- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1979-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00768-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.)
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Varėnos rajono savivaldybės administracijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-445/2014 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – parduotuvė). Atsakovė Varėnos rajono savivaldybė yra kitų šio pastato gyvenamųjų patalpų savininkė, kuriai nuosavybės teise priklauso ir butas Nr. 8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010 m. sausio 16 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 49 856,61 Lt nuostolių atlyginimo (35 236,61 Lt žalą, susijusią su gaisro padarinių pašalinimu, ir 14 620,00 Lt negautas pajamas dėl prieš laiką (43 mėnesius) nutrauktos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties); 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius buvo grindžiamas turto vertintojo D. G. 2013 m. „Nekilnojamojo turto žalos įvertinimo ataskaita“ ir 2004 m. sausio 2 d. „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi“, sudaryta su UAB „Incha“, kuri šalių susitarimu nutraukta nuo 2010 m. vasario 1d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 6 067 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų (5 %) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 374 Lt žyminio mokesčio, 236 Lt turto vertinimo ataskaitos sudarymo išlaidų, 900 Lt išlaidų už advokato dalyvavimą byloje.
Remdamasis bylos įrodymais, teismas sprendė, kad 2010 m. sausio 16 d. gaisras (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto 8-ajame bute tikėtinai kilo dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, dėl ko, šalinant gaisro padarinius, nukentėjo ir ieškovės patalpos, esančios pirmajame namo aukšte. Kadangi pagal bylos įrodymus tiksli gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta, teismas sprendė, kad žalą turi atlyginti patalpų savininkas (atsakovė) pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles. Spręsdamas dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, teismas nustatė, jog namas, kuriame kilo gaisras, pastatytas 1940 m., VĮ Registrų centro 2004 m. duomenimis patalpų nusidėvėjimas sudarė 70 procentų, vidutinė rinkos vertė 4840 Lt, atkūrimo sąnaudos 40400 Lt, o atkuriamoji vertė 12100 Lt. Gaisro metu aplietas ieškovės patalpas, esančias pirmajame aukšte, nuo gaisro židinio – gyvenamosios patalpos (buto Nr. 8), esančios antrajame aukšte, galėjo skirti tik viena pertvara (siena), dėl ko teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad visa ieškovės patalpa per keturias jos sienas negalėjo būti užlieta ir nukentėjo ne visos, bet tik dalis patalpų. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio nuostatomis (tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas), teismas sprendė, kad ieškovei gali būti atlyginta ne daugiau kaip ¼ dalis patalpų atkuriamosios vertės sąnaudų. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nepateikus leistinų įrodymų apie namo kapitalinį remontą, nėra pagrindo vadovautis turto vertintojo G. G. parengtos turto vertinimo atskaitos duomeniu dėl 15 proc. ieškovės patalpų nusidėvėjimo. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl CK 6.249 straipsnio 5 dalies (dėl padarytos žalos kainos nustatymo momento) taikymo, teismas vadovavosi atsakovės bylos nagrinėjimo momentu nustatyta ieškovės patalpų 24 300 Lt dydžio verte ir sprendė, kad ieškovei yra padaryta 6075 Lt žala, t. y. ¼ dalis nuo 24 300 Lt bendros patalpų vertės.
Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti 14 620 Lt nuostolių, kaip negautų pajamų už patalpų nuomą, teismas pažymėjo, kad patalpų nuomininkas UAB „Incha“, kurios vadovas (direktorius) J. N. yra ieškovės sūnus, subnuomavo šias patalpas UAB „Viskas už vieną eurą“. Nei nuomos sutarčių pakeitimai dėl nuomos kainos, nei subnuomos sutartis, kurios bylą nagrinėjančiam teismui ieškovė nepateikė, nebuvo įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis CK 6.478 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, jog ieškovės nurodyta 2004 m. birželio 13 d. nuomos sutartis negali būti panaudota prieš atsakovę šioje byloje, todėl ieškovės prašymą dėl 14 620 Lt nuostolių atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti 2014 m. gegužės 28 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą, padidinti iš atsakovės ieškovei priteistą žalos ir nuostolių atlyginimą nuo 6 067 Lt iki 30 476,47 Lt bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Spręsdamas ginčą teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakovės atsakomybę, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl sprendimo dalis dėl žalos dydžio ir nuostolių priteisimo yra keistina. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog žalos atlyginimas spręstinas pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovei turi būti taikoma statinių savininko (valdytojo) atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovė neįrodė CK 6.270 straipsnyje 1 dalyje nustatytų aplinkybių.
2. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai ir netinkamai apskaičiavo ieškovei padarytos žalos dydį, netinkamai įvertino atsakovės pateiktus turto vertės nustatymo įrodymus, gaisro padarinių žalos ataskaitą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad apeliantės patalpos buvo apgadintos tik iš dalies. Pastatas yra medinis, todėl gesinant gaisrą antrajame jo aukšte vanduo prasiskverbė per visas perdangas ir pertvaras, dėl ko pateko ir į ieškovei priklausančias patalpas bei apgadino jų vidaus apdailą. Nors dalis patalpų ir nebuvo užlieta vandeniu tiesiogiai, tačiau dėl gaisro likvidavimo padarinių visos patalpos tapo nebetinkamos naudoti, o siekiant pašalinti gaisro padarinius būtina atlikti ne atskiros patalpų dalies, bet visų patalpų remontą, kadangi negyvenamosios patalpos yra parduotuvė, t. y. praktiškai apima vientisą erdvę.
4. Teismas negalėjo vadovautis atsakovės pateikta turto vertės pažyma, kadangi ji parengta 2014 m., ir turėjo vadovautis turto verte, buvusia gaisro metu, t. y. 2010 m. sausio 16 d. Iš VĮ Registro centro pažymos matyti, kad ieškovei priklausančio turto vertė 2010 m. sausio 16 d. buvo 48 100 Lt.
5. Spręsdamas dėl žalos dydžio nustatymo, teismas turėjo vadovautis eksperto išvada ir koreguoti patalpų nusidėvėjimo procentą nuo 15 procentų iki 70, t. y. papildomai mažinant eksperto nustatyta ieškovės žalos dydį 55 procentais. Tokiu būdu ieškovei padarytos žalos dydis sudarytų 15 856, 47 Lt (35 236, 61 : 100 x 45%). Įvertinus teismo apskaičiuotos (6 075 Lt) ir priteistos žalos dydį, apeliantei turėtų būti priteista papildomai 9 789, 47 Lt.
6. Teismas nenurodė aiškių pagrindų, kuriais remiantis netenkino ieškovės ieškinio dalies dėl 14 620,00 Lt nuostolių atlyginimo. Apeliantės nuomone, neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad nesant įrodymų apie nuomos sutarties įregistravimą viešame registre, ši sutartis negali būti panaudota prieš atsakovę nagrinėjamoje byloje. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovės ir UAB „Incha“ 2004 m. sausio 2 d. „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis“ buvo išviešinta, įregistruojant ją VĮ Registrų centras. Be to, sprendžiant šalių ginčą dėl nuostolių atlyginimo neturi jokios reikšmės, kam ir kokiam tikslui negyvenamąsias patalpas naudojo nuomininkas – UAB „Incha“, ar šios patalpos buvo pernuomotos kitam asmeniui (UAB „Viskas už vieną eurą“). Apeliantė nėra ir nebuvo subnuomos sutarties šalis, todėl sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos sandoriui (sutarčiai), kurio dalyvis yra (buvo) ieškovė. Be to, apeliantė negrindė savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo subnuomos sutartimi, t. y. nepanaudojo šios sutarties prieš atsakovę.
7. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovė nepateikė teismui sutarties dėl patalpų subnuomos, sudarytos tarp UAB „Incha“ ir UAB „Viskas už vieną eurą“, kadangi bylos teisminio nagrinėjimo metu net nebuvo nagrinėjamos tokios aplinkybės, t. y. kada buvo sudaryta subnuomos sutartis tarp UAB „Incha“ ir UAB „Viskas už vieną eurą“, kokia tos sutarties kaina ir pan. Be to, ieškovė nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą kildino ne iš subnuomos sutarties, o iš nuomos sutarties. Įvertinus ieškinio pagrindą, teismas neturėjo aiškintis ir vertinti nuomos sutarties šalies (UAB „Incha“) sandorių dėl nuomojamų patalpų panaudojimo su trečiaisiais asmenimis. Kadangi byloje nustatyta, kad dėl 2010 m. sausio 16 d. kilusio gaisro ir jo likvidavimo padarinių atsakinga atsakovė, tai atsakovė atsakinga ir dėl ieškovės nuostolių (6.249 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
l. Nepagrįstas apeliantės argumentas dėl atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės pagrindų, kadangi byloje nenustačius, jog gaisras kilo dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių, nėra pagrindo teigti, kad turi būti taikoma atsakomybė CK 6.266 straipsnyje numatytais pagrindais. Todėl žalos atlyginimo klausimas spręstinas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles.
2. Apeliantės pateikta Nekilnojamojo turto žalos įvertinimo ataskaita, kuria apeliantė grindžia patirtų nuostolių (žalos) dydį, atlikta tik 2013 m. vasario 20 - 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo įvykusio gaisro dienos. Be to, atsakovės nuomone, ši atskaita neteisinga, kadangi yra neišsami, nes joje nėra jokių duomenų apie tai, kaip tris metus buvo saugomos ieškovės patalpos, kaip per šį laikotarpį patalpas galėjo paveikti gamtinės ir klimatinės oro sąlygos, ar į jas galėjo patekti pašaliniai asmenys ir jų būklę dar labiau pabloginti, neaprašytas ir neįvertintas ieškovės negyvenamųjų patalpų ir buto Nr. 8 patalpų bendrai susijusių (jungiamųjų) pertvarų santykis, o lokalinėje sąmatoje pateikti paskaičiavimai yra nepagrįsti. Iš sąmatoje nurodytų darbų matyti, kad jie apima visų patalpų remontą (pagerinimą), tačiau, atsakovės nuomone, tik patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3, vienos sienos nedidelė dalis galėtų būti susijusi su gaisru viršutiniame bute (mansardoje) Nr. 8. Šios ieškovės patalpos (sandėlio) plotas yra tik 3,76 kv. m. Be to, ieškovė iš karto po gaisro nepranešė savivaldybei ar Varėnos komunaliniam ūkiui apie jai priklausančių patalpų apliejimą, nekvietė savivaldybės atstovo dėl patalpų apžiūros, antstolio ar turto vertintojo patalpų būklei fiksuoti ir padarytai žalai nustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir padarytą žalą, ieškovei padarytą žalą nustatė tinkamai.
3. Apeliantė nei pateiktu ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad nuomos (subnuomos) santykiai realiai egzistavo, kad iš nuomos buvo gaunamos nurodyto dydžio pajamos ir/ar nuo jų mokami mokesčiai valstybei, todėl reikalavimas priteisti jai negautas nuomos pajamas 14 620 Lt yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Sutinkamai su CPK 185 straipsnio 2 dalimi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Ieškovė savo reikalavimą dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo iš esmės grindė dviem rašytiniais bylos įrodymais, t.y. 2013 m. vasario 20-25 d. Nekilnojamojo turto žalos įvertinimo ataskaita (toliau ir Ataskaita) (b. l. 17-48) ir 2004 m. sausio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ir jos papildymais bei 2010 m. vasario 1 d. ieškovės ir UAB „Incha“ susitarimu dėl šios sutarties nutraukimo (b. l. 50-55, 56, 57). Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindė 2014 m. balandžio 30 d. Nekilnojamojo turto vertinimo atskaita (b. l. 112-117) ir kitais rašytiniais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas daugiau tikėtinais pripažino atsakovės paaiškinimus (įrodymus) ir teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka.
Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvykis (gaisras), iš kurio ieškovė kildina jai padarytą žalą, kilo 2010 m. sausio 16 d. (b. l. 12-13), tačiau žala nustatyta tik 2013 m. vasario 20-25 dienomis, tai yra praėjus daugiau kaip trims metams nuo žalos padarymo momento. Ieškovei nepateikus įrodymų apie žalos atsiradimo metu gaisro padarytus nuostolius ieškovėms patalpoms ir apie patalpų būklės iš karto po gaisro išsaugojimą iki ieškinio padavimo, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad patalpų pablogėjimui galėjo turėti įtakos ne tik tiesioginės gaisro pasekmės, bet ir netiesioginės aplinkybės – oro sąlygos, trečiųjų asmenų veiksmai ir pan.
Antra, iš ieškovės pateiktos Ataskaitos matyti, kad ieškovei padaryta 35 236,61 Lt dydžio žala buvo apskaičiuota remiantis turto atkuriamosios vertės metodu (lokaline sąmata apie būtinus atlikti remonto darbus), įskaitant 15 proc. patalpų nusidėvėjimą. Patalpų nusidėvėjimą turto vertintojas nustatė remdamasis vizualine patalpų apžiūra ir išvada apie patalpoms atliktą kapitalinį remontą (b. l. 21-22, 27-33). Vertindama šią aplinkybę teisėjų kolegija sutinka su teismo ir atsakovės argumentais, kad turto vertintojas ginčijamas aplinkybes įvertino netinkamai, todėl teismas pagrįstai šia Ataskaita nesivadovavo (CPK 185 straipsnis). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie pastatui ar ieškovės patalpoms atliktą kapitalinį remontą, dėl ko VĮ Registrų centro vieši duomenys apie patalpų nusidėvėjimą 70 proc. (b. l. 8) paneigti nebuvo. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad paskaičiuojant gaisru padarytą žalą yra svarbu atkurti tą pačią vertę, kokia ji buvo iki gaisro, tai yra jos negerinant ir nesiekiant asmeninės naudos pasipelnyti. Iš Ataskaitos apie patalpų būklę iki 2010 m. sausio 16 d. įvykio matyti, kad sienos - tapetai/medis, lubos - presuotas popierius, grindys -linoliaumas. Tačiau iš lokalinės darbų sąmatos jau seka, kad lubos bus įrenginėjamos iš lentų, grindys bus keičiamos lentinėmis grindimis, sienos bus dažomos dažais. Be to, kaip matyti iš sąmatoje nurodyto remontuojamo patalpų ploto, bus remontuojamos visos patalpos, tai yra neatsižvelgiant į gaisro padarytos žalos apimtis. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad tokį ieškovės patalpų remontą galima pripažinti esminiu patalpų būklės, buvusios iki įvykio (gaisro), pagerinimu.
Trečia, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad gaisro metu nebuvo apgadintos visos ieškovės patalpos, o galėjo būti apgadinta tik patalpų dalis. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama ne tik lokaliniu ieškovės patalpų ir patalpos, kurioje kilo gaisras, išsidėstymu (b. l. 114-115), bet ir kitais bylos rašytiniais įrodymais, iš kurių seka, kad gaisras ieškovės patalpoms iš esmės nepakenkė (straipsnis spaudoje „Užsidegė socialinis būstas“, pardavėjų S. S.-A., R. R. paaiškinimai) (b. l. 119, 122-123).
Ketvirta, tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimų dėl CK 6.249 straipsnio 5 dalies taikymo, pagrįstai vadovavosi atsakovės pateikta ginčo turto vertinimo atskaita ir nustatė, kad ieškinio pareiškimo dienai ginčo turto vertė siekė 24 300 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad gaisro metu daugiau tikėtina, jog galėjo nukentėti tik viena patalpa (sandėlis), plane pažymėta 1-3 (b. l. 114), teismas pagrįstai prašomą atlyginti žalos dydį nustatė vadovaudamasis ¼ dalimi nuo bendros 24 300 Lt patalpų kainos, kas sudaro 6067 Lt (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai šio ginčijamo klausimo nagrinėjimui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo.
Atmesdamas antrąjį ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, susijusio su negautomis pajamomis prieš laiką nutraukus patalpų nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi 6.478 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Bylos duomenimis, ieškovės ir UAB „Incha“ 2004 m. sausio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, galiosianti nuo jos sudarymo iki 2030 m. gruodžio 31 d., buvo įregistruota viešame registre 2004 m. birželio 15 d. (b. l. 8-9, 50-53), tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, viešame registre nebuvo įregistruoti jos vėlesni pakeitimai dėl nuomos mokesčio, kurių pagrindu ieškovė kildina savo patirtus nuostolius (negautas pajamas) (b. l. 54-55). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad faktiniu patalpų nuomininku buvo ne UAB „Incha“, o trečioji šalis – UAB „Viskas už vieną eurą“ (b. l. 57). Taigi, ieškovei nepateikus nei vienam iš teismų įrodymų apie jos gautas ir gaunamas iš patalpų nuomos pajamas bei byloje nustačius, kad patalpų nuomininkė UAB „Incha“, pažeisdama CK 6.490 straipsnio 1 dalies reikalavimus, patalpas subnuomojo trečiosioms šalims (UAB „Viskas už vieną eurą“), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad patalpų nuomos faktiniai teisiniai santykiai, kaip neatitinkantys viešo registro duomenų, negali būti panaudoti prieš atsakovę, reikalaujant iš jos nuostolių atlyginimo už nuomos santykių nutraukimą. Be to, kaip jau minėta, ieškovei teko pareiga įrodyti, kokias ji gavo pajamas iš patalpų nuomos sutarties nutraukimo dienai, tačiau tokių įrodymų ji nepateikė ir nuostolių dydžio neįrodė (CPK 178 straipsnis). Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju patalpų nuomininko ir subnuomininko tarpusavio teisiniai santykiai bei įrodymų apie patalpų numos mokestį nepateikimas neturi teisiniam ginčo kvalifikavimui tiesioginės reikšmės.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino surinktus byloje įrodymus nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių. Reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje nebuvo pažeisti (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.