti 1 447 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 36-38). Nukentėjusysis pagrįsdamas savo civilinį ieškinį pateikė odontologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 9 d. išrašą, kuriame nurodyta, jog implantacija „Straumann“ implantu kainuoja 654 Eur, gijimo galva – 69 Eur, protezavimas cirkonio keramikos vainikėliu – 649 Eur, bendra kaina – 1 372 Eur (b. l. 37). Taip pat pateiktas apmokėjimo kvitas 75 Eur sumai. Nukentėjusysis A. J. teisme nurodė, jog kreipėsi dėl danties gydymo, jam buvo parengtas gydymo planas. Nurodė, jog dantis yra sutvirtintas, nes šiuo metu nesusirinko pakankamai lėšų, kad jį sutvarkytų (b. l. ).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 84- 648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019).
Nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio dalyje, susijusioje su pastarojo patirta turtinė žala, jo patirti turtiniai nuostoliai yra apibrėžti 1447 Eur suma, kurią sudaro – sutiektos 75 Eur vertės danties gydymo išlaidos bei planuojamos suteikti 1372 Eur odontologo paslaugos. Kartu yra pateikti minėtas išlaidas ir nuostolius patvirtinantys dokumentai – kvitas už suteiktas odontologo paslaugas ir gydymo planas su numatytų procedūrų kainomis.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, pripažįsta, kad nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio dalis dėl 1447 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta. Kartu teismas anksčiau aptartų įrodymų visumos kontekste, pabrėžia, kad tarp kaltinamojo V. K. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, nukentėjusiojo patirtos išlaidos (medicininių paslaugų suteikimas ir gydymo plano sudarymas) yra pagrįstos tiek suteiktų paslaugų įkainius patvirtinančiu kvitu, tiek išsamiai aptartu gydymo planu bei nukentėjusiojo teismo posėdžio pateiktais paaiškinimais, kurias teismas neturi pagrindo netikėti.
Minėtų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį į aptariamos nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalies aspektu aktualią teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad paprastai civilinė atsakomybė yra taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad dėl kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pastarajam buvo sukeltas dalinis 2-o viršutinio danties panirimas (b. l. 30). Pastarasis dėl minėto sužalojimo kreipėsi konsultacijos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį sudarė gydymo planą, susidedantį iš implantacijos „Straumann“ implantu, gijimo galvos ir protezavimo cirkonio keramikos vainikėlių, bendra planuoju atlikti darbų suma – 1372 Eur (b. l. 37). Viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis teigė, kad kol kas jam yra suteiktos tik tarpines odontologinės paslaugos – dantis įtvirtintas, tačiau tinkamam to danties sutvarkymui yra būtina atlikti pateiktame gydymo plane numatytas procedūras. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo A. J. patirtos fizinės žalos dalis – išklibintas dantis, kurio gydymas yra būtinas, yra akivaizdi. Nukentėjusiajam A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų ir suteiktinų paslaugų vertė yra pagrįsta tinkamais įrodymais, minėtos paslaugos yra būtinos, realios ir protingos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiam A. J. paskirtas ir planuojamas vykdyti gydymas nesudaro pastarojo patirtos turtinės žalos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo A. J. naudai priteistina 1447 Eur turtinės žalos suma.
Be patirtos turtinės žalos, nukentėjusysis iš kaltinamojo V. K. prašo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylose, kuriose asmeniui yra padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 bei 284 straipsniai), priteisiamos neturtinės žalos dydis labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1A- 730-851/2018, Nr. 1A-487-988/2011, LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 272- 648/2015). Tuo tarpu baudžiamosiose bylose, kuriose padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, susijęs su dantų traumomis, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-182-468/2021).
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam A. J. smurtiniais veiksmais buvo padaryti viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas bei dalinis 2-o viršutinio danties panirimas (b. l. 30). Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, dėl menkavertės priežasties, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, emocinius išgyvenimus. Nukentėjusysis turėjo lankytis gydymosi įstaigose, jam buvo paskirtas stomatologinis gydymas, kuris pagal specifiką yra ilgalaikis, lydimas sudėtingų ir ilgą laiką trunkančių procedūrų, o išklibintas dantis iki šiol nėra sutvarkytas.
Visas anksčiau aptartos aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies ir iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo A. J. naudai priteistina 600 Eur suma.
Dėl procesinių išlaidų atlyginimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 285,00 Eur.
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais – paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu V. K. skirti: 1) įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
A. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. K. A. J. naudai 1447 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus ir keturiasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. nepriteisti.
Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti V. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.