Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-195-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-28
Bylos Nr.: e2A-195-459/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-0420-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: S. L.
Atsakovas: Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubui „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
2.2.2.3.1.8Asociacijos
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-195-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-0420-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.2.3.1.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu 2023 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Klubas) visuotinio narių susirinkimo sprendimą Nr. 6.4, kuriuo buvo nutarta ieškovą S. L. pašalinti iš klubo narių; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog 2022 m. balandžio 7 d. įvyko Klubo visuotinis narių susirinkimas, kurio metu ieškovas buvo pirmą kartą pašalintas iš Klubo narių dėl padaryto administracinio nusižengimo. 2023 m. kovo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-187- 1032/2023 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo pareikštą ieškinį tenkinti ir panaikinti atsakovo sprendimą pašalinti jį iš Klubo narių. 2023 m. gegužės 4 d. įvyko Klubo narių visuotinis susirinkimas, kurio metu ieškovas antrą kartą, nurodant tą patį administracinį nusižengimą, buvo pašalintas iš Klubo narių. Ieškovas buvo pašalintas iš Klubo narių po to, kai administracinės nuobaudos neteko galios, ieškovas atgavo savo teisę medžioti ir ieškovas nebėra laikomas baustu administracine tvarka. Šiuo atveju nebuvo jokių pagrįstų priežasčių delsti tokį ilgą laiko tarpą priimant sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių. Ieškovo įsitikinimu, dar kartą skiriant sankcijas ieškovui už tą patį nusižengimą, ypač įvertinant tai, jog nuo padarytų pažeidimų praėjo beveik penkeri metai, būtų pažeidžiamas non bis in idem principas, kadangi ieškovas už tą patį pažeidimą jau šiuo metu yra sulaukęs dviejų sankcijų, t. y. tiek jo teisių apribojimo atimant jo teisę medžioti dvejus metus, tiek jo teisių apribojimo du kartus pašalinant jį iš Klubo narių. Mano, kad jam pritaikyta sankcija – pašalinimas iš Klubo – yra per griežta ir neproporcinga jo padarytam pažeidimui.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2023 m. gegužės 4 d. visuotinio susirinkimo metu vyko balsavimas, ir susirinkusių atsakovo narių balsų dauguma buvo nuspręsta ieškovą iš Klubo pašalinti. Atsakovo įstatuose nenumatyta, per kiek laiko nuo jų pažeidimo gali būti sprendžiamas klausimas dėl įstatus pažeidusio nario pašalinimo. Poveikio priemonė ieškovui buvo taikyta pagal objektyvias aplinkybes, laiku, iš karto po to, kai atsakovas įgijo tam galimybę. Todėl ieškovo argumentai dėl neva pernelyg ilgo laikotarpio nuo padaryto pažeidimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovo pašalinimas iš Klubo yra šio asmens padarytam pažeidimui visiškai adekvati poveikio priemonė. 2019 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-534-471/2019 ieškovas S. L. buvo pripažintas kaltu dėl šiurkščiausio medžioklę reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Atsakovo įstatuose, be kita ko, nurodyta, jog nariai (rėmėjai) privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę ir aplinkos apsaugą, ginklų ir šaudmenų laikymą bei naudojimąsi jais (3.6.3 p.), saugoti gamtą ir gyvūniją, rūpintis aplinkos apsauga (3.6.6 p.). Kaip nurodyta 2023 m. gegužės 4 d. atsakovo narių visuotinio susirinkimo protokole, priimant skundžiamą sprendimą (klausimas Nr. 6.4), ieškovas šias įstatų nuostatas aiškiai ir sąmoningai pažeidė. Tokie medžiotojai atsakovui nereikalingi, todėl susirinkusių atsakovo narių bendras sprendimas pašalinti iš Klubo ieškovą yra teisėtas ir visiškai adekvatus padarytam pažeidimui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad atsakovo Įstatų 4.4.5 punkte nurodyta, jog Klubo nariai gali būti pašalinami visuotinio narių susirinkimo sprendimu paprasta balsų dauguma (Įstatų 4.9. punktas). 2023 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimu pakartotinai buvo nutarta S. L. pašalinti iš Klubo narių už Klubo įstatų 3.6.3. ir 3.6.6. punktų pažeidimą. Už šį sprendimą balsavo 23 nariai, prieš – 9, susilaikė – 9. Iš 2023 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo 6.4. punkto matyti, kad „S. L. pašalinamas nustačius brakonieriavimo atvejį“.

4.2. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AN2-169-354/2019 konstatuota, kad yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių S. L. kaltę gabenus neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną – taurųjį elnią. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. L., turėdamas ilgametį medžiotojo stažą (medžiotojas nuo 2007 m.), suvokė, kad tiek gyvūno sumedžiojimas iš važiuojančio automobilio, tiek sėlinant tamsoje yra neleistinas medžioklės būdas.

4.3. Teismas nurodė, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje numatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas – gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas, laikytinas (ir yra) vienu šiurkščiausiu pažeidimu (Taisyklių 58.1.2. punktas draudžia doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną). Teismas padarė išvadą kad toks pažeidimas šnekamąja kalba ir atitinka sąvoką „brakonieriavimas“, todėl ieškovas tikrai suprato jo pašalinimo iš Klubo pagrindą.

4.4. Teismas pažymėjo, kad kokių nors procesinių ar imperatyvių įstatymo normų pažeidimo atsakovui priimant 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių nenustatyta, tokių nenurodė ir pats ieškovas.

4.5. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją nuspręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas).

4.6. Teismas padarė išvadą, kad, įstodamas į Klubo narius, S. L. pasirašė Klubo nario priesaiką, kuria, be kita ko, įsipareigojo nepažeisti medžioklės įstatymų ir taisyklių. Akivaizdu, jog įvykdydamas vieną šiurkščiausių Medžioklės taisyklių pažeidimų, ieškovas šią priesaiką sulaužė.

4.7. Teismas nurodė, kad ieškovas savo kaltės padarius administracinį nusižengimą nepripažino, stengėsi sumenkinti savo vaidmenį dalyvavus neteisėtai sumedžiojant taurųjį elnią, nors procesiniuose teismų sprendimuose konstatuota, kad jis pažeidimą padarė veikdamas bendrais suderintais veiksmais su kitais asmenimis, t. y. nebuvo pašalinis asmuo, kaip pats teigia (Šiaulių apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A11.-534-471/2019). Šiaulių apygardos teismo konstatuota, kad tiek medžioti iš važiuojančio automobilio, tiek tamsoje einant link bokštelio, t. y. sėlinant, nė vienas medžiotojas neturėjo teisės, ir tai S. L., kaip turinčiam ilgametį stažą medžiotojui, turėjo būti žinoma, t. y. jis privalėjo suprasti, kad licencijuojamas gyvūnas sumedžiotas neteisėtai (Administracinė byla Nr. A11.-534-471/2019). 2023 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo metu ieškovas taip pat išsakė nuomonę, kad jis Medžioklės taisyklių nepažeidė, administracinė nuobauda jam skirta nepagrįstai, mano, jog tai buvo susidorojimas su juo.

4.8. Teismas nurodė, kad kaip liudytojai apklausti Klubo nariai Z. G., V. D. paaiškino, kad susirinkimo metu ieškovas dėl padaryto šiurkštaus Medžioklės taisyklių, Klubo etikos kodekso, Įstatų pažeidimo nesigailėjo, todėl balsuojant dėl jo pašalinimo iš Klubo į tai buvo atsižvelgta. Liudytojai taip pat patvirtino, kad už šiurkščius Medžioklės taisyklių pažeidimus vienodai yra baudžiami visi Klubo nariai. 2023 m. gegužės 4 d. susirinkime iš Klubo buvo pašalintas ilgametis narys V. A., kuris kilpomis gaudė stirnas. Aptartas ieškovo elgesys – kritinio savęs vertinimo nebuvimas, šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas, klubo vidaus tvarką reguliuojančių aktų nesilaikymas, savęs iškėlimas aukščiau Klubo interesų – teismui leido padaryti išvadą, jog skirta nuobauda (pašalinimas iš Klubo) yra adekvati ir proporcinga ieškovo padarytam pažeidimui ir jo elgesiui.

4.9. Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-187-1032/2023 dėl visų ieškovo pakartotinai nurodomų motyvų buvo pasisakyta. Byloje Nr. e2-187-1032/2023 teismas konstatavo, kad įstatuose nenumatyta, per kiek laiko nuo jų pažeidimo gali būti sprendžiamas klausimas dėl įstatus pažeidusio nario (rėmėjo) pašalinimo; atsakovas nebuvo įtrauktas proceso dalyviu į ieškovo administracinių nusižengimų bylas, Aplinkos apsaugos departamentas apie ieškovo brakonieriavimą dėl nežinomų priežasčių atsakovo neinformavo, atitinkamus įsitiesėjusius teismų procesinius sprendimus atsakovas gavo atsitiktinai tik 2022 m. balandžio 7 d. visuotinio narių susirinkimo dieną ir išsyk į juos reagavo; patys ieškovai padarytą pažeidimą nuo atsakovo nuslėpė, teismų sprendimų niekada atsakovui nepateikė. Be to, su ilgu laiko tarpu nuo pažeidimo iki priimamo sprendimo siejamas administracinės nuobaudos (nebe)galiojimas medžiotojų klubo sprendimui pašalinti brakonierių iš savo narių ar rėmėjų taip pat negali turėti jokios įtakos, kadangi paties padaryto pažeidimo fakto jis nekeičia niekaip (Sprendimo 38 p.). Kad po 2019 m. balandžio 18 d. vykusio Klubo susirinkimo, esant pandemijai Lietuvoje, nebuvo rengiami jokie susirinkimai (Sprendimo 39 p.). Ieškovo nubaudimas administracine tvarka ir jo pašalinimas iš Klubo narių nėra laikoma dvigubos sankcijos paskyrimu, kadangi administracinė nuobauda ieškovui buvo paskirta už nustatytus įstatymų pažeidimus, o asociacija kaip juridinis asmuo turi teisę vertinti savo narių / rėmėjų elgesį ir nuspręsti dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo įvertinus jų padarytus atitinkamus pažeidimus (Sprendimo 40 p.). Kokių nors naujų aplinkybių ieškovas nenurodė, todėl, nenustačius nei procedūrinių, nei materialinių teisės normų pažeidimų, pagrindų tenkinti ieškinį teismas nenustatė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir 2023 m. lapkričio 6 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotą pareigą ištirti ir teismo sprendimo motyvuose pasisakyti dėl to, kad: praėjęs itin ilgas laiko tarpas po ieškovo administracinio nusižengimo padarymo; Ieškovas niekada nėra padaręs jokio pažeidimo naudodamasis atsakovo asociacijos nario teisėmis; Ieškovas jo nesinaudojimo atsakovo nario paslaugomis medžioti metu mokėjo nario mokestį ir dalyvavo atsakovo organizuojamose talkose ir tokia veikla atsakovą tenkino penkerius metus po administracinio nusižengimo padarymo.

5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kiti atsakovo nariai buvo šalinami iš atsakovo narių, nes buvo padarę nusižengimus medžiojant atsakovo medžioklės plotų vienete.

5.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proporcingumo principą nenustačius, ar atsakovas negalėjo skirti už ieškovo vienintelį pažeidimą padariusiam ieškovui maksimalią sankciją – pašalinimą iš atsakovo narių.

5.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė, kaip ieškovas galėjo diskredituoti Klubo veiklą, jei atsakovas teigia, kad apie ieškovo administracinį nusižengimą, padarytą 2018 m., nieko nežinojo iki 2022 m., t. y. neatliko kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodomos paskirtos bausmės proporcingumo padarytam pažeidimui analizės.

5.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė savo imperatyvios pareigos, vadovaujantis Asociacijų įstatymo 8 str. 5 dalimi, surengti metinį asociacijos susirinkimą per 4 mėnesius po kalendorinių metų pabaigos ir COVID-19 metu tokia imperatyvi įstatymo nuostata nebuvo panaikinta, tačiau aplinkybę, kad atsakovas neįvykdė įstatyme nurodytos pareigos, vertino atsakovo, o ne ieškovo naudai.

5.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nevertino ieškovo pateiktų bylai įrodymų bei liudytojo T. A. liudijimo apie aplinkybę, kad atsakovas nuo pat 2019 metų žinojo apie ieškovo padarytą administracinį nusižengimą ir pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles padarė išvadą, kuri neatitinka byloje esančių įrodymų, kad atsakovas nusprendė šalinti ieškovą tik praėjus beveik penkeriems metams po ieškovo administracinio nusižengimo padarymo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikius bei aiškinus procesines ir materialines teisės normas, gerai įsigilinus į bylos esmę ir ją atskleidus, laikantis aktualios teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kruopščiai ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visetą ir reikšmingas faktines aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina.

6.2. Pažymi, kad apie šiurkštų teisės pažeidimą ieškovas savo medžiotojų klubo – atsakovo – neinformavo niekada, nei po pažeidimo padarymo ir užfiksavimo, nei įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

6.3. Pažymi, kad ištaisęs visus teismo ankstesnėje byloje konstatuotus procedūrinius pažeidimus, padarytus priimant ankstesnį teismo panaikintą 2022 m. balandžio 7 d. atsakovo sprendimą, šiųmetinį savo sprendimą atsakovas priėmė visiškai teisėtai ir pagrįstai.

6.4. Nurodo, jog ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas anksčiau (iki 2022 m. balandžio 7 d. ir 2023 m. gegužės 4 d.) nebuvo svarstomas tik dėl paties ieškovo kaltės ir dėl objektyvių nuo atsakovo niekaip nepriklausančių visuotinai žinomų įvykių (COVID-19 pandemijos). Ieškovas padarytą pažeidimą nuo atsakovo nuslėpė, pats apie jį nepranešė. Pažymi, jog atsakovas neturi pareigos nuolat viešojoje informacinėje erdvėje ieškoti teismų sprendimų, nuogąstaudamas, jog gal kartais kas nors iš jo narių ar rėmėjų sumanė pabrakonieriauti.

6.5. Pažymi, kad atsakovas galimybę nuspręsti dėl ieškovo, šiurkščiai pažeidusio tiek įstatymus, tiek ir atsakovo įstatus, likimo klube pirmą kartą įgijo tik 2022 m. balandžio 7 d., todėl laiko tarpas nuo sužinojimo apie pažeidimą ir ieškovo pašalinimo nelaikytinas pernelyg ilgu.

6.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis kasacinio teismo suformuotų taisyklių, objektyviai ir teisingai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir galbūt esančius prieštaravimus (ieškovo liudytojo T. A. parodymai) atitinkamai pašalino.

6.7. Pažymi, kad ieškovo pašalinimas iš atsakovo yra šio asmens padarytam pažeidimui visiškai adekvati poveikio priemonė. Visus kitus savo brakonieriavusius narius (rėmėjus) atsakovas baudžia vienodai griežtai – juos iš klubo pašalindamas ir dėl to jokių išimčių niekam taikyti net neketindamas.

6.8. Nurodo, kad, įstodamas į atsakovo narius, ieškovas pasirašė nario priesaiką, kuria, be kita ko, įsipareigojo nepažeisti medžioklės įstatymų ir taisyklių. Akivaizdu, kad įvykdydamas vieną šiurkščiausių Medžioklės taisyklių pažeidimų, ieškovas šią priesaiką sulaužė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutarimu ieškovas S. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, dėl to jam buvo atimta teisė medžioti dvejiems metams. 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atmestas ieškovo skundas ir Šiaulių apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas. 2022 m. balandžio 7 d. Klubo visuotinis narių susirinkimas ieškovą pašalino iš Klubo narių dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo. 2023 m. kovo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-187-1032/2023 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo ir kito Klubo medžiotojo T. A. pareikštą ieškinį tenkinti ir panaikinti atsakovo sprendimą pašalinti juos iš Klubo narių. 2023 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimu pakartotinai buvo nutarta S. L. pašalinti iš Klubo narių už Klubo įstatų 3.6.3. ir 3.6.6. punktų pažeidimą. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2023 m. gegužės 4 d. atsakovo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

13. Akcentuotina, kad atsakovas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija (Asociacijų įstatymo 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktai). Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymu asociacijai yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis, be kita ko, nustatyti pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).

14. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018). Taigi atsakovas, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją nuspręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši diskrecija nėra absoliuti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus ir jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

15. Teismas, spręsdamas ginčą dėl pašalinimo iš asociacijos teisėtumo, turi tikrinti tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018 32 punktas).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar medžiotojų klubas, nuspręsdamas dėl galimo klubo įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

17. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliantas nenurodo jokių procedūrinių priimto 2023 m. gegužės 4 d. visuotinio susirinkimo metu sprendimo pažeidimų, apeliuoja daugiausia į materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotą pareigą ištirti ir teismo sprendimo motyvuose pasisakyti dėl to, kad: praėjęs itin ilgas laiko tarpas po ieškovo administracinio nusižengimo padarymo; ieškovas niekada nėra padaręs jokio pažeidimo naudojantis atsakovo asociacijos nario teisėmis; ieškovas nesinaudojimo atsakovo nario paslaugomis medžioti, bet mokėjo nario mokestį ir dalyvavo atsakovo organizuojamose talkose ir tokia veikla atsakovą tenkino penkerius metus po administracinio nusižengimo padarymo.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo sprendimo motyvus ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus neturi pagrindo pritarti apeliantui. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-187-1032/2023 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo pareikštą ieškinį tenkinti ir panaikinti atsakovo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą pašalinti S. L. iš Klubo narių konstatavus esminius procedūrinius ieškovo pašalinimo iš Klubo pažeidimus, tačiau jau šiame teismo sprendime buvo konstatuota, kad ieškovas neįrodė materialiųjų pašalinimo iš Klubo pagrindų pažeidimo (Sprendimo 43 p.). Taip pat, jog ieškovas padarė šiurkščiausią medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidimą, t. y. draudžiamu būdu sumedžiojo tauriojo elnio patiną, tai prieštarauja Klubo svarbiausiems tikslams (Sprendimo 41 p.).

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-187-1032/2023, kurioje Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nusprendė ieškovo pareikštą ieškinį tenkinti ir panaikinti atsakovo sprendimą pašalinti jį iš Klubo narių, dėl visų apelianto nurodomų motyvų buvo pasisakyta.

20. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad laiko tarpas nuo apelianto padaryto pažeidimo (bei jo konstatavimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) iki skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas pernelyg ilgu, kadangi toks laiko tarpas nebuvo nulemtas atsakovo veiksmais. Atsakovo įstatuose nenumatyta, per kiek laiko nuo jų pažeidimo gali būti sprendžiamas klausimas dėl įstatus pažeidusio nario (rėmėjo) pašalinimo; atsakovas nebuvo įtrauktas proceso dalyviu į ieškovo administracinio nusižengimo bylą, Aplinkos apsaugos departamentas apie ieškovo atliktą pažeidimą dėl nežinomų priežasčių atsakovo neinformavo, atitinkamą įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą atsakovas gavo atsitiktinai tik 2022 m. balandžio 7 d., visuotinio narių susirinkimo dieną ir išsyk į jį reagavo; pats ieškovas apie padarytą pažeidimą atsakovui nepranešė, teismų (pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos) sprendimų niekada atsakovui nepateikė. Po 2022 m. balandžio 7 d. atsakovo sprendimo apskundimo ir beveik metus trukusio bylinėjimosi šį sprendimą teismas dėl padarytų tik procedūrinių pažeidimų galiausiai pripažino negaliojančiu, ir atsakovui tik po tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo objektyviai atsirado galimybė ištaisius teismo konstatuotus procedūrinius pažeidimus tinkamai spręsti dėl ieškovo pašalinimo kitame visuotiniame susirinkime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nepasisakė dėl praėjusio itin ilgo laiko tarpo po ieškovo administracinio nusižengimo padarymo ir priimto atsakovo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Nors apeliantas nurodo, kad laikinųjų medžiotojo bilietų išdavimas ieškovui reiškia savaiminį atsakovo sužinojimą apie ieškovo padarytą administracinį nusižengimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuos laikinuosius bilietus ieškovas būtų pateikęs atsakovui. Be to, ieškovo artimo draugo ir liudytojo T. A., su kuriuo minėtą administracinį pažeidimą kartu ir atliko, parodymai, jog ieškovas apie padarytą nusižengimą atsakovui pasisakė, apeliacinio teismo vertintini kritiškai, kadangi šis asmuo dėl paaiškintų sąsajų su ieškovu yra jam šališkas, o ir patys parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, pažymėtina, jog laikinųjų medžiotojo bilietų ieškovui išdavimas savaime negali būti pagrindas pašalinti ieškovą iš medžiotojų klubo, kadangi atsakovas galėjo svarstyti ieškovo pašalinimo klausimą tik turėdamas įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kuriame apelianto administracinis pažeidimas buvo konstatuotas.

22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliacinio skundo teiginiai apie COVID-19 pandemijos ribojimų metu galiojusią atsakovo kaip asociacijos pareigą organizuoti visuotinį narių susirinkimą atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi karantino ribojimų metu ne tik asociacijos, bet ir kitokių teisinių formų juridiniai asmenys, kuriems įstatymai ar jų pačių įstatai / nuostatai numato narių / dalyvių / akcininkų susirinkimus, jų neorganizavo, kadangi tokiu atveju būtų buvęs pažeistas svarbesnis teisės aktas – atitinkamas būriavimąsi draudžiantis Vyriausybės nutarimas, priimtas ekstremalios situacijos metu, kuris kaip speciali teisės norma bendrosios atžvilgiu turėjo viršenybę.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto apeliaciniame skunde detaliai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2019, ypač jos dalis dėl laiko, praėjusio nuo pažeidimo padarymo, dėl faktinių bylos aplinkybių skirtumo negali būti taikoma šioje byloje. Kasacinio teismo nutartyje nebuvo nustatyta, kad priimtas beveik po dvejų metų sprendimas pašalinti narį iš medžiotojų būrelio gali būti objektyviai pateisintas, t. y. byloje nebuvo nustatytų jokių aplinkybių, galinčių pagrįsti Būrelio delsimą pašalinti narį iš karto po pažeidimo padarymo, todėl pašalinimas galėjo būti vertinamas kaip pretekstas ir papildomas argumentas, vėliau nusprendus pašalinti narį iš Būrelio dėl kitų priežasčių, nesusijusių su padarytu pažeidimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė, dėl kokių priežasčių delsimas yra objektyviai pateisinamas, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą, detaliai pasisakė dėl kiekvieno apelianto argumento, dėl termino pateisinimo objektyvių aplinkybių. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės nesudaro prielaidų teigti, kad pašalinimas galėjo būti vertinamas kaip pretekstas ir papildomas argumentas, vėliau nusprendus pašalinti narį iš medžiotojų klubo dėl kitų priežasčių, nesusijusių su padarytu pažeidimu. Kaip minėta, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo sprendimas priimtas po nepateisinamai ilgo laiko tarpo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl nario mokesčio mokėjimo laikotarpiu, kai jam buvo atimta teisė medžioti, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nario mokestį privalo mokėti visi atsakovo (asociacijų) nariai, nepriklausomai nuo to, medžioja jie tuo metu ar ne. Sutiktina su atsakovu, jog visuomet yra dalis pasyvių narių, kurie nemedžioja dėl įvairiausių priežasčių, o pageidaudamas atimtos teisės medžioti laikotarpiu nario mokesčio nemokėti, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų pateikęs tokį prašymą atsakovui, tai patvirtina, kad savo padarytą nusižengimą apeliantas, tikėtina, siekė nuslėpti ir būtent todėl nario mokestį mokėjo be išlygų.

25. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kiti atsakovo nariai buvo šalinami iš medžioklės klubo narių, nes buvo padarę nusižengimus medžiojant atsakovo medžioklės plotų vienete, o apeliantas savo administracinį nusižengimą padarė kitur, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, viename medžioklės plotų vienete atliktas pažeidimas nėra laikomas mažiau pavojingu ar žalingu gamtai bei visuomenei nei atliktas kitame medžioklės plotų vienete, todėl ir baudžiamas neturėtų būti švelniau.

26. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proporcingumo principą, nenustačius, ar atsakovas negalėjo skirti už ieškovo vienintelį pažeidimą padariusiam ieškovui maksimalią sankciją – pašalinimą iš atsakovo narių.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi remiantis byloje pateiktas įrodymais nustatyta, jog ir visus kitus savo narius (rėmėjus) atsakovas baudžia vienodai griežtai – juos iš klubo pašalindamas ir jokių išimčių netaikydamas. 2022 m. balandžio 7 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu iš klubo buvo pašalinti brakonieriavę ieškovas ir T. A.; atsakovo rėmėjas T. A. iš klubo buvo pašalintas 2023 m. balandžio 14 d. atsakovo tarybos; atsakovo narys V. A. kaip ir ieškovas buvo pašalintas iš klubo 2023 m. gegužės 4 d. visuotiniame narių susirinkime, sprendžiant darbotvarkės klausimą Nr. 6.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes dėl atsakovo ieškovui taikytos poveikio priemonės adekvatumo ieškovo padarytam pažeidimui ginčijamame sprendime įvertino tinkamai, išanalizavęs jas pagrindžiančių įrodymų visetą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nurodė, jog už tą patį nusižengimą buvo nubaustas du kartus – administracine tvarka ir pašalinimu iš medžioklės klubo narių. Tačiau šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas), nedraudžia taikyti asmeniui uždraudimo sankcijos – prevencinio poveikio priemonės kartu su kita administracine nuobauda (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Teisės aktuose gali būti nustatytos vadinamosios prevencinio poveikio priemonės, kurios nėra visiškai prilyginamos nuobaudoms ir kurių paskirtis yra ne tiek nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją; prevencinio poveikio priemonių esmė yra tam tikrų apribojimų taikymas asmeniui, kad šis asmuo nedarytų priešingų teisei veikų, kurias yra linkęs daryti ir darė, kol jam nebuvo pritaikyta konkreti prevencinė priemonė, ir kad būtų apsaugotas viešasis interesas, kitų asmenų teisės. Prevencinio poveikio priemonėms yra taikomi tie patys teisingumo, proporcingumo, tikslingumo, teisėtumo reikalavimai, kaip ir įprastinėms nuobaudoms.

29. Nagrinėjamu atveju, atsakovo klubo įstatų 3.6.3 punkte numatyta, jog klubo narys (rėmėjas) privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę ir aplinkos apsaugą, ginklų ir šaudmenų laikymąsi ir naudojimą, 3.6.6 punkte numatyta, jog privalo saugoti gamtą ir gyvūniją, rūpintis aplinkos apsauga. 3.9 punktas numato, jog klubo nariai (rėmėjas) gali būti šalinami iš Klubo, jeigu jie: nesilaiko Klubo įstatų, jei per tris mėnesius nuo nustatyto termino nesumokėjo nario (rėmėjo) mokesčio, paliekant teisę bet kada įstoti iš naujo, jei savo veikla ir elgesiu diskredituoja Klubo veiklą. Toks įstatuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams aspektu reiškia, kad nario pašalinimas yra visuotinio narių susirinkimo prerogatyva, taigi savo nutarimu visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje panaikinimą – Klubas gali taikyti kaip savarankišką visuomeninio poveikio priemonę.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

33. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsakovo atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, spręstina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto S. L. priteistinos atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ turėtos 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubui „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda AndrulienėGiedrė SeselskytėVilija Valantienė