- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1975-933/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Nexia JK
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Nexia JK apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-378-294/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Nexia JK ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Lizingas uždaroji akcinė bendrovė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Nexia JK ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 7 307 Eur ir 690 Eur draudimo išmokas (iš viso – 7 997 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. Ieškovė UAB Nexia JK ir Luminor Lizingas UAB (duomenys neskelbtini) sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Luminor Lizingas UAB finansavo naudotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą už 34 800 Eur. Per draudimo brokerį UADBB „Aon Baltic“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta draudimo sutartis dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kasko draudimo (Kasko draudimo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)). Apdraustos transporto priemonės savininkas ir naudos gavėjas buvo Luminor Lizingas UAB. Finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo 1.1 punkte nurodyta, kad draudimo įmokas draudimo kompanijai moka lizingo davėjas, o lizingo gavėjas (ieškovė) draudimo įmokas atitinkančią sumą moka lizingo davėjui pagal jo pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip sąskaitoje nurodytą apmokėjimo dieną.
1.2. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sugadinta apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Nuo autoįvykio momento atsakovė neinformavo ieškovės ir lizingo bendrovės apie atliekamus žalos administravimo veiksmus, transporto priemonės likutinės vertės nustatymą, priimtą sprendimą dėl draudiminio įvykio, apie nustatytą draudimo išmokos dydį. Atsakovės atstovas ieškovei žodžiu nurodė, kad atsakovė dėl transporto priemonės likutinės vertės nustatymo buvo paskelbusi internetinį aukcioną, kurį neva laimėjo konkretus asmuo ir jam atsakovė žodžiu perdavė ieškovės atstovo telefono kontaktus. Tariamas aukciono laimėtojas (duomenys neskelbtini) paskambino ieškovės atstovui dėl transporto priemonės pirkimo sutarties sudarymo, nurodė, kad ketina su lizingo bendrove sudaryti transporto priemonės liekanų pirkimo-pardavimo sutartį ir lizingo bendrovei sumokėti pasiūlytą kainą. Iki (duomenys neskelbtini) aukciono pirkėjas atidėliojo transporto priemonės pirkimo sutarties sudarymą, galiausiai nebesidomėjo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, todėl faktiškai transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis su aukciono laimėtoju nebuvo sudaryta.
1.3. Lizingo bendrovė Luminor Lizingas UAB informavo ieškovę, kad iš atsakovės gavo 22 753 Eur draudimo išmoką. Iš to ieškovė suprato, kad atsakovė, sumokėjusi lizingo bendrovei 22 753 Eur draudimo išmoką, yra surinkusi visą reikšmingą informaciją, reikalingą draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tačiau jos nepateikė nei ieškovei, nei lizingo bendrovei. Ieškovei nebuvo žinoma, kaip ir kodėl atsakovė apskaičiavo būtent 22 753 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės išmokėtu 22 753 Eur draudimo išmokos dydžiu bei nežinodama, kaip konkrečiai atsakovė apskaičiavo šį draudimo išmokos dydį, (duomenys neskelbtini) su pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti visus priimtus sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) autoįvykio, informuoti apie bylos administravimo eigą ir išmokėti visą draudimo išmoką. Atsakovė 2019-02-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) pretenzijos“ atsakė, jog automobilio rinkos vertė buvo 43 500 Eur. Žalos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimo metu nustatyta, kad automobilio remontas netikslingas, liekanų vertė sudaro 20 647 Eur, nes tokia didžiausia suma buvo siūloma aukcione, todėl apskaičiuotas nuostolio dydis yra 22 853 Eur, iš kurio atimama 100 Eur besąlyginė išmoka. Dėl nurodytų priežasčių buvo išmokėta 22 753 Eur išmoka Luminor Lizingas UAB. Ieškovė nesutiko su atsakovės apskaičiuotu ir išmokėtu draudimo išmokos dydžiu bei laikė, kad atsakovė išmokėjo per mažą draudimo išmokos sumą. Ieškovė sutinka, kad transporto priemonė buvo sunaikinta taip, jog jos remontas buvo netikslingas ir nėra ginčo dėl transporto priemonės rinkos vertės, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl transporto priemonės liekanų vertės dydžio, kas nulemia žalos ir draudimo išmokos dydį. Tuo atveju, jeigu tariamas aukciono laimėtojas būtų nupirkęs transporto priemonės liekanas už savo paties pasiūlytą 20 647 Eur liekanų kainą, atsakovei išmokėjus 22 853 Eur dydžio draudimo išmoką, ieškovės turtinis interesas būtų patenkintas, nes būtų atlyginta visa transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo (43 500 Eur).
1.4. Ieškovė kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kuris nurodė transporto priemonės likutinę vertę 12 690 Eur. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė laiko, kad atsakovė turi ieškovei atlyginti 7 307 Eur ir papildomai 690 Eur draudimo išmoką, nes (duomenys neskelbtini) buvo pavogtos autoįvykio metu nesugadintos detalės. Atsakovė 2019-02-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) pretenzijos“ nurodė, kad transporto priemonės detalėms nebebuvo taikoma draudimo apsauga, nes po autoįvykio atsakovei išmokėjus draudimo išmoką, draudimo apsauga nutrūko (Taisyklių 5.5.2 punktas), draudžiamoji rizika išnyko, todėl atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl vagystės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Turto savininkas ir draudimo sutarties šalis yra lizingo įmonė. Draudimo polise nenumatyta, kad draudimo išmoka būtų mokama kitam asmeniui, t. y. nėra paskirtas išankstinis naudos gavėjas (pvz., ieškovas). Tais atvejais, kai draudikas turi informaciją apie tai, kad automobilis yra lizinguojamas, baigus žalos administravimą siunčiamas pranešimas lizingo bendrovei, nurodant nustatytą žalos dydį ir klausiant kam išmokėti draudimo išmoką. Nustačius draudimo išmokos dydį, draudikas kreipėsi į lizingo bendrovę, o ji pateikė prašymą, kad draudimo išmoka būtų išmokėta į Luminor Lizingas UAB banko sąskaitą. Ieškovė nėra draudimo sutarties šalis ar sutartyje numatyta naudos gavėja. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti papildomą draudimo išmoką būtent jai, tačiau draudikas nėra gavęs iš Luminor Lizingas UAB informacijos apie tai, kad išmoka būtų apskaičiuota neteisingai, ji neginčijo priimto sprendimo, nors turi teisę tai daryti.
2.2. Taisyklių 9.8 punkte šalys susitarė, kad automobilio liekanos gali būti vertinamos pagal realaus aukciono rezultatus. Tai itin objektyvus duomuo ir turi pranašumų prieš teorinius vertinimus, kadangi aukciono metu yra nustatoma reali liekanų vertė. Šio aukciono dalyviai gali būti tik identifikuoti asmenys, registruoti vartotojai, pasirašę sutartį su aukciono organizatoriumi ir sumokėję 200 Eur registracijos mokestį. Tokiu būdu išvengiama netikrų vartotojų ir statymų.
2.3. Ieškovės teikta turto vertinimo ataskaita yra tik teorinė neindividualizuota automobilių liekanų vertė, taikoma standartinės komplektacijos automobiliams. Aukcionas yra tikslesnis ir objektyvesnis žalos nustatymas. Jei šios žalos administravimo metu turto savininkas būtų pardavęs liekanas aukciono laimėtojui, už šį sandorį būtų gavęs 20 647 Eur. Draudikas yra išmokėjęs 22 753 Eur išmoką. Taigi turto savininkas bendroje sąmatoje būtų gavęs visą draudimo sumą – 43 500 Eur.
2.4. (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo informaciją, kad automobilis buvo apvogtas. Atlikus žalos administravimo veiksmus, buvo atsisakyta atlyginti nuostolius, nes draudimo apsauga nebuvo teikiama. Taisyklių 5.5.2 punktas numato, kad draudimo sutartis pasibaigia jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudžiamoji rizika išnyko. Šiuo atveju žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta, kad automobilis yra sunaikintas, todėl draudimo apsauga, remiantis sutarties sąlygomis – nutrūko. Šio sprendimo turto savininkas neginčijo.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Lizingas UAB teismui teikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad:
3.1. Atsakovė (duomenys neskelbtini) išmokėjo 22 753 Eur draudimo išmoką, kurios nepakako padengti ieškovės įsipareigojimus pagal sutartį, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini) padengė visus tolimesnius mokėjimus, numatytus sutartyje.
3.2. Atsižvelgiant į tai, jog sutartiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti, (duomenys neskelbtini) turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktu, lizingo davėja Luminor Lizingas UAB patvirtino, jog ieškovė pilnai įvykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir ieškovės nuosavybėn perdavė turtą. Įsipareigojimai pagal sutartį yra visiškai įvykdyti, todėl trečiasis asmuo nelaiko turintis teisę į neišmokėtą draudimo išmokos dalį (jeigu tokia nebuvo išmokėta pagal draudimo sutartį).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-20 sprendimu ieškovės UAB Nexia JK ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atmetė; priteisė iš ieškovės UAB Nexia JK valstybei 6,90 Eur pašto išlaidų.
4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad Luminor Lizingas UAB, kuriam nuosavybės teise priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio buvo sudaryta savanoriškoji draudimo sutartis su AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo sugadintas. Apie šį įvykį atsakovei buvo pranešta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudarius remonto darbų sąmatą nustatyta, kad automobilio remontas netikslingas. Siekiant nustatyti tikslią transporto priemonės liekanų vertę atsakovė patalpino automobilio duomenis į aukcioną. (duomenys neskelbtini) baigtas aukcionas. Didžiausia pasiūlyta suma už automobilio liekanas – 20 647 Eur. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 22 753 Eur draudimo išmoką Luminor Lizingas UAB.
4.2. Eismo įvykio metu lizingo gavėju buvo ieškovė, kuri tuo metu neturėjo nuosavybės teisės į apgadintą automobilį, todėl atsakovė pagrįstai draudimo išmoką išmokėjo automobilio teisėtam savininkui – trečiajam asmeniui. Teismas vertino, kad tik tuo atveju, jeigu asmuo savo sąskaita suremontuotų teisėtai valdytą, bet ne jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, jis gali tapti žalą patyrusiu asmeniu ir pretenduoti į draudimo išmokos iš draudiko gavimą.
4.3. Teismas pažymėjo, kad bylai aktualu ir tai, jog trečiasis asmuo buvo aiškiai išreiškęs savo valią dėl draudimo išmokos mokėjimo, t. y. nurodė savo, o ne ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Be to, iš trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų matyti, kad tik (duomenys neskelbtini) turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktu ieškovė tapo automobilio savininke ir nuo šios dienos jai būtų suteikta teisė valdyti daiktą, gauti iš jo pajamas arba draudimo išmoką.
4.4. Eismo įvykio metu ir draudimo išmokos išmokėjimo metu ieškovė nebuvo sugadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, todėl neturi reikalavimo teisės į neišmokėtą draudimo išmoką arba ginčyti savininko ir draudimo bendrovės sutartą likutinės vertės nustatymo būdą – aukcioną. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą byloje. Teismas sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką, nebūdama transporto priemonės savininke ar naudos gavėja, todėl jos reikalavimus atmetė.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovė UAB Nexia JK apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-20 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
5.1. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką lizingo gavėjas, net ir nebūdamas naudos gavėju pagal draudimo sutartį, po lizingo sutarties pasibaigimo turi teisę reikšti ieškinį draudikui ir reikalauti draudimo išmokos priteisimo iš draudiko.
Atsiliepimas
5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino byloje aktualias finansinės nuomos sutarties ir draudimo sutarties nuostatas, nevertino jų kartu ir sistemiškai, rėmėsi šiam ginčui neaktualia ir netaikytina kasacinio teismo praktika, dėl ko netinkamai nustatė, kad ieškovė kaip lizingo gavėja neturi savarankiškos teisės reikalauti draudimo išmokos dalies išmokėjimo iš atsakovės.
5.3. Draudimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės ir, nors ji buvo sudaryta trečiojo asmens naudai, tačiau ši sutartis turėjo teisinės įtakos ieškovės teisėms bei pareigoms. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokia draudimo sutartis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai. Sutarties trečiojo asmens naudai atveju, t. y. kai sutartį sudaręs asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar sutartyje arba nelemia prievolės esmė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Taigi ir draudimo sutarties, kurioje nurodytas naudos gavėjas, atveju draudėjas turi teisę reikalauti, kad kita sutarties šalis – draudikas vykdytų sutartines prievoles.
5.4. Ieškovės pareiga sudaryti lizinguojamos transporto priemonės draudimo sutartį kilo iš finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkto, pagal kurį ieškovė įsipareigojo sudaryti daikto draudimo sutartį su viena iš lizingo davėjo tinklapyje nurodytų priimtinų draudimo bendrovių. Pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens pasirašyto draudimo priedo prie finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) I.1 punktą šalys susitarė, kad draudimo įmokas draudimo kompanijai moka lizingo davėjas, o ieškovė draudimo įmokas atitinkančią sumą moka lizingo davėjui pagal jo pateiktą sąskaitą. Šalys finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.8 punkte aptarė draudiko naudos gavėjui išmokėtos draudimo išmokos paskirstymo tarp lizingo davėjo ir ieškovės taisyklę, pagal kurią iš draudimo išmokos pirmiausia kompensuojamas ieškovės įsiskolinimas lizingo davėjui pagal šią ir kitas su lizingo davėju sudarytas sutartis, o likusias pinigines lėšas lizingo davėjas, ieškovės nurodymu, įsipareigoja pervesti į ieškovės sąskaitą arba užskaityti tolimesniems mokėjimams pagal sutartį. Pagal finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.7.1 punktą, ieškovei nustatyta pareiga savo vardu atstovauti lizingo davėją derybose dėl draudimo išmokos.
5.5. Pirmasis draudiminis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o antrasis (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant finansinės nuomos sutarčiai ir draudimo sutarčiai. Atsakovė išmokėjo 22 753 Eur draudimo išmokos dalį į naudos gavėjo – trečiojo asmens Luminor Lizingas UAB sąskaitą, galiojant sutartims. Ieškovė, atstovaudama lizingo gavėją, (duomenys neskelbtini) su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl trūkstamos draudimo išmokos išmokėjimo, galiojant minėtoms sutartims. Atsakovei atsisakius išmokėti trūkstamą draudimo išmokos dalį, ėmė veikti finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.9 punkte numatyta sąlyga, kad jei daiktas sugadinamas taip, kad pripažįstama, jog jį remontuoti nėra prasmės, daiktas prarandamas ar sunaikinamas, tačiau draudimo išmokos nepakanka lizingo davėjo nuostoliams apmokėti, bei, jei palūkanos nekintamos – refinansavimo kaštams kompensuoti, tokius nuostolius ieškovė įsipareigoja kompensuoti lizingo davėjui per 3 darbo dienas nuo lizingo davėjo raštiško pranešimo gavimo dienos. Negavus iš atsakovės trūkstamos draudimo išmokos dalies, ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui Luminor Lizingas UAB 7 695,27 Eur likusią neišmokėtą daikto vertę. Ieškovė ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pasirašė turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktą, kurio 1 punkte nurodyta, jog lizingo gavėjas pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį ir lizingo davėja šiuo aktu perduoda turtą lizingo gavėjo nuosavybėn. Finansinės nuomos sutartis pasibaigė ieškovei tapus transporto priemonės savininke.
5.6. Kadangi finansinės nuomos sutartis pasibaigė, ieškovės įsiskolinimai lizingo davėjui yra įvykdyti, o draudikas neišmokėjo trūkstamos draudimo išmokos dalies, todėl buvusiam naudos gavėjui nėra pagrindo reikalauti iš draudiko trūkstamos draudimo išmokos ir ją gauti, nes naudos gavėjo turtinius interesus įvykdė ieškovė, o ieškovės turtiniai interesai yra pažeisti negavus trūkstamos draudimo išmokos. Ieškovei įvykdžius įsipareigojimus, kylančius iš sutarties, draudimo apsauga šia apimtimi galioja ir ieškovei, kuri šioje situacijoje turi savarankišką draudimo interesą ir iš to kylančias teises.
5.7. Luminor Lizingas UAB 2021-03-30 rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad įsipareigojimai pagal finansinės nuomos sutartį yra visiškai įvykdyti ir ji nelaiko turinti teisę į neišmokėtą draudimo išmokos dalį. Nustačius, kad su naudos gavėju yra visiškai atsiskaityta ir trūkstama draudimo išmokos dalis viršija naudos gavėjo patirtus nuostolius, draudikas (atsakovė) gali būti įpareigota likusią draudimo išmokos dalį išmokėti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nesiaiškino dėl draudžiamojo įvykio fakto, dėl jo sukeltų nuostolių dydžio, pagal draudimo sutarties sąlygas priklausančios draudimo išmokos dydžio, todėl bylos esmė liko neatskleista. Tai sudaro pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:
6.1. Byloje kilo ginčas dėl nustatyto nuostolio – draudimo išmokos – dydžio. Ieškovės nuomone, draudikas išmokėjo nepakankamą draudimo išmoką. Draudimo išmoka apskaičiuota ir mokėta vadovaujantis sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, sutartyje yra numatytas naudos gavėjas, kuris ir turi teisę gauti draudimo išmoką. Naudos gavėjas –Luminor Lizingas UAB sprendė į kurią banko sąskaitą turi būti mokama draudimo išmoka. Naudos gavėjas nereiškė pastabų ir dėl draudiko priimto sprendimo pagrįstumo.
6.2. Draudimo sutartis sudaryta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis. Taisyklių 1.5 punktas apibrėžia sutartyje numatyto naudos gavėjo sampratą: draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Taisyklių 13.3.2 punkte nurodyta, kad būtent naudos gavėjas draudimo sutartyje nustatyta tvarka turi teisę reikalauti išmokėti draudimo išmoką. Iš esmės toks pats apibrėžimas bei reglamentavimas numatytas ir Draudimo įstatyme. Jo 97 straipsnyje numatyta, kad teisę į draudimo išmoką turi draudėjas arba naudos gavėjas, kai tai numatyta draudimo sutartyje. Dėl šių priežasčių žalos administravimo metu draudikas kreipėsi į sutartyje numatytą naudos gavėją, kad būtų pateiktas atsakymas, kam mokėti draudimo išmoką. Priklausomai nuo lizingo bendrovės ir individualaus kliento sąlygų, lizingo bendrovės priima skirtingus sprendimus: kartais reikalauja draudimo išmoką mokėti lizingo bendrovei, kartais jų klientui – lizingo gavėjui. Būtent dėl tos priežasties, draudikas yra priverstas gauti sutartyje numatyto naudos gavėjo sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, nes tais atvejais, kai draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas, pastarasis turi apsisprendimo teisę dėl išmokos mokėjimo būdų.
6.3. Ieškovė neturi teisės reikalauti draudimo išmokos savo naudai. Bylos nagrinėjimo metu šis klausimas buvo keliamas kelis kartus, ieškovė galėjo prašyti lizingo bendrovę būti bendraieškove, susitarti dėl reikalavimo teisės perleidimo arba pakeisti ieškinio reikalavimą, prašydama didesnę draudimo išmoką priteisti lizingo naudai (o ne savo). Ieškovė tinkamai neįvertino naudos gavėjo reglamentavimo, sudarytos sutarties nuostatų ir nepagrįstai reikalavo draudimo išmoką priteisti ieškovės naudai.
6.4. Ieškovė savo reikalavimo teisę bandė grįsti tuo, kad šiuo metu yra minėto turto savininkė, tačiau ši aplinkybė nereikšminga, kadangi ieškovė tik nuo (duomenys neskelbtini) turto perdavimo akto tapo turto savininke. Įvykio (įvykių) metu turto savininkas buvo lizingo davėjas, dėl ko jis ir buvo numatytas naudos gavėjo draudimo sutartyje, nes būtent turto savininkas turi turtinį interesą išvengti galimų nuostolių, susijusių su jo turtu. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nustačius, kad pats reikalavimas negali būti tenkinamas, kitų argumentų, t. y. ar draudimo išmoka apskaičiuota tinkamai, vertinimas nebetenka prasmės. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atmesti ieškinį vien šiuo pagrindu, detaliau nepasisakydamas dėl kitų ieškovės reikalavimų ir jų pagrįstumo.
6.5. Ieškovė netiksliai cituoja ir teismų praktikos išaiškinimus. Apeliacinis skundas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-248/2016. Teismas pažymėjo, kad tokia draudimo sutartis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai. Naudos gavėjo paskyrimas draudimo sutartyje neatima draudėjo teisės reikalauti, kad draudikas vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir, esant draudžiamajam įvykiui, išmokėtų draudimo išmoką draudėjo paskirtam asmeniui. Nurodyta nutartis ne pagrindžia teisę gauti draudimo išmoką savo naudai, o, priešingai, ją paneigia. Be to, šią bylą teismas sprendė kiek kitaip, kadangi tai susiję su faktinėmis aplinkybėmis – minėtoje byloje draudėjas ir naudos gavėjas iš anksto buvo susitarę dėl galimų draudimo išmokų paskirstymo, todėl, kasacinis teismas akcentavo, kad ši byla sprendžiama nukrypstant nuo bendrųjų išaiškinimų, tačiau jie nėra paneigiami. Bendrieji išaiškinimai, kuriais rėmėsi ir žemesnės instancijos teismai, yra tokie, kad draudimo sutartyje esant paskirtam naudos gavėjui, draudėjas neturi teisės reikalauti draudimo išmokos savo naudai.
6.6. Atsakovė nesutiko, kad pagal finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.7.1 punktą ieškovė turi teisę teikti ieškinį lizingo įmonės vardu, bet savo naudai. Minėta finansinės nuomos sutarties sąlyga numato ieškovės teisę veikti žalos administravimo metu, todėl žalos administravimo metu draudikas savo veiksmus ir derino su ieškove: registravo žalą, informavo apie nuostolio nustatymą, jo būdus, apskaičiuotą išmokos dydį ir t. t. Ši nuostata nesuteikia teisės teikti ieškinį ar atstovauti lizingo įmonę teismuose, juolab, neįtraukiant jos į procesą teikti reikalavimą savo naudai.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-20 sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės UAB Nexia JK ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo.
Dėl esminių aktualių bylos faktinių aplinkybių
10. Bylos įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo Luminor Lizingas UAB ir ieškovė UAB Nexia JK sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Luminor Lizingas UAB finansavo naudotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą už 34 800 Eur. Apdraustos transporto priemonės savininkas ir naudos gavėjas buvo Luminor Lizingas UAB (e. b. 1 t. 45-50 b. l.).
11. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis (avarija), kurio metu buvo sugadinta apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini).
12. Atsakovė apskaičiavo ir trečiajam asmeniui išmokėjo 22 753 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota iš automobilio vertės (43 500 Eur) atėmus nuostolio sumą (20 647 Eur) ir besąlyginės išskaitos sumą (100 Eur). Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad nuostolio 20 647 Eur suma buvo nustatyta pagal aukciono rezultatą – didžiausią pasiūlytą sumą už automobilio liekanas. Ieškovė, nesutikdama, kad aukciono būdu buvo tinkamai įvertinta automobilių liekanų vertė, atsižvelgdama į atliktą turto vertinimo ataskaitą, laikė, kad transporto priemonės likutinė vertė yra 12 690 Eur, ir vertino, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėta per maža draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tai, ieškovei atlyginus nuostolio sumą, ji kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos dalies priteisimo.
13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės, sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę ir dėl to ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji, kaip lizingo gavėja, neturi teisės reikalauti draudimo išmokos dalies iš draudiko (atsakovės).
Dėl ieškovės, kaip (ne)tinkamos ieškovės
14. Dar kartą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad: i) eismo įvykio metu ir draudimo išmokos metu ieškovė nebuvo sugadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininke, todėl neturi teisės į išmokėtą draudimo išmoką arba ginčyti savininko (trečiojo asmens) ir draudimo bendrovės sutartį likutinės vertės nustatymo būdą – aukcioną; ii) nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą byloje; iii) tik (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktu ieškovė tapo automobilio savininke ir nuo šios dienos jai būtų suteikta teisė valdyti daiktą, gauti iš jo pajamas ir draudimo išmoką; iv) kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką, nebūdama transporto priemonės savininke ar naudos gavėja, todėl jos reikalavimai atsakovei atmestini papildomai nemotyvuojant ir atskirai nevertinant jų teisėtumo.
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Pagal CPK 5 straipsnio 1 ir 3 dalis, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).
16. Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 2017-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).
17. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2021).
18. Ieškovė savo reikalavimo teisę, ieškiniu reikalauti iš atsakovės draudimo išmokos dalies, kildina iš draudimo sutarties, kurios draudimo sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinio esmė – nesutikimas su išmokėtu draudimo išmokos dydžiu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad minėta draudimo sutartis (draudimo sertifikatas) (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta per draudimo brokerį UADBB „Aon Baltic“ dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudikas – AB „Lietuvos draudimas“; apdraustasis (lizingo gavėjas) – UAB „Nexia JK; savininkas (naudos gavėjas) – Luminor Lizingas UAB. Apdraustos šios rizikos – visi staiga ir netikėtai atsitikę įvykiai (avarija, vagystė, trečiųjų asmenų tyčinė veika, gamtos jėgos/stichinės nelaimės, gaisras ir kitos rizikos), išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, kurie nurodyti konkrečios draudimo kompanijos draudimo taisyklėse. Besąlyginės išskaitos dydis 100 Eur visų žalų atveju, vagystės atveju – 10 procentų. Draudimo apsaugos galiojimo periodas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), numatant, kad nutrūkus lizingo sutarčiai draudimo apsauga nutrūksta automatiškai. Draudimo suma – rinkos vertė įvykio dieną. Įmokų mokėjimas – lizingo gavėjas (UAB Nexia JK) turi mokėti draudimo įmokas pagal Luminor Lizingas UAB pateikiamas sąskaitas faktūras, kuriuose bus įskaičiuojamos draudimo įmokos. Draudimo taisyklės – transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (e. b. 1 t. 8-9 b. l.).
19. Ieškovės teigimu, nepaisant to, jog naudos gavėju draudimo sutartyje nurodomas trečiasis asmuo Luminor Lizingas UAB, sudaryta draudimo sutartis turėjo teisinės įtakos ieškovės teisėms bei pareigoms, kadangi, nors ir draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, sutartis savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad draudikas vykdytų sutartines prievoles.
20. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas iš jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje, tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė, kad šalis gali nustatyti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/ 2010; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
22. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnyje 56 dalyje pateikta naudos gavėjo samprata – tai draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Tokia draudimo sutartis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai. CK 6.191 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu sudaręs asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar sutartyje arba nelemia prievolės esmė. Atsižvelgiant į tai, draudimo sutarties, kurioje nurodytas naudos gavėjas, atveju draudėjas turi teisę reikalauti, kad kita sutarties šalis – draudikas vykdytų sutartines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-248/ 2016).
23. Draudėju yra laikomas asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku (DĮ 2 straipsnio 7 dalis). Draudėjo teisė draudžiamojo įvykio atveju reikalauti, kad draudikas nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką, įtvirtinta DĮ 97 straipsnyje, o taip pat ir AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, patvirtintų AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos vertinimo komiteto 2018-02-13 sprendimu (toliau – Draudimo taisyklės), 13.1.5 punkte – draudėjas turi teisę draudžiamojo įvykio atveju reikalauti, kad draudikas įstatymuose ir (ar) draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką. Draudimo taisyklių 13.3.2 punkte taip pat įtvirtinta naudos gavėjo teisė reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei draudimo sutartyje nenurodyta konkreti draudimo suma, tokiu atveju draudimo suma yra lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną. Pagal Draudimo taisyklių 9.8. punktą transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas iš nustatytos transporto priemonės draudimo sumos atėmus transporto priemonės liekanų vertę. Transporto priemonės sugadinimo arba sunaikinimo atveju transporto priemonės liekanų vertė gali būti nustatoma sugadintos (sunaikintos) transporto priemonės techninius duomenis ir nuotraukas paskelbus internetiniuose aukcionuose, neatskleidžiant draudėjo tapatybės ar kitų asmens duomenų. Tokiam paskelbimui draudėjo sutikimas nėra reikalingas. Draudėjas gali, bet neprivalo, parduoti transporto priemonės liekanas aukciono laimėtojui (e. b. 1 t. 10-44 b. l.).
24. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad draudimo sutartis sudaryta vykdant finansinės nuomos sutartį, todėl draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos kartu su finansinės nuomos sutarties nuostatomis (e. b. 1 t. 45-46 b. l.). Pagal ieškovės ir trečiojo asmens Luminor Lizingas UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų (galiojusių sutarties sudarymo metu) (toliau – Bendrosios sąlygos) 5.4 punktą, lizingo gavėjas (ieškovė) yra atsakingas už tai, kad daiktas būtų apdraustas visą sutarties galiojimo laiką, skaičiuojant nuo tos dienos, kai pasirašytas daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktas iki sutarties pasibaigimo, o sutarties nutraukimo atveju iki daikto grąžinimo lizingo davėjui dienos. Bendrųjų sąlygų 6.6. punkte nustatyta, kad lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį ir nesant kitų neįvykdytų lizingo gavėjo įsipareigojimų pagal kitas su lizingo davėju sudarytas sutartis, perdavimo nuosavybėn akto pagrindu nuosavybės teisė į daiktą perduodama lizingo gavėjui (ieškovei). Bendrųjų sąlygų 5.7.1 punktu įtvirtinta lizingo gavėjo pareiga, įvykus draudiminiam įvykiui atstovauti lizingo davėją derybose dėl išmokų pagal daikto draudimo sutartį, daikto remonto ar pakeitimo. Kaip matyti iš Bendrųjų sąlygų 5.8. ir 5.9. punktų, draudiko išmokėtų su daikto praradimu, sunaikinimu arba sugadinimu susijusių draudimo išmokų pirmiausia kompensuojamas lizingo gavėjo įsiskolinimas lizingo davėjui pagal šią ir kitas su lizingo davėju sudarytas sutartis, o likusias pinigines lėšas lizingo davėjas, lizingo gavėjo nurodymu, įsipareigoja pervesti į lizingo gavėjo sąskaitą arba užskaityti tolimesniems mokėjimams pagal sutartį. Lizingo gavėjui pervestos draudimo išmokos turi būti naudojamos tik daikto remonto ir/ar atstatymo tikslais. Jei daiktas sugadinamas taip, kad pripažįstama, jog jį remontuoti nėra prasmės, daiktas prarandamas ar sunaikinamas, tačiau draudimo išmokos nepakanka lizingo davėjo nuostoliams apmokėti, bei, jei palūkanos nekintamos – refinansavimo kaštams kompensuoti, tokius nuostolius lizingo gavėjas įsipareigoja kompensuoti lizingo davėjui per 3 (tris) darbo dienas nuo lizingo davėjo raštiško pranešimo gavimo dienos.
25. Draudimo priedu prie finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad draudimo įmokas draudimo kompanijai moka lizingo davėjas, o ieškovė draudimo įmokas atitinkančią sumą moka lizingo davėjui pagal pastarojo pateiktą sąskaitą (I.1. punktas) (e. b. 1 t. 49 b. l.).
26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu lizingo objektu buvusio turto vertė viršija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi būti grąžinamas lizingo gavėjui, nes priešingu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų. Be to, nors lizingo davėjas yra laisvas pasirinkti, ar turtą parduoti, kitaip perleisti, ar laikyti savo nuosavybe, tačiau tai neatleidžia jo nuo pirmiau nurodytos pareigos – grąžinti skirtumą lizingo gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).
27. DĮ 2 straipsnis įtvirtina draudimo intereso sąvoką. Nustatyta, kad draudimo interesas tai nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (DĮ 2 straipsnio 14 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, įvertinęs tai, kad: pirma, byloje iš esmės kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio; antra, ieškovė dengdavo draudimo įmokas lizingo davėjui; trečia, draudimo išmokos nepakako padengti ieškovės įsipareigojimams pagal sutartį, todėl ji vėliau dengė ir tolimesnius mokėjimus pagal sutartį, o padengus likusią sumą turtas buvo perduotas ieškovės nuosavybėn. Paminėtina ir tai, kad CK 6.50 straipsnio 3 dalis numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės susijusios su skolininku; ketvirta, reikalavimas dėl draudimo išmokos yra susidedantis iš dviejų dalių, grindžiamu skirtingais pagrindais: a) 7 307 Eur suma, kuri siejama su likutine verte; b) 690 Eur suma dėl (duomenys neskelbtini) pavogtų autoįvykio metu nesugadintų detalių; penkta, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-248/2016, pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovė, kaip lizingo gavėja (apdraustasis asmuo), turi teisę ginčyti naudos gavėjui išmokėtos išmokos dydį, kartu reikšdama ir reikalavimą dėl tam tikros draudimo išmokos dalies priteisimo. Tokį ieškovės suinteresuotumą patvirtina ir jos draudimo interesas sudarant atitinkamas sutartis.
29. Taigi sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė UAB Nexia JK nėra tinkama ieškovė byloje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, padaryta neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, remiantis vien tuo, kad draudimo išmokos išmokėjimo metu ieškovė nebuvo lizingo objekto savininkė ir sistemiškai netaikant atitinkamų Draudimo įstatymo nuostatų, CK normų, draudimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių nuostatų bei neatsižvelgiant į pareikštų reikalavimų esmę.
30. Ieškovė (lizingo gavėja) turi interesą tikėtis, kad lizingo davėjui (naudos gavėjui) bus išmokėta draudimo išmoka, kuri visiškai ar bent iš dalies padengs dėl daikto sugadinimo ar atsitiktinio žuvimo atsiradusius nuostolius, ir tokiu būdu sumažins arba visiškai padengs nuostolius, kurie tikėtinai kiltų lizingo gavėjui – ieškovei. Taigi ieškovė (lizingo gavėja) yra suinteresuota, kad naudos gavėjos nuostoliai kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi būtų atlyginti iš draudimo išmokos ir jai netektų nuostolių atlyginimo našta, o draudimo išmokai viršijant naudos gavėjos nuostolius – pati galėtų pretenduoti į dalį išmokos.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Kaip minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas sprendęs, kad ieškovė nėra tinkama ieškovė byloje (ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką, nebūdama transporto priemonės savininku ar naudos gavėju), atmesdamas ieškovės reikalavimus, papildomai nemotyvavo ir atskirai nevertino jų teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškinį iš esmės atmetė tik tuo pagrindu, esą ieškovė UAB Nexia JK nėra tinkama ieškovė byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad: i) pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo aplinkybių dėl draudimo išmokos dydžio (jos apskaičiavimo), liekanų vertės dydžio, aukciono eigos ir jo rezultato, dėl ieškovės įrodinėjamos nepriklausomo turto vertintojo nustatytos likutinės vertės 12 690 Eur; ii) pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo ir aplinkybių, kurios siejamos su 690 Eur draudimo išmoka, kai (duomenys neskelbtini) transporto priemonė buvo apvogta. Taigi bylos kontekste būtina aiškintis naujas faktines aplinkybes, kurios apskritai nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme.
33. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, yra nurodęs, kad: i) bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; ii) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme.
34. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą suformuluotų argumentų ribose, sprendžia, kad aptariamu atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti teisiniai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
35. Skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.