- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- A-1218-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01934-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui M. D. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. D. (toliau – ir atsakovas) 62,30 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T-426 redakcija) yra patvirtinusi Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatuose buvo nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinę rinkliavą pavesta surinkti pareiškėjui.
3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. apskaičiuota 62,30 Eur vietinės rinkliavos suma, kurios atsakovas nėra sumokėjęs. Atsakovui buvo siunčiami pranešimai sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau jis į mokėjimo pranešimus nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė 62,30 Eur įsiskolinimas.
4. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymo dalį ir priteisė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo M. D. 28,13 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.
6. Teismas nustatė, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. priklausė 3/8 dalys buto, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), esančioį adresu: (duomenys neskelbtini). Bendras buto plotas yra 78,73 kv. m, atsakovui priklausanti dalis yra 29,52 kv. m. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento 2018 m. gruodžio 7 d. pažymos Nr. GR.4A-2167 duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktos 2018 m. rugsėjo 24 d. pažymos teismui Nr. (8.2)-5R-1776 apie skolą dėl vietinės rinkliavos (toliau – ir pažyma) duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. turėjo sumokėti 62,30 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas išsiuntė atsakovui mokėjimo pranešimą, tačiau skola nebuvo sumokėta.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).
8. Teismas nurodė, kad 2010 m. Nuostatų 20 punktas nustato, kad už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra kaupiamos komunalinės atliekos ir kurio negalimas naudojimo faktas konstatuojamas pagal UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras patikros vietoje išvadas, jo savininkui ar naudotojui vietinė rinkliava neskaičiuojama. Pagal 2010 m. Nuostatų 15.1 papunktį, 1 priedą (išdėstytą nauja redakcija Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. T2-274), už butą, esantį daugiabučiame gyvenamajame name (tokiam butui yra priskirtas vietinės rinkliavos administravimo parametras – bendras plotas kv. m) mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama metinę vietinę rinkliavą (0,86 Eur) padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. 2017 m. Nuostatų 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus TIPK leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. 2017 m. Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pagal 2017 m. Nuostatų 4 punktą, 1 priedą, gyvenamosios paskirties butas priklauso vietine rinkliava apmokestintiems nekilnojamojo turto objektams. 2017 m. Nuostatų 18 punktas nustato, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. 2017 m. Nuostatų 10 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji dedamosios. Pagal 2017 m. Nuostatų 23 punktą, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai; pagal 24 punktą, kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Pagal 2017 m. Nuostatų 19.1 papunktį, 3 priedą, už gyvenamosios paskirties butą (tokiam butui 3 priede priskirtas pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios administravimo parametras – bendras plotas kv. m) mokėtina vietinės rinkliavos suma apskaičiuojama metinės vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydį (6,6 Eur/10 kv. m, t. y. 0,66 Eur/1 kv. m) ir metinės vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį (2 Eur/10 kv. m, t. y. 0,2 Eur/1 kv. m) atskirai padauginus iš apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendro ploto ir gautas reikšmes sudėjus.
9. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje konstatuota, kad savaime nedraudžiama, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų. Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
10. Teismas nurodė, kad pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusių 2010 m. Nuostatų 3 punktą, mokėti vietinę rinkliavą turėjo komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. 2010 m. Nuostatų 20 punktas nustatė, kad už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra kaupiamos komunalinės atliekos ir kurio negalimas naudojimo faktas konstatuojamas pagal UAB Klaipėdos RATC patikros vietoje išvadas, jo savininkui ar naudotojui vietinė rinkliava neskaičiuojama.
11. Teismas nustatė, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d. nepriklausė nuosavybės teise butas (ar jo dalis), už kurį jam apskaičiuota vietinė rinkliava. Be to, atsakovas minėtu laikotarpiu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas minėtu laikotarpiu naudojosi butu. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d. nebuvo nei šio buto savininkas, nei naudotojas. Pareiškėjas prašyme nepateikė teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo pareigą pagal 2010 m. Nuostatų 3 punktą mokėti vietinę rinkliavą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d., yra nepagrįstas, todėl šios prašymo dalies netenkino.
12. Teismas nurodė, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. liepos 31 d. priklausė 3/8 dalys buto, esančio Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl remiantis 2010 m. Nuostatų 3 punktu, 15.1 papunkčiu, 1 priedu, 2017 m. Nuostatų 3, 4, 18, 23 ir 24 punktais, 3 priedu, jis privalėjo mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Atsakovas ginčo laikotarpiu savo pareigos gera valia nevykdė ir visos pareiškėjo nurodytos vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Atsižvelgęs į ginčui aktualų vietinės rinkliavos teisinį reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. liepos 31 d., yra pagrįstas, todėl šią prašymo dalį tenkino.
13. Atsakovui pažymoje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 24,12 Eur vietinės rinkliavos, o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apskaičiuota 12,06 Eur vietinės rinkliavos. Teismas sprendė, kad atmetus prašymo dalį, kurioje prašoma priteisti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d. (24,12 Eur laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir 10,05 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. (12,06 Eur / 6 mėn. x 5 mėn. = 10,05 Eur)), pareiškėjui iš atsakovo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. priteistina 28,13 Eur vietinės rinkliavos (62,30 – 24,12 – 10,05 = 28,13).
III.
14. Pareiškėjas UAB Klaipėdos KRATC padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo M. D. 62,30 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.
15. Pareiškėjas nurodo, kad buvęs buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas J. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro bei Testamentų registro duomenimis, dalį ginčo buto paveldėjo atsakovas M. D..
16. Pareiškėjas pažymi, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkas turtas. Su nekilnojamojo turto objektais susijusios prievolės, kurios atsiranda po šio turto palikėjų mirties, yra turto paveldėtojų prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų taikymo prasme turto paveldėtojas yra pripažintas disponavusiu turto objektu nuo šio turto palikėjo mirties momento.
17. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymo dalį, padarė esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, todėl prašo sprendimą pakeisti.
18. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymo dalį ir priteisė UAB Klaipėdos RATC iš atsakovo 23,13 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Kitą prašymo dalį atmetė.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje jo prašymas priteisti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d. netenkintas, teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo nuosavybės teisė į butą atsirado nuo palikimo priėmimo momento, o ne nuo turto palikėjo mirties, todėl iš atsakovo vietinė rinkliava turėjo būti priteista už visą ginčo laikotarpį.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
24. Byloje nustatyta, kad atsakovui M. D. 2017 m. birželio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. priklausė 3/8 dalys buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvęs buto savininkas J. D. (duomenys neskelbtini) mirė.
25. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tenkinama sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovas galėtų būti pripažintas Nuostatuose nurodytu aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju.
26. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pagal Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 konstatavo, kad, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
27. Šios ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės savaime lemia, kad, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, su ginčo nekilnojamojo turto objektais susijusios prievolės, kurios atsirado po šio turto palikėjo mirties, šiuo atveju, yra atsakovo prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Minėtas palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad nagrinėjamu atveju minėtų ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme atsakovas pripažintinas disponavusiu minėto turto objektu (butu) nuo šio turto palikėjo mirties momento.
28. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas minėtas nuostatas ne kartą yra išaiškinęs nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602-2016 ir kt.).
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su šiuo klausimu pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, t. y., kad atsakovui nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo palikimo atsiradimo momento, o ne nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dienos, kaip skundžiamame sprendime sprendė pirmosios instancijos teismas.
30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d., pažymi, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatų 3 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
31. Ginčo dėl atsakovui tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
32. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro 2018 m. gruodžio 4 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas M. D. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas, taip pat byloje nėra šią aplinkybę paneigiančių įrodymų.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas ginčo nekilnojamuoju turtu (jam priklausančia buto dalimi) laikotarpiu, kuomet buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, juo disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad atsakovui neatsirado pareiga mokėti pareiškėjo apskaičiuotą vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d., todėl pagrįstai iš atsakovo pareiškėjui nepriteisė prašomos vietinės rinkliavos dalies. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų, susijusių su teismo sprendimo dalimi, kurioje pareiškėjui iš atsakovo priteista vietinės rinkliavos dalis, nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo nuosavybės teisių į butą atsiradimo momento, tačiau iš esmės pagrįstai nepriteisė pareiškėjui vietinės rinkliavos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 12 d., kuomet jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.