Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1111-430/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
e2A-1111-430/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00107-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Atsakovas
R. L., S. K.
Advokatai
Kristina Salinkaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1111-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00107-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.4; 3.2.6.5; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (toliau – UAB „Tomadas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5045-809/2018 pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams R. L. ir S. K. (S. K.) dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. L. ir S. K. 3 997,31 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovė su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Vilniaus apskrities VPK) sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286, kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. 2016 m. gruodžio 18 d. ieškovė gavo Vilniaus apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į eismo įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę „SUBARU LEGACY“, v/n (duomenys neskelbtini) kurios savininku buvo atsakovas R. L., o valdytojas atsakovas S. K.. Minėta transporto priemonė buvo priverstinai nugabenta ir priduota į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių g. 127. Už šios transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą susidarė 3 997,31 Eur skola. Ieškovė siuntė atsakovams pretenzijas dėl skolos padengimo, tačiau atsakovai su ieškove neatsiskaitė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimus patenkino.

4. Atsakovas R. L. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ginčo automobilis ieškinyje nurodytų įvykių metu buvo parduotas kitam asmeniui. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikė 2016 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

5. Atsakovas S. K. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ginčo automobilį ieškinyje minimo eismo įvykio metu vairavo ne jis, o V. I. (V. I.). Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A2.6.-445-295/2017 kopiją.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovų prieštaravimus nesutiko su atsakovų argumentais ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad pinigai atsakovui R. L. už automobilio pardavimą nebuvo sumokėti, dėl to automobilio nuosavybės teisė šiam pirkėjui neperėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. galutiniu sprendimu panaikino 2018 m. sausio 8 d. preliminarų sprendimą, ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui S. K. 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 18 d. surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo transporto priemonė „SUBARU LEGACY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo priverstinai nuvežta į ieškovės UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę. Transporto priemonė aikštelėje buvo saugoma nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., už suteiktas nuvežimo ir saugojimo paslaugas susidarė 3 997,31 Eur skola. Ginčo transporto priemonės savininkas valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – VĮ „Regitra“) duomenimis nurodytas atsakovas R. L.. 2016 m. gruodžio 18 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte transporto priemonės valdytoju įvykio dieną nurodytas atsakovas S. K.. Atsakovai 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimo metu teismui pateikti įrodymai, kad 2016 m. lapkričio 17 d. ginčo automobilis buvo parduotas E. N., o administracinėje byloje Nr. A2.6.-1276-1015/2018 pripažinta, kad ginčo automobilį vairavo ne S. K., o V. I., kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jo atžvilgiu buvo nagrinėta administracinė byla.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. L. eismo įvykio metu (2016 m. gruodžio 18 d.) nebuvo transporto priemonės „SUBARU LEGACY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kadangi minėta transporto priemonė 2016 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduota kitam asmeniui. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog įvykio metu (2016 m. gruodžio 18 d.) transporto priemonę vairavo ne atsakovas S. K., o V. I., tai patvirtina administracinės bylos Nr. A2.6.-1276-1015/2018 medžiaga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad atsakovai įvykio metu (2016 m. gruodžio 18 d.) nebuvo ginčo transporto priemonės nei savininkais, nei valdytojais, dėl to ieškinys buvo atmestas.

10. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, padarė išvadą, kad atsakovas R. L. nevykdė pareigos laiku ir tinkamai deklaruoti duomenis apie transporto priemonės „SUBARU LEGACY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko pasikeitimą po 2016 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėl to VĮ „Regitra“ sistemoje duomenys nebuvo pakeisti, taip pat atsakovas neinformavo ieškovės apie savininko pasikeitimą, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šio atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo paties netinkamo pareigų nevykdymo ir iš ieškovės nepriteistinos. A. S. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, priteistina iš ieškovės 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5045-809/2018 dalyje dėl 420 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui S. K. ir bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Tomadas“ nepriteisti. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5045-809/2018 dalyje dėl 420 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo sumažinti S. K. iš UAB „Tomadas“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.

12. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo S. K., kadangi teismas objektyviai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, dėl kurių šio atsakovo atžvilgiu buvo pareikštas turtinis reikalavimas. Pažymi, kad atsakovas S. K. buvo nurodytas Vilniaus apskrities VPK 2017 m. gegužės 22 d. lydraštyje Nr. 10S-89200(1.46E-10) kaip Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, dėl kurio veiksmų ginčo transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta. Ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti jokių kitų duomenų apie asmenį vairavusį transporto priemonę. Bylos nagrinėjimo metu, į bylą gavus Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus raštą Nr. 10S-52193(12.3E-10), kuriame ginčo transporto priemonės vairuotoju nurodytas kitas asmuo (V. I.), ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo atsakovo S. K. atžvilgiu, t. y. ieškovė viso proceso metu elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

13. Teigia, kad atsakovo S. K. nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis nėra pagrįstas. Nurodo, kad atsakovas prašė priteisti 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 120 Eur už advokato padėjėjos K. S. teisinę pagalbą surašant prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir 300 Eur už advokato G. V. atstovavimą civilinėje byloje. Pažymi, kad nors į bylą pateiktas 2018 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 120 Eur sumokėjimą advokato padėjėjai K. S. už procesinio dokumento surašymą, tačiau nėra aišku, nei už kokį procesinį dokumentą, nei kokiu pagrindu atsakovas S. K. mokėjo, nes teismui nepateikta atstovavimo sutartis, o prieštaravimus pasirašė tik pats atsakovas. Apeliantės manymu, byloje nėra įrodymų, jog minėtą procesinį dokumentą (prieštaravimus) surašė advokato padėjėja K. S..

14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimo pagrįstumo pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacija). Pažymi, kad pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra – 0,1, t. y. 92,67 Eur. Ginčo byloje atsakovo S. K. atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo 35 minutės. Be to, ieškovas, dar iki antrojo teismo posėdžio (2018 m. liepos 9 d.), buvo pateikęs prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo atsakovo S. K. atžvilgiu, dėl to, ieškovės nuomone, minėto posėdžio laikas neturėtų būti įskaitytas į bendrą atsakovo atstovo atstovavimo laiką ir bendras atstovavimo laikas sudarytų apie 12 minučių, dėl to reikalavimas priteisti šias 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą turėjo būti atmestas, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu.

15. Apeliantės manymu, minėtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą turėtų būti mažinamos ir dėl to, kad teismo posėdžiuose buvo nagrinėjami klausimai, kurie nereikalavo specialių žinių, o byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės taikymo ar aiškinimo klausimai. Akcentuoja, kad toks bylinėjimosi išlaidų dydis yra aiškiai per didelis ir neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, o realiai atsakovui S. K. pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, maksimaliai galėtų būti priteista 92,36 Eur suma už 35 minučių atstovavimą, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ši suma turėtų būti mažinama iki 50 Eur.

Atsiliepimas

16. Atsakovas R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundu nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad ginčijamas teismo sprendimas yra pagrįstas, paremtas byloje ištirtais įrodymais ir teisiškai argumentuotas. Teigia, kad ieškovė turėjo galimybę iki pareiškiant ieškinį teisme, detaliau pasidomėti jos teises ir interesus pažeidusiais asmenimis ir nurodyti tinkamus atsakovus, to nepadarius, dėl ieškovės kaltės užsitęsė teisminis procesas ir jame dalyvaujantys asmenys buvo priversti ne vieną kartą atvykti į teismo posėdžius, trukdyti teismo ir gaišti savo laiką bei patirti išlaidas.

17. Akcentuoja, kad ieškovės skunde nurodytos Rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, o atlyginimo už advokato paslaugas dydis priklauso nuo advokato ir kliento susitarimo, dėl to tenkinti apeliacinį skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

18. Atsakovas S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundu nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5045-809/2018 nepakeistą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

19. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti.

20. Nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad 120 Eur bylinėjimosi išlaidos už prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo surašymą negalėjo būti priteistos. Teigia, kad prieštaravimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. preliminaraus sprendimo surašyti ir pinigų priėmimo kvitas išrašytas tą pačią dieną. Be to, tarp atsakovo S. K. ir advokato G. Vainiaus padėjėjos K. Salinkaitės 2018 m. sausio 31 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurioje konkrečiai nustatytas pavedimas parengti prieštaravimus civilinėje byloje. Šiai aplinkybei patvirtinti, atsakovas teikia prijungimui prie bylos teisinių paslaugų sutarties Nr. 40/2018 patvirtintą nuorašą.

Šalies argumentai

21. Pažymi, kad apeliantė, pateikusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl netinkamo atsakovo S. K. pakeitimo tinkamu atsakovu V. I., pripažino, jog atsakovo S. K. atžvilgiu civilinį procesą inicijavo nepagrįstai. Dėl tokio apeliantės netinkamo veikimo (kaltės) atsakovas S. K. patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti atlygintos.

22. Nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą yra nepagrįstos, nes šie argumentai pagrįsti tik subjektyviu ieškovės aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad ieškovės minimos Rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, o be to, apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja tik trukusių teismo posėdžių laiką, tačiau neatsižvelgia į tai, kad atsakovo atstovas turėjo ne tik konsultuoti atsakovą, bet ir pasiruošti visiems teismo posėdžiams. Akcentuoja, kad 300 Eur atstovavimo išlaidas sudaro: įrodymų rinkimas, kliento konsultavimas: 2,5 val. x 60 Eur = 150 Eur (1 val. – 60 Eur); pasiruošimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teisme: 2,5 val. x 60 = 150 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamų teisinę pagalbą civilinėje byloje dydžių, taip pat atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalis, kuria priteistos iš ieškovės atsakovui S. K. bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

26. A. S. K. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą – 2018 m. teisinių paslaugų sutartį Nr. 40/2018, sudarytą tarp S. K. ir advokato padėjėjos Kristinos Salinkaitės. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šį įrodymą atsakovas galėjo pateikti teismui ir anksčiau, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pateiktas naujas įrodymas prisideda apeliaciniame skunde išdėstytų faktinių aplinkybių atskleidimo, pateiktą naują įrodymą apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina jį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovė su Vilniaus apskrities VPK sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286, kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (e. b. l. 6–14). 2016 m. spalio 17 d. buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties Nr. 10-ST2-286 pratęsimo (e. b. l. 15). 2016 m. gruodžio 18 d. surašytas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo į saugojimo aikštelę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo nuvežta transporto priemonė „SUBARU LEGACY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) akte transporto priemonės savininku (valdytoju) nurodytas atsakovas S. K. (e. b. l. 16). 2017 m. gegužės 10 d. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „SUBARU LEGACY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo atsakovas R. L. (e. b. l. 17). 2017 m. gegužės 10 d. ieškovė siuntė atsakovams R. L. ir S. K. pretenzijas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už suteiktas paslaugas padengimo, 2017 m. gruodžio 5 d. buvo siunčiami pakartotiniai pranešimai (e. b. l. 20–35). 2018 m. sausio 3 d. ieškovė UAB „Tomadas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams R. L. ir S. K. dėl skolos priteisimo (e. b. l. 1–4). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5045-809/2018 ieškinį tenkino (e. b. l. 39–40). 2018 m. sausio 18 d. atsakovas R. L. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kartu pateikdamas 2016 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog R. L. pardavė transporto priemonę „SUBARU LEGACY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. (e. b. l. 45–46). 2018 m. vasario 1 d. atsakovas S. K. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kartu pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2.6.-445-295/2017, kurioje nustatyta, jog transporto priemonę „SUBARU LEGACY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne S. K., o V. I.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ši teismo nutartis įsiteisėjusi (e. b. l. 63–69). Šias aplinkybes patvirtino ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2018 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 10-S (e. b. l. 101). 2018 m. liepos 5 d. ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl netinkamo atsakovo S. K. pakeitimu tinkamu atsakovu V. I. (e. b. l. 103–105). 2018 m. liepos 31 d. atsakovas S. K. pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo (e. b. l. 110–112).

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir į aplinkybes, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį, buvo sąžininga, nes Vilniaus apskrities VPK 2017 m. gegužės 22 d. lydraštyje Nr. 10S-89200(1.46E-10) atsakovas S. K. buvo nurodytas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidėjas dėl kurio veiksmų transporto priemonė „SUBARU LEGACY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežta. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad šią transporto priemonę vairavo kitas asmuo, ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo.

30. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir vertina, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovui S. K. priteistos pagrįstai. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas yra juridinis asmuo, verslo subjektas, nebe pirmus metus užsiimantis transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo paslaugas, turintis patirties skolų už saugomus automobilius išieškojime, dėl to jam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Antra, reikšdamas ieškinį teismui, ieškovas rėmėsi pirminiu iš įvykio vietos policijos lydraščiu–aktu (ne policijos nutarimu ar teismo sprendimu (nutartimi)), nesiaiškinęs tolesnių įvykio aplinkybių ir neįsitikinęs, kad būtent S. K. buvo automobilio valdytojas įvykio metu ir tinkama šalis (norint reikšti tokio pobūdžio reikalavimus ne tik savininkui, bet ir transporto priemonės valdytojui), nors pabrėžtina, kad ieškovas turėjo galimybės tai padaryti (pvz., užklausti policijos įstaigos dėl informacijos suteikimo po eismo įvykio aplinkybių ištyrimo). Trečia, CPK 93 straipsnio 1 dalis, nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimų į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovo procesinis elgesys būtų netinkamas, pats ieškovas, pareikšdamas ieškinį šio atsakovo atžvilgiu, neišnaudojo visų galimybių nustatyti tinkamas šalis. Vien tai, kad bylos nagrinėjimo metu (gavus papildomų duomenų iš policijos) ieškovė pakeitė poziciją dėl atsakovo S. K., neatleidžia ieškovo nuo atsakomybės dėl inicijuoto civilinio proceso, nes būtent dėl ieškovo kaltės atsakovas turėjo gintis teisme nuo jam pareikšto ieškinio, kreiptis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus ir patirti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo procesines teises įgyvendino tinkamai, kaip to reikalauja civilinio proceso taisyklės, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, dėl to pagrįstos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.

31. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, spręsdama dėl atsakovui atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytais rekomendaciniais maksimaliais užmokesčio dydžiais, atsižvelgdamas į darbo ir laiko sąnaudas, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, turinį.

32. Apeliantė skunde teigia, kad remiantis Rekomendacijomis pirmosios instancijos teismo priteistos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą yra per didelės, turėtų būti sumažintos iki 50 Eur sumos. Pažymėtina, kad ieškovė, remdamasi skunde Rekomendacijų 8.19 punktu, akcentavo tik atstovavimą (dalyvavimą) teismo posėdžiuose, neatsižvelgusi į tai, kad atsakovui buvo teikiamos teisinės konsultacijos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, laiko, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistos 300 Eur išlaidos už advokato išlaidoms atlyginti yra pagrįstos, sąžiningos ir protingos, atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio civilinėse bylose, netgi yra mažesnės nei įprastai tokio pobūdžio bylose. Pvz., Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-198-656/2019 iš to paties ieškovo priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje), kai bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos analogiškomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, konsultavo atsakovą, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teisingai įvertino, dėl to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante ir šias bylinėjimosi išlaidas mažinti iki ieškovės skunde nurodytos 50 Eur sumos, kuri vertinama kaip neproporcinga ir neprotinga atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimties atžvilgiu.

33. Apeliantė skunde taip pat kvestionuoja aplinkybes, kad atsakovas realiai patyrė 120 Eur bylinėjimosi išlaidų už prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo surašymą, nurodydama, jog byloje nėra įrodymų, kad procesinį dokumentą parengė advokato padėjėja K. Salinkaitė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi pateikta 2018 m. sausio 31 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 40/2018 (tarp atsakovo ir advokato padėjėjo K. Salinkaitės), 120 Eur priėmimo kvito kopija, ir 2018 m. sausio 31 d. surašyti prieštaravimai, kurie patvirtina, kad atsakovas pavedė šiai advokato padėjėjai parengti prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje ir su ja už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė. Vien aplinkybės, kad teismui pateiktus prieštaravimus pasirašė pats atsakovas neįrodo, jog atsakovas galėjo tokių išlaidų nepatirti.

34. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

37. Atsakovas prašo priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, suteikiant konsultacijas ir surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijus bei laikomos pagrįstomis, dėl to iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, atsakovui S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Loreta Braždienė