- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-815-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00852-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S., atstovaujamo advokato G. Č., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-224-445/2019 pagal pareiškėjo T. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. S. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nuosavybės teisių įgyvendinimo bei įregistravimo viešajame registre tikslu nustatyti juridinį faktą, jog jis, T. S. įgyjamosios senaties teise valdo 1975 m. ūkio būdu pastatytą 62,43 m² bendro ploto gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkio būdu pastatytus ūkinius pastatus, esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. 1970 m. statybos 70 m³ tūrio rūsį; 1970 m. statybos 102 m³ tūrio lauko viralinę; 1973 m. statybos 116 m³ tūrio tvartą; 1973 m. statybos 190 m³ tūrio sandėlį; 1984 m. statybos 57 m³ tūrio garažą; 1988 m. statybos 439 m³ tūrio daržinę.
2. Pareiškėjas nurodė, kad po jo senelės D. S. mirties palikimą 2011 m. priėmė jos įpėdinis (sūnus) R. S., kuris 2017-08-10 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi dovanojo pareiškėjui savo paveldėjimo teises. Tikslu VĮ Registrų centre įregistruoti faktiškai egzistuojančių statinių nuosavybės teises, pareiškėjas iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos gavo pažymą apie jo senelių S. S. ir D. S., kurių turtą paveldėjo, namų valdą. Šioje pažymoje nurodoma, kad Varėnos seniūnijos 1998 - 2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 45, asmeninės sąskaitos Nr. 1775, (duomenys neskelbtini), S. S. ir D. S. vardu yra įrašytas tik gyvenamas namas, kurio bendras naudingas plotas 69 kv. m. Su parengta kadastrinių matavimų byla bei iš seniūnijos gauta pažyma pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau priimamajame jam žodžiu buvo paaiškinta, kad statiniai, kurie kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai, registruojami pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose. Kadangi seniūnijos išduotoje pažymoje nurodytas tik gyvenamasis namas, pareiškėjui iškart buvo paaiškinta, kad esant prieštaringiems duomenims apie namų valdoje esančius statinius, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre negali būti įregistruotos. Dėl juridinio fakto nustatymo jam žodžiu buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Savivaldybės ūkinėse knygose nėra duomenų apie D. ir S. S. priklausančius ar priklausiusius ūkinius pastatus. Nesant pakankamai duomenų apie statinių valdymą nuosavybės teise, šių statinių valdymą nuosavybės teise galima įrodyti kaip turto įgijimą pagal įgyjamąją senatį, todėl juridinis faktas apie pastatų valdymą nustatytinas teisme.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, jeigu bus konstatuota, jog yra nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų visuma. Pareiškime nurodyti statiniai nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė, turtas nėra įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą ir į jį savivaldybė daiktinių teisių neturi.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, VĮ Turto bankas pareiškimui neprieštaraus. Nagrinėjant bylą, nekilnojamojo turto objektų sukūrimo (pastatymo) teisėtumo aplinkybės turi būti ištirtos ir nustatytos, turi būti nustatyta ar pareiškėjo nurodomi objektai buvo sukurti (pastatyti) laikantis teisės norminių aktų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
6. Teismas iš 2018-11-13 Nekilnojamojo turto registro įrašo nustatė, kad į 1975 metais pastatytą 80.28 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės neįregistruotos, naudotoju nurodomas S. S., o pareiškėjo nurodomi 6 ūkiniai pastatai, kaip nekilnojamieji daiktai į Nekilnojamojo turto registre apskritai nėra įregistruoti, atitinkamai nėra ir negali būti jokių duomenų apie daiktinių teisių (nuosavybės, valdymo, naudojimo) į juos įregistravimą.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog jis nurodomus nekilnojamuosius daiktus valdė ne mažiau kaip 10 metų, atitinkamai nėra tenkinama aštuntoji būtinoji nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimo sąlyga. Tai, kad pareiškėjui yra padovanotos paveldėjimo teisės į D. S. palikimą, sprendžiant šią bylą esminės teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjo nurodomų pastatų valdymas trunka nuo šių pastatų pastatymo 1970-1988 metais, tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ketinamus nuosavybės teise registruoti pastatus pareiškėjas T. S. valdo jau dešimt metų, todėl teismas atitinkamai pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog pareiškėjas juos valdo nuo 2017 metų, tada kai pradėjo aktyviai įgyvendinti turtinius interesus į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Preliminariu teismo vertinimu, prieš tai išsamiai įvertinus visas aplinkybes, būtų pagrindas tenkinti pareiškimą, kuriame prašoma nustatyti daiktų valdymo įgyjamąja senatimi (nuosavybės teisės įgijimo) faktą, jog pareiškėjo senelė D. S., kuri kartu su sutuoktiniu S. S. faktiškai valdė pareiškėjo nurodomus 1 gyvenamąjį namą ir 6 ūkinius pastatus nuo šių pastatų pastatymo 1970-1988 metais, įgijo nuosavybės teisę. Byloje turi būti tiksliai nustatyta kuris konkretus asmuo valdė turtą, nepaisant to, kad ilgalaikėje perspektyvoje turtas turės būti įregistruotas ne mirusio, o faktinio savininko vardu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėjas T. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą ir pareiškėjo T. S. pareiškimą tenkinti (el. b. l. 165-168). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog nurodytus pastatus jis asmeniškai nepertraukiamai valdė ne mažiau kaip 10 metų, todėl pareiškimą atmetė konstatavęs, jog apeliantas neatitinka vienos iš aštuonių įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymui būtinos sąlygos.
8.2. Teismas netinkamai interpretavo CK 4.71 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas. Pats teismas konstatavo, kad apelianto nurodytų pastatų valdymas trunka nuo šių pastatų pastatymo 1970-1988 metais, todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
8.3. Kadangi yra įvykdytos visos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu apeliantui turi būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į jo išvardytus nekilnojamuosius daiktus.
9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 171).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
15. Byloje kilo ginčas dėl nepertraukiamo daikto valdymo termino skaičiavimo, įgyjant nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkio būdu pastatytus ūkinius pastatus, t. y. rūsį, lauko viralinę, tvartą, sandėlį, garažą ir daržinę, esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškimo, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis nurodomus nekilnojamuosius daiktus valdė ne mažiau kaip 10 metų, todėl atitinkamai nėra tenkinama viena iš aštuonių būtinųjų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimo sąlygų. Apelianto nuomone, teismas, darydamas tokias išvadas, netinkamai interpretavo CK 4.71 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl neteisingai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog nurodytus pastatus jis nepertraukiamai valdė ne mažiau kaip 10 metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
16. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).
17. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas bei jam priklausantys ūkio būdu pastatyti ūkiniai pastatai (rūsys, lauko viralinė, tvartas, sandėlis, garažas ir daržinė) į kuriuos nuosavybės teises įgyti pretenduoja apeliantas, yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise iki mirties priklausė pareiškėjo seneliui S. S., į 1975 m. pastatytą 80.28 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės neįregistruotos, naudotoju nurodomas S. S. (e. b. l. 133-134). Pateiktame 1975 m. kovo 11 d. protokolu Nr. 49 patvirtintame žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), plane nurodyta, kad žemės sklype pastatyta mūrinė lauko virtuvė, mediniai ūkiniai pastatai, griaunamas senas medinis gyvenamasis namas ir statomas naujas (e. b. l. 83). Varėnos rajono vyriausiojo statybos inspektoriaus 1995 m. gruodžio 20 d. išduotu leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 32-32 S. S. žemės sklype leista statyti medinę daržinę ir svirną (e. b. l. 85-86). Alytaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta, kad 1988 m. spalio 6 d. inventorizacijos duomenimis S. S. priklausiusią namų valdą sudarė 1975 m. statybos gyvenamasis namas, 1970 m. statybos viralinė ir rūsys, 1973 m. statybos ūkio pastatai ir 1984 m. statybos garažas (e. b. l. 126-129).
18. Bylos medžiaga patvirtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-547-547/2017 pagal pareiškėjo R. S. (apelianto tėvo) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo 2017 m. liepos 10 d. sprendimu nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio S. S., iki mirties kartu su ja gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, kurį sudaro: ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su neįregistruotais priklausiniais, 6,6000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.8100 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1400 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 102/926 dalys 9.2600 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/355 dalys 3,5500 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/23 dalys 0,2300 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti (e. b. l. 71-73). R. S. 2017 m. rugpjūčio 10 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 5400, dovanojo sūnui (pareiškėjui) T. S. savo paveldėjimo teises, kurias įgijo po motinos D. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (e. b. l. 75). 2017 m. rugpjūčio 10 d. Liudijimas, registro Nr. 5405, patvirtina, kad S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sutuoktinė D. S., mirusi (duomenys neskelbtini), kurios palikimą priėmė vaikaitis T. S. (e. b. l. 76).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio sprendimo 18 – 19 pastraipose nustatytas aplinkybes, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai nuo pastatų pastatymo 1970 - 1988 m. buvo nepertraukiamai valdomi apelianto senelių S. ir D. S., tėvo R. S. bei apelianto T. S., t. y. buvo nepertraukiamai valdomi ne mažiau kaip dešimt metų. Kaip minėta, nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, turi būti skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog jis pastatus valdė ne mažiau kaip dešimt metų, atitinkamai nėra tenkinama aštuntoji būtinoji nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimo sąlyga.
20. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nepasisakė dėl kitų sąlygų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti pastatų valdytojo nesąžiningumą, t. y. kad jis būtų pripažinęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jų valdymo arba kad valdytojas būtų žinojęs apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nėra turto savininkas; apeliantas turtą įgijo sąžiningai ir jį sąžiningai nepertraukiamai valdo kaip savo daugiau nei dešimt metų; nekilnojamasis turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jis nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Taigi, įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas nepažeis jokių kitų asmenų teisių. Darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad apeliantas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – 1975 m. ūkio būdu pastatytą 62,43 m² bendro ploto gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkio būdu pastatytus ūkinius pastatus, esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): 1970 m. statybos 70 m³ tūrio rūsį, 1970 m. statybos 102 m³ tūrio lauko viralinę, 1973 m. statybos 116 m³ tūrio tvartą, 1973 m. statybos 190 m³ tūrio sandėlį, 1984 m. statybos 57 m³ tūrio garažą; 1988 m. statybos 439 m³ tūrio daržinę.
21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
Nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1975 m. ūkio būdu pastatytą 62,43 m² bendro ploto gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkio būdu pastatytus ūkinius pastatus, esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): 1970 m. statybos 70 m³ tūrio rūsį, 1970 m. statybos 102 m³ tūrio lauko viralinę, 1973 m. statybos 116 m³ tūrio tvartą, 1973 m. statybos 190 m³ tūrio sandėlį, 1984 m. statybos 57 m³ tūrio garažą; 1988 m. statybos 439 m³ tūrio daržinę.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.