- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2-4651-1157/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00530-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- A. F.
- Atsakovas
- J. F.
- Advokatai
- Karolis Kaklys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. (A. F.) ieškinį atsakovei J. F. ir atsakovės J. F. priešieškinį ieškovui A. F. dėl išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. F. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei J. F. (toliau – ir atsakovė), kuriuo teismo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-36883-1050/2017 (toliau – ir 2017 m. Sprendimas), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) sąlygas dėl nepilnamečiui vaikui A. F. priteisto išlaikymo jas išdėstant tokia tvarka: a) A. F. teiks savo nepilnamečiam vaikui A. F. (A. F.) materialinį išlaikymą po 305 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę J. F. banko sąskaitą, šią sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatant J. F. uzufrukto teisę į šias lėšas; b) nepilnamečiam vaikui A. F. papildomai lankant būrelius, važinėjant į stovyklas ar užsiimant kita papildoma veikla, ieškovas ir atsakovė tenkančias išlaidas dengtų papildomai per pusę, bet tik iš anksto suderinus kainas ir atsakovei pateikus ieškovui sąskaitas faktūras; 2) pakeisti Sutarties sąlygas dėl nepilnamečio vaiko A. F. bendravimo tvarkos su tėvu bei 3) ieškovo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2017 m. spalio 20 d. teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Sutartis, prabėgo penkeri metai. Per šį laikotarpį ieškovas suprato, jog teismo sprendimu nustatyta laisva bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi tapo apsunkinta, kadangi trūksta konkretumo, kada tėvas galėtų laiką praleisti su sūnumi. Bandant tartis dėl bendravimo valandų ar dienų su atsakove, vis labiau kyla ginčai ar įvairūs pasiteisinimai, dėl ko sūnus negali pasimatyti su ieškovu. Todėl reikalinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, tam, kad kiltų mažiau ginčų ir atsirastų konkreti nusistovėjusi tvarka, kada nepilnametis vaikas matosi su savo tėvu. Taip pat ieškovas nurodo, jog reikalinga peržiūrėti ir išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį. Nors šiuo ieškiniu išlaikymo suma žymiai nesikeičia, tačiau, ieškovo nuomone, dar kartą įtvirtinti išlaikymo dydį reikalinga, kad ateityje ginčai nekiltų ir dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiui vaikui.
3. Ieškovas nurodo, kad dar 2017 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime ieškovui nustatyta pareiga mokėti 300 Eur išlaikymą, tai yra didesnį išlaikymą nei tokiais metais buvo įprasta. Remdamasis teismų praktika, ieškovas nurodo, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. keitėsi minimali mėnesinė alga (didinama iki 633 Eur). Todėl orientacinis minimalus išlaikymas nepilnamečiui vaikui turėtų būti apie 305 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
4. Todėl ieškovo nuomone, svarbu peržiūrėti nepilnamečio vaiko poreikius ir ar jam teikiamas 300 Eur išlaikymas yra pakankamas.
5. Ieškovo nuomone, nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį pakankama suma yra 610 Eur. Todėl atitinkamai sūnaus išlaikymo dydis turėtų būti keičiamas vietoj 300 Eur, nustatant 310 Eur mokėjimą per mėnesį. Ieškovas nurodo, kad 305 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui atitinka kasacinio teismo praktiką. Kita vertus, vaiko motina gauna nuolatines vaiko išmokas iki vaiko pilnametystės. Šiai dienai išmokos dydis kiekvieną mėnesį sudaro 80,50 Eur. Todėl nepilnamečiui vaikui skiriamas išlaikymas per mėnesį sudarytų ne 610 Eur, bet 690,50 Eur per mėnesį.
6. Ieškovas taip pat pažymi, jog jis neprieštarauja, jog nepilnamečiui vaikui papildomai lankant būrelius, važinėjant į stovyklas ar užsiimant papildoma veikla, ieškovas ir atsakovė tenkančias išlaidas dengtų papildomai per pusę, bet tik iš anksto suderinus kainas ir atsakovei pateikus ieškovui sąskaitą faktūrą.
7. Todėl, vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovo nuomone yra visi pagrindai pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimu patvirtintos Sutarties sąlygas dėl nepilnamečiui vaikui A. F. priteisto išlaikymo.
8. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ieškovas nurodo, jog per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 20 d. teismo sprendimo priėmimo ieškovas suprato, jog teismo sprendimu patvirtinta laisva bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi tvarka tapo apsunkinta, kadangi trūksta konkretumo, kada tėvas galėtų laiką praleisti su sūnumi. Bandant tartis dėl bendravimo valandų ar dienų su atsakove, kyla ginčai ar įvairūs pasiteisinimai, dėl ko sūnus negali pasimatyti su ieškovu.
9. Todėl ieškovas teismui teikė šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, siekiant išvengti ateityje kilsiančių ginčų:
1) Šalys pareiškia, kad bendrai vykdys savo – tėvų – pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudarant palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.
2) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgalį, nepilnametį vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;
3) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos savaitės antradienį, nepilnametį vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.;
4) Nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu, vaiko tėvas turi teisę su vaiku praleisti 14 kalendorinių dienų, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir atostogoms pasibaigus, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 17.00 val., arba kitu laiku paėmimo ir grąžinimo laiką suderinus iš anksto su vaiko motina. Šis atostogų laikas, vasaros metu gali būti skaidomas į kelis atskirus laikotarpius, pagal šalių bendrą sutarimą, bet ne ilgiau kaip 14 dienų. A. F. įpareigotinas pateikti vaiko motinai visą būtiną ir tikslią informaciją apie nepilnamečio vaiko buvimo vietą atostogų metu;
5) Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis porinių metų švenčių dienomis, įskaitant ir nepilnamečio vaiko gimtadienį, taip pat vaiko tėvo gimtadienį, nepilnametį vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą šalims iš anksto suderinus laiką;
6) Tėvas apie ketinimą arba negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiu vaiku informuoja vaiko motiną jos nurodytu telefono numeriu, ar elektroninio pašto adresu; vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas vaiko tėvui lankyti vaiką ir juo rūpintis jo gyvenamojoje vietoje;
7) Vaiko motina įsipareigoja nedrausti ir nesudarinėti kliūčių vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;
8) Bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė J. F. prašo ieškinį atmesti.
11. Atsakovė nurodo, jog 2017 m. spalio 20 d. teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 5.1. punkte šalys susitarė, kad „A. F., a. k.: (duomenys neskelbtini) teiks savo nepilnamečiam vaikui, A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šią sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatant J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas“.
12. Atsakovė pabrėžė, jog ieškovas savo ieškinyje neįvardino jokių esminių aplinkybių pasikeitimo nuo 2017 m. spalio 20 d., kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo Sprendimu buvo patvirtinta šalių Sutartis, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo atmestinas. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę – finansinę padėtį (ar jos pablogėjimą nuo 2017 m.), kas pagal kasacinio teismo praktiką turi esminę įrodomąją reikšmę keičiant (mažinant) vaiko išlaikymo dydį.
13. Atsakovė, remdamasi ginčui aktualiu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija bei atsižvelgdama į geriausius nepilnamečio vaiko interesus, pareiškė, kad iš esmės neprieštarauja konkrečios ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymui. Atsakovės nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka dalyje yra sunkiai įgyvendintina, nėra pakankamai konkreti bei aiški, todėl tokiu būdu pažeidžianti prioritetiniais laikytinus nepilnamečio vaiko interesus.
Šalies argumentai
14. 2023 m. birželio 19 d. atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo patvirtinti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. F. tvarką:
1) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, nepilnametį vaiką paimdamas penktadienį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams), arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį 20.00 val.
2) Vaiko tėvas kiekvienos savaitės antradienį bendrauja su vaiku paimdamas jį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams), arba iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau nei 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau negu 20.30 val. arba, gavus mamos sutikimą, tėvas trečiadienį pristato vaiką į mokyklą vykstant mokslo metams, arba trečiadienį ryte sutartu laiku grąžina į jo gyvenamąją vietą arba į kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą vaiko atostogų metu.
3) Vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su vaiku praleisti 14 kalendorinių dienų, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos ne anksčiau negu 19.00 val. ir atostogoms pasibaigus, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą 20.00 val. arba kitu laiku paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderinus iš anksto su vaiko motina. Vaiko tėvas turi teisę atostogauti su vaiku kiekvienų metų liepos 17-23 dienomis ir rugpjūčio 19-25 dienomis, šis laikotarpis gali būti koreguojamas bendru vaiko tėvo ir motinos susitarimu. A. F. įpareigotinas pateikti vaiko motinai visą būtiną ir tikslią informaciją apie nepilnamečio vaiko buvimo vietą atostogų metu. Apie savo sprendimą neimti arba ketinimą paimti vaiką vasaros atostogų ir tikslų atostogų laikotarpį, tėvas privalo pranešti ir susitarti su vaiko motina iki atostogų likus ne mažiau negu prieš 3 mėnesiams.
4) Tėvas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis porinių metų švenčių dienomis (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai), įskaitant ir nepilnamečio vaiko gimtadienį, taip pat vaiko tėvo gimtadienį. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų švenčių metu vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima pirmos šventės dienos 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su vaiko mama sutartą vietą paskutinę šventės dieną 20.00 val., o jei šventė trunka vieną dieną, tai tos pačios dienos 20.00 val. Jei vaiko tėvo gimtadienis arba nepilnamečio vaiko gimtadienis vyksta darbo dieną, tuomet vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima iš mokyklos (pasibaigus užsiėmimams) arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 18:30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą iš anksto suderinus laiką. Per vaiko tėvo gimtadienį ir nepilnamečio vaiko gimtadienį nepilnametis vaikas gali likti nakvoti su tėvu, tačiau vaiko tėvas įsipareigoja kitą dieną vaiką pristatyti į mokyklą prasidedant užsiėmimams arba į jo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą iki kitos dienos 12.00 val., jeigu vaikui nereikia eiti į mokyklą.
5) Tėvas apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiu vaiku informuoja vaiko motiną jos nurodytu telefono numeriu (dėl bendravimo savaitgalį ne vėliau negu prieš 3 dienas, antradienį ne vėliau negu prieš 24 valandas, dėl vasaros atostogų pakeitimų – ne vėliau nei prieš tris mėnesius), taip pat nurodant priežastį, kliudančią bendrauti su vaiku.
6) Vaiko tėvas, paėmęs vaiką, privalo jo nepalikti be priežiūros bei užtikrinti vaiko saugumą ir tinkamas higienos sąlygas.
7) Vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas vaiko tėvui bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
8) Vaiko motina įsipareigoja nedrausti ir nesudarinėti kliūčių vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, o vaiko tėvas įsipareigoja laikytis nustatytos bendravimo tvarkos.
9) Šalių abipusiu susitarimu, šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje. Šalių susitarimas yra pasiektas, kai viena šalis siunčia kitai šaliai rašytinį prašymą arba pasiūlymą bendrauti su vaiku kitokia tvarka, o kita šalis su tokiu prašymu arba pasiūlymu sutinka ir rašytine forma patvirtina, kad bendraus su vaiku kitokia tvarka.
10) Sutampant tarnybos (duomenys neskelbtini) laikui (pašaukimui į tarnybą) su bendravimui su vaiku skirtu laiku, vaiko tėvas turi teisę nepaimti vaiko, apie tai kiek įmanoma anksčiau informavęs vaiko motiną.
11) Vaiko motina iš anksto suplanuotų su vaiku atostogų metu, vaiko mamos gimtadienio šventės ir kitos vaiko interesus atitinkančios šventės (vaiko pakvietimas į draugų šventinį renginį) ar kultūrinių renginių metu (teatras, koncertai, edukacinės išvykos) pasilieka sau teisę bendrauti su vaiku nepriklausomai nuo šios bendravimo tvarkos (išskyrus šventes ir atostogas su tėvu), tačiau apie tokias šventes iš anksto informuojant vaiko tėvą bei tuo atveju, jeigu toks bendravimas sumažina vaiko tėvo bendravimo laiką su vaiku, tuomet vaiko motina kompensuoja prarastą bendravimo laiką kitu su vaiko tėvu suderintu metu.
Atsiliepimas
15. Atsakovė nurodo, jog ji nekvestionuoja CK 3.170 straipsnyje įtvirtintos skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Remdamasi ginčui aktualiu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovė nurodė, jog iš esmės neprieštarauja konkrečios ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymui, tačiau mano, kad dalis ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos punktų nėra pakankamai konkretūs ir aiškus, yra susieti su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, paliekant erdvės manipuliacijoms bei yra komplikuotos ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybės.
16. Pasisakydama dėl ieškovo prašomo nustatyti tvarkos 2 punkto, atsakovė pažymi, kad yra dirbanti pilnu etatu (duomenys neskelbtini) ir jos standartinė darbo diena trunka nuo 8.00 val. iki 17.00 val., todėl objektyviai gali nespėti grįžti iš darbo, paimti vaiko iš mokyklos, parvežti jį į namus, sudėti jam daiktus bei visapusiškai paruošti savaitgalio buvimui su tėvu, todėl ieškovo siūlomos tvarkos punktas yra komplikuotai įgyvendintinas bei paliekantis galimybes kilti ginčams ateityje. Šiuo atveju atsakovė siūlo formuluoti šį punktą taip, kad šis išplėstų ieškovo galimybes bendrauti su vaiku, būtų konkretus, aiškus ir paprastai įgyvendinamas, o ypač, kad nepaliktų erdvės manipuliacijoms, o konkrečiai: „Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, nepilnametį vaiką paimdamas penktadienį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams), arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį 20.00 val.“.
17. Pasisakydama dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 3 punkto, atsakovė pažymi, kad šis punktas nėra įgyvendintinas, todėl atsakovė siūlo formuluoti šį punktą taip, kad šis išplėstų ieškovo galimybes bendrauti su vaiku, būtų konkretus, aiškus ir paprastai įgyvendinamas, o ypač, kad nepaliktų erdvės manipuliacijoms, o konkrečiai: „Vaiko tėvas kiekvienos savaitės antradienį bendrauja su vaiku paimdamas jį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams), arba iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau nei 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau negu 20.30 val. arba gavus mamos sutikimą tėvas trečiadienį pristato vaiką į mokyklą vykstant mokslo metams, arba trečiadienį ryte sutartu laiku grąžina į jo gyvenamąją vietą arba į kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą vaiko atostogų metu“.
18. Pasisakydama dėl ieškovo siūlomo bendravimo tvarkos 4 punkto, atsakovė nurodo, jog dėl ieškovo manipuliacijų ir komplikuotų šalių galimybių susitarti, atsakovė, vadovaudamasi aukščiau išdėstyta teismų praktika bei paties ieškovo teiginiais, kad trūksta konkretumo, siūlo šį punktą sukonkretinti ir jį išdėstyti taip: „Vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su vaiku praleisti 14 kalendorinių dienų, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos ne anksčiau negu 19.00 val. ir atostogoms pasibaigus, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą 20.00 val. arba kitu laiku paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderinus iš anksto su vaiko motina. Vaiko tėvas turi teisę atostogauti su vaiku kiekvienų metų liepos 17-23 dienomis ir rugpjūčio 19-25 dienomis, šis laikotarpis gali būti koreguojamas bendru vaiko tėvo ir motinos susitarimu. A. F. įpareigotinas pateikti vaiko motinai visą būtiną ir tikslią informaciją apie nepilnamečio vaiko buvimo vietą atostogų metu. Apie savo sprendimą neimti arba ketinimą paimti vaiką vasaros atostogų ir tikslų atostogų laikotarpį, tėvas privalo pranešti ir susitarti su vaiko motina iki atostogų likus ne mažiau negu prieš 3 mėnesiams“.
19. Pasisakydama dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 5 punkto, atsakovė nurodo, kad šis punktas nėra pakankamai konkretus, nėra įvardintos konkrečios šventės, todėl atsakovė siūlo formuluoti šį punktą taip, kad šis išplėstų ieškovo galimybes bendrauti su vaiku, būtų konkretus, aiškus ir paprastai įgyvendinamas, o konkrečiai: „Tėvas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis porinių metų švenčių dienomis (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai), įskaitant ir nepilnamečio vaiko gimtadienį, taip pat vaiko tėvo gimtadienį. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų švenčių metu vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima pirmos šventės dienos 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su vaiko mama sutartą vietą paskutinę šventės dieną 20.00 val., o jei šventė trunka vieną dieną, tai tos pačios dienos 20.00 val. Jei vaiko tėvo gimtadienis arba nepilnamečio vaiko gimtadienis vyksta darbo dieną, tuomet vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima iš mokyklos (pasibaigus užsiėmimams) arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą iš anksto suderinus laiką. Per vaiko tėvo gimtadienį ir nepilnamečio vaiko gimtadienį nepilnametis vaikas gali likti nakvoti su tėvu, tačiau vaiko tėvas įsipareigoja kitą dieną vaiką pristatyti į mokyklą prasidedant užsiėmimams arba į jo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą iki kitos dienos 12.00 val., jeigu vaikui nereikia eiti į mokyklą.“.
20. Atsakovės nuomone, jos siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas padarytų ieškovo bendravimą su sūnumi paprastesnį, aiškesnį, maksimalesnį, nepaliktų vietos manipuliacijoms, užkirstų kelią kilti ginčams ateityje, nebūtų piktnaudžiaujama nei vieno iš tėvų teisėmis bei pareigomis, būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai ir atsakovės siūloma bendravimo tvarka būtų ženkliai aiškiau bei paprasčiau įgyvendinama. Teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos privalėtų laikytis abi šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovė.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašo ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimu patvirtintos Sutarties sąlygas dėl bendravimo tvarkos nepilnamečiu vaiku A. F. ir jas išdėstant tokia tvarka:
Žemesnės instancijos teismas
1) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, nepilnametį vaiką paimdamas penktadienį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams), arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį 20.00 val.;
2) Vaiko tėvas kiekvienos savaitės antradienį bendrauja su vaiku paimdamas jį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams), arba iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau nei 18.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau negu 20.30 val. arba gavus mamos sutikimą tėvas trečiadienį pristato vaiką į mokyklą vykstant mokslo metams, arba trečiadienį ryte sutartu laiku grąžina į jo gyvenamąją vietą arba į kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą vaiko atostogų metu.
3) Vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su vaiku praleisti 14 kalendorinių dienų (šis atostogų laikas, vasaros metu gali būti skaidomas į kelis atskirus laikotarpius, pagal šalių bendrą sutarimą), vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos ne anksčiau negu 18.00 val. ir atostogoms pasibaigus, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą 20.00 val. arba kitu laiku paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderinus iš anksto su vaiko motina. Vaiko tėvas ir motina privalo iš anksto (ne mažiau negu prieš 1 mėnesį) vienas kitam pranešti apie suplanuotas vasaros atostogas. 3.1) Vaiko motina privalo iš anksto (ne mažiau nei prieš 2 savaites) pranešti apie suplanuotas atostogas su sūnumi (išvykimus į užsienį);
4) Tėvas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis porinių metų švenčių dienomis (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai), įskaitant ir nepilnamečio vaiko gimtadienį, taip pat vaiko tėvo gimtadienį. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų švenčių metu vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima pirmos šventės dienos 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su vaiko mama sutartą vietą paskutinę šventės dieną 20.00 val., o jei šventė trunka vieną dieną, tai tos pačios dienos 20.00 val. Jei vaiko tėvo gimtadienis arba nepilnamečio vaiko gimtadienis vyksta darbo dieną, tuomet vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima iš mokyklos (pasibaigus užsiėmimams) arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 18:30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą iš anksto suderinus laiką. Per vaiko tėvo gimtadienį ir nepilnamečio vaiko gimtadienį nepilnametis vaikas gali likti nakvoti su tėvu, tačiau vaiko tėvas įsipareigoja kitą dieną vaiką pristatyti į mokyklą prasidedant užsiėmimams arba į jo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą iki kitos dienos 12.00 val., jeigu vaikui nereikia eiti į mokyklą.
5) Tėvas apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiu vaiku informuoja vaiko motiną jos nurodytu telefono numeriu (dėl bendravimo savaitgalį ne vėliau negu prieš 2 dienas, antradienį ne vėliau negu prieš 24 valandas, dėl vasaros atostogų pakeitimų – ne vėliau nei prieš vieną mėnesį).
6) Vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas vaiko tėvui bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
7) Vaiko motina įsipareigoja nedrausti ir nesudarinėti kliūčių vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, o vaiko tėvas įsipareigoja laikytis nustatytos bendravimo tvarkos.
8) Šalių abipusiu susitarimu, šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje.
9) Sutampant tarnybos (duomenys neskelbtini) laikui (pašaukimui į tarnybą) su bendravimui su vaiku skirtu laiku, vaiko tėvas turi teisę nepaimti vaiko, apie tai kiek įmanoma anksčiau informavęs vaiko motiną.
Atsiliepimas
22. Taip pat atsiliepime prašoma ieškovo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.
23. Atsiliepime ieškovas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad mediacija buvo nutraukta būtent atsakovės iniciatyva. Ieškovas nurodo, kad šalys apsikeitė siūlomais bendravimo tvarkos variantais ir iš pateikto priešieškinio matyti, kad atsakovė įtraukė į reikalavimų sąrašą tokius punktus, kuriuos siūlė pats ieškovas ir kurie yra išdėstyti jo ieškinyje. Tačiau nepaisant to, bendro kompromiso šalys vis tiek nerado.
Šalies argumentai
24. Ieškovas nurodo, kad pradžioje dėl 2017 m. spalio 20 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos sekėsi susitarti ir didelių nesklandumų nebuvo, tačiau laikui bėgant atsakovė leido sau bet kada išsivežti sūnų į užsienį apie tai nepranešus ieškovui, neleidžia ieškovui keliauti iš anksto suplanavus su sūnumi, nurodydama, kad neva pati jau suplanavo kelionę tuo metu, nors ieškovas apie tai nebūdavo informuotas, sugalvoja kitas priežastis, dėl ko sūnus negali susitikti su ieškovu, nors ieškovas būna jau suplanavęs laiką kartu. Pasak ieškovo, atsakovė leidžia bendrauti su sūnumi tada, kai jai patogu ir visiškai nesiderina su ieškovu.
25. Ieškovo vertinimu, priešieškinio 1-5 punktai yra ieškovo prašomos bendravimo tvarkos punktai, tik su atsakovės korekcijomis. Dėl 1 punkto ieškovas laikosi savo pozicijos dėl paėmimo laiko 18 val. Pažymi, kad kalba eina apie penktadienį, kuomet darbo laikas yra iki 15.45 val., todėl atsakovė turi pakankamai laiko grįžti namo su sūnumi ir suruošti jį savaitgaliui su tėvu. Ieškovas nurodo, kad paėmimo vieta galėtų būti ir kita, ne sūnaus gyvenamoji vieta, tačiau apie tai turi būti suderinta iš anksto.
26. Pasisakydamas dėl 2 punkto, ieškovas nurodo, kad šis punktas yra tiesiog išplėstas, nekeičiantis esmės. Ieškovas sutinka, kad gali pasiimti sūnų arba iš mokyklos, arba iš jo gyvenamosios vietos, tačiau paėmimo laikas, jeigu iš gyvenamosios vietos, turėtų būti 18 val., kadangi numatytas sūnaus grąžinimas 20.30 val. Pasiėmus sūnų anksčiau, ieškovas galės ilgiau su juo pabūti. Ieškovas neprieštarauja dėl vaiko nuvežimo į mokyklą vykstant mokslo metams kitos dienos ryte (trečiadienį) arba į vaiko gyvenamąją vietą vaiko atostogų metu, jeigu dėl to iš anksto susitarta su vaiko motina.
27. Pasisakydamas dėl atsakovės prašomo 3 punkto, ieškovas nurodo, jog su šiuo punktu nesutinka, nes jis yra ribojantis jo, ne tik kaip tėvo, bet ir kaip asmens, turinčio teisę į atostogas, teises. Pagal atsakovės siūlomą punktą, ieškovas turėtų kiekvienais metais ateinančius 10 metų atostogauti tuo pačiu metu. Ieškovas turi naują šeimą ir su ja derina atostogas, todėl akivaizdu, kad šeima negali 10 metų atostogauti tuo pačiu metu, tai nėra patogu ir priimtina. Ieškovas nesutinka nustatyti konkrečias atostogų datas, o siūlo derinti atostogų planus iš anksto. Pažymėtina, kad šis įpareigojimas – iš anksto pranešti apie suplanuotas atostogas – turėtų būti nustatytas ne tik ieškovui, bet ir atsakovei. Ieškovas nurodo, kad abu tėvai vienas kitam apie planuojamas vasaros atostogas turėtų pranešti ne mažiau nei prieš 1 mėnesį. Vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su vaiku praleisti 14 kalendorinių dienų (šis atostogų laikas, vasaros metu gali būti skaidomas į kelis atskirus laikotarpius, pagal šalių bendrą sutarimą), vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos ne anksčiau negu 18.00 val. ir atostogoms pasibaigus, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą 20.00 val. arba kitu laiku paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderinus iš anksto su vaiko motina J. F.. Taip pat ieškovas pageidautų, kad atsakovei būtų nustatytas įpareigojimas – iš anksto (ne mažiau nei prieš 2 savaites) pranešti apie suplanuotas atostogas (išvykimus į užsienį) – ne tik vasaros metu, bet visus metus, kad ieškovas, kaip vaiko tėvas, žinotų kur ir kada bus jo sūnus.
28. Pasisakydamas dėl 4 punkto, ieškovas nurodo, jog šis punktas yra tinkamai išplėstas, nekeičiantis esmės – ieškovo reikalavimo bendrauti su sūnumi švenčių dienomis, per sūnaus ir savo gimtadienius. Atsakovė sutiko su tokiu ieškovo reikalavimu, tik papildomai nurodė įgyvendinimo tvarką, su kuria ieškovas sutinka.
29. Dėl atsakovės siūlomo 5 punkto, ieškovas nurodo, kad jo ieškinyje šis punktas taip pat buvo įtrauktas, tik nenurodant terminų. Pažymi, kad ieškovas niekuomet nevengė bendrauti bei bendradarbiauti su atsakove dėl bendravimo su sūnumi ir sutinka pranešti atsakovei dėl negalėjimo pasiimti sūnų prieš savo bendravimo laiką, tačiau mano, kad terminai yra per ilgi: dėl bendravimo savaitgalį ne vėliau negu prieš 3 dienas, turėtų būti pakeistas į 2 dienas, dėl vasaros atostogų pakeitimų – ne vėliau nei prieš vieną mėnesį. Ieškovas nesutinka, kad jis būtų įpareigotas pranešti atsakovei priežastį, kliudančią bendrauti su vaiku, nes atsakovei nėra būtina žinoti visas ieškovo asmeninio gyvenimo aplinkybes. Visas priežastis, paaiškinimus ieškovas galės nurodyti tiesiogiai sūnui, jei tam bus poreikis, o vaiko motinai nėra pagrindo žinoti.
30. Taip pat ieškovas nurodo, jog priešieškinio 6 punktas yra atsakovės siūlomas papildomas punktas, su kuriuo ieškovas nesutinka. Ieškovo vertinimu, šis reikalavimas yra perteklinis, nes pareigą užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas abiem tėvams numato galiojantys teisės aktai, be to byloje neturima duomenų, kad vaikui būnant su tėčiu ši jo teisė nebūtų užtikrinta.
31. Ieškovo vertinimu, priešieškinio 7-8 punktai yra perkelti į atsakovės priešieškinio reikalavimus, tačiau tai yra ieškinyje nurodyti punktai (2.6 ir 2.7), vadinasi atsakovė tiesiog su jais sutinka.
32. Taip pat ieškovas nurodo, jog priešieškinio 9-11 punktai yra atsakovės siūlomi papildomi punktai, su kuriais jis sutinka iš dalies. Ieškovo nuomone 9 punktas yra kaip savaime suprantama situacija, jeigu tėvai sutaria ir ginčo nėra dėl kitokios bendravimo tvarkos (dėl dienos ar laiko paėmimo), nebūtina kiekvieną pakeitimą įtvirtinti raštu. 10 punktas yra jo mediacijoje pasiūlytas punktas, tačiau atkreipia dėmesį, kad jis yra panašus į 5 punktą, kuriame jau yra nustatyti terminai dėl pranešimo apie negalėjimą pasiimti sūnų, todėl mano, kad šis punktas yra perteklinis.
33. Su 11 punktu ieškovas nurodo sutinkantis iš dalies. Ieškovas sutiktų, kad per mamos gimtadienio šventę, atsakovė pasiliktų sau teisę bendrauti su vaiku nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos su tėvu, tačiau ieškovas kategoriškai nesutinka, kad kultūrinių renginių metu (teatras, koncertai, edukacinės išvykos) ir kitų vaiko interesus atitinkančių švenčių metu (vaiko pakvietimas į draugų šventinį renginį) atsakovė pasilieka sau teisę bendrauti su vaiku nepriklausomai nuo šios bendravimo tvarkos, nes atsakovė kultūrinę veiklą su sūnumi turi planuotis savo bendravimo metu, o ne per ieškovo nustatytas bendravimo su sūnumi dienas. Ieškovas nurodo, kad jeigu vaiką pakvies į draugų gimtadienį ar kitokį renginį, kuris išpuls tėvo bendravimo laiku, tai ieškovas ir užtikrins sūnaus dalyvavimą gimtadienyje ar renginyje. Ieškovas nesutinka palikti tiek laisvės atsakovei, nes tai yra terpė piktnaudžiauti ir kliudyti ieškovui matytis su sūnumi.
34. Ieškovo nuomone, jo pareikšti reikalavimai ir jo išdėstytos pastabos dėl atsakovės siūlomų punktų yra pagrįsti ir užtikrintų bendravimo tvarkos laikymąsi, nepaliktų vietos manipuliacijoms, užkirstų kelią kilti ginčams ateityje, nebūtų piktnaudžiaujama nei vieno iš tėvų teisėmis bei pareigomis, būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai.
35. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.
36. Pasisakydama dėl ieškinio, Tarnyba nurodė, jog buvo apsilankyta ieškovo gyvenamojoje vietoje. Vaikas turi atskirą jam skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti. Tarnybos nuomone, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis ieškovo gyvenamoje vietoje. Pasak ieškovo, jis su vaikui susitinka kiekvieną antradienį bei kas antrą savaitgalį. Ieškovo teigimu, jis teikia išlaikymą vaikui 440 Eur/mėn., jo mėnesines pajamas sudaro 2 000 – 3 000 Eur suma.
37. Tarnybos atstovė apsilankė atsakovės gyvenamoje vietoje. Vaikas turi atskirą jam skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti – sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi jo gyvenamoje vietoje. Pasak atsakovės, ieškovas visuomet teikė 300 Eur/mėn. išlaikymą, sumokėjo susidariusią skolą po indeksacijos, tačiau šiuo metu tęsia 300 Eur/mėn. mokėjimą ir nesutinka su susidariusia išlaikymo suma po indeksacijos (virš 400 Eur/mėn.). Moteris teigė, jog nesutinka su ieškovo siūloma išlaikymo suma, nes vaikui augant auga ir vaiko poreikiai, infliacija ir padidėjusios išlaidos. Moteris pažymėjo, jog dėl ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nuostatų iš dalies sutinka, kadangi ji nesudaro kliūčių vaiko tėvui ir sūnui bendrauti, juolab kad vaikas su ieškovu dėl jų bendravimo sąlygų susitaria tarpusavyje. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesines pajamas sudaro 1 435,75 Eur suma, įskaičius vaiko tėvo mokamą išlaikymą sūnui po 300 Eur sumą, išmoką vaikui (85,75 Eur).
38. Tarnyba nurodė, jog nepilnametis A. F. lanko Vilniaus mokyklos-darželio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasę, papildomai lanko logikos ir dailės užsiėmimus (bendrai 25 Eur/mėn.) prailgintą grupę (apie 50 Eur/mėn. su maitinimu). Atsakovė nurodė, jog vaikas yra (duomenys neskelbtini), tačiau nėra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (pasireiškia (duomenys neskelbtini)), todėl skalbimo ir valymo priemonės yra perkamos ekologiškos. Vaiko sveikatos priežiūros paslaugos atliekamos (duomenys neskelbtini).
39. Tarnybos atstovei pats nepilnametis nurodė, jog jis gyvena su mama, o tėtis gyvena atskirai su teta ir jos vaiku. Berniukas sakė, jog su tėčiu bendrauja – susitinka, eina pasivaikščioti, žaidžia stalo žaidimus, pvz. ,,Uno“, tėtis jį mokina lietuvių kalbos. Pasak vaiko, jie su tėčiu yra susitarę, jog 1 val. lietuvių kalbos pamokos yra lygu 1 val. žaidimams su kompiuteriu. Mažametis teigė, jog jam patinka svečiuotis ir likti su nakvyne tėčio gyvenamojoje vietoje. Anot berniuko, su tėčio drauge jis sutaria gerai, o su jos sūnumi kartais pasipyksta, nes ko nors nepasidalina tarpusavyje. Berniukas sakė, kad tėtis jam anksčiau yra pirkęs ,,Lego“, o dabar perka knygas. Vaiko teigimu, drabužius, avalynę, maistą ir ,,Lego“ perka mama.
40. Tarnyba nurodė, jog šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų iki šiol nežinoma.
41. Atsižvelgus į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą pakeisti vaiko išlaikymui mokamą sumos dydį 300 Eur/mėn. jį padidinant iki 305 Eur/mėn., Tarnyba nurodė sutinkanti, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra pagrįstas, o prašoma Teismo nustatyti suma, galėtų patenkinti sūnaus poreikius.
Šalies argumentai
42. Tarnybos nuomone, ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o jos nuostatas šalims vykdant nebūtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės.
43. Pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimų, Tarnyba, susipažinusi su atsakovės priešieškinyje išdėstyta skyriumi gyvenančio tėvo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, taip pat su bendravimo tvarka, išdėstyta ieškinyje, pažymėjo, jog abi siūlomos bendravimo tvarkos vaiko interesams neprieštarauja. Šalių siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos orientuojamos į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis nustatymą. Abiejose bendravimo tvarkose aptariamas bendravimas darbo dienomis ir savaitgaliais (skiriasi tik vaiko paėmimo ir grąžinimo valandos, bei atsakovė papildomai numato ieškovui galimybę vaiką paimti iš ugdymo įstaigos), šventės paskirstomos rotacijos principu, aptariamos 14 kalendorinių dienų vaiko ir tėvo atostogos, su galimybę jas išskaidyti. Tarnyba pastebėjo, jog ginčo, dėl tėvo ir vaiko bendravimo trukmės tarp šalių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
44. Teismo posėdžio metu ieškovas A. F. ieškinį palaikė pilna apimtimi.
45. Papildomai ieškovas paaiškino, kad visi jo gauti pinigai yra „švarūs“, sumokėti visi reikiami mokesčiai. Pinigų pervedimai tarp jo paties sąskaitų nedidina jo gautų pajamų.
46. Ieškovas akcentavo, kad dėl atsakovės veiksmų jam neįmanoma planuotis laiko, savaitgalių buvimo su vaiku (pavyzdžiui, buvo nupirkti ne kartą bilietai į renginius, o atsakovė vaiko neišleisdavo, o vėliau paaiškėdavo, kad vaikas tuo laiku tiesiog žiūrėdavo filmukus. Paskutinis kartas buvo, kai per vaiko gimtadienį ieškovui grįžus po mėnesio komandiruotės, motina nedavė vaiko – sugalvojo išvažiuoti į Palangą). Taip pat, pasak ieškovo, atsakovė galimai nuteikinėja vaiką prieš jį (pvz., kartą po varžybų ieškovui buvo diagnozuoti sužeidimai, o juos parodžius sūnui, sūnus pasakė „į (duomenys neskelbtini) eina tik debilai“. Ieškovo nuomone, tą galėjo išgirsti iš motinos).
Šalies argumentai
47. Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu vaiko išlaikymui moka 440 Eur/mėn. Ieškovo teigimu, jis nemato, kad pinigai nukeliautų vaikui – būrelių sūnus beveik nelanko, todėl jei atsakovė vaiko į būrelius neveda, jis pats ves, supirks aprangą ir pan. Jei vaikas lankytų būrelius, ieškovas prisidėtų. Taip pat ieškovas nurodė, jog sūnus lanko (duomenys neskelbtini), todėl su lietuvių kalba jam sekasi prastai. Ieškovas norėjo samdyti korepetitorių, motina nesutiko. Ieškovo namuose sūnui įrengtas atskiras kambarys, nupirktas kompiuteris ir t. t.
48. Pasak ieškovo, ankstesnio teismo proceso metu vaiko poreikių niekas neskaičiavo, suma buvo išgalvota, sutiko, kadangi jam reikėjo greitai išsiskirti – liko be jokio turto, norėjo pirkti kitą būstą.
49. Ieškovo teigimu, jo pajamos, poreikiai, sveikata nuo 2017 metų iš esmės nepasikeitė. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovo vertinimu, bendri vaiko poreikiai sudaro apie 690 Eur/mėn., be to, jis mediacijoje siūlė dalintis būrelių išlaidas pagal faktą. Be to, pats ieškovas vaiką vežė pas privatų akių gydytoją, endokrinologą, vaikui nupirko dviratį, vežasi į keliones, t. y. prisideda daug daugiau.
50. Taip pat ieškovas, pasisakydamas dėl lėšų jo sąskaitose, paaiškino, jog mirus tėvams, gavo išmoką iš (duomenys neskelbtini) (8 000 Eur pašalpą), kuri buvo panaudota kapavietės sutvarkymui. Jo darbo užmokestis nepastovus, todėl turėjo imtis papildomos veiklos (statybose), tačiau darbų apimtys mažėja. Pinigų pervedimai tarp savo sąskaitų neturi būti vertinami kaip papildomos pajamos. Taip pat paaiškino, jog 2021-2022 metais vidutinės pajamos per 2 darbo vietas buvo didesnės, kadangi buvo daug dirbta papildomai, siekiant įsirengti būstą.
51. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos, ieškovas nurodė, jog pagal galiojančią tvarką jam priklauso poriniai savaitgaliai ir antradieniai, informuoja maždaug prieš dieną, apie atostogas – prieš mėnesį. Su atsakove susitarti dėl bendravimo su sūnumi tapo vis sudėtingiau. Paskutinis derinimas mediacijoje baigėsi pateiktu priešieškiniu. Mano, jog nustačius bendravimo tvarką bendravimas su vaiku taptų paprastesnis, aiškesnis ir vaikui, ir jam leistų planuotis laiką.
52. Ieškovo manymu, sūnaus ugdyme turi dalyvauti ir jis, ne tik motina. Berniuko auklėjime reikia tėvo, tuo tarpu jis jaučiasi nustumtas į antrą planą. Pasisakydamas dėl vaiko pasiėmimo, ieškovas paaiškino, jog jei jis atvažiuoja vaiko pasiimti 10 min. per anksti, motina vaiko neišleidžia. Ieškovo teigimu, jam nėra svarbu, iš kur paimti sūnų, jis dirba netoli mokyklos, ieškovo namuose vaikas turi visus reikiamus rūbus, higienos priemones ir t. t. Šiuo metu praktikuoja tokį bendravimą, jog sūnų jis pasiima po mokyklos ir, jei motina sutinka, trečiadienį grąžina į mokyklą.
53. Dėl vasaros atostogų nesklandumai iškilo šią vasarą, o priešieškinio 3 punktu ieškovas mano esąs įspraustas į rėmus. Ieškovas nurodo, jog pažinodamas atsakovę, žino, jog nustačius atsakovės prašomą nuostatą, jokių korekcijų nebūtų ir jis su sūnumi atostogauti galėtų visada tik liepos 17-23 d. ir rugpjūčio 19-25 d. Norėtų, jog dėl atostogų, kelionių būtų tokia tvarka, kad kuris iš tėvų pirmas pranešė apie suplanuotą kelionę, atostogas, tas ir važiuoja. Dėl žiemos kelionių, pasak ieškovo, keblumų nekyla. Be to, ieškovas nelabai nori, jog jo atostogos su vaiku būtų prieš pat mokslo metų pradžią.
54. Apie savo komandiruotes ieškovas teigia atsakovę informuojantis maždaug prieš mėnesį.
55. Pasisakydamas dėl švenčių dienų, ieškovas paaiškino, jog šventes jis supranta kaip visą šventinį laikotarpį.
56. Pasisakydamas dėl informavimo apie negalėjimą bendrauti, ieškovas paaiškino, jog kartais aplinkybės iškyla paskutinę minutę, todėl atsakovės prašymas informuoti prieš 3 dienas jam netinka.
Šalies argumentai
57. Paaiškindamas dėl ieškiniu prašomo nustatyti 2.7 punkto, ieškovas nurodė, jog paskambinęs vaikui telefonu, girdi, jog mama stovi šalia ir vaikui daug ką draudžiama sakyti. SMS žinutėmis susirašinėti ne visada pavyksta, nes vaiko sąskaita būna tuščia, o ieškovas nežino, ar reikia papildyti.
58. Ieškovo nuomone, priešieškinio 6 punktas atsirado dėl to, kad vaikas su pusseserėmis ir jo sesers vyru nuėjo prie tvenkinio ir bandė plaukti banglente.
59. Pasisakydamas dėl priešieškinio 7 punkto, ieškovas atkreipė dėmesį, kad nėra aptarta, kad motina užtikrina vaizdo skambučius ligos atveju.
60. Dėl priešieškinio 11 punkto ieškovas nurodė, jog apie vaiko draugų gimtadienius ir kitus renginius norėtų būti informuotas kiek įmanoma greičiau, bent prieš parą. Taip pat mano, jog šis punktas turėtų apimti ne atsakovės organizuotus kultūrinius renginius. Be to, ieškovas taip pat gali užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose renginiuose. Sutinka su mamos gimtadienių išskyrimu.
Šalies argumentai
61. Ieškovas paaiškino, kad atsakovės priešieškinyje išdėstyta tvarka iš esmės atsirado jo iniciatyva, ši tvarka jau nusistovi, tačiau tai pradėjo atsirasti tik dėl inicijuoto teismo proceso.
62. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog ieškiniu neprašoma sumažinti priteisto vaikui išlaikymo dydžio, kadangi 2017 metais susitarta dėl 300 Eur (gerokai didesnio išlaikymo nei tuometinis vidurkis). Atstovės nuomone, poreikių lentelė rodo, jog šiuo metu vaikui išlaikyti 695 Eur suma vis dar pakankama. Ieškovas prašo išlaikymą padidinti iki 305 Eur, kas indeksuosis, be to papildomai ieškovas sutinka dengti stovyklas, būrelius, užsiėmimus pagal sąskaitas, t. y. realiai išlaikymas didinamas bei keičiamas pobūdis. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba nenurodė, jog tėvas bando sumažinti išlaikymą, o 305 Eur galėtų patenkinti vaiko poreikius. Be to, tėvas prašo jį įpareigoti mokėti papildomai. Atstovės nuomone, 965 Eur vaiko išlaikymui (nelankant nei privačios mokyklos, nei būrelių) ieškovui užkerta kelią išsiaiškinti realias išlaidas, kas nėra nei teisinga, nei sąžininga.
Atsiliepimas
63. Pasisakydama dėl prašomos bendravimo tvarkos, atstovė paaiškino, kad atsiliepime į priešieškinį pateikta bendravimo tvarka yra išsamesnė. Jei priešieškiniu siūloma tvarka būtų pagal ieškovą, tai ir bylos nebūtų. Valanda, paėmimo vieta nėra esminiai dalykai. Šalys maždaug metus jau laikosi tokios tvarkos. Priešieškinio reikalavimai didele dalimi sutampa, tačiau 3 ir 11 punktai viską nubraukia. Atstovės nuomone, ieškinys yra pagrįstas.
64. Atsakovės atstovas advokatas Karolis Kaklys teismo posėdžio metu nurodė nesutinkantis, kad ieškovas siekia padidinti išlaikymą. Jo manymu, 2017 metais ieškovas pats pasirašė sutartį. Sprendime nurodyta, kad suma bus indeksuojama. Šiuo metu mokamas 440 Eur išlaikymas yra daugiau nei 305 Eur. Išlaikymo dydžio pakeitimui turi būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės. Pats ieškovas nurodė, kad jo pajamos 2017 metais buvo apie 22 000 Eur, o 2021 m. – apie 47 000 Eur. Be to, pagal ieškovo sąskaitų išrašus atsakovės atstovas darė išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis nuo 2017 metų ženkliai pagerėjo, kas sudarytų netgi pagrindą padidinti išlaikymo dydį. Visos abejonės turi būti vertinamos vaiko naudai. Tarnybos išvada, atstovo vertinimu, rodo nekokybišką Tarnybos darbą, neįsigilinimą, kadangi išvados rengimo metu vaiko išlaikymo dydis nebuvo 300 Eur/mėn.
65. Pasisakydamas dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, atstovas nurodo, jog bendravimo tvarka turi būti konkreti ir aiški, jos įgyvendinimas negali būti susietas su neapibrėžtomis sąlygomis, be to, turi būti įvertintos įgyvendinimo galimybės. Atstovas atkreipia dėmesį, kad pats ieškovas nebesutinka su ieškiniu siūloma bendravimo tvarka. Atsakovės priešieškiniu siūloma bendravimo tvarka praplečia ieškovo bendravimo su sūnumi galimybes. Atkreipia dėmesį, jog pradžioje ieškovas kėlė tik reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo. Atsakovė sutinka, kad bendravimo tvarka turi būti nustatyta, be to, atsakovė siūlė papildomą mediaciją. Atstovo vertinimu, problemos dėl bendravimo tvarkos sukeliamos dirbtinai.
66. Dėl prašomo nustatyti 3 punkto paaiškino, jog šalys nesusitaria dėl atostogų laiko, todėl, siekiant konkretumo bei atsižvelgiant į vaiko vasaros atostogas, parinktos konkrečios datos. Šalims negebant susitarti, neturi būti palikta nuostatų, leidžiančių susitarimą.
Šalies argumentai
67. Pasisakydamas dėl ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, atstovas nurodė, jog ji neįgyvendinama (atsakovei sugrįžti 17 val. antradienį neįmanoma dėl darbo grafiko). Tuo tarpu priešieškiniu siūloma maksimali bendravimo tvarka.
68. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio, atstovas nurodė, jog ieškovas visiškai sveikas, darbingas, dirba per 2 darbovietes, be to – pagal (duomenys neskelbtini). Banko sąskaitų išrašai rodo jo dideles pajamas, išaugusias įplaukas. Atstovo vertinimu, nuo 2017 metų nepasikeitė jokios aplinkybės, dėl ko turėtų būti mažinamas išlaikymas. Atsakovė taip pat teikia tokio paties dydžio išlaikymą. Pasak atstovo, vaikui per mėnesį išleidžiama daugiau nei 1 000 Eur (įskaitant valstybės gaunamą paramą).
69. Atstovas akcentavo, kad priešieškiniu galima įskaityti ieškinio reikalavimus. Atstovo teigimu, atsakovė dėjo maksimalias pastangas, kad būtų suformuluota ieškovui labiausiai tinkanti bendravimo tvarka. Pati atsakovė pasisako už maksimalų tėvo bendravimą.
Atsiliepimas
70. Taip pat atstovas nurodė, jog ieškinio dalyko pakeitimas turi būti tinkamai įformintas (ne atsiliepimu į priešieškinį), taip pat tokią teisę turi teismas. Prašo teismo atsižvelgti į šalių procesinį elgesį, skirstant bylinėjimosi išlaidas. Atstovo teigimu, atsakovė siekė sudaryti taikos sutartį, tačiau to padaryti nepavyko dėl ieškovo nežinojimo, ko jis nori.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo
71. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku (-ais), turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant, o taip pat ir pakeičiant jau nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
72. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y., kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (pvz., 2002 m. kovo 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Teismo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai nebeatitinkant šalių bei jų nepilnamečių vaikų interesų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
73. Ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka buvo nustatyta 2017 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-36883-1050/2017, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų J. F. ir A. F. sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo akto panaikinimo pasekmių. Pareiškėjai sutarties 4 dalyje susitarė dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo: „4.1. Šalys atsako už vaikų auklėjimą ir vystymą, švietimą, užtikrina vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, privalo rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliu ugdymu, užtikrina vaikų teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (CK 3.30 str.). 4.2. Vaiko tėvui – A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pageidaujant, nebus ribojama galimybė palaikyti ryšius ir bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) tik apie tai pranešus vaiko motinai prieš 24 valandas ir suderinus susitikimo laiką ir vietą“.
74. Nagrinėjamu atveju reikalavimus pakeisti egzistuojančią bendravimo tvarką pateikė abi šalys. Ieškovas, siekdamas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, akcentuoja konkretumo galiojančioje tvarkoje trūkumą, negalėjimą susitarti ir kylančius ginčus su vaiko motina dėl bendravimo su sūnumi laiko, atostogų laikotarpių ir pan. Atsakovė taip pat sutiko, jog galiojančią bendravimo tvarką tikslinga pakeisti.
75. Ieškiniu ieškovas prašė nustatyti bendravimo tvarką, tačiau vėliau šalys naudojosi mediacija. Pasibaigus mediacijai, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jos pasiūlytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, o ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė nesutikimo su atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos kai kuriais punktais motyvus. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal tai, kaip sudėliota atsiliepime į priešieškinį.
76. Atsakovės atstovas, nesutikdamas su ieškovo atstovės pozicija dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo atsiliepimu į priešieškinį, nurodydamas, jog tai daroma netinkama forma.
77. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė nestandartinė situacija, kuomet šalims pasinaudojus mediacijos institutu, atsakovė priešieškiniu paprašė nustatyti tokią ieškovo bendravimo tvarką, dėl kokios šalys iš esmės tarėsi mediacijoje. Nors mediacijos proceso metu gauta / teikta informacija negali būti naudojama teismo procese, tačiau nagrinėjamu atveju šią aplinkybę abi šalys iš esmės pripažino. Nesutarimai tarp šalių kilo tik dėl kai kurių bendravimo tvarkos punktų. Taip pat svarbi aplinkybė, jog pagal būtent tokią tvarką pastaruoju metu vyksta ir faktinis ieškovo bendravimas su sūnumi. Taigi vien tai, kad ieškovas patikslino savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsiliepime į priešieškinį, o ne nauju procesiniu dokumentu, kuris būtų pavadintas patikslintu ieškiniu, ir tą patvirtino teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo spręsti, jog toks reikalavimų patikslinimas laikytinas netinkamu. Pažymėtina, jog vien formos nesilaikymas šiuo atveju savaime nesudaro pagrindo nevertinti procesinio dokumento turinio. Be to, nagrinėjamu atveju tai nelaikytina ir siurpriziniu reikalavimu – šalims apie tai buvo žinoma, ieškovas atsiliepimą pateikė iki teismo posėdžio likus pakankamai laiko, be to, šalys turėjo galimybę teikti išsamius paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl kiekvienos iš šalių pozicijų. Todėl nagrinėjamoje situacijoje formalus draudimas ieškovui patikslinti savo ieškinio reikalavimą negalėtų būti laikomas racionaliu ir proporcingu. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose ir prioritetinį nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo principą, ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo bus vertinami pagal atsiliepime į priešieškinį išdėstytą poziciją.
78. Taigi ieškovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su vaiku tvarką:
1) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, nepilnametį vaiką paimdamas penktadienį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams), arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį 20.00 val.;
2) Vaiko tėvas kiekvienos savaitės antradienį bendrauja su vaiku paimdamas jį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams) arba iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau nei 18.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau negu 20.30 val. arba gavus mamos sutikimą tėvas trečiadienį pristato vaiką į mokyklą vykstant mokslo metams, arba trečiadienį ryte sutartu laiku grąžina į jo gyvenamąją vietą arba į kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą vaiko atostogų metu.
3) Vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su vaiku praleisti 14 kalendorinių dienų (šis atostogų laikas, vasaros metu gali būti skaidomas į kelis atskirus laikotarpius, pagal šalių bendrą sutarimą), vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos ne anksčiau negu 18.00 val. ir atostogoms pasibaigus, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą 20.00 val. arba kitu laiku paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderinus iš anksto su vaiko motina. Vaiko tėvas ir motina privalo iš anksto (ne mažiau negu prieš 1 mėnesį) vienas kitam pranešti apie suplanuotas vasaros atostogas. 3.1) Vaiko motina privalo iš anksto (ne mažiau nei prieš 2 savaites) pranešti apie suplanuotas atostogas su sūnumi (išvykimus į užsienį);
4) Tėvas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis porinių metų švenčių dienomis (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai), įskaitant ir nepilnamečio vaiko gimtadienį, taip pat vaiko tėvo gimtadienį. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų švenčių metu vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima pirmos šventės dienos 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su vaiko mama sutartą vietą paskutinę šventės dieną 20.00 val., o jei šventė trunka vieną dieną, tai tos pačios dienos 20.00 val. Jei vaiko tėvo gimtadienis arba nepilnamečio vaiko gimtadienis vyksta darbo dieną, tuomet vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima iš mokyklos (pasibaigus užsiėmimams) arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 18:30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą iš anksto suderinus laiką. Per vaiko tėvo gimtadienį ir nepilnamečio vaiko gimtadienį nepilnametis vaikas gali likti nakvoti su tėvu, tačiau vaiko tėvas įsipareigoja kitą dieną vaiką pristatyti į mokyklą prasidedant užsiėmimams arba į jo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą iki kitos dienos 12.00 val., jeigu vaikui nereikia eiti į mokyklą.
5) Tėvas apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiu vaiku informuoja vaiko motiną jos nurodytu telefono numeriu (dėl bendravimo savaitgalį ne vėliau negu prieš 2 dienas, antradienį ne vėliau negu prieš 24 valandas, dėl vasaros atostogų pakeitimų – ne vėliau nei prieš vieną mėnesį).
6) Vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas vaiko tėvui bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
7) Vaiko motina įsipareigoja nedrausti ir nesudarinėti kliūčių vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, o vaiko tėvas įsipareigoja laikytis nustatytos bendravimo tvarkos.
8) Šalių abipusiu susitarimu, šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje.
9) Sutampant (duomenys neskelbtini) laikui (pašaukimui į tarnybą) su bendravimui su vaiku skirtu laiku, vaiko tėvas turi teisę nepaimti vaiko, apie tai kiek įmanoma anksčiau informavęs vaiko motiną.
79. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką:
1) Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, nepilnametį vaiką paimdamas penktadienį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams), arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį 20.00 val.
2) Vaiko tėvas kiekvienos savaitės antradienį bendrauja su vaiku paimdamas jį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams), arba iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau nei 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau negu 20.30 val. arba, gavus mamos sutikimą, tėvas trečiadienį pristato vaiką į mokyklą vykstant mokslo metams, arba trečiadienį ryte sutartu laiku grąžina į jo gyvenamąją vietą arba į kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą vaiko atostogų metu.
3) Vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su vaiku praleisti 14 kalendorinių dienų, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos ne anksčiau negu 19.00 val. ir atostogoms pasibaigus, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą 20.00 val. arba kitu laiku paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderinus iš anksto su vaiko motina. Vaiko tėvas turi teisę atostogauti su vaiku kiekvienų metų liepos 17-23 dienomis ir rugpjūčio 19-25 dienomis, šis laikotarpis gali būti koreguojamas bendru vaiko tėvo ir motinos susitarimu. A. F. įpareigotinas pateikti vaiko motinai visą būtiną ir tikslią informaciją apie nepilnamečio vaiko buvimo vietą atostogų metu. Apie savo sprendimą neimti arba ketinimą paimti vaiką vasaros atostogų ir tikslų atostogų laikotarpį, tėvas privalo pranešti ir susitarti su vaiko motina iki atostogų likus ne mažiau negu prieš 3 mėnesiams.
4) Tėvas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis porinių metų švenčių dienomis (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai), įskaitant ir nepilnamečio vaiko gimtadienį, taip pat vaiko tėvo gimtadienį. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų švenčių metu vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima pirmos šventės dienos 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su vaiko mama sutartą vietą paskutinę šventės dieną 20.00 val., o jei šventė trunka vieną dieną, tai tos pačios dienos 20.00 val. Jei vaiko tėvo gimtadienis arba nepilnamečio vaiko gimtadienis vyksta darbo dieną, tuomet vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima iš mokyklos (pasibaigus užsiėmimams) arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 18:30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą iš anksto suderinus laiką. Per vaiko tėvo gimtadienį ir nepilnamečio vaiko gimtadienį nepilnametis vaikas gali likti nakvoti su tėvu, tačiau vaiko tėvas įsipareigoja kitą dieną vaiką pristatyti į mokyklą prasidedant užsiėmimams arba į jo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą iki kitos dienos 12.00 val., jeigu vaikui nereikia eiti į mokyklą.
5) Tėvas apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiu vaiku informuoja vaiko motiną jos nurodytu telefono numeriu (dėl bendravimo savaitgalį ne vėliau negu prieš 3 dienas, antradienį ne vėliau negu prieš 24 valandas, dėl vasaros atostogų pakeitimų – ne vėliau nei prieš tris mėnesius), taip pat nurodant priežastį, kliudančią bendrauti su vaiku.
6) Vaiko tėvas, paėmęs vaiką, privalo jo nepalikti be priežiūros bei užtikrinti vaiko saugumą ir tinkamas higienos sąlygas.
7) Vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas vaiko tėvui bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
8) Vaiko motina įsipareigoja nedrausti ir nesudarinėti kliūčių vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, o vaiko tėvas įsipareigoja laikytis nustatytos bendravimo tvarkos.
9) Šalių abipusiu susitarimu, šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje. Šalių susitarimas yra pasiektas, kai viena šalis siunčia kitai šaliai rašytinį prašymą arba pasiūlymą bendrauti su vaiku kitokia tvarka, o kita šalis su tokiu prašymu arba pasiūlymu sutinka ir rašytine forma patvirtina, kad bendraus su vaiku kitokia tvarka.
10) Sutampant tarnybos (duomenys neskelbtini) laikui (pašaukimui į tarnybą) su bendravimui su vaiku skirtu laiku, vaiko tėvas turi teisę nepaimti vaiko, apie tai kiek įmanoma anksčiau informavęs vaiko motiną.
11) Vaiko motina iš anksto suplanuotų su vaiku atostogų metu, vaiko mamos gimtadienio šventės ir kitos vaiko interesus atitinkančios šventės (vaiko pakvietimas į draugų šventinį renginį) ar kultūrinių renginių metu (teatras, koncertai, edukacinės išvykos) pasilieka sau teisę bendrauti su vaiku nepriklausomai nuo šios bendravimo tvarkos (išskyrus šventes ir atostogas su tėvu), tačiau apie tokias šventes iš anksto informuojant vaiko tėvą bei tuo atveju, jeigu toks bendravimas sumažina vaiko tėvo bendravimo laiką su vaiku, tuomet vaiko motina kompensuoja prarastą bendravimo laiką kitu su vaiko tėvu suderintu metu.
80. Įvertinus abiejų šalių prašomas nustatyti bendravimo tvarkas, matyti, jog jos iš esmės yra labai panašios, skiriasi šalių nurodomos vaiko paėmimo valandos, informavimo terminai. Esminiai nesutarimai tarp šalių kilo dėl atostogų su vaiku bei atsakovės pasiliktos teisės bendrauti su vaiku įvairių renginių metu.
81. Vertinant abiejų šalių prašomose nustatyti bendravimo tvarkose nurodytus vaiko paėmimo laikus, taip pat atsižvelgus į šalių teismo posėdžių metu teiktus paaiškinimus, atsakovės darbo grafiką, taip pat siekiant sudaryti galimybes tėvui praleisti kuo daugiau laiko su sūnumi, darytina išvada, jog ieškovo siūlomas sūnaus paėmimo laikas labiau atitiktų vaiko interesus. Teismo vertinimu, atsakovė, pasibaigus darbo laikui, per 1 valandą (penktadienį – daugiau nei per 2 valandas) turi visas galimybes grįžti į namus ir perduoti sūnų. Kita vertus, bendravimo tvarkoje apskritai numatyta galimybė tėvui pasiimti vaiką tiesiai iš ugdymo įstaigos, kas netgi nereikalautų motinos privalomo sugrįžimo į gyvenamąją vietą.
82. Kitas aspektas, kuriuo iš dalies išsiskiria šalių pozicija – terminas, prieš kurį informuojama apie negalėjimą bendrauti su vaiku.
83. Teismo vertinimu, abu tėvai, tiek tas, kuris gyvena kartu su vaiku, tiek gyvenantis skyriumi, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Abu tėvai vaiko atžvilgiu turi vienodas teises ir pareigas. Taigi tais atvejais, kai egzistuoja teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai turi užtikrinti, kad kiekvieno iš jų bendravimo laikotarpiu būtų pasirūpinta vaiku. Nebendravimas su vaiku tuo metu, kai yra nustatytas konkretus to tėvo (motinos) bendravimo laikotarpis, galėtų būti pateisinamas tik išimtinėmis, objektyviomis, nuo to tėvo (motinos) valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Taigi tas iš tėvų, su kuriuo yra numatytas bendravimas su vaiku, tuo metu turi dėti visas pastangas ir pasirūpinti vaiko priežiūra, užimtumu ir pan., t. y. negalėdamas pats pasirūpinti vaiku dėl subjektyvių priežasčių, turi imtis priemonių vaiko priežiūrai užtikrinti, pvz., rasti vaiku galintį pasirūpinti asmenį ir pan. Tuo pačiu akivaizdu, jog laikotarpiu, kuriuo su vaiku turi pareigą bendrauti kitas iš tėvų, laisvas nuo vaiko priežiūros tėvas turi teisę savo laisvalaikį organizuotis sau priimtinu ir pageidaujamu būdu.
84. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes ir pabrėžiant tėvų ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, darytina išvada, jog atsakovės siekis būti informuotai apie ieškovo negalėjimą bendrauti su vaiku savaitgaliais bent prieš 3 dienas, laikytinas racionaliu ir pagrįstu. Kita vertus, pasisakant dėl ieškovės siekio būti informuotai apie negalėjimą bendrauti su vaiku vasaros atostogų laikotarpiu prieš 3 mėnesius, nelaikytinas proporcingu. Teismo vertinimu, vieno mėnesio laikotarpis, kurio prašo ieškovas, laikytinas racionaliu ir pakankamu.
85. Taip pat ieškovas nesutiko su atsakovės siekiu į bendravimo tvarką įtraukti nuostatą, leidžiančią atsakovei nesilaikyti bendravimo tvarkos įvairių renginių, švenčių metu. Ieškovas argumentavo tuo, jog atsakovė, planuodama įvairius renginius (teatrus, koncertus ir pan.), tą turėtų daryti savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu. Tuo tarpu į draugų gimtadienius ir kitus renginius (pvz., suorganizuotus ugdymo įstaigos) nuvežti bei juose dalyvauti su vaiku gali ir pats ieškovas.
86. Teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai laikytini pagrįstais. Ieškovas, nuveždamas ir dalyvaudamas su sūnumi ne atsakovės organizuotuose renginiuose, turėtų galimybę labiau įsitraukti į sūnaus popamokinės, socialinės veiklos planavimą. Tuo tarpu atsakovės siekis tik jai dalyvauti šiose veiklose (draugų gimtadieniuose, ugdymo įstaigos organizuotose išvykose ir pan.) ne savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu pernelyg ribotų tėvo įsitraukimą į vaiko gyvenimą, nesant tam jokių objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, įvairūs renginiai (ekskursijos, koncertai, spektakliai, varžybos ir pan.) nėra rutininė veikla, jie organizuojami atskirai, kai kuriais atvejais (pvz., vaikui papildomai ugdantis ir dalyvaujant konkursuose, varžybose) tai yra vaiko pasiekimus įprasminantys įvykiai. Todėl viena vertus, tėvų betarpiškas dalyvavimas juose stiprina tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, kita vertus, jie laikytini vaiko interesu, objektyvia aplinkybe, todėl tais atvejais, kai renginiai vyksta sūnaus bendravimo su tėvu laikotarpiu, motina neturi siekti juose dalyvauti viena, eliminuojant tėvą. Tas pats pasakytina ir apie sūnaus draugų gimtadienius. Draugų gimtadieniai susiję su vaiko socializacijos poreikių tenkinimu. Todėl tokiems renginiams sutapus su ieškovo bendravimo laiku, jam neturėtų būti ribojama galimybė nuvežti sūnų į tokius renginius, pamatyti ir susipažinti su sūnaus draugais ir pan. Įtraukus į bendravimo tvarką atsakovės prašomas nuostatas, teismo vertinimu, būtų iškreipta tiek nepilnamečio vaiko, tiek šalių teisių ir interesų pusiausvyra. Tuo tarpu atsakovė, siekdama su sūnumi dalyvauti savo planuojamuose renginiuose (spektakliuose, koncertuose ir t. t.), turi visas galimybes tą daryti savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu. Atitinkamai, sudarius sąlygas kiekvienam iš tėvų savo bendravimo laikotarpiu užtikrinti vaiko dalyvavimą renginiuose, tokių dienų kompensavimas tampa nebereikšmingas, todėl atitinkama nuostata šalintina iš atsakovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.
87. Kita vertus, sutiktina su atsakove, jog atsakovės gimtadienio šventės dieną vaikas turėtų praleisti su ja. Tuo tarpu atostogų laikotarpiu bendravimo tvarkos laikymąsis negalimas abiejų šalių atveju, t. y. tiek tėvo, tiek motinos, todėl tokia nuostata įtrauktina bendrai aptariant atostogas bei šalintina iš atsakovės prašomo 11 punkto.
88. Didžiausi nesutarimai tarp šalių kilo dėl atostogų su sūnumi planavimo. Atsakovė siūlė nustatyti konkrečius ieškovo atostogų su sūnumi laikotarpius, numatant galimybę tėvams susitarti ir dėl kitokių atostogų datų. Kita vertus, abi šalys teisme pripažino, jog šalims susitarti nepavyksta. Be to, pats atsakovės atstovas akcentavo būtinybę nustatyti konkrečias atostogų datas būtent šalių negebėjimu susitarti.
89. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad teismas šeimos bylose yra aktyvus, teismo vertinimu, tikslinga koreguoti abiejų šalių siūlomą atostogų su vaiku planavimą, numatant pirmenybę paeiliui kiekvienam iš tėvų poriniais / neporiniais metais pasirinkti konkrečius atostogų laikotarpius.
90. Taip pat atsakovė prašo bendravimo tvarkoje įtvirtinti nuostatą, kad vaiko tėvas, paėmęs vaiką, privalo jo nepalikti be priežiūros bei užtikrinti vaiko saugumą ir tinkamas higienos sąlygas. Teismo vertinimu, tokia nuostata apskritai yra kylanti iš įstatymo ir jos įtraukimas į bendravimo tvarką yra perteklinis.
91. Atsakovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 5 punkte yra įtraukta nuostata, kad tėvas turėtų nurodyti priežastis, dėl kurių jis negalės bendrauti su vaiku. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko, argumentuodamas atsakovės siekiu kištis į jo asmeninį gyvenimą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra privaloma ir tik objektyvios priežastys gali pateisinti jos nesilaikymą, darytina išvada, jog objektyvių priežasčių, kliudančių bendrauti ieškovui su sūnumi, atskleidimas atsakovei, niekaip neįtakotų ieškovo asmeninio gyvenimo, neblogintų jo kokybės, o tuo pačiu veiktų kaip drausminanti priemonė, ribojanti galimą bendravimo tvarkos nesilaikymą dėl subjektyvių priežasčių. Todėl tokia atsakovės prašoma nuostata tvarkoje paliktina. Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovės prašomą nustatyti tvarkos 5 punktą, pertekline laikytina atsakovės prašoma nustatyti sąlyga bendravimo tvarkos 3 punkte, susijusi su informavimu apie nebendravimą, todėl ji šalintina.
92. Dėl kitų prašomų pakeisti bendravimo tvarkos nuostatų iš esmės didesnių ginčų nekilo, todėl teismas plačiau nepasisakys.
93. Teismas pažymi, jog CK 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką tuo atveju, jei tėvai dėl to nesusitaria, todėl paminėtina, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaikais tvarkos. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ar papildymo.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
94. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
95. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
96. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.
97. Nagrinėjamu atveju 2017 m. Sprendimu patvirtintos Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, jog: „A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) teiks savo nepilnamečiam vaikui A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šią sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatant J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas“.
98. Ieškiniu ieškovas siekia, kad išlaikymas sūnui būtų pakeistas, nurodant, jog 1) A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiks savo nepilnamečiam vaikui A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialini išlaikymą po 305,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šią sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatant J. F., uzufrukto teisę į šias lėšas; 2) nepilnamečiui vaikui A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) papildomai lankant būrelius, važinėjant į stovyklas ar užsiimant kita papildoma veikla, ieškovas A. F. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkančias išlaidas dengtų papildomai per pusę, bet tik iš anksto suderinus kainas ir atsakovei J. F. pateikus ieškovui sąskaitas faktūras“.
99. Remiantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 2017 metais minimali mėnesinė alga buvo 380 Eur (atskaičius mokesčius – 335,30 Eur), taigi remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, vieno tėvo vaikui teiktinas išlaikymas sudarė apie 168 Eur.
100. 2017 m. Sprendimu patvirtintos Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė dėl ieškovo sūnui teiktino 300 Eur periodinio išlaikymo. Akivaizdu, jog 2017 metais šalių sutartas išlaikymas sūnui viršijo sutinkamai su teismų praktika tuo metu buvusį orientacinį išlaikymo dydį (orientacinį dydį viršijo beveik 79 procentais). Šiuo metu, pritaikius indeksaciją ieškovo sūnui mokamas išlaikymas taip pat yra didesnis nei teismų praktikoje taikomas orientacinis dydis. Pasak ieškovo, šiuo metu sūnaus išlaikymui jis moka 440 Eur (tuo tarpu orientacinis vieno tėvo teiktino išlaikymo dydis šiuo metu sudaro apie 317 Eur (arba 274 Eur, atskaičius valstybės mokamus vaiko pinigus)), taigi, ieškovo sūnui mokamas periodinis išlaikymas šiuo metu orientacinį dydį viršija 39 procentais (arba 61 procentu, atskaičius vaiko pinigus).
101. Kaip jau nurodyta anksčiau, išlaikymo dydis gali būti keičiamas ne visais atvejais, bet tik nustačius konkrečias sąlygas, t. y. tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai arba nepilnamečio vaiko poreikiams.
102. Tėvų turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia 2017 metais, teismo vertinimu, iš esmės nesikeitė. Šios aplinkybės ieškovas neginčija, savo finansinės padėties pablogėjimo iš esmės teismo proceso metu neįrodinėjo. Nesant ginčo tarp šalių, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2017 m. Sprendimo nepablogėjo, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakys.
103. Kita aplinkybė, galinti būti reikšminga, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pasikeitimo – vaiko poreikių esminis pasikeitimas.
104. Iš byloje pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalių sūnaus poreikiai, sveikatos būklė ir kt. taip pat iš esmės nesikeitė.
105. Taigi, iš esmės ieškovas, siekdamas pakeisti vaiko išlaikymo dydį, neįrodė nei vienos iš būtinų sąlygų. Pažymėtina, jog vien ieškovo nurodytos aplinkybės dėl galimai per mažai vaiko lankomų būrelių ar sąlygų vaikui svečiuotis jo namuose sudarymo, kambario įrengimo, daiktų pirkimo, nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimu vaikui priteisto išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvams nedraudžiama daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir pan. Taip pat nereikšminga laikytina ieškovo nurodyta aplinkybė, jog sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas pasirašė veikiamas spaudimo – tokių įrodymų byloje nėra, be to, sutarties 9 dalyje šalys patvirtino, jog sutartis atitinka jų valią, be to nepažeidžia šalių teisių ir interesų. Galiausiai, ieškovas, manydamas, jog sutartis buvo pasirašyta dėl jam daryto spaudimo, turėjo galimybę apskųsti 2017 teismo sprendimą apeliacine tvarka, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
106. Taip pat svarbu akcentuoti, jog dėl tėvų skyrybų vaiko padėtis neturi pablogėti – jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, vaikui turi būti užtikrintos iki tėvų skyrybų buvę jo pragyvenimo sąlygos, gyvenimo kokybė. Atitinkamai, ieškovui nuo 2017 metų teikiant vaikui didesnį nei orientacinis dydis išlaikymą, t. y. būtent šalių sutarto dydžio, ir vaikui esant neabejotinai pripratus prie konkretaus pragyvenimo lygmens, o ieškovui neįrodžius jokių pasikeitusių aplinkybių, 2017 m. sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui pakeitimas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai neatitiktų prioritetinių vaiko interesų užtikrinimo principo.
107. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
108. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
109. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
110. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 126 Eur žyminio mokesčio (2022 m. gruodžio 15 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 41076092, 2023 m. sausio 12 d. Luminor banko mokėjimo nurodymas Nr. 349) (105 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir 21 Eur už reikalavimą išlaikymo pakeitimo). Taip pat pateikė duomenis, jog iš viso patyrė 1 573 Eur atstovavimo išlaidų (iš viso – 1 699 Eur). Kartu su prašymais ieškovas pateikė teismui bylinėjimosi išlaidų detalizaciją bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
111. Atsakovė, kreipdamasi su priešieškiniu, sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio (2023 m. birželio 19 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 60408693) bei patyrė 3 250 Eur atstovavimo išlaidų (iš viso 3 360 Eur). Kartu su prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų detalizacijas, jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
112. Šalių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, laikytinos pagrįstomis.
113. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra. Atsakovės atstovo argumentai, susiję su ieškovo procesiniu elgesiu, atmestini – iš bylos duomenų matyti, jog šalys tarpusavyje konfliktuodavo, negebėdavo susitarti dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Be to, nors atsakovės atstovas akcentavo atsakovės begalinį norą susitarti taikiai, tačiau akivaizdu, jog būtent atsakovės pasiūlytos kai kuriuos bendravimo tvarkos nuostatos užkirto kelią taikaus susitarimo radimui. Tuo tarpu teisės aktai suteikia teisę šalims jų manymu pažeistas teises ginti teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio reikalavimai iš dalies tenkinti. Taigi akivaizdu, jog negalima laikyti ieškovo kreipimosi į teismą nepagrįstu ir tuo pagrindu nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų proporcijų.
114. Galutiniu teismo sprendimu buvo tenkinta apie 45 procentus ieškinio reikalavimų (apie 90 procentų tenkinta reikalavimų, susijusių su bendravimo tvarkos pakeitimu bei atmestas reikalavimas, susijęs su išlaikymo pakeitimu). Remiantis minėtu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovės priteistina 707,85 Eur atstovavimo išlaidų bei 94,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (90 proc. reikalavimo dėl bendravimo tvarkos ir 0 proc. – dėl išlaikymo pakeitimo), taigi ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 802,35 Eur.
115. Taip pat tenkinta apytiksliai 90 procentų priešieškinio reikalavimų. Remiantis minėtu reglamentavimu, atsakovei iš ieškovo priteistina 3 024 Eur patirtų išlaidų (2 925 Eur atstovavimo išlaidų bei 99 Eur žyminio mokesčio).
116. Atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 2 221,65 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
117. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 6,64 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, abiem šalims tenkanti pašto išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistino sumos, šios išlaidos iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovo reikalavimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-36883-1050/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų dėl nepilnamečiui vaikui A. F. (A. F.) priteisto išlaikymo pakeitimo atmesti.
Pakeisti 2017 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-36883-1050/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punktą dėl ieškovo A. F. (A. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. F. (A. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jį papildyti naujais punktais ir išdėstyti taip:
„4.2. Vaiko tėvas A. F. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. F. porinių savaičių savaitgaliais, nepilnametį vaiką paimdamas penktadienį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams) arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina J. F. vietos ne anksčiau negu 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį 20.00 val.
4.3.Vaiko tėvas kiekvienos savaitės antradienį bendrauja su vaiku paimdamas jį iš mokyklos (pasibaigus vaiko užsiėmimams) arba iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau nei 18.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau negu 20.30 val. arba, gavus mamos sutikimą, tėvas trečiadienį pristato vaiką į mokyklą vykstant mokslo metams, arba trečiadienį ryte sutartu laiku grąžina į jo gyvenamąją vietą arba į kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą vaiko atostogų metu.
4.4. Vasaros atostogų metu vaiko tėvas turi teisę su vaiku praleisti 14 kalendorinių dienų (šis atostogų laikas vasaros metu gali būti skaidomas į kelis atskirus laikotarpius pagal šalių bendrą susitarimą), vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos ne anksčiau negu 18.00 val. ir atostogoms pasibaigus, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą 20.00 val. arba kitu laiku paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderinus iš anksto su vaiko motina. Dėl konkrečių vasaros atostogų su sūnumi laikotarpių tėvai turi susitarti iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Nepavykus susitarti dėl konkrečių datų, pirmenybė pasirinkti pageidaujamus atostogų su sūnumi laikotarpius poriniais metais teikiama tėvui, neporiniais – motinai. Dėl kitų atostogų vaiko tėvai vienas kitą privalo informuoti apie numatomas atostogas iš anksto, bet ne mažiau negu prieš 1 mėnesį likus iki atostogų, o tais atvejais, kai planuojamos kelionės su sūnumi į užsienį – nedelsiant po to, kai sužinoma apie konkrečias kelionės datas. Šalys įpareigojamos pateikti viena kitai visą būtiną ir tikslią informaciją apie nepilnamečio vaiko buvimo vietą atostogų metu. Šalių suderintų atostogų su vaiku laikotarpiais kitos bendravimo tvarkos nuostatos netaikomos.
4.5. Tėvas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis porinių metų švenčių dienomis (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai), įskaitant ir nepilnamečio vaiko gimtadienį, taip pat visais metais – vaiko tėvo gimtadienį. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų švenčių metu vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima pirmos šventės dienos 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su vaiko mama sutartą vietą paskutinę šventės dieną 20.00 val., o jei šventė trunka vieną dieną, tai tos pačios dienos 20.00 val. Jei vaiko tėvo gimtadienis arba nepilnamečio vaiko gimtadienis vyksta darbo dieną, tuomet vaiko tėvas nepilnametį vaiką paima iš mokyklos (pasibaigus užsiėmimams) arba iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos su vaiko motina vietos ne anksčiau negu 18.30 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su vaiko motina sutartą vietą iš anksto suderinus laiką. Per vaiko tėvo gimtadienį ir nepilnamečio vaiko gimtadienį nepilnametis vaikas gali likti nakvoti su tėvu, tačiau vaiko tėvas įsipareigoja kitą dieną vaiką pristatyti į mokyklą prasidedant užsiėmimams arba į jo gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto su vaiko motina sutartą vietą iki kitos dienos 12.00 val., jeigu vaikui nereikia eiti į mokyklą.
4.6. Tėvas apie negalėjimą pasimatyti su nepilnamečiu vaiku informuoja vaiko motiną jos nurodytu telefono numeriu (dėl bendravimo savaitgalį – ne vėliau negu prieš 3 dienas, antradienį ne vėliau negu prieš 24 valandas, dėl vasaros atostogų pakeitimų – ne vėliau nei prieš vieną mėnesį), taip pat nurodant priežastį, kliudančią bendrauti su vaiku.
4.7. Vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas vaiko tėvui bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
4.8. Vaiko motina įsipareigoja nedrausti ir nesudarinėti kliūčių vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, o vaiko tėvas įsipareigoja laikytis nustatytos bendravimo tvarkos.
4.9. Šalių abipusiu susitarimu, šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje. Šalių susitarimas yra pasiektas, kai viena šalis siunčia kitai šaliai rašytinį prašymą arba pasiūlymą bendrauti su vaiku kitokia tvarka, o kita šalis su tokiu prašymu arba pasiūlymu sutinka ir rašytine forma patvirtina, kad bendraus su vaiku kitokia tvarka.
4.10. Sutampant tarnybos (duomenys neskelbtini) laikui (pašaukimui į tarnybą) su bendravimui su vaiku skirtu laiku, vaiko tėvas turi teisę nepaimti vaiko, apie tai kiek įmanoma anksčiau informavęs vaiko motiną.
4.11. Vaiko motina savo gimtadienio metu pasilieka sau teisę bendrauti su vaiku nepriklausomai nuo šios bendravimo tvarkos.“
Priteisti iš ieškovo A. F. (A. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 221,65 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.