Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškovei padaryta 35236,61 Lt dydžio žala. Toks žalos dydis grindžiamas ,,Nekilnojamojo turto žalos įvertinimo ataskaita", kurioje nustatyta, kad gaisro padarinių padarytos žalos negyvenamai patalpai - parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiai 50,32 kv. m. bendro ploto, esančiai Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), vertė, įvertinant statybos medžiagas bei rangovo atlyginimą 2013-02-20 yra 35 236, 61 Lt.

Be to, ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą - parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2004-01-02 „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį“ išnuomojo Nuomotojui UAB „I.“. Ši sutartis buvo sudaryta terminuotai, t. y. iki 2030-12-31. Minėta nuomos sutartis buvo papildyta atitinkamai 2008-05-15 ir 2009-03-01. Po įvykusio gaisro minėta nuomos sutartis buvo nutraukta, kadangi patalpos, kurios buvo perduotos Nuomininkui, po gaisro ir jo padarinių likvidavimo (gesinimo) buvo užlietos vandeniu ir tapo nebetinkamos naudoti. Nuomos sutartis nutraukta nuo 2010 m. vasario 1 d. Minėta nuomos sutartis buvo nutraukta, kadangi kaip pažymėta anksčiau, patalpos tapo nebetinkamomis naudoti pagal paskirtį (prekybai), o kitas patalpų nuomininkas - UAB „V.“, kuris nuomojosi patalpas iš UAB „I.“, nuo 2010-02-01 taip pat nutraukė nuomos sutartį. Dėl sutarties nutraukimo ieškovė nebegalėjo nuomoti patalpas tretiesiems asmenims, dėl ko negavo pajamų, kurias turėjo ir galėjo gauti pagal nuomos sutartį. Šios negautos pajamos ir sudaro ieškovės nuostolius.

Pagal nuomos sutarties sąlygas gaisro dienai nuomos sutarties mėnesio mokestis sudarė 400 Lt už vieną mėnesį, įskaitant gyventojų pajamų mokestį. Gyventojų pajamų mokestis tuo metu sudarė 15 procentų nuo gaunamų pajamų, todėl grynosios ieškovės pajamos iš Sutarties per mėnesį sudarė 340,00 Lt. Įvertinus nuomos sutarties sudarymo faktą ir nuomos sutarties galiojimo laiką, ir nesant žalos padarymo fakto patalpoms, akivaizdu, kad ieškovė patalpas būtų nuomojusi iki šiol, todėl būtų gavusi pastovias pajamas, kurios sudarytų 340,00 Lt kas mėnesį. Kadangi nuomos sutartis nutraukta ne dėl ieškovės kaltės ar Nuomininkų kaltės, o dėl gaisro ir jo likvidavimo padarinių, už padarytus nuostolius, susijusius su negautomis pajamomis, atsako asmuo, atsakingas už gaisrą, t. y. šiuo atveju buto, kuriame kilo gaisras savininkė - atsakovė. Ieškovė įvertinusi įvykio aplinkybes, mano, kad ji turi teisę į nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro negautos pajamos nuo nuomos sutarties nutraukimo iki ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2010-02-01 iki 2013-09-01. Atsižvelgiant į šį laikotarpį ieškovės negautos pajamos sudaro 14 620,00 Lt (43 mėnesiai x 340,00 Lt = 14 620,00 Lt).

Atsakovė privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą, atsiradusią dėl 2010-01-16 gaisro kilusio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnoje, padarinių likvidavimo, kurios dydis yra 35 236,61 Lt ir ieškovės patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurie atsirado nutraukus negyvenamų patalpų nuomos sutartį dėl gaisro - 14 620,00 Lt.

Ieškovė, siekdama nustatyti padarytos žalos dydį, kreipėsi pagalbos į UAB „Informacijos ir Investicijų centras“ ir šioje bendrovėje dirbantį turto vertintoją - ekspertą, kad pastarieji įvertintų nekilnojamam turtui padarytą žalą. Žalos įvertinimas buvo atliktas ir ieškovei pateikta ,,Nekilnojamojo turto žalos įvertinimo ataskaita“. Ieškovė tam turėjo 942,00 Lt išlaidų. LR CPK 88 str. numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, sumokėtos ekspertams. Kadangi ieškovė, siekdama nustatyti padarytos žalos dydį turėjo išlaidų, susijusių su turto vertintojo - eksperto paslaugomis, šios išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir priteistinos iš atsakovės.

Byloje 2013-11-07 priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Vytauto g. 12, Varėna, ieškovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priteista keturiasdešimt devyni tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt šeši litai 61 centas (49856,61 Lt) žalos ir nuostolių atlyginimo, penkių procentų (5 %) dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, du tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt aštuoni litai 00 centų (2438,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

2013-12-06 teismo nutartimi panaikintas 2013-11-07 sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas.

Ieškovė pateikė 2011-08-05 Alytaus apskrities PGV Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, kad 2010-01-16 kilo gaisras (duomenys neskelbtini), Varėna bute, kurio metu buvo sulietas apatinis butas ( b.l. 12).

2012-09-06 ir 2012-10-17 Alytaus apskrities PGV Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymose nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo ( b.l. 13,14).

Atsakovas nepateikė atsikirtimų ir nepaneigė, kad gaisras kilo dėl nuomininkų tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti žalą CK 6.270 str.1 d. pagrindais. Atsakovo pareiga, tinkamai rūpintis nuosavybės teisėmis valdomu turtu, domėtis ir reikalauti ištirti priežastis, dėl gaisro kilimo priežasčių.

Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės).

Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009).

Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Šioje byloje konstatuojama gaisro kilimo priežastis – gaisras kilo dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Šalys tokios gaisro kilimo priežasties neginčija. Pagal pateiktus įrodymus byloje tiksli gaisro kilimo priežastis nenustatyta, tik nurodoma labiausiai tikėtina priežastis.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementai: kreditoriaus patirta žala; skolininko neteisėta veika; priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai).Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti.

Šioje byloje yra nustatytas gaisro židinys – (duomenys neskelbtini), Varėnos mieste, kai butas yra antrame aukšte (mansardoje), o ieškovei priklausančios patalpos – pirmame aukšte. Atsakovė pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jų naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisro. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms už gaisro kilimą atsakinga yra atsakovė.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinį santykių kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P. , byla Nr. 3K-3-7/2008; kt.).

CK 6.249 str.1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo (CK 6.251 straipsnis). Tai reiškia, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Ieškovė nurodo ieškinio (žalos) dydį pagal 2013-02-25 gaisro padarinių pašalinimo lokalinę sąmatą, kurios išvadoje nurodytos žalos dydis – 35236.61 Lt ( b.l. 18-37).

Nustatant padarytos žalos dydį atkreiptinas dėmesys, kad žalos atsiradimas siejamas su 2010-01-16 (b.l. 12) kilusiu gaisru, o nekilnojamajam turtui gaisro padarinių padarytos žalos įvertinimo ataskaita parengta, tik 2013-02-20 apžiūrint vietoje ( b.l. 21). Tokios aplinkybės reiškia, kad turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, todėl žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu.

Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, lokalinėmis sąmatomis ir t.t.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, ir žala turi būti nustatyta objektyviai.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatuymą). Jeigu tai pagal atkuriamąją vertę – kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B. , bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

Pagal CPK 178 str. nuostatas žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (ieškovei). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.

Pagal CK 6.249 str. nuostatas, tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tik tam reikalinga sąlyga, kad kai nustatytas žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti ir yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

Šioje byloje ieškovė padarytos žalos dydį įrodinėjo vertintojo-eksperto D. G. gaisro padarinių pašalinimo lokaline sąmata.

Atsakovės atstovai nesutiko su tokiu padarytos žalos įvertinimu šiais motyvais:

-ieškovė reikalauja atlyginimo už atliktus darbus, medžiagas ir kitus su tuo susijusias išlaidas, neįrodžiusi, kad žala padaryta būtent dėl byloje nurodomo kilusio gaisro padarinių šalinimo;

-lokalinėje sąmatoje nurodomų patalpų nusidėvėjimas 15 procentų, kai tuo tarpu nekilnojamojo registro centro duomenimis patalpų nusidėvėjimas – 70 procentų;

-ieškovė negalėjo atlikti kapitalinio remonto, nes tokie duomenys nėra fiksuoti nekilnojamojo turto registre, be to nebuvo kitų pastato bendraturčių sutikimo ir nebuvo išduotas leidimas buto kapitaliniam remontui atlikti.

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę, t. y. teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizės, net ir esant nevisiškai aiškiam žalos dydžiui, kurį, minėta, teismas gali nustatyti pats, įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Atsakovės atstovai pateikė išvadą dėl ieškovės turto vertės, kurioje nurodyta, kad ieškovės A. G. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Varėna, yra 24300 litų. Šiuo atveju nustatyta patalpos rinkos vertė ir nustatyta 2014-04-30.

VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų duomenimis, ieškovei priklausanti patalpa,kurios tikslinė naudojimo paskirtis – prekybos, baigta statyti 1982 m. ir fizinis nusidėvėjimas – 70 procentų ; atkūrimo sąnaudos 40400 Lt; atkuriamoji vertė – 12100 Lt, vidutinė rinkos vertė – 4840, vidutinė vertė nustatyta 2004-04-27 ( b.l. 8-9).

LR Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. Nr. 622 įsakymu Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" patvirtinimo 10 p. nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – visiškai atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas iš esmės pagerinti. Statinio savybės atkuriamos ar pagerinamos iš esmės, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: sustiprinamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos išorės nelaikančios sienos ir t.t.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuomos sutarčių pakeitimai dėl nuomos kainos yra įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre.