Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-618-880/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-14
Bylos Nr.: e2A-618-880/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02620-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Linas Zinkevičius
Ieškovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-618-880/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02620-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.; 2.6.1.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius vienasmeniškai,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl nuostolių subrogacijos tvarka atlyginimo prašydamas priteisti iš atsakovės 494,67 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis su draudėja R. K. (toliau – draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-30912, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas minėtos draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 537,69 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl 2021 m. birželio 19 d. įvykusio vandens pratekėjimo. Vanduo išsiliejo iš virš draudėjos esančio buto (duomenys neskelbtini). Atsakovė administruoja bendro naudojimo objektus minėtame name, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis ir kt.). Atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindamas savo subrogacijos teisę, įtvirtintą CK 6.1015 straipsnyje, dalį išmokėtos nuostolių sumos - 494,67 Eur, t. y. draudimo išmoka atskaičius 8 proc. nusidėvėjimo, turi kompensuoti atsakovė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti, nurodydama, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo, neįrodė ir nepagrindė žalos dydžio. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovas neįrodė ir būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Siekdamas pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovas turėjo įrodyti, kad buvo ir kaip pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Tačiau apsiribojo tik konstatavimu, kad įvyko avarija, dėl kurios atsakomybė tenka atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Kartu su ieškiniu nebuvo ir nėra pateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yra, pasak ieškovo, trūkęs nuotekų vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas ir patikrintas sistemingai atliekamos techninės priežiūros metu. Nėra duomenų ir apie tai, kaip nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Ieškovas, būdamas draudiku, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Jis nurodė, kad vamzdynai seni, nuo tarybinių laikų, nebuvo keičiami, suvirinimų vietos pasenę, prarūdiję. Galėjo būti nežymūs pratekėjimai, o nuo spaudimo galėjo atsirasti didesni įtrūkimai. Iš kito buto stovai nueina iki skaitiklio, ten greičiausiai surūdiję viskas, dėl to pramušė ir išsiliejo vanduo tualete. Savo kaltės neįžvelgia, nes visada išvažiuodamas į sodą užsuka karšto vandens skaitiklį. Tik išardžius sieną pasimatė problema, remontus darėsi patys, bet vamzdynų nekeitė, tie vamzdžiai išeina iš kito buto, revizinių durelių nėra, yra palikta anga, kad būtų galima pasižiūrėti po kriaukle, nuolatos stebėjo, ar niekur nelaša. Apie įvykį sužinojo, kuomet paskambino kaimynė iš apatinio buto pranešusi, kad laša vanduo jos bute. Atvažiavę UAB „Mano Būstas Neris“ darbuotojai apžiūrėję pasakė, kad tai jų kaltė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 17,92 Eur pašto išlaidų valstybei.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 30 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir draudikas), su draudėja R. K. laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-30912, kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas atlygino draudėjai 537,69 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2021 m. birželio 19 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš virš esančio (duomenys neskelbtini) buto. Ieškovas šio, t. y. (duomenys neskelbtini), buto savininkui pateikė pretenziją, į kurią atsakydamas pastarasis nurodė, jog vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo vamzdynų, esančių ne (duomenys neskelbtini) buto savininko atsakomybės ribose – buvo įtrūkusi vandentiekio stovo dalis (seni vamzdžiai) iki vandens skaitiklio, dėl ko vanduo veržėsi iš ertmės sienoje į butą ir toliau keliavo žemyn. Atsakovės 2021 m. birželio 21 d. suformuotame Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte nurodoma, kad atlikus neatidėliotiną pastatų techninę priežiūrą (duomenys neskelbtini) buto savininko prašymu, nustatyta, kad yra trūkęs karšto vandens stovas (duomenys neskelbtini) bute, stovas yra užsiūtas plytelėmis, priėjimas blogas, reikalingas stovo atidengimas ir karšto vandens stovo keitimas per visą jo aukštį (apie 3 m. d25). Akte nurodoma, kad būtina organizuoti sprendinius dėl privalomų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas, grįsdamas į atsakovę nukreiptą subrogacinį reikalavimą, neįrodė ir net neįrodinėjo, kokių konkrečiai veiksmų ir tenkančios prievolės atsakovė neįvykdė, kad jai atsirastų pareiga atsakyti, nenurodė ir nepaaiškino, kaip ji elgėsi netinkamai, ko nepadarė, kas sąlygotų jai prašomos taikyti atsakomybės pasekmes. Ieškovas abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė galimų atsakovei tenkančių pareigų nevykdymą, tačiau to niekaip nekonkretizavo.

7. Iš atsakovės teismui pateiktų duomenų matyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos: atsakovė nustatytu periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, tai pripažino ir trečiuoju asmeniu byloje apklaustas R. D., kuris teigė, jog visus planinius patikrinimus namo administratorius atlikdavo laiku, o jeigu buvo koks poreikis ar atsirasdavo gedimas – atvykdavo operatyviai. Byloje esantys duomenys rodo, kad 2021 m. sausio 29 d. buvo atlikta karšto vandens vamzdynų sistemos būklės patikra ir nebuvo nustatyta karšto vandens sistemos vamzdynų netinkama būklė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė turėjo gyventojų nusiskundimų / skundų dėl netinkamai eksploatuojamų ar netinkamai prižiūrimų bendrųjų inžinerinių tinklų, į kuriuos savalaikiai ir tinkamai nereaguotų. Tokiu būdu teigti, kad namo administratorius kažko nepadarė ar padarė netinkamai, pagrindo nėra.

8. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad jai tenkanti atsakomybė negali būti suabsoliutinama dėl gyventojų padarytų apdailų, dėl kurių tam tikra bendrojo naudojimo vamzdynų dalis, esanti butuose, yra paslėpta, kas sudaro objektyvių kliūčių apžiūrėti jų techninę būklę, konstatuoti atsiradusius pažeidimus, esamą stovį ar remonto poreikį. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai rodo ir nėra ginčo dėl to, kad vandens nutekėjimo vieta buvo nors ir atsakovės atsakomybės ribose, tačiau po trečiojo asmens bute atlikta apdaila, todėl negalima besąlygiškai teigti, kad šiuo atveju atsakovei kyla pareiga atsakyti be kaltės.

9. Įvertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatinėjo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, avarijos židinio ir vietos, tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, nes visiškai nevertino galimo draudėjos bute esančios apdailos, baldų nusidėvėjimo ir pan., ieškinyje neįrodinėjo visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo veiksmuose, šiame procese buvo ir išliko pasyvus. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens ir būdamas stipresne ginčo santykio šalimi negalėjo to nežinoti.

10. Teismas laikė, kad iš nustatytų faktinių ginčo aplinkybių visumos bei byloje esančių rašytinių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui. Neįrodžius atsakovės neveikimo, jai tenkančios pareigos neatlikimo, nėra pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp kilusių pasekmių ir subrogacijos tvarka prašomų išieškoti nuostolių. Dėl to atsakovė negali būti pripažinta atsakinga pagal šį ieškovo reikalavimą. Todėl ieškinys atmestinas.

11. Ieškinio atmetimo atveju atsakovė, kuri šioje byloje buvo atstovaujama advokato, įgijo teisę į patirtų atstovavimo išlaidų kompensavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Pagal jos į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, bendras tokių išlaidų dydis šioje byloje yra 3 654,20 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į teiktų paslaugų kokybę, nesudėtingą ginčo pobūdį, bylos apimtį, greitą jos išnagrinėjimą, ieškinio sumą, į tai, kad kaskart naujai ruoštis atsakovės advokatų prašymu ne kartą atidėtam posėdžiui reikalo nebuvo, į advokato darbų ataskaitoje nurodytų atliktų veiksmų tapatumą, į neprašytų rašytinių paaiškinimų teikimą, taip pat į tai, kad tokia suma šiai bylai yra neadekvati ir neprotinga, sumažino atsakovei tenkančių kompensuoti šių išlaidų sumą iki 1 500 Eur.

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6915-727/2022, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš ieškovo, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Iš draudimo teisinių santykių kylančios žalos atlyginimo bylos yra itin sudėtingos. Dėl subrogacijos būdu pasikeitusio galimo „kreditoriaus“ bei praėjusio laiko nuo galimai įvykusio „draudiminio įvykio“, tokiose bylose tikrąsias faktines bylos aplinkybes išsiaiškinti yra ypatingai sudėtinga, o jau nustatytoms ginčo aplinkybėms ištirti reikia didelių visų proceso šalių pastangų. Tai lemia, kad šioje byloje tikrąsias faktines bylos aplinkybes išsiaiškinti mažų mažiausiai nebuvo lengva, o jau nustatytoms ginčo aplinkybėms ištirti reikėjo reikšmingų atstovo pastangų.

12.2. Taip pat ypatingą reikšmę bylos sudėtingumui turi aplinkybė, kad civilinėje byloje vyko ilgas ir varginantis svarstymas bei įrodinėjimas dėl tinkamo atsakovo nustatymo. Vien tam, kad nustatyti tinkamą atsakovą, atsakovas privalėjo pateikti reikalingus įrodymus, pirma juos atradęs bei objektyviai išanalizavęs ir tinkamai teisiškai įvertinęs.

12.3. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra itin aktualus ir reikalaujamų specialiųjų žinių lygis. Tokiose bylose atsakovo atstovas turi tinkamai išmanyti bylos aplinkybių techininę pusę bei jų teisinį reguliavimą, o nagrinėjamu atveju tai buvo vandentiekio sistemos ypatybės ir fizinės, cheminės vandens pratekėjimo bei žalos sukėlimo savybės, taip pat specifinis reguliavimas draudžiantis butų savininkams bendrojo naudojimo vamzdžius uždengti bei šiuos „paslėpti“ po butų savininkų įrengta apdaila. Būtent šios atstovo nurodytos aplinkybės turėjo esminę reikšmę civilinės bylos tinkamam ir teisingam išnagrinėjimui.

12.4. Tokie, minėti, bylų požymiai, procese atsispindi per reikalingų teismo posėdžių skaičių, pavyzdžiui, civilinėje byloje prireikė netgi šešių teismo posėdžių, tam kad būtų tinkamai išnagrinėtos bylos aplinkybės. Darytina išvada, kad atstovo darbo ir laiko sąnaudos buvo pagrįsto ir objektyvaus dydžio. Be to, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko civilinės bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį. Greitas bylos išnagrinėjimas ir nedidelė ieškinio suma objektyviai negali būti pagrįstu pagrindu sumažinti priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį.

12.5. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai buvo „neprašyti“, todėl tai yra pagrindas sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Rašytinių paaiškinimų pateikimas leido geriausiai atsakovui įtvirtinti savo poziciją civilinėje byloje, šią kuo įmanoma objektyviau, išsamiau bei aiškiau pateikiant teismui. Atsakovo pozicija pateikta rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ne atsakovas yra atsakingas už kilusią žalą, o už šią žalą yra atsakingas būtent virš draudėjo buto esančio buto savininkas. Rašytinių paaiškinimų pobūdis leido atsakovui tinkamai, sutelktai ir glaustai pateikti civilinės bylos išnagrinėjimui ypatingą reikšmę turinčius įrodymus bei juos paaiškinti.

12.6. Teismas sprendime nepateikė pagrįstų motyvų, nurodančių kokiu pagrindu yra mažinamos priteistinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad teismas nenurodė jokių objektyvių pagrindų sumažinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus deklaratyvius, subjektyvius ir nepagrįstus teismo teiginius bei faktinės teismo posėdžių trukmės nurodymą. Todėl laikytina, kad teismas sumažino atsakovo bylinėjimosi išlaidas nesant jokių pagrįstų, objektyvių pagrindų.

12.7. Pažymėtina, kad atstovo darbo ir laiko sąnaudos buvo pagrįsto ir objektyvaus dydžio. Be to, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko civilinės bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį. Atsakovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą, yra mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti šių išlaidų maksimalūs dydžiai, todėl teismui nebuvo pagrindo išlaidas dar labiau sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo sumažintos atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl ginčo esmės

16. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau draudikas), ir draudėja R. K. 2018 m. spalio 30 d. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-30912, kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

17. 2021 m. birželio 19 d. įvyko draudimis įvykis, kurio metu dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš virš draudėjos esančio buto adresu (duomenys neskelbtini), draudėja patyrė nuostolius, o ieškovas juos atlygino išmokėdamas 537,69 Eur.

18. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydamas priteisti iš jos buto užliejimu padarytą žalą, išmokėtą draudėjai, subrogacijos tvarka.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

20. Atsakovė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu toje dalyje, kuria sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio

21. Pirmosios instancijos teismas sprendime ir atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus jos bendras patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis byloje yra 3 654,20 Eur.

22. Vis tik apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

23. Iš atsakovės į civilinę bylą pateiktų septynių sąskaitų ir paslaugų ataskaitų bei mokėjimų, kuriuose detalizuojamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, matyti, kad atsakovė į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas įtraukė ir PVM sąskaitas faktūras už pradinei atsakovei UAB „Mano Būstas Sostinė“ teiktas teisines paslaugas.

24. Pažymėtina, kad ieškovas pradinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka pareiškė atsakovei UAB „Mano Būstas Sostinė“. UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikus atsiliepimą bei papildomus įrodymus paaiškėjo aplinkybė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko draudiminiu pripažintas įvykis, administratorė yra UAB „Mano Būstas Neris“. Atsižvelgęs į tai, ieškovas 2022 m. balandžio 22 d. pateikė patikslintą ieškinį kartu su prašymu pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, pakeitė pradinę atsakovę UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ tinkama atsakove UAB ,,Mano Būstas Neris“.

25. Taigi atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ į civilinę bylą buvo įtraukta tik 2022 m. balandžio 27 d. Todėl atsakovė niekaip negalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų pagal jos atstovo apeliaciniame skunde nurodytas paslaugų teikimo ataskaitas 2022 m. kovo 15 d. Nr. AVC 22-311 – 465,85 Eur sumai (2022 m. kovo 15 d. Nr. AVC 22-311 mokėjimas) bei paslaugų teikimo ataskaitą 2022 m. balandžio 14 d. Nr. AVC 22-470 – 465,85 Eur sumai (2022 m. balandžio 19 d. Nr. AVC 22-470 mokėjimas).

26. Atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidos pagal šias paslaugų ataskaitas buvo priteistos pradinei atsakovei UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi, ją pašalinus iš nagrinėjamos civilinės bylos proceso.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 2 722,50 Eur.

Dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

31. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teiktų paslaugų kokybę, nesudėtingą ginčo pobūdį, bylos apimtį, greitą jos išnagrinėjimą, ieškinio sumą, į tai, kad kaskart naujai ruoštis atsakovės advokatų prašymu ne kartą atidėtam posėdžiui reikalo nebuvo, į advokato darbų ataskaitoje nurodytų atliktų veiksmų tapatumą, į neprašytų rašytinių paaiškinimų teikimą, taip pat į tai, kad tokia suma šiai bylai yra neadekvati ir neprotinga, sumažino atsakovei tenkančių kompensuoti šių išlaidų sumą iki 1 500 Eur.

33. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenurodė tam objektyvių bei argumentuotų motyvų, kai tuo tarpu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko Rekomendacijose nurodytus dydžius, o atsakovės atstovo darbo laiko sąnaudos buvo pagrįsto ir objektyvaus dydžio.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų nuostatas, detaliai įvertino visus atsakovės pateiktus, bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, ir faktinius atsakovės atstovo atliktus veiksmus byloje, pačios bylos sudėtingumą, taip pat išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos.

35. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkto nuostatas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (Rekomendacijų 2.1 punktas); teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (Rekomendacijų 2.2 punktas); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (Rekomendacijų 2.3 punktas); būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (Rekomendacijų 2.4 punktas); ginčo sumos dydį (Rekomendacijų 2.5 punktas); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį (Rekomendacijų 2.6 punktas); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (Rekomendacijų 2.7 punktas); šalių elgesį proceso metu (Rekomendacijų 2.8 punktas); advokato darbo laiko sąnaudas (Rekomendacijų 2.9 punktas); kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2.10 punktas). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

36. Pirmiausia atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog civilinėje byloje kilęs ginčas yra nesudėtingas, nurodė, kad iš draudimo teisinių santykių kylančios žalos atlyginimo bylos yra itin sudėtingos, o nagrinėjamoje byloje yra itin aktualus ir reikalaujamų specialiųjų žinių lygis.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ teikia daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Tai yra jos pagrindinė ir įprastinė veikla. Atitinkamai natūralu, kad atsakovei teikiant paslaugas jai tenka susidurti su situacijomis, kuomet trūkus vamzdynams padaroma žala kitų asmenų turtui, ir dėl to dalyvauti teisminiuose procesuose tiek su fiziniais asmenimis, tiek su juridiniais asmenimis (ar kaip nagrinėjamu atveju su draudimo bendrovėmis). Taigi atsakovei kaip juridiniam asmeniui ir teisinių santykių dalyviui tai nėra nei nauja, nei sudėtinga ar itin specialių žinių reikalaujanti situacija.

38. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad iš 2022 m. gegužės 5 d. prašymo atidėti teismo posėdį (DOK 80025 ir DOK 80401) matyti, kad tarp atsakovės ir jos atstovo atstovavimo sutartis sudaryta 2019 m. rugsėjo 25 d. Taigi tarp atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ bei advokatų profesinės bendrijos AVOCAD yra susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai. Kaip minėtame prašyme nurodė ir pats atsakovės atstovas, advokatų profesinė bendrija AVOCAD nuolat gauna pavedimus dėl teisinių paslaugų suteikimo, kai tik toks poreikis kyla atsakovei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėtoje byloje kilęs žalos atlyginimo klausimas taip pat nebuvo ypatingai naujas ir atsakovės atstovui, kadangi jis nuolat atstovauja atsakovę panašaus pobūdžio bylose.

39. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad byloje vyko ilgas ir varginantis svarstymas bei įrodinėjimas dėl tinkamo atsakovo nustatymo. Pažymėtina, kad klausimą byloje dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu atsakovė iškėlė 2022 m. birželio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose, prašydama pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovę į draudėją užliejusio buto savininką – trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Tačiau ieškovui 2022 m. birželio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nesutikus pakeisti atsakovės kitu atsakovu, byla toliau buvo nagrinėjama pagal ieškovo pareikštą ieškinį iš esmės.

40. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįsdama patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teigia, kad įvertinus tai, jog byloje vyko net šeši teismo posėdžiai, atstovo darbo ir laiko sąnaudos buvo pagrįsto ir objektyvaus dydžio.

41. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pirmosios instancijos teismo procesu konstatuoja, kad nors byloje buvo paskirti šeši teismo posėdžiai, vis tik iš tikrųjų vyko tik 4 teismo posėdžiai, kadangi du iš jų buvo atidėti atsakovės atstovo prašymu – vienu atveju dėl suplanuotų atostogų (atidėtas 2022 m. birželio 6 d. parengiamasis teismo posėdis), kitu atveju dėl atsakovės atstovo ligos (atidėtas 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje vyko du parengiamieji posėdžiai, kas visiškai atitinka CPK 229 straipsnyje numatytą parengiamųjų teismo posėdžių skaičių. Be to, vienas parengiamasis posėdis truko 10 minučių, kitas - 8 minutes. Pasirengus nagrinėti bylą, ji buvo išnagrinėta taip pat per du teismo posėdžius, kas teismų praktikoje nelaikytina ilgu bylos nagrinėjimu. Juo labiau, kad pirmas teismo posėdis vykęs 2022 m. liepos 27 d. užtruko 57 minutes, o antras vykęs 2022 m. lapkričio 16 d. – 37 minutes. Paminėti duomenys tik patvirtina jau aukščiau akcentuotą aplinkybę, kad byla nebuvo sudėtinga.

42. Kritiškai vertintini ir atsakovės argumentai, jog jos atstovo darbo ir laiko sąnaudos buvo pagrįsto dydžio. Vertinant atsakovės atstovo darbo laiko sanaudas pažymėtina, kad kaip matyti iš byloje pateiktų darbų ataskaitų, atsakovės atstovo nurodytos jos atstovavimo išlaidos iš esmės buvo patirtos dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui - susipažinimo su bylos medžiaga, ieškovo argumentų bei įrodymų įvertinimo bei strategijos parengimo teismo posėdžiui, dalyvavimo teismo posėdyje (2022 m. birželio 09 d. Nr. AVC 22-697, 2022 m. birželio 16 d. Nr. AVC 22-727, 2022 m. liepos 21 d. Nr. AVC 22-840, 2022 m. rugsėjo 22 d. Nr. AVC 22-1071 darbų ataskaitos) ir tik vienoje darbo ataskaitoje nurodytas rašytinių paaiškinimų rengimas ir pateikimas teismui (2022 m. birželio 15 d. Nr. AVC 22-722 darbų ataskaita) parengimo. Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek pradinę atsakovę UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, tiek vėliau atsakovę UAB ,,Mano Būstas Neris“ atstovavo tas pats advokato padėjėjas, taigi neabejotinai jam bylos esmė jau buvo žinoma ir susipažinimui su byla atstovaujant atsakovę UAB ,,Mano Būstas Neris“ nereikėjo tiek laiko, kiek susipažįstant su byla pirmą kartą. Taip pat nors ataskaitose nurodoma, jog buvo vertinami ieškovo argumentai bei įrodymai, vis tik iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas naujų įrodymų į bylą neteikė, o kaip nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime jis apskritai buvo pasyvus, taigi atitinkamai ir atsakovės atstovui nebuvo ko analizuoti ir vertinti. Be to, tarp teismo posėdžių nebuvo teikiami nauji įrodymai, todėl nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės nurodomo pasirengimo teismo posėdžiams trukme, ypač įvertinus jau minėtą parengiamųjų ir teismo posėdžių trukmę. Juo labiau, kad ieškovės atstovas parengiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo, o dalyvavo tik viename teismo posėdyje. Nesutiktina ir su darbų ataskaitoje 2022 m. rugsėjo 22 d. Nr. AVC 22-1071 nurodyta atsakovės atstovo paslaugų kaina, kadangi buvo rengiamasi bylos nagrinėjimui ir neva atstovaujama atsakovei 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas dėl atsakovės atstovo ligos. Kritiškai vertintina ir atsakovės atstovo nurodyta rašytinių paaiškinimų parengimo trukmė – 6 val. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atsiliepimą parengė ir į bylą pateikė atsakovės darbuotojai, taigi darytina išvada, kad atsakovės atstovui jau buvo parengta ir suformuluota atsakovės pozicija byloje, todėl ją jam teko tik papildyti.

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, be kita ko ir ieškinio sumą (494,67 Eur), kurią prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2722,50 Eur) viršija daugiau nei penkis kartus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo, taikymo klausimai, byloje nekilo specialių žinių poreikis, jog atsakovės atstovas nuolat atstovauja atsakovę teisminiuose procesuose, o šioje konkrečioje byloje dalyvavo atstovaujant ir pradinę atsakovę, dėl ko jam buvo žinoma bylos esmė, nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, kad bylos nagrinėjimas nebuvo ilgas, taip pat advokato darbo ir laiko sąnaudas, taip pat atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovės naudai iš ieškovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 500 Eur sumos, kadangi visos atsakovės nurodytos bylinėjimosi išlaidų sumos priteisti nebuvo pagrindo.

44. Atsakovė apeliaciniame skunde cituoja apeliacinės instancijos teismo priimtas nutartis, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą jam atlygintino dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1729-640/2022; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1710-866/2021 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomos. Be to, atsakovės nurodytose bylose buvo detaliai vertinamos visos aplinkybės, susijusios su teismo posėdžių trukme, byloje nagrinėjamomis ir ginčijamomis aplinkybėmis, kurios nėra tapačios nagrinėjamai bylai.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

46. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

47. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apeliantės (atsakovės) bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

50. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas Linas Zinkevičius