Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-209/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-25
Bylos Nr.
1A-504-209/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47149-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
Nukentėjusysis
D. B.
Civilinis ieškovas
D. B.
Advokatai
Artūras Melisiakas, Kazimieras Gerojimas, Kazimieras Gerojimoį
Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-209/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47149-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)1.1.6.6.; 1.2.26.2.; 2.1.14.;2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,gynėjui advokatui Kazimierui Gerojimui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. P. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

T. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

D. U. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalies, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. U. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

D. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę - tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civiliniam ieškovui D. B. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. pripažintas kaltu už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2016 m. spalio 1 d., apie 02.00 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su D. U., neturėdamas apibrėžtų tikslų ir motyvų, vartodamas necenzūrinius žodžius ir rodydamas nepadorius gestus, sakydamas: „Nebūk bailys, išlipk“, liepė D. B. lipti iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoto K. S. vardu, kuriame D. B. sėdėjo, įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia iš automobilio lipančiam D. B. sudavė du smūgius kumščiu į veidą, po ko D. B. nugriuvo, ir spyrė jam tris kartus į pilvą, krūtinę, galvą, tuo metu kartu buvęs D. U. spyrė D. B. du kartus į nugarą ir pilvą, tuo padarė D. B. kairės veido pusės sumušimą, pasireiškusį kairės veido pusės odos nubrozdinimais, kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, II viršutinio danties iš kairės vainiko nuskėlimą ir V apatinio danties iš dešinės plombos nuskėlimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

D. U. pripažintas kaltu už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2016 m. spalio 1 d., apie 02.00 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su T. N., neturėdamas apibrėžtų tikslų ir motyvų, vartodamas necenzūrinius žodžius ir rodydamas nepadorius gestus, sakydamas: „Nebūk bailys, išlipk“, liepė D. B. lipti iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoto K. S. vardu, kuriame D. B. sėdėjo, įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia iš automobilio lipančiam D. B. kartu buvęs T. N. sudavė du smūgius kumščiu į veidą, po ko D. B. nugriuvo, ir T. N. spyrė jam tris kartus į pilvą, krūtinę, galvą, tuo metu jis (D. U.) spyrė D. B. du kartus į nugarą ir pilvą, tuo padarė D. B. kairės veido pusės sumušimą, pasireiškusį kairės veido pusės odos nubrozdinimais, kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, II viršutinio danties iš kairės vainiko nuskėlimą ir V apatinio danties iš dešinės plombos nuskėlimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis D. B. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, perkvalifikuoti kaltinamųjų veikas iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skirti ekspertizę nukentėjusiojo sužalojimų mastui nustatyti, visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį bei iš kaltinamųjų priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė šiurkščius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, neįvertino, kad kaltinamųjų veikos kvalifikuotos netinkamai.

Dėl veikų kvalifikavimo apeliantas nurodo, kad kaltinamųjų veikos kvalifikuotos kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Pažymi, kad kaltintojas nekvalifikuoja sveikatos sutrikdymo tik tais atvejais, jei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo nuskeltas dantis, kas pagal sveikatos sutrikdymų mąsto nustatymo taisykles atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, byloje yra duomenys, kad apeliantui buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų veikos turėjo būti kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Apeliantas teigia, kad BK 40 straipsnyje keliami aiškūs reikalavimai laiduotojui, kad šis būtų patikimas asmuo ir galėtų daryti įtaką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad laiduotoju negali būti teistas asmuo. Tuo tarpu nukentėjusiojo atstovui reikalaujant įrodyti, kad laiduotojai tikrai atitinka jiems keliamus reikalavimus, nėra teisti asmenys, yra išsilavinę ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems, teismas suteikė galimybę laiduotojams pateikti neturėto teistumo pažymas, tačiau tokios pažymos nebuvo pateiktos. Taip pat nebuvo pateikti įrodymai apie laiduotojų išsilavinimą. Nukentėjusiojo atstovas pabrėžė šiuos trūkumus, kurie įstatymiškai trukdo asmenims tapti laiduotojais, tačiau teismas nuosprendyje juos ignoravo.

Apeliantas taip pat pažymi, kad kaltinamasis T. N. nesigailėjo padaręs nusikaltimą, posėdžio pradžioje kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino padaręs nusikaltimą viešajai tvarkai. Taip pat duodamas parodymus jis šaipėsi teisme, kas rodo jo abejingumą dėl padaryto nusikaltimo. Be to, T. N. motina R. P. paklausta, ar bandė paveikti sūnų, kad šis įsidarbintų, paaiškino, jog negali liepti sūnui ar kitaip jo paveikti. Tokiu būdu laiduotoja paneigė savo galimybes teigiamai paveikti kaltinamąjį.

Taip pat apeliantas nurodo, kad kaltinamieji neatlygino padarytos žalos ir nepasižadėjo jos atlyginti, teismas konstatuodamas, kad žala atlyginta iš dalies, rėmėsi prielaidomis, nors jokių duomenų, jog žala buvo atlyginta byloje nėra. Be to, teismas neįpareigojo kaltinamųjų įsidarbinti, kad šie galėtų atlyginti padarytą žalą, taip pat neįpareigojo ją atlyginti, tokiu būdu pažeidė nukentėjusiojo teises.

Apeliantas pažymi, kad teismas paliko nenagrinėtą jo civilinį ieškinį, kadangi nenustatytas padarytų sužalojimu mastas. Taip pat teismas nurodė, kad nėra įrodymų apie patirtą turtine žalą, išskyrus 250 Eur. Taip pat teismas suabejojo specialisto išvados teisingumu, tačiau neskyrė ekspertizės neaiškumams pašalinti. Tokiu būdu teismas padarė šiurkščius BPK pažeidimus.

Apeliantas teigia, kad teismas nusprendęs, jog civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, taip pat kad nėra gauta papildomų duomenų, ir perduodamas ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, netinkamai taikė BPK 115 straipsnio 2 dalį. Iš esmės civiliniam ieškiniui išspręsti trūko tik vienos ekspertizės nustatyti, ar sužalojimų mastas yra toks, kaip teigiama civiliniame ieškinyje. Taip pat teismas pažeidė BPK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą civilinio ieškovo teisę reikšti prašymus, BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytą nukentėjusiojo teisę reikalauti nusikalstamos veikos metu padarytos žalos atlyginimo, taip pat nevykdė BPK 45 straipsnyje nustatytos pareigos užtikrinti galimybę proceso dalyviams pasinaudoti savo teisėmis. Teismas teikė pirmenybę baudžiamosios atsakomybės (atleidimui nuo jos) klausimui, ignoruodamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises. Nei bylos tyrimo procesui, nei kaltinamojo teisėms nebūtų padaryta jokia žala, jeigu teismas būtų paskyręs teismo medicinos ekspertizę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nukentėjusiojo D. B. apeliacinį skundą atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės T. N. ir D. U. bei jų gynėjas advokatas Kazimieras Gerojimas prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas nepagrįstas naujais įrodymais, jame keliami klausimai negali būti tenkinami, nes tam nėra teisinio pagrindo, o rūpimus klausimus dėl papildomos ekspertizės skyrimo, kaltinamųjų veikų perkvalifikavimo galėjo spręsti ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Mano, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tinkamai nusprendė dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio, suteikdamas jam teisę kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka. Taip pat prie atsiliepimo pridėti rašytiniai įrodymai apie laiduotojos R. P. išsilavinimą, neteistumą, T. N. registraciją Darbo biržoje, laiduotojo V. U. neteistumą ir išsilavinimą bei šešių nuosprendžių, priimtų nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu, nuorašai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė nukentėjusiojo D. B. apeliacinį skundą atmesti. Atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės T. N. ir D. U. gynėjas advokatas Kazimieras Gerojimas taip pat prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijama T. N. ir D. U. kaltė, todėl šis klausimas išsamiau nevertinamas.

Nukentėjusysis D. B. prašo perkvalifikuoti T. N. ir D. U. nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs smegenų sukrėtimu bei danties nuskėlimu.

Pažymėtina, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiuo nusikaltimu pasikėsinama į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą (kai sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas). Tuo tarpu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Nors nukentėjusysis teigia kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs smegenų sukrėtimu bei danties nuskėlimu, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3752/2016 (01) nurodyta, kad D. B. nustatytas kairės veido pusės sumušimas, pasireiškęs kairės veido pusės odos nubrozdinimais, kairės akies vokų poodinė kraujosruva, II viršutinio danties iš kairės vainiko nuskėlimu ir V apatinio danties iš dešinės plombos nuskėlimas. Smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis, dėl to kaip sužalojimas nevertinamas. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 85-86). Abejoti šia specialisto išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi ją pateikė teismo medicinos ekspertė, turinti aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojos specialybę, tinkamą kvalifikaciją. Pažymėtina, kad tyrimui atlikti buvo pateikti reikiami nukentėjusiojo D. B. medicininiai dokumentai, kuriuos ekspertė išsamiai išanalizavo ir pateikė atitinkamas išvadas.

Taigi, šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad T. N. ir D. U. panaudotu smurtu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir pažeista viešoji tvarka, toks atvejis pagal visumos ir dalies konkurenciją apima nežymų sveikatos sutrikdymą ir teisingai kvalifikuotas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis taip pat nesutinka su teismo sprendimu atleisti T. N. ir D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes T. N. gailėjosi ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką nenuoširdžiai, abu kaltininkai neatlygino žalos ir nepasižadėjo jos atlyginti. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus T. N. ir D. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvus, šiuo atveju neturi pagrindo su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti ir konstatuoti, kad juos pirmosios instancijos teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido nepagrįstai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių sąlygų, leidžiančių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavimas turi būti grindžiamas išsamiu ir nešališku teisiškai reikšmingų bylos faktinių aplinkybių vertinimu.

T. N. ir D. U. padarė nesunkų nusikaltimą ir atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, nes pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad T. N. neatitinka būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, kadangi jis nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015).

Šioje byloje iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis T. N. nurodė, jog pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta, nurodė jam inkriminuotos veikos bruožus, padarymo aplinkybes ir pripažino esminius faktus, savo elgesį vertino kritiškai (t. 2, b. l. 139-140). Taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu T. N. prisipažino kaltu, išsamiai papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, jis susisiekė su nukentėjusiuoju D. B. ir jo atsiprašė, stengėsi susitarti dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 25-27). Taigi viso proceso metu jis savanoriškai pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviąsias aplinkybes, papasakojo nusikalstamos veikos aplinkybes, tokį savo elgesį vertino kritiškai, gailėjosi taip padaręs. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. N. visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Nors nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad T. N. ir D. U. neatitinka ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – asmuo turi būti bent iš dalies atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą arba įsipareigojęs ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, tačiau, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja visiško žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta, todėl būtent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 3 d. T. N. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino 183,43 Eur nukentėjusiojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose išlaidas, todėl minėta valstybinė įstaiga 2017 m. vasario 22 d. pranešime nurodė, jog kaltinamiesiems pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo neturi ir civilinio ieškinio atsisako (t. 2, b. l. 13, 82). Taip byloje yra pinigų perlaidos kvitas, iš kurio matyti, kad 2017 m. vasario 3 d. T. N. atlygino nukentėjusiajam D. B. 250 Eur turtinę žalą pagal UAB „V.“ pateiktą sąskaitą (t. 2, b. l. 13). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Be to, iš gynėjo advokato Kazimiero Gerojimo į bylą pateiktų susirašinėjimų su nukentėjusiojo atstovais bei kaltinamųjų parodymų matyti, kad T. N. ir D. U. stengėsi susitarti su nukentėjusiuoju dėl atlygintinos žalos dydžio, tačiau nukentėjusiojo nurodytos sumos buvo neadekvačiai per didelės Todėl iš šių susirašinėjimų matyti, kad kaltininkai sutinka (įsipareigoja) atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, kai bus nustatytas atlygintinos žalos dydis (t. 2, b. l. 12, 14-17, 140). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad T. N. ir D. U. vengia atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bei nustačius atlygintinos žalos dydį jos neatlygins. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad jie atlygins padarytą žalą, kai ji bus tinkamai nustatyta (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas negali būti pagrindu nukentėjusiesiems pasipelnyti, reikalaujant iš kaltininkų nepagrįstai didelio žalos atlyginimo dydžio.

Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). T. N. ir D. U. padarė nesunkų nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme visiškai prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, anksčiau neteisti (t. 2, b. l. 28, 60), nors buvo bausti administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 39-40, 61-65), charakterizuojami teigiamai (t. 2, b. l. 87-88, 121-124). Tai rodo, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis jų gyvenime, jie stengiasi laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, vesti socialiai teisingą gyvenimo būdą. Be to, T. N. nors ir nedirba, tačiau registruotas Darbo biržoje, anksčiau dirbo užsienyje, šiuo metu padeda savo tėvams šeimoje, prižiūri mažametę sesutę. Tuo tarpu D. U. šiuo metu atlieka karinę tarnybą, po kurios ruošiasi dirbti savo tėvo V. U. individualioje įmonėje – staliaus dirbinių dirbtuvėje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad T. N. ir D. U. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad laiduotojai R. P. ir V. U. pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, jog atitinka jiems keliamus reikalavimus, nėra teisti asmenys, yra išsilavinę ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse įtvirtintą reikalavimą, susijusį su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. Antai pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintys galimybę daryti teigimą įtaką kaltininkui. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K–86-895/2015).

Laiduotoja R. P. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atleisti kaltinamąjį T. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą (t. 2, b. l. 131). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. P. prašė atleisti jos sūnų T. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad prisiima įsipareigojimus ir atsakomybę už tai, kad toks sūnaus elgesys daugiau nebepasikartotų, stengsis, kad jis daugiau nenusikalstų (t. 2, b. l. 141). Taip pat iš byloje esančių ir apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. P. anksčiau neteista, administracinių tvarka nebausta, turi tris vaikus, 1995 metais (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo žemės ūkio technologo-ūkininko specialybę, 2006 metais baigė pardavėjo ir prekių žinovo mokymo programą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės ir seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, R. P. norą ir pasiryžimą kontroliuoti ir daryti teigiamą poveikį savo sūnaus elgesiui, jos teigiamas asmenines ir socialines savybes, sprendžia, kad ji BK 40 straipsnio prasme yra tinkamas, teismo pasitikėjimo vertas laiduotojas, turintis realias galimybes daryti teigiamą įtaką T. N..

Laiduotojas V. U. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atleisti kaltinamąjį D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą (t. 2, b. l. 125). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. U. taip pat prašė atleisti D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teisme paaiškino, kad kaltinamasis D. U. yra jo sūnus, mano, jog jis gali padaryti teigiamą įtaką sūnui, jog jis daugiau nenusikalstų (t. 2, b. l. 141). Taip pat iš byloje esančių ir apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. U. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi du sūnus, 1982 metais (duomenys neskelbtini) technikume įgijo zootechniko specialybę, 1992 metais įsteigė savo individualią įmonę, kuri gamina baldus, seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad V. U. BK 40 straipsnio prasme yra tinkamas, teismo pasitikėjimo vertas laiduotojas, turintis realias galimybes daryti teigiamą įtaką D. U. elgesiui.

Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus T. N. ir D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus juos pagal jų tėvų R. P. ir V. U. laidavimą.

Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamųjų T. N. ir D. U. priteisti 6710 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 117-119).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo (jo dydžio) perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip jau minėta, nukentėjusysis iš kaltinamųjų T. N. ir D. U. prašė priteisti 6710 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi jis dėl burnos ir dantų sužalojimų kreipėsi į gydytojus odontologus, kurie sudarė gydymo planą ir pateikė sąmatą 6710 Eur sumai. Byloje yra pateikta UAB „V.“ sąskaita Nr. 0000931, iš kurios matyti, kad nukentėjusysis už danties šalinimą bei protezavimą sumokėjo 250 Eur (t. 1, b. l. 76). Tuo tarpu iš pinigų perlaidos kvito matyti, kad 2017 m. vasario 3 d. T. N. atlygino nukentėjusiajam D. B. patirtą 250 Eur turtinę žalą pagal UAB „V.“ pateiktą sąskaitą (t. 2, b. l. 13). Daugiau turtinę žalą pagrindžiančių objektyvių duomenų nukentėjusysis teismui nepateikė, todėl šiuo metu negalima tinkamai nustatyti jos dydžio.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimo, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Nukentėjusysis D. B. prašė iš kaltinamųjų T. N. ir D. U. priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. kairės veido pusės sumušimas, pasireiškęs kairės veido pusės odos nubrozdinimais, kairės akies vokų poodinė kraujosruva, II viršutinio danties iš kairės vainiko nuskėlimu ir V apatinio danties iš dešinės plombos nuskėlimas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog kilusi situacija sukėlė nukentėjusiajam neigiamas emocijas, skausmą ir nepatogumus. Visgi daryti išvadą, kad analizuojamas įvykis paliko ilgalaikes pasekmes D. B. fizinei ar psichinei sveikatai, objektyvaus pagrindo nėra. Teismui nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, kad pastarojo sveikatai liko ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš T. N. ir D. U. solidariai D. B. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog pagal 2016 metų teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, paprastai priteisiamos sumos nuo 300 Eur iki 1000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltininkų T. N. ir D. U. materialinę padėtį. Tokiu būdu laikytina, kad nukentėjusiajam priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka formuojamą teismų praktiką bei proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo proceso išlaidų priteisimo klausimo ir iš kaltinamųjų D. B. nepriteisė jo turėtų 600 Eur atstovavimo išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turėjo teisę gauti turėtų išlaidų dėl neteisėtų kaltininko veiksmų atlyginimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo D. B. interesus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo advokato padėjėjas Artūras Melisiakas, o nukentėjusiojo turėtas išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 120). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, nėra pagrindo mažinti proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą, kuri yra objektyviai proporcinga suteiktai teisinei pagalbai, todėl iš T. N. ir D. U. priteistina nukentėjusiajam D. B. po 300 Eur iš kiekvieno.

Esant tokioms aplinkybėms, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendis keistinas neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo dalyje.

Iš T. N. ir D. U. priteisti solidariai nukentėjusiajam D. B. 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš T. N. ir D. U. priteisti nukentėjusiajam D. B. po 300 eurų (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Stasys LemežisVladislavas LenčikasLaureta Ulbienė