Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei E. L. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Telšių RATC) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovės E. L. (toliau – ir atsakovė, ir E. L.) priteisti 213,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), ir 20,70 Eur bylinėjimosi išlaidų: 18,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2,55 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigta regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorė, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Plungės rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). E. L. vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 2 ir 46 punktais, kaip gyvenamosios paskirties patalpos, esančios Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, savininkei. Atsakovė nepaisė teisės aktais nustatytos pareigos ir prašomos priteisti vietinės rinkliavos nėra sumokėjusi.

E. L. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-168 1 punktu patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos apskaičiavimą, mokėjimą, išieškojimą, apskaitą, vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą ir iš jos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą (toliau – iki 2017 m. kovo 1 d. galioję Nuostatai). Šie Nuostatai buvo keisti Tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-335. Tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 buvo patvirtinti naujos redakcijos Nuostatai (toliau – nuo 2017 m. kovo 1 d. galioję Nuostatai), įsigalioję nuo 2017 m. kovo 1 d., kurie buvo keisti Tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-117 bei 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T1-20.

Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 24, 46 punktus, pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir apskaitą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 4, 54 punktus, pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas bei nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimas.

Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti vietinę rinkliavą grindė Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d. 6 punktu, nuo 2017 m. kovo 1 d. - atitinkamai Nuostatų 2 punktu, numatančiais, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus; vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 46 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys.

Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 41, 42 punktus, komunalinių atliekų turėtojams minimali atliekų susikaupimo norma ir atitinkamai vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę arba turimą bendrą plotą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 27, 28 punktus, vietinės rinkliavos dydis susideda iš pastovios (moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar įgalioti asmenys; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių) ir kintamosios dalies (moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių arba pagal konteinerio ištuštinimo dažnį, o gyvenamosios paskirties butams daugiabučiuose namuose – pagal nekilnojamojo turto objekte deklaruotų gyventojų skaičių arba pagal konteinerių ištuštinimo dažnį). Vietinės rinkliavos baziniai dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodika (Nuostatų 21 punktas); vietinės rinkliavos dydžius tvirtina savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka (Nuostatų 24 punktas); nekilnojamojo turto objektų grupės, jiems taikomi rinkliavos dydžiai bei apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 26 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. liepos 14 d. išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, remiantis Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 493, nuo 2019 m. vasario 1 d. priklauso E. L., Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nuosavybės teisės į šį butą buvo registruotos Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Pareiškėjos pateiktu Gyventojų registro išrašo duomenimis Z. J. (duomenys neskelbtini), mirė. Testamentų registro išrašo duomenimis, po Z. J. mirties jos palikimą priėmė atsakovė E. L..

Rinkliavų įstatymas ir Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnį, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.52 straipsnis nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Be to, pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiškia, jog, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-80-602/2021). Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės, jos yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-602/2020).

Kadangi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, daroma išvada, kad atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atitiko vieną iš Nuostatuose numatytų vietinės rinkliavos mokėtojos požymių – šiuo laikotarpiu nuosavybės teise disponavo ginčo nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje.

Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, tenka kreditoriui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų išaiškino, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad be nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja reikalavimą įpėdinei, kuri atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad pareiškėja per 3 mėnesius po palikėjos mirties būtų siuntusi pranešimus įpėdinės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ar palikėjos būsto adresu ar kitu būdu būtų informavusi palikėjos įpėdinę E. L. apie turimą skolos reikalavimą palikėjai, byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad Telšių RATC nepateikė įrodymų, jog įgyvendino CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą per šioje įstatymo nuostatoje numatytą 3 mėnesių terminą informuoti įpėdinę E. L. apie palikėjos nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą pareiškėjai.

Pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo duomenimis, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 213,63 Eur vietinės rinkliavos.

Nustačius, kad Telšių RATC per 3 mėnesių terminą neinformavo įpėdinės apie palikėjos nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą, pareiškėjos prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos skolos priteisimo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo kintamosios dalies vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatų taikymo ir kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per Plungės rajono savivaldyje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą.

Pareiškėja prašė priteisti vietinę rinkliavą, atsakovės nesumokėtą per 2017 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Pareiškėja į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos kreipėsi 2022 m. balandžio 27 d.

Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) numatytas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva (žr., pvz., 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovei vietinės rinkliavos nepriemoka už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 d. būtų apskaičiuota (perskaičiuota) ir pranešimas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą ar įspėjimas sumokėti skolą, būtų išsiųstas iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Atsižvelgus į ginčo dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, daroma išvada, kad vietinės rinkliavos išieškojimui už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, Telšių RATC prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos skolos priteisimo iš E. L. (netenkinus pareiškėjos prašymo priteisti iš E. L. kaip palikėjos Z. J. įpėdinės vietinės rinkliavos skolą) už 2018 m. rugpjūčio 15 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį tenkinamas iš dalies, iš atsakovės pareiškėjai priteisiama 129,60 Eur skola už 2019 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Pareiškėja prašė iš atsakovės priteisti 20,70 Eur bylinėjimosi išlaidų: 18,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2,55 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Telšių RATC teikė advokatų profesinė bendrija „Spectrum legis“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Nagrinėjamo ginčo atveju nauja teisinė problematika nebuvo keliama, byla nebuvo sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl prašymas priteisti šias išlaidas netenkinamas. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021 ir kt.).

Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjos inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl pareiškėjos turėtos išlaidos už šių išrašų suformavimą priteisiamos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymą tenkinti iš dalies.

Uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš E. L. 129,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 60 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2019 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, ir 2,55 Eur (du eurus ir 55 euro centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.