- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2-1782-798/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01373-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eugmera“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugmera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria patenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimas dėl bankroto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eugmera“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV Utenos skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eugmera“.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo pareiškimą, kuriame prašė netenkinti prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo, nes yra moki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi VSDFV Utenos skyriaus pareiškimą patenkino ir iškėlė UAB „Eugmera“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Reniva“.
4. Teismas nustatė, jog atsakovė 2018 metais turėjo turto, kurio bendra vertė yra 4 935 Eur, tačiau didžiąją jo dalį sudarė trumpalaikis turtas (pinigai ir jų ekvivalentai). 2019 metais situacija nepasikeitė, didžiąją bendrovės turimo turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 660 Eur. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą sprendė, kad atsakovė dirba nuostolingai. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovės argumentai, kad jos įsiskolinimas ieškovei yra pradelstas, tačiau kitiems kreditoriams skolos nėra pradelstos, neatitinka tikrovės, kadangi į bylą jokių susitarimų apie įsiskolinimo sumų kreditoriams išdėstymą atsakovė nepateikė. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų apie vykdomus priverstinius išieškojimus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo naudai antstolė B. P. vykdo 3 483,23 Eur sumos išieškojimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrindė argumentų, jog ji yra moki ir vykdo veiklą, jokiais rašytiniais įrodymais. Taip pat teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog bendrovė veikia pelningai ir turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Eugmera“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad 9 660 Eur suma yra atsakovės gautas išankstinis apmokėjimas už paslaugas iš Rusijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – OOO) „Uglemet“. Kadangi paslaugos OOO „Uglemet“ nėra suteiktos, ši suma negali būti įtraukiama kaip pelnas į buhalterinius atsakovės dokumentus. Paslaugų pirkėjas ne kartą atidėliojo paslaugų gavimo terminą, todėl jos nebuvo suteiktos ne dėl atsakovės kaltės. OOO „Uglemet“ neprašo grąžinti apmokėjimo, nevykdo šio apmokėjimo išieškojimo priverstine tvarka, taip pat neatsisako užsakytų paslaugų. Anot atsakovės, tai patvirtina jos veiklos vykdymą. Suteikusi prekių pervežimo geležinkeliais paslaugas, atsakovė iš užsakovo gaus likusią 4 140 Eur sumą (iš viso jos pelnas sudarys 13 800 Eur). Tai pagerins atsakovės veiklos rezultatus ir finansinę padėtį, taip pat padidins atsakovės turtą pagal balansą. Tai gi, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes dėl įmonės nemokumo. Viešasis bankroto bylų interesas įpareigoja teismą būti aktyvesniu bankroto bylose, todėl esant neaiškumų dėl į balansą įrašytų duomenų, pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti papildomų paaiškinimų, informacijos. Atsakovė pažymi, kad ji su potencialiais pirkėjais ir partneriais bendradarbiauja telefonu, tariasi žodžiu. Tai įrodo, kad atsakovė nėra nutraukusi komercinės veiklos. Bankroto bylos iškėlimas ne tik neleis įvykdyti užsakymo OOO „Uglemet“, tačiau užsakovas taps atsakovės kreditoriumi, nes išankstinis mokėjimas turės būti grąžintas užsakovui, o tai ženkliai pablogintų atsakovės padėtį. Atsakovės manymu, byloje gali būti pasiektas taikus susitarimas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Utenos skyrius prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-4215-258/2019 palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismų praktikoje mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Nors atsakovė įrodinėja, kad iš paslaugų gavėjo, kuriam paslaugos nėra suteiktos, 2019 m. sausio 21 d. gauta 9 660 Eur išankstinio apmokėjimo suma pagerins turto vertę ir taps įmonės pelnu, VSDFV Utenos skyrius pažymėjo, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui pradėjo formuotis būtent pirmame 2019 metų ketvirtyje, kai atsakovė gavo išankstinį apmokėjimą už paslaugas, bet su kreditoriais neatsiskaitinėjo, skolas didino, o nurodytam paslaugų pirkėjui paslaugų nevykdė. VSDFV Utenos skyriaus nuomone, atsakovės teiginiai, kad paslaugų pirkėjas OOO „Uglemet“ netolimoje ateityje padės UAB „Eugmera“ tapti įmonei mokia, nėra pagrįsti. O pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai ((5 940,21 Eur kreditoriams viršija visą į balansą įrašyto turto vertę (4 065 Eur)), sudaro pagrindą konstatuoti, kad UAB „Eugmera“ yra nemoki. Prašo atsisakyti priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Nors atsakovė skunde nurodė, kad galimas taikus šio ginčo sprendimo būdas, tačiau į VSDFV Utenos skyrių atsakovė dėl įsiskolinimo išdėstymo nesikreipė. Pažymi, kad skolos atidėjimui ir išdėstymui nėra galimybių tuomet, kai draudėjo finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už jo turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
8. Apeliantė UAB „Eugmera“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui šiuos įrodymus – 2019 m. sausio 21 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. EU-S-1901-01 išrašytą pirkėjui OOO „Uglemet“ 9 660 Eur sumai (viso paslaugų kaina 13 800 Eur), kuri nėra išversta į valstybinę kalbą, Luminor Bank AS sąskaitos išrašą apie 2019 m. sausio 22 d. įeinantį tarptautinį 9 660 Eur mokėjimą, kurios dalis yra valstybine, dalis – nevalstybine kalba, 2019 m. lapkričio 4 d. balansą, sudarytą už 2019 metus, 2019 m. lapkričio 4 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą už 2019 metus, – prašo juos prijungti prie bylos.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliantė nurodė, kad pagal suformuotą apeliacinės instancijos teismo praktiką, bankroto bylose egzistuojantis viešasis interesas sudaro pagrindą jos pateikiamus naujus įrodymus priimti.
11. Pirmiausia paaiškintina, kad pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dokumentai, neišversti į lietuvių kalbą, yra netinkamas įrodymas, o teismas negali jais remtis, todėl šios nutarties 8 punkte nurodytų įrodymų, kurie iš dalies, ar visi pateikti ne valstybine kalba, teismas nepriima (CPK 198 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).
12. Antra, pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 4 d. balansas, sudarytas už 2019 metus, 2019 m. lapkričio 4 d. Pelno (nuostolių) ataskaita, sudaryta už 2019 metus, nėra nauji įrodymai, nes jie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina priimti pakartotinai teikiamus įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad kurio nors iš šių įrodymų pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
13. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Eugmera“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras.
15. Kreditorius, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti (ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis), – gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu: a) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas), b) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 straipsnio 5 punktas).
16. Šiuo atveju į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eugmera“ kreipėsi kreditorius VSDFV Utenos skyrius, kadangi skolininkė nuo 2019 m. I ketvirčio nemoka įmokų į valstybės biudžetą. 2019 m. rugpjūčio 5 d. įmonei siųstas raginimas Nr. (7.2E) VRE_RE-282 sumokėti skolą fondo biudžetui, tačiau skola nebuvo sumokėta.
17. Bankroto byla bendrovei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nemokumo būsenai šios normos (pažodinio) taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas; 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės. Tačiau teisinio nemokumo būsena turi būti aiškinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta aptariamoje teisės normoje. Taigi, klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
19. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
20. Atsakovė UAB „Eugmera“ įregistruota 2018 m. balandžio 20 d. Nuo įsteigimo jos vienintelis vadovas ir akcininkas D. A.. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 27 d. įmonėje dirbo du darbuotojai, o 2019 m. lapkričio 10 d. duomenimis bendrovėje nebuvo nei vieno apdraustojo darbuotojo. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Eugmera“ vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.
21. Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 2-2599/2013), 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012). Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės turto ir pradelstų skolų vertinimu, kuris, jos įsitikinimu, lėmė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio.
22. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai teikiami nebuvo. Pagal atsakovės į bylą pateiktą 2019 m. vasario 1 d. balansą už 2018 metus nustatyta, kad atsakovė turėjo turto, kurios bendra vertė sudarė 4 935 Eur (iš jų 3 813 Eur trumpalaikis turtas, t. y. pinigai ir jų ekvivalentai), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 219 Eur sumą. Visą šią sumą sudarė gauti išankstiniai apmokėjimai. Pagal atsakovės pateiktą 2019 m. lapkričio 4 d. balansą už 2019 metus atsakovė turėjo turto, kurio bendra vertė sudarė 4 065 Eur (iš jų 2 943 EUR sudaro trumpalaikis turtas, t. y. pinigai ir jų ekvivalentai), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 9 660 Eur. Visą šią sumą sudarė gauti išankstiniai apmokėjimai. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės pateiktas Pelno (nuostolių) ataskaitas už 2018 ir 2019 metus, padarė išvadą, kad atsakovė dirba nuostolingai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka, kadangi 2018 metais bendrovė patyrė 1 905 Eur nuostolių, o 2019 metais – 7 788 Eur nuostolių.
23. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jai buvo iškelta bankroto byla nurodė, kad gauti išankstiniai apmokėjimai negali būti priskaičiuojami kaip įmonės pelnas, kadangi jie gaunami kaip avansas už būsimas suteiktas paslaugas klientams. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įmonės gauti išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys vien pagal balanse nurodytus duomenis, be kitų įrodymų, taip pat negali būti laikomas realiu ir tikru juridinio asmens turtu (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1713-464/2015).
24. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
25. Atsakovė UAB „Eugmera“ debitorinių įsiskolinimų neturi. Pagal jos pačios į bylą pateiktą kreditorių sąrašą, įmonė yra skolinga 1 204,32 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondas), 1 252,66 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir 3 218,60 Eur Anykščių rajono vartotojų kooperatyvui. Patikrinus šiuos duomenis nustatyta, kad Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis antstolė B. P. vykdo išieškojimą kreditoriaus Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo naudai iš skolininko UAB „Eugmera“ pagal Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. išduotą įsakymą Nr. L2-6329-1012/2019 (išieškoma suma 3 483,23 Eur, vykdomosios bylos Nr. 0171/19/01491). Patikrinus viešojoje erdvėje esančius duomenis apie skolas VMI, nustatyta, kad atsakovės mokestinės nepriemokos suma šios nutarties priėmimo dieną yra 1 260,01 Eur, ir Fondui – nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. – 1 236,81 Eur. Taigi, šios nutarties priėmimo dieną, atsakovės bendra įsiskolinimų suma sudaro 5 980,05 Eur. Nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo atsakovės įsiskolinimai ne tik kad nesumažėjo, bet padidėjo nuo 5 940,21 Eur iki 5 980,05 Eur.
26. Pažymėtina, kad atsakovės argumentų dėl jos veiklos vykdymo taip pat nepatvirtina ir jos direktoriaus įsakymai dėl komandiruotės į Vokietiją ir Lenkiją verslo plėtros tikslais. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad įmonė realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą (CPK 178 straipsnis). Net jei apeliacinės instancijos teismas ir sutiktų su atsakovės argumentais, kad ji 2019 m. sausio 21 d. įsipareigojo suteikti paslaugas OOO „Uglemet“ 9 660 Eur sumai (bendra paslaugų kaina 13 800 Eur), vienintelis sudarytas žodinis sandoris už 2019 metus neįrodo, kad atsakovė dirba pelningai ir vykdo veiklą. Pagal atsakovės pateiktą balansą nenustatyta, kad atsakovė būtų gavusi kitų išankstinių mokėjimų už būsimas paslaugas. Atsakovė taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodomus argumentus, kad paslaugų OOO „Uglemet“ ji neįvykdo ne dėl jos pačios kaltės, o dėl to, kad tokius reikalavimus kelia užsakovas. Taigi naujų sandorių nesudarymas jau beveik metus laiko, įsipareigojimų suteikti paslaugas OOO „Uglemet“ nevykdymas, įsiskolinimų valstybės biudžetui augimas, patvirtina priešingas nei nurodo atsakovė aplinkybes, kurias nustatė ir pirmosios instancijos teismas – atsakovė yra nemoki.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoja tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
28. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą faktinių aplinkybių visumą, teismų praktiką, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir netinkamai įvertino atsakovės mokumą.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
31. Pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 27 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.