Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. paskirta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

R. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. A. priteista 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinės žalos civilinei ieškovei A. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde R. A. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, tačiau prašoma nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl civilinio ieškinio

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

8. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018, 2K-307-689/2019).

9. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog R. A. nusikalstamais veiksmais, tai yra, jėga atlenkęs nukentėjusiosios A. L. kairės rankos pirštus, išplėšė saujoje laikytus pinigus – 30 eurų ir taip pagrobė svetimą, A. L. priklausantį, turtą – 30 eurų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino A. L. pareikštą civilinį ieškinį ir iš R. A. nukentėjusiajai priteisė 30 eurų turtinės žalos atlyginimo. Pats nuteistasis R. A. pareikštą civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, apeliaciniame skunde priteisto civilinio ieškinio taip pat neginčija. Tačiau apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. teigia, jog jis nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą atlygino 2023 m. gruodžio 28 d. Su tokiu nuteistojo apeliaciniu skundu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis R. A., teikdamas apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, nepateikė jokių žalos atlyginimą pagrindžiančių duomenų ar dokumentų, t. y. nei banko sąskaitos išrašo, nei kvito, iš kurių būtų matyti, jog nuteistasis atlygino turtinę žalą, nei su nukentėjusiąja pasirašyto susitarimo, kuriuo nukentėjusioji būtų patvirtinusi, kad jai buvo atlyginta visa padaryta žala. Nors nuteistajam buvo žinoma apie jo paduoto apeliacinio skundo nagrinėjimo laiką ir vietą Šiaulių apygardos teisme, R. A. į posėdį neatvyko, duomenų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, nei jis, nei jo gynėja advokatė teismui nepateikė. Pažymėtina, kad iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios buvo susisiekta su nukentėjusiąja A. L., kuri patvirtino, jog žalos atlyginimo iš nuteistojo negavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiąja A. L., civilinio ieškinio dydis (30 eurų suma) taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusioji galėtų elgtis nesąžiningai ir turėtų tikslą pasipelnyti iš nuteistojo.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnio 1 punktą nukentėjusioji A. L. turi teisę Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą pateikti vykdyti antstoliui. Nukentėjusiajai A. L. pasinaudojus šia teise, nuteistasis R. A., surinkęs duomenis, pagrindžiančius žalos atlyginimą, pagal CPK 643 straipsnio 7 punktą turi teisę sudaryti taikos sutartį su nukentėjusiąja A. L. ir ją pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui, kuris, vadovaudamasis CPK 595 straipsniu, tokiu atveju vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, o taikos sutartį patvirtinus teisėjui, vykdomąją bylą nutraukia.

12. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, tai, kad procesas dėl civilinio ieškinio gali būti nutraukiamas atlyginus nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau šiuo atveju, nuteistajam R. A. nepateikus žalos atlyginimą pagrindžiančių duomenų, daroma išvada, jog apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo tenkinti, todėl nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

14. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi nuteistajam R. A. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. kovo 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, prašoma iš R. A. valstybės naudai priteisti 125 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėja nuteistajam R. A. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam R. A. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis, nuteistasis R. A. yra darbingas, palyginti jauno amžiaus. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo R. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš R. A. valstybės naudai 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.