- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 1-3641-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51961-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą: 2018-10-28 apie 6.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dešine ranka sugriebęs sugyventinei R. S. už kaklo ją smaugė bei kaire ranka sugriebęs nukentėjusiajai už kairės rankos žasto srityje ją spaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas R. S. poodines kraujosruvos kairiame žaste, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. R. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad buvo viskas taip, kaip ir surašyta prokurorės pareiškime. Naktį jie miegojo, sūnus atsibudo ir sugyventinė įjungė šviesą, kurį buvo labai ryški tiek sūnui, tiek jam. Jis atsikėlęs išjungė šviesą ir nuėjo į kitą kambarį, išsuko lemputę ir persuko vietoje tos ryškios lemputės, nes ji ne taip akino, mažiau švietė. Nuėjo miegoti, o sugyventinė atsikėlė šaukdama „nemiegam mes, nemiegosi ir tu“. Neišlaikė nervai, gal abu yra pavargę, todėl taip ir pasielgė. Sugriebė už rankos, kaklo ir prispaudė prie sienos, bandė aiškintis ką ji čia išdarinėja. Konflikto metu sakė „ką čia išdarinėji“, žiurke pavadino Rasą. Blogai jaučiasi dėl šio įvykio. Iki įvykio gyveno visi kartu, šiuo metu jis gyvena atskirai, tėvų sodyboje. Po įvykio bendravo su Rasa, dar kurį laiką gyveno kartu, draugiškai. Neatsiprašė Rasos, nemano, kad padėtų atsiprašymas.
Kadangi kaltinamasis M. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad labai blogai jaučiasi po šio įvykio, nes tai tikrai ne pirmas kartas buvo. Skausmas rankoje, emocijos, jos yra kiekvieną dieną. Jeigu Modestas būtų neblaivus, tai sakytų, alkoholis veikia. Bendro gyvenimo tikrai nebeplanuoja, kreipsis dėl vaiko išlaikymo. Natūralu, vaikas nemiega, ji įjungė šviesą ir Modestui neaptiko, jį akino, jam matyt sukilo emocijos. Blogai miega vaikas naktimis, daug baimių turi, tikriausia reiks kreiptis pas psichologą. Pačio įvykio vaikas nematė, tačiau girdėjo. Jau tris kartus yra atleidus Modestui, už šitą tikrai neatleis.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad ji kartu su sugyventiniu M. R. ir jų mažamečiu vaiku G. R., gim. 2016 m., gyvena sugyventiniui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-10-28 apie 6.00 val. sugyventinis smurtavo prieš ją, t. y. dešine ranka sugriebė jai už kaklo, o kaire ranka sugriebęs jai už kairės rankos žasto prispaudė ją prie sienos, ji juto fizinį skausmą, M. R. jai sakė "nu žiurke dabar nori, kad prismaugčiau, gal nusiraminsi?". Konfliktas tarp jos ir sugyventinio kilo dėl koridoriuje įjungtos šviesos. Šviesą ji įjungė, nes nubudo sūnus, įjungė koridoriuje, nes nenorėjo jungti sūnaus kambaryje, kad ryški šviesa jo neakintų. Sugyventinį suerzino šviesa, ji sakė sugyventiniui, kad jei nemiega vaikas, nemiegos ir jis. Įvykio metu sugyventinis buvo blaivus. Jis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, bet dėl ankstesnio smurto ji į policiją nesikreipė (b. l. 12-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvados Nr. G3897/2018(01) duomenimis, kad R. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, padarytos paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros 2018-10-31. R. S. nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į kairio žasto sritį. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis M. R. apklausiamas teisme savo kaltę dėl smurto prieš sugyventinę iš esmės pripažino, papasakojo kaip viskas vyko, parodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio, viskas ko gero įvyko dėl nuolatinio nuovargio, kadangi šeimoje auga mažas vaikas, kuris prastai miega naktimis. Nors teigė manantis, kad nesmaugė nukentėjusiosios, tačiau pripažino, kad suėmęs ją už kaklo prispaudė prie sienos. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai: nukentėjusiosios R. S. parodymai, protokolas- pareiškimas, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. R., žodinio konflikto metu dešine ranka sugriebęs sugyventinei R. S. už kaklo ją smaugė bei kaire ranka sugriebęs nukentėjusiajai už kairės rankos žasto srityje ją spaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas R. S. poodines kraujosruvos kairiame žaste, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę M. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas 1 kartą už visai kitokio pobūdžio veiką, bauda sumokėta (b. l. 38), nedirbantis (b. l. 35), duomenų apie gydymąsi VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre byloje, kreipimąsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos, gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje byloje nėra.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įvertinus tai, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, taip pat, anot nukentėjusiosios, tai yra ne pirmas kartas, kuomet sugyventinis prieš ją smurtavo, tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas A. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš M. R. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-137-693/2017). Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo sukėlimo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-133-337/2018, 1A-234-579/2018, 1A-155-300/2018, 1A-446-654/2017, 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017). Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, įvertinęs nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį (poodinės kraujosruvos kairiame žaste), jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir trukmę, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (išvyko gyventi atskirai, gailisi dėl veikos padarymo), teismas mano, jog nukentėjusioji nepatyrė tokių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kuriomis būtų galima įvertinti nukentėjusiosios patirtos neturtinės nusikaltimu padarytos žalos dydį visa jos nurodoma apimtimi, ir atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertina 500 eurų.
R. S. atstovas tai pat prašė priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti- 968 eurus. Jo pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas sudaro advokato konsultacijos, civilinio ieškinio parengimas ir pateikimas teismui, nukentėjusiosios atstovavimas baudžiamojoje byloje ir pasirengimas baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, o ne Civilinio proceso kodekso normomis (BPK 113 straipsnis), todėl, nustatant atstovavimo išlaidų dydį, nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytomis rekomendacijomis. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Taigi baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dalį atstovavimo išlaidų sudaro advokato atstovavimas baudžiamojoje byloje, pasirengimas bylos nagrinėjimui, vykimas į teismą, tačiau teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas net nedalyvavo, taigi šios išlaidos nepagrįstos. Atstovavimo išlaidas taip pat sudarė civilinio ieškinio paruošimas, konsultacijos. Teismas šioje dalyje prašomą priteisti sumą mažina atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (ja nagrinėjamos bylos, kurių aplinkybės yra visiškai aiškios), kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta vos per vieną teismo posėdį, nebuvo analizuojami sudėtingi teisiniai klausimai. Taigi nukentėjusiosios atstovavimas, teismo manymu, nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir nebuvo būtinos, todėl jas mažina. Iš nuteistojo M. R. priteistina 300 eurų suma, proporcinga tiek civilinio ieškovo, tiek nuteistojo atžvilgiu.
M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui naikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią M. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per bausmės vykdymo laikotarpį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. R. palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.
R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš M. R. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 300 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti M. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.