Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1620-1097/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-30
Bylos Nr.: e2-1620-1097/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25224-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Atsakovas: E. G., G. B., R. R.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gražvira“
Advokatai: Ieva Kubilienė

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2-1620-1097/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25224-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,dalyvaujant atsakovui E. G.,atsakovės G. B. atstovei advokatei Ievai Kubilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gražvira“ ieškinį atsakovams R. R., E. G. ir G. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB ,,Gražvira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. R., E. G. ir G. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 12 531,01 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. liepos 4 d. UAB „O2 grupė“ ir UAB „SRTP“ sudarė rangos darbų sutartį, kurios pagrindu UAB „O2 grupė“ atliko darbų už 108 267,08 Lt, tačiau UAB „SRTP“ neatsiskaitė ir liko skolinga 43 267,08 Lt (12 531,01 Eur). 2009 m. sausio 16 d. UAB „SRTP“ valdybos posėdyje buvo nuspręsta įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur). UAB „SRTP“ už įsigyjamas akcijas atsiskaitė įskaitydama priešpriešinius reikalavimus. Valdybos posėdžio protokolą pasirašė valdybos nariai R. R., A. A. (asmuo yra miręs), E. G. ir G. B. 2009 m. sausio 23 d. UAB „O2 grupė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „SRTP“ iškėlimo. 2009 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „SRTP“ bankroto bylą. 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „O2 grupė“ atlygintinai perleido naujajam kreditoriui UAB „Gražvira“ (ieškovei) 43 267,08 Lt (12 531,01 Eur) reikalavimą į pradinio kreditoriaus skolininką UAB „SRTP“. 2019 m. rugsėjo 25 d. BUAB „SRTP“ bankroto administratorius patvirtino, kad „BUAB „SRTP“ kreditorių finansiniai reikalavimai nėra patenkinti, tarp jų ir UAB „Gražvira“ finansinis reikalavimas 12 531,01 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „SRTP“ pabaigos, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-125-431/2019 pripažino BUAB „SRTP“ bankrotą tyčiniu. Teismas konstatavo, kad „sprendimas investuoti į UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas atitiko UAB „Liturimex“ viešbučiai interesus, o ne UAB „SRTP“ ir jos kreditorių interesus <...> UAB „SRTP“, akcijų įsigijimo dienai būdama nemokia bendrove ir turinčia 1 120 831 Lt pradelstų įsipareigojimų bendrovės kreditoriams (tie patys kreditoriai liko ir bankroto bylos iškėlimo dienai), įsigijo iš UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų, įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir tuo prarado galimybę reikalauti iš UAB „Liturimex“ viešbučiai sumokėti 1 095 000 Lt skolą UAB „SRTP“. Iš esmės šios 1 095 000 Lt sumos būtų užtekę įvykdyti beveik visus UAB „SRTP“ finansinius įsipareigojimus bendrovės kreditoriams <...> UAB „SRTP“ tyčia pablogino jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį ir esmingai pažeidė kreditorių teises“. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-594-407/2019 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį dėl UAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-79- 219/2020 nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį dėl UAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nepakeistą.

4. Ieškovės teigimu, likvidavus UAB „SRTP“, nebeliko juridinio asmens, į kurį ieškovė galėtų nukreipti savo turtinį 12 531,01 Eur reikalavimą, reikalavimo perleidimo sutartimi perimtą iš UAB ,,O2 grupė“. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, šią žalą turi atlyginti atsakovai, t. y. asmenys, dėl kurių veikimo kilo tyčinis bankrotas. Bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Taigi jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos. Ieškovės teigimu, pagal formuojamą teismų praktiką, juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais; 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas); 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Atsižvelgiant į tai, teismams pripažinus UAB ,,SRTP“ bankrotą tyčiniu ir konstatavus, jog bankroto priežastimi buvo bendrovės valdybos sprendimas įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, ir įsiteisėjus teismo sprendimui dėl UAB ,,SRTP“ pabaigos, prievolė atlyginti UAB „SRTP“ bankroto byloje kreditorės UAB „Gražvira“ patvirtintą 12 531,01 Eur finansinį reikalavimą tenka kaltiems dėl tyčinio bankroto asmenims, t. y. buvusiems UAB ,,SRTP“ valdybos nariams atsakovams. Prejudicinių faktų forma nustatytos dvi atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė, o kitos dvi atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos – yra preziumuojamos. Žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl taikytina solidari atsakovų atsakomybė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu atsakovas E. G. prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo reikšti. Atsakovas teigė, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes:

5.1. 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta UAB „O2 grupė“ ir UAB „Gražvira“, yra galimai suklastota. 2015 m. gruodžio 10 d. vykusiame BUAB „SRTP“ kreditorių susirinkime dalyvavo UAB „O2 grupė“, o ne UAB „Gražvira“, nors UAB „O2 grupė“ reikalavimo teisės jau neva buvo perleistos ieškovei.

5.2. BUAB „SRTP“ bankroto administratorius pasirinko kreditorių pažeistų teisių gynybos būdus ir juos realizavo. Civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „SRTP“, atstovaujamo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, ieškinį atsakovams E. G., A. A., G. B., R. R., dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 galutinai nustatė žalos, padarytos BUAB „SRTP“ dėl 2009 m. sausio 16 d. sprendimo įsigyti UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas, dydį (89 890,55 Eur) ir išsprendė BUAB „SRTP“ valdybos narių atsakomybės klausimą, kartu konstatuodamas, jog atsakovų veiksmais žala buvo padaryta BUAB „SRTP“, o ne kreditoriams. 2017 m. spalio 10 d. BUAB „SRTP“ kreditorių komitetas 5 darbotvarkės klausimu nusprendė reikalavimo teisę dėl 89 890,55 Eur žalos atlyginimo į R. R., E. G., A. A. ir G. B. (solidarius skolininkus) pardavinėti varžytynėse. 2018 m. sausio 25 d. reikalavimo teisė buvo parduota UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“ už 80 000 Eur sumą. Taigi, žala Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu yra visiškai atlyginta: reikalavimo teisė į atsakingus asmenis yra parduota, o piniginės lėšos yra sumokėtos BUAB „SRTP“. Atsakovo veiksmai jau buvo įvertinti, priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo ir pati žala buvo atlyginta.

5.3. Pagal bendrą taisyklę dėl tiesioginio bankrutavusios įmonės kreditoriaus ieškinio valdymo organo nariui ir (ar) dalyviui CK 6.263 straipsnio pagrindu, kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams tik tokiu atveju, jei šie subjektai padarė tiesioginę žalą kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Ieškinyje nėra nurodyta, kaip ir kokią tiesioginę žalą atsakovas padarė konkrečiam kreditoriui, šiuo atveju ieškovei. Be to, žalos dydis negali viršyti galimai suklastotoje 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyto 100 Lt (arba 28,96 Eur) atlyginimo, kurį ieškovė galimai sumokėjo UAB „O2 grupė“ už skolos perleidimą.

6. Atsiliepimu atsakovas R. R. prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:

6.1. Ieškovė yra praleidusi sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo suprasti vėliausiai 2013 m. spalio 28 d., kai Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-303/2013 paliko civilinius ieškinius nenagrinėtus, todėl ieškinį dėl žalos atlyginimo turėjo pareikšti iki 2016 m. spalio 28 d.

6.2. Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė reikalavimą kildina iš UAB „SRTP“ 2009 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje priimto sprendimo įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, tačiau dėl šių aplinkybių ir reikalavimų jau yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 pagal BUAB „SRTP“ ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą įsigyti UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas, bendrovė patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) dydžio nuostolius. Nurodytą sprendimą įsigyti akcijas teismas vertino kaip verslo rizikos sprendimą ir atitinkamai priteisė iš valdymo organų žalą kaip akcijų rinkos vertės (jų įsigijimo metu) ir sumokėtos akcijų kainos skirtumą, t. y. 8 890,55 Eur. Ieškovės pareikštas ieškinys yra kildinamas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl neturėtų būti nagrinėjamas. Be to, UAB „O2 grupė“ (iš kurios ieškovė perpirko reikalavimo teisę), jau 2009 m. sausio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „SRTP“ iškėlimo, t. y. praėjus tik 4 dienom po akcijų pirkimo sutarties pasirašymo, apie ką UAB „O2 grupė“ nežinojo. Tai parodo, kad UAB „SRTP“ padėtis tuo momentu, dėl užgriuvusios ekonominės krizės, buvo sudėtinga, ir minėtas UAB „SRTP“ valdybos sprendimas dėl UAB ,,Liturimex“ viešbučiai akcijų pasirašymo neturėjo jokios įtakos įmonės esamai finansinei situacijai.

6.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio galiojimo laike, yra išaiškinęs, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktą). UAB „SRTP“ bankroto byla buvo iškelta 2009 m. kovo 30 d. ir bankroto bylos iškėlimo dieną materialinė 2013 m. balandžio 18 d. Įmonių bankroto įstatymo redakcijos 20 straipsnio 7 dalies teisės norma (įtvirtinanti sankcijas atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims) negaliojo, tuo metu ji nebuvo įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme. Dėl to atsakovo atsakomybė ieškovei negali kilti pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, taikant šią įstatymo nuostatą atgaline tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

7. Atsiliepimu atsakovė G. B. prašė taikyti ieškinio senatį; atmesti ieškinį atsakovės atžvilgiu kaip neįrodytą, o, netenkinus pastarojo prašymo – atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes žala jau yra pilnai atlyginta; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

7.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 galutinai nustatė valdybos narės G. B. civilinės atsakomybės dėl sprendimo įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas dydį – solidariai su kitais atsakovais jis sudarė 89 899,55 Eur, ir visa žala yra pilnai atlyginta BAUB „SRTP“ bankroto byloje, pardavus reikalavimo teises į šią sumą viešosiose varžytynėse. Ieškovės teisės dėl valdybos sprendimo įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas nėra pažeistos, nes jos yra apgintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017. Atsakovė yra pilnai atlyginusi savo veiksmais (valdybos sprendimo dėl kito juridinio asmens akcijų įsigijimo pasirašymo) padarytą žalą bankrutuojančiai UAB „SRTP“, ir tokiu būdu jos, kaip buvusios UAB „SRTP“ valdybos narės, civilinė atsakomybė buvo įgyvendinta pilna apimtimi.

7.2. Atsakovės atsakomybė ieškovei negali kilti pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, taikant šią įstatymo nuostatą atgaline tvarka. Veiksmai, kuriuos nurodo ieškovė, buvo atlikti 2009 m., ir materialinė 2013 m. balandžio 18 d. Įmonių bankroto įstatymo redakcijos 20 straipsnio 7 dalies teisės norma (įtvirtinanti sankcijas atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims) negaliojo, tuo metu ji nebuvo įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme.

7.3. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės atsakomybė su kitais atsakovais yra solidarioji. Eidama valdybos narės pareigas, atsakovė nedirbo UAB „SRTP“ jokiose pareigose, jai nebuvo žinomos bendrovės einamosios ūkinės operacijos, tarpiniai tarp metinių finansinių atskaitomybių finansiniai rezultatai. Vykdydama savo, kaip valdybos narės, pareigas atsakovė veikė išimtinai remdamasi bendrovės vadovo jai, kaip valdybos narei, pateikta informacija, ir jokių veiksmų, kuriais būtų prisidėjusi prie žalos atsiradimo ir/ar padidėjimo, ji neatliko. Atsakovė, pasirašydama valdybos sprendimą įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas, rėmėsi jai pateikta įmonės būklės informacija, gauta iš įmonės vadovo, todėl nėra priežastinio atsakovės, kaip valdybos narės, priimtų sprendimų ir žalos konkrečiai ieškovei atsiradimo ryšio arba jis yra per daug nutolęs.

7.4. Tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas, atsakovė prašė vadovautis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi ir sumažinti atsakovės atlygintinų nuostolių dydį iki jos jau sumokėtų BUAB „SRTP“ administratoriui pardavus reikalavimo teises viešosiose varžytynėse. Nurodė, kad atsakovė valdybos nario pareigas ėjo pirmą kartą, nebuvo ir nėra profesionali verslininkė, vadybininkė ar finansininkė, galinti prognozuoti priimamus verslo sprendimus investuoti į kito ūkio subjekto akcijas dešimties metų ateities perspektyvoje, t. y. ji neveikė ir negalėjo veikti kaip savo srities profesionalė, kad jai būtų taikytina didesnė atidumo ir rūpestingumo pareiga. Be to, ji viena slaugo suaugusią neįgalią dukrą, yra jos globėja, gauna valstybės paramą, jokio turto ar pajamų, iš kurių galima būtų spręsti, jog ji gavo naudos iš nurodyto sandorio, ar jog būtų pajėgi sumokėti ieškovų reikalaujamas sumas, nėra.

8. Ieškovės atstovas 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad, sudarydami akcijų įsigijimo sandorį, atsakovai valdybos nariai dar labiau pablogino bendrovės finansinę būklę, o išregistravus įmonę iš juridinių asmenų registro, neliko subjekto, į kurį ieškovė galėtų nukreipti išieškojimą. Atsakovų tyčiniai veiksmai, kuriais padaryta prašoma atlyginti žala, ir civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos teismų procesiniuose sprendimuose ir laikytinos prejudiciniais faktais bei yra preziumuojamos, atsižvelgiant į tai, jog bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti prezumpcijas. Taip pat pažymėjo, kad skolininkas neturi praturtėti nuo to, jog pirminis kreditorius perleido reikalavimo teisę, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti perimto reikalavimo dydžio žalą (12 531,01 Eur), o ne reikalavimo teisės įsigijimo kainą (100 Lt). Į 2021 m. liepos 26 d. teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant (DOK-140301). Prašyme pažymėjo, kad, susipažinus su bankroto bylos medžiaga, paaiškėjo, jog UAB ,,SRTP“ kreditorinis reikalavimas į valdybos narius buvo parduotas už 80 000 Eur, o bankroto administratorius 2018 m. sausio 25 d. varžytinių akte Nr. 1 nurodė, kad visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2018 m. sausio 23 d.

Atsiliepimas

9. Teismo posėdžio metu atsakovas E. G. prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais ir išdėstytomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad atsakovai su bendrove yra atsiskaitę. Taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-1120/2021, išnagrinėjo tapačią bylą pagal kitų ieškovų ieškinį ir reikalavimus atsakovams atmetė.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės G. B. atstovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais ir išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat pritarė kitų atsakovų atsiliepimuose nurodytiems argumentams. Pabrėžė, kad yra įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-1120/2021, sprendžiant analogišką ginčą, ir tai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą dėl nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

11. Ginčas kilo tokių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste:

11.1. 2008 m. liepos 4 d. UAB ,,O2 grupė“ ir UAB ,,SRTP“ sudarė rangos darbų sutartį, pagal kurią UAB ,,O2 grupė“ atliko rangos darbus, tačiau UAB ,,SRTP“ liko skolinga 43 267,08 Lt (12 531,01 Eur).

11.2. 2009 m. sausio 16 d. UAB „SRTP“ valdybos nariai – atsakovai R. R., E. G., G. B. ir A. A. (miręs) priėmė sprendimą įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur). 2009 m. sausio 21 d. buvo sudaryta UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų pasirašymo sutartis ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis, pagal kurias už akcijas buvo atsiskaityta įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Tokiu būdu UAB „Liturimex“ viešbučių skola UAB „SRTP“ buvo sumažinta 1 095 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. 2009 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė UAB „SRTP“ bankroto bylą (bankroto byla Nr. B2-125-431/2019).

11.4. 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB ,,O2 grupė“ atlygintinai už 100 Lt (28,96 Eur) perleido 43 267,08 Lt (12 531,01 Eur) reikalavimą į skolininkę UAB ,,SRTP“ naujajai kreditorei UAB ,,Gražvira“.

11.5. 2017 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017, pagal atsakovų A. A., G. B., E. G. ir R. R. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,SRTP“ ieškinį atsakovams R. R., E. G., A. A., G. B. dėl nuostolių atlyginimo, priteisė ieškovei BUAB ,,SRTP“ iš atsakovų R. R., E. G., A. A., G. B. solidariai 89 890,55 Eur žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė BUAB ,,SRTP“ patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) dydžio nuostolius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur).

11.6. 2018 m. sausio 25 d. varžytinių aktas Nr. 1 patvirtina, kad bankroto administratorius BUAB ,,SRTP“ reikalavimo teisę į R. R., E. G., A. A., G. B., priteistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2021, pardavė už 80 000 Eur. Visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2018 m. sausio 23 d.

11.7. 2019 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. B2-125-431/2019, pripažino BUAB ,,SRTP“ bankrotą tyčiniu. Teismas padarė išvadą, kad UAB „SRTP“ jau esant nemokiai UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimas buvo nukreiptas dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-594/2019. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-219/2020 nurodė, kad UAB „Liturimex“ akcijų pirkimu nemoki įmonė UAB „SRTP“ dar labiau iš esmės pablogino savo padėtį ir taip esmingai pažeidė kreditorių interesus, nes, sumažėjus įmonės turto kreditoriai neteko galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimo, todėl teismų išvados dėl tyčinio bankroto yra pagrįstos.

11.8. 2019 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „SRTP“ pabaigos (bankroto byla Nr. B2-125-431/2019). 2020 m. gegužės 18 d. bendrovė išregistruota iš juridinių asmenų registro.

12. Bankroto byloje liko nepatenkintas kreditorės ieškovės UAB ,,Gražvira“ 12 531,01 Eur finansinis reikalavimas. Ieškovė reiškia tiesioginį ieškinį UAB „SRTP“ valdybos nariams atsakovams R. R., E. G. ir G. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Reikalavimą kildina iš įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyto tyčinio bankroto fakto, ieškinio pagrįstumą įrodinėja teismų ankstesnėse bylose nustatytomis aplinkybėmis.

13. Atsakovai, ginčydami ieškinio reikalavimus, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis negali būti taikoma, o žalą, padarytą priimant sprendimą įgyti UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas, atsakovai jau yra atlyginę.

Dėl ieškinio senaties

14. Atsakovai, prašydami atmesti ieškinį, remiasi tuo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmeta šiuos atsakovų teiginius ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamam ieškiniui pareikšti buvo praleistas.

16. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas CK normas, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai yra nustatytas tyčinio bankroto faktas ir kai kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui, ieškinio senatis negali būti skaičiuojama anksčiau nei nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo momento. Be to, kasacinis teismas pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią nuo bendrovės pasibaigimo dienos, nes tik nuo šio momento kreditoriui tapo aiški neišieškota dėl atsakovo neteisėtų veiksmų susidariusi skolos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

18. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-594-407/2019, įsiteisėjimo dienos.

19. Ieškovės UAB ,,Gražvira“ ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovams valdybos nariams, pripažintiems atsakingais už UAB ,,SRTP“ tyčinį bankrotą, Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2020 m. rugsėjo 4 d. Taigi, trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

20. Atmestini atsakovo R. R. teiginiai, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013 m. spalio 28 d., kai Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-303/2013 paliko civilinius ieškinius nenagrinėtus. Šie argumentai neatitinka pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos ir išaiškinimų, pagal kuriuos tokio pobūdžio bylose ieškinio senaties termino pradžia siejama anksčiausiai su bankroto pripažinimo tyčiniu momentu, arba su bendrovės pasibaigimo diena, nes tik nuo tada tampa aiški neišieškota dėl atsakovo neteisėtų veiksmų susidariusi skolos suma.

Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo reikalavimams byloje pagal bendrovės ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo

21. Atsakovas R. R., prašydamas atmesti ieškinį, nurodė, kad ieškovė reikalavimą kildina iš UAB „SRTP“ 2009 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje priimto sprendimo įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, tačiau dėl šių aplinkybių ir reikalavimų jau yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 pagal BUAB „SRTP“ ieškinį atsakovams dėl padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pripažino, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą įsigyti UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas, bendrovė patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) dydžio nuostolius. Nurodytą sprendimą įsigyti akcijas teismas vertino kaip verslo rizikos sprendimą ir atitinkamai priteisė iš valdymo organų žalą kaip akcijų rinkos vertės (jų įsigijimo metu) ir sumokėtos akcijų kainos skirtumą. Atsakovo vertinimu, ieškovės ieškinys šioje byloje yra pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl neturėtų būti nagrinėjamas.

22. Teismas atmeta šiuos argumentus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad vien tik faktas, jog lygiagrečiai su bankroto byloje pateiktais bankroto administratoriaus reikalavimais atsakovui – buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo priteisimo, yra pareikšti ir kreditoriaus individualūs reikalavimai atsakovui dėl žalos, padarytos sukėlus tyčinį bankrotą, nedaro šių ieškinių tapačių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies taikymo

23. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl kreditorės ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį valdybos nariams, kai ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies norma, nustatanti tokią teisę bendrovės kreditoriams, įsigaliojo vėliau, nei atsakovai atliko tyčinius veiksmus, privedusius UAB „SRTP“ prie bankroto.

24. Ieškovės nurodomi neteisėti atsakovų veiksmai, privedę UAB „SRTP“ prie bankroto ir iš kurių kildinamas ieškinio reikalavimas, buvo atlikti 2009 m., t. y. 2009 m. sausio 16 d. valdybos nariams priimant sprendimą įsigyti UAB „Liturimex“ viešučiai akcijas. Materialinė 2013 m. balandžio 18 d. ĮBĮ redakcijos 20 straipsnio 7 dalies teisės norma (įtvirtinanti tiesioginį kreditoriaus ieškinį atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims) tuo metu dar nebuvo įtvirtinta ĮBĮ. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl šios priežasties atsakomybė atsakovams negali kilti pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, taikant šią įstatymo nuostatą atgaline tvarka. Vis dėlto, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tai nepaneigia dėl tyčinio bankroto kalto asmens atsakomybės taikant kitas neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusias teisės normas, jei būtų nustatytos jų taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

25. Taigi, atsakomybė atsakovams valdybos nariams nagrinėjamu atveju gali kilti CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį. Tokio aiškinimo laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-247-1120/2021, nagrinėjant iš esmės tapatų ginčą pagal kitų kreditorių reikalavimus atsakovams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, nepagrįstai remiasi ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalimi, tai savaime nėra kliūtis spręsti klausimą dėl atsakovų civilinės atsakomybės ir prievolės atlyginti žalą, turint galvoje teismo pareigą bei teisę atlikti santykių teisinę kvalifikaciją ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu.

26. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad, esant aplinkybėms, kai bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-115-915/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-247-1120/2021).

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

27. Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų, šį reikalavimą kildina iš neteisėtų atsakovų veiksmų, dėl kurių bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Neteisėti atsakovų – UAB „SRTP“ valdymo organo (valdybos) narių – veiksmai UAB „SRTP“ už 1 095 000 Lt įsigyjant UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų, konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2015 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, vadovaujantis protingo verslo rizikos kriterijais ir gerais verslo standartais, UAB „SRTP“ ir jos kreditorių interesus atitiktų sprendimas neinvestuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučiai akcijas. Tokiu atveju UAB ,,SRTP“ būtų galėjusi UAB ,,Liturimex“ viešbučiai 1 095 000 Lt skolos išieškojimą nukreipti į UAB ,,Liturimex“ viešbučiai nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Sprendimas investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučiai akcijas atitiko UAB ,,Liturimex“ viešbučiai interesus, o ne UAB ,,SRTP“ ir jos kreditorių interesus. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2019 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-125/2019 pripažino UAB „SRTP“ bankrotą tyčiniu būtent dėl UAB ,,Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo sandorio sudarymo. Teismai padarė išvadą, kad UAB „SRTP“ jau esant nemokiai, UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimas buvo nukreiptas dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį, kas sudaro pagrindą UAB „SRTP“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

28. Taip pat yra pagrindas nustatyti ir kitą atsakovų civilinės atsakomybės sąlygą – ieškovei padarytą žalą. Neteisėtais atsakovų veiksmais sukeliant UAB „SRTP“ tyčinį bankrotą ieškovei padarytą žalą sudaro UAB „SRTP“ bankroto procese nepatenkintas ieškovės 12 531,01 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

29. Šių aplinkybių atsakovai iš esmės neginčija, tačiau, prašydami atmesti ieškinio reikalavimus, nurodo, kad žalą, padarytą nagrinėjamoje byloje nustatytais neteisėtais veiksmais, jau yra atlyginę, žalos faktas ir dydis buvo konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-275/2017; šis sprendimas atsakovų buvo įvykdytas.

30. Nagrinėjamu atveju iš pirmiau šiame sprendime aptartų teismų procesinių sprendimų ir pareikšto ieškinio turinio matyti, kad tiek bankroto administratoriaus pareikštas ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo pažeidus CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas, tiek nagrinėjamas kreditorės tiesioginis ieškinys atsakovams dėl žalos, padarytos tyčiniu bankrotu, atlyginimo, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. 2009 m. sausio 16 d. valdybos sprendimu sudaryti UAB „Liturimex“ viešbučių akcijų įsigijimo sandorį ir dėl šio sandorio kilusiomis neigiamomis pasekmėmis.

31. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovai pagrįstai teigia, jog žala, kilusi dėl atsakovų sudaryto akcijų įsigijimo sandorio, jau yra atlyginta – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 priteisus iš atsakovų UAB „SRTP“ naudai solidariai 89 890,55 Eur žalai atlyginti ir bankroto procese 2018 m. sausio 25 d. varžytinių aktu pardavus šią reikalavimo teisę už 80 000 Eur. Varžytynių akte nurodyta, jog 2018 m. sausio 23 d. visa suma už nupirktą turtą sumokėta.

32. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, kaip UAB „SRTP“ kreditorė, patyrė žalą dėl kokių nors kitų atsakovų neteisėtų veiksmų, nei sprendimas sudaryti akcijų įsigijimo sandorį. Ieškovė kitų neteisėtų atsakovų veiksmų, sukėlusių žalą, nenurodo ir neįrodinėja. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-247-1120/2021, įvertino šią situaciją ir nurodė, jog žala, padaryta kreditoriams šiuo sandoriu, yra išvestinio pobūdžio – tiesiogiai žala buvo padaryta UAB „SRTP“, UAB „SRTP“ įgyvendino savo teisę į žalos atlyginimą, tačiau šios sumos nepakako padengti visus kreditorių bankroto byloje patvirtintus reikalavimus. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tokia situacija susidarė todėl, kad iki akcijų įsigijimo sandorio sudarymo UAB „SRTP“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Byloje dėl UAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įmonė jau 2008 m. pabaigoje buvo nemoki, nes jau pagal 2008 m. gruodžio 30 d. balansą įmonės turtą sudarė 1 498 099 Lt (433,879,46 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 121 821 Lt (324,901,82 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-219/2020). Analogiška aplinkybė dėl UAB „SRTP“ nemokumo buvo nustatyta ir byloje dėl UAB „SRTP“ valdybos narių veiksmais, sudarant minėtą akcijų įsigijimo sandorį, padarytos žalos atlyginimo bankrutuojančiai bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Taigi, šiuo pagrindu prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, yra paneigiama, jei nustatoma, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-247-1120/2021).

33. Atsakovams atlyginus bendrovei žalą, kilusią dėl to paties sandorio, dėl kurio bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo pašalinti neigiami padariniai, kilę dėl šių atsakovų veiksmų sudarant UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo sandorį. Atitinkamai, likusi kreditorių nepatenkintų reikalavimų dalis nėra susijusi su atsakovų veiksmu, kuriuo buvo sukeltas tyčinis bankrotas, nes, net ir nesudarius šio sandorio, žala kreditoriams (likusi nepatenkinta kreditorių reikalavimo suma) vis tiek būtų kilusi. Kitos priežastys, dėl kurių ieškovės reikalavimai bankroto procese nebuvo patenkinti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra nustatinėjamos ir dėl jų nepasisakoma.

34. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, kad tyčinis bankrotas buvo pripažintas tik tuo pagrindu, kad 2019 m. sausio mėn., įmonei jau esant nemokiai, buvo sudarytas sandoris dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo, o šiuo sandoriu padarytos žalos dydis jau buvo nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2017 ir ši suma buvo priteista iš atsakovų ieškovei BUAB „SRTP“ bankroto procese, spręstina, kad yra paneigtas teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų – žalingo akcijų įsigijimo sandorio sudarymo ir byloje įrodinėjamos žalos kreditorei. Paneigus priežastinį ryšį tarp bankroto procese likusios nepatenkintos kreditorės reikalavimų dalies ir atsakovų neteisėto veiksmo, sukėlusio tyčinį bankrotą, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atsakovams UAB „SRTP“ valdybos nariams – R. R., E. G. ir G. B. – taikyti civilinę atsakomybę už tyčiniu bankrotu padarytą žalą kreditorei ieškovei. Ši išvada atitinka tapačioje byloje, nagrinėtoje tiems patiems atsakovams pagal kitų kreditorių reikalavimus dėl žalos atlyginimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-247-1120/2021, pateiktą situacijos vertinimą ir teisės aiškinimą bei taikymą.

35. Taigi, nenustačius visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas galėtų būti priteisiamas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau išlaidos teisinei pagalbai negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nepateikė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas ir tokių išlaidų atlyginimas iš ieškovės atsakovams nepriteisiamas.

37. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 14,45 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, t. y. į tai, jog ieškinys atmestas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gražvira“ ieškinį atsakovams R. R., E. G. ir G. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gražvira“ (j. a. k. 225914030) 14,45 Eur (keturiolika eurų 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė