- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2YT-224-445/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00852-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
teismo posėdyje, iki teismo posėdžio dienos niekam neginčijant valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. patikslintą pareiškimą (toliau – ir pareiškimas) suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo bei įregistravimo viešajame registre tikslu nustatyti juridinį faktą, jog jis, T. S. įgyjamosios senaties teise valdo 1975 m. ūkio būdu pastatytą 62,43 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkio būdu pastatytus ūkinius pastatus, esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 1970 m. statybos 70 m3 tūrio rūsį; 1970 m. statybos 102 m3 tūrio lauko viralinę; 1973 m. statybos 116 m3 tūrio tvartą; 1973 m. statybos 190 m3 tūrio sandėlį; 1984 m. statybos 57 m3 tūrio garažą; 1988 m. statybos 439 m3 tūrio daržinę. Nurodo, kad po jo senelės D. S. mirties palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė jos įpėdinis (sūnus) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris 2017-08-10 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 5400, dovanojo pareiškėjui savo paveldėjimo teises. Tikslu VĮ Registrų centre įregistruoti faktiškai egzistuojančių statinių nuosavybės teises, pareiškėjas iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos gavo pažymą apie jo senelių S. S. ir D. S., kurių turtą paveldėjo, namų valdą. Šioje pažymoje nurodoma, kad Varėnos seniūnijos 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 45, asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu yra įrašytas tik gyvenamas namas, kurio bendras naudingas plotas 69 kv.m. Su parengta kadastrinių matavimų byla bei iš seniūnijos gauta pažyma pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau priimamajame jam žodžiu buvo paaiškinta, kad statiniai, kurie kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai, registruojami pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose. Kadangi seniūnijos išduotoje pažymoje nurodytas tik gyvenamasis namas, pareiškėjui iškart buvo paaiškinta, kad esant prieštaringiems duomenims apie namų valdoje esančius statinius, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre negali būti įregistruotos. Dėl juridinio fakto nustatymo jam žodžiu buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Savivaldybės ūkinėse knygose nėra duomenų apie D. ir S. S. priklausančius ar priklausiusius ūkinius pastatus. Nesant pakankamai duomenų apie statinių valdymą nuosavybės teise, šių statinių valdymą nuosavybės teise galima įrodyti kaip turto įgijimą pagal įgyjamąją senatį, todėl juridinis faktas apie pastatų valdymą nustatytinas teisme. Pareiškėjas pareiškė, kad 62,43 m2 bendro ploto gyvenamojo namo bei jam priklausančių ūkio būdu pastatytų ūkinių pastatų, esančių žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1970 m. statybos 70 m3 tūrio rūsio; 1970 m. statybos 102 m3 tūrio lauko viralinės; 1973 m. statybos 116 m3 tūrio tvarto; 1973 m. statybos 190 m3 tūrio sandėlio; 1984 m. statybos 57 m3 tūrio garažo; 1988 m. statybos 439 m3 tūrio daržinės valdymas nuo šių pastatų pastatymo buvo atviras ir nepertraukiamas, ir nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, jeigu bus konstatuota, jog yra nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų visuma. Nurodo, kad pareiškime nurodyti statiniai nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė, turtas nėra įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą ir į jį savivaldybė daiktinių teisių neturi.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriame nurodo, kad teismui nustačius, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, valstybės įmonė Turto bankas pareiškimui neprieštaraus. Nurodo, kad nagrinėjant bylą, nekilnojamojo turto objektų sukūrimo (pastatymo) teisėtumo aplinkybės turi būti ištirtos ir nustatytos, turi būti nustatyta ar pareiškėjo nurodomi objektai buvo sukurti (pastatyti) laikantis teisės norminių aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrinant pareiškėjo pareiškimo turinį, pareiškėjas, kuris kaip dovaną 2017-08-10 iš savo tėvo R. S. gavo paveldėjimo teises į D. S. palikimą, t. y. įgijo palikimą priėmusio įpėdinio statusą, siekia, kad jo vardu būtų įregistruotos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esančius pastatus (1 gyvenamąjį namą ir 6 ūkinius pastatus). Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas nesiekia viešame registre įregistruoti valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, kad vėliau būtų kreipiamasi su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, kuria pakeista anksčiau galiojusi praktika, valdymo fakto viešame registre registravimas nėra būtina sąlyga siekiant nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamosios senaties pagrindu.
Byloje esančio 2018-11-13 Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, į 1975 metais pastatytą 80.28 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės neįregistruotos, naudotoju nurodomas S. S., o pareiškėjo nurodomi 6 ūkiniai pastatai, kaip nekilnojamieji daiktai į Nekilnojamojo turto registre apskritai nėra įregistruoti, atitinkamai nėra ir negali būti jokių duomenų apie daiktinių teisių (nuosavybės, valdymo, naudojimo) į juos įregistravimą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti nėra būtina sąlyga nustatyti statybos teisėtumą. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka ir esant reikalui į teismą kreipiasi tam įsteigta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Pastebėtina, kad pareiškėjas, nors nėra privaloma nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, o juo labiau procesinio pagrindo (pakanka nurodyti faktinį pagrindą bei tinkamai suformuluoti reikalavimo dalyką), yra nurodęs tris savarankiškus savo pareiškimo procesinius teisinius pagrindus, t. y. savo pareiškimą pozicionuoja kaip: (1) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniai), (2) dėl valdymo fakto patvirtinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 526-529 straipsniai) arba (3) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniai), arba savo pareiškimą yra pateikęs kaip visų trijų ypatingosios teisenos bylos rūšių (kur kiekviena rūšis turi tam tikrą paskirtį) pareiškimą. Vis dėlto, ši aukščiau nurodyta aplinkybė nelemia pareiškimo atmetimo. Toks atmetimas būtų laikomas kaip atliktas formaliais pagrindais. Pastebėtina, kad nagrinėjamo pareiškimo dalykas ir jo faktinis pagrindas (du pagrindiniai elementai) yra suformuluoti tiksliai ir tinkamai, atitinkamai nėra reikalo raginti pareiškėją ištaisyti pareiškimo „trūkumus“ vėlesnėje negu pareiškimo priėmimo stadijoje, nustatant tam tikrą trūkumų šalinimo terminą, t. y. padėti paruošti pareiškimą taip, kad jis būtų patenkintas. Vis dėlto, pareiškimo dalykas ir pagrindas nors ir yra suformuluoti tinkamai, tačiau yra nepagrįsti dėl objektyvių aplinkybių dėl kurių teismas pasisako žemiau. Teismas pareiškimo tenkinimo (atmetimo) klausimą sprendžia vadovaudamasis žemiau nurodomomis teisės normomis ir teismų praktika.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.).
Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai). Kadangi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra visų aštuonių būtinųjų sąlygų visuma, tai reiškia, kad nesant bent vienos iš jų, prašomas faktas negali būti patvirtinamas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas byloje neįrodo, jog jis nurodomus nekilnojamuosius daiktus valdė ne mažiau kaip 10 metų, atitinkamai nėra tenkinama aštuntoji būtinoji nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimo sąlyga. Tai, kad pareiškėjui yra padovanotos paveldėjimo teisės į D. S. palikimą, sprendžiant šią bylą esminės teisinės reikšmės neturi. Paminėtina, kad pareiškėjo nurodomų pastatų valdymas trunka nuo šių pastatų pastatymo 1970-1988 metais, tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ketinamus nuosavybės teise registruoti pastatus pareiškėjas T. S. valdo jau dešimt metų, atitinkamai pareiškimas atmetamas. Tikėtina, kad jis juos valdo nuo 2017 metų, tada kai pradėjo aktyviai įgyvendinti turtinius interesus į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Preliminariu teismo vertinimu, prieš tai išsamiai įvertinus visas aplinkybes, būtų pagrindas tenkinti pareiškimą, kuriame prašoma nustatyti daiktų valdymo įgyjamąja senatimi (nuosavybės teisės įgijimo) faktą, jog pareiškėjo senelė D. S., kuri kartu su sutuoktiniu S. S. faktiškai valdė pareiškėjo nurodomus 1 gyvenamąjį namą ir 6 ūkinius pastatus nuo šių pastatų pastatymo 1970-1988 metais, įgijo nuosavybės teisę. Byloje turi būti tiksliai nustatyta kuris konkretus asmuo valdė turtą, nepaisant to, kad ilgalaikėje perspektyvoje turtas turės būti įregistruotas ne mirusio, o faktinio savininko vardu. Šis, kaip ir bet kuris kitas teismo sprendimas neturi būti savitikslis, tačiau neturi prieštarauti objektyviai tikrovei.
Nepaisant to, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, atsižvelgiant į byloje nustatytas ir jau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas netenkinamas.
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu būdu, todėl pašto išlaidų byloje nebuvo, atitinkamai nėra faktinio pagrindo jas priteisti iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.