Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-1000-440/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-29
Bylos Nr.: 2A-1000-440/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-09656-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
Atsakovas: R. B.
Ieškovas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo: V. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1000-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09656-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4.1; 2.6.4.2;2.6.4.4.2;2.6.4.6; 2.6.5.2.1; 2.6.9.2.2; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21; 3.4.1.6 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-699-841/2015, pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui V. G. šeimynai „(duomenys neskelbtini)“ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovės R. B. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko laikinosios globos panaikinimo, nepilnamečio vaiko grąžinimo motinai ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. B., prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią R. B. vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti R. B. nuolatinę globą; R. B. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti V. G. šeimyną „(duomenys neskelbtini)“; nustatyti R. B. gyvenamąją vietą V. G. šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš atsakovės R. B. išlaikymą R. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad 2013-09-19, atsižvelgus į tai, kad atsakovė ne kartą buvo įspėta socialinių darbuotojų bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų dėl netinkamos vaiko priežiūros, antisanitarinių gyvenimo sąlygų, alkoholinių gėrimų vartojimo, taip pat į socialinių darbuotojų pateiktą informaciją, į R. B. šeimoje susidariusią padėtį, buvo nuspręsta paimti R. B. iš motinos R. B. ir apgyvendinti jį V. G. šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“. 2013-09-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2013-09-09 R. B. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirta V. G. šeimyna „(duomenys neskelbtini)“, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. 2014-11-12 V. G. šeimyna „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sutikimą dėl šeimynos paskyrimo nuolatiniu vaiko globėju. 2014-11-26 Socialinių paslaugų centras informavo, jog socialiniai darbuotojai stengiasi ugdyti trūkstamus atsakovės įgūdžius, tačiau pokyčių pasiekti sunku, nes moteris linkusi meluoti, nesilaiko susitarimų, retai sudaro galimybę patekti į jos namus, vengia lankytis Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyboje, itin retai aplanko sūnų. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) mokykla informavo, jog per visą R. B. mokymosi laikotarpį atsakovė mokykloje nesilankė nė karto, nesidomėjo sūnaus mokymosi pasiekimais, nesilankė tėvų susirinkimuose. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė dėl vaiko grąžinimo į Vaikų teisių apsaugos skyrių nesikreipė, jokių teigiamų pokyčių nesiekia, nevykdydama motinos pareigų savo vaikui daro žalingą įtaką jo vystymuisi. Ieškovo nuomone, šiuo metu nėra duomenų jog padėtis pasikeistų, todėl mano, kad atsakovės valdžia sūnaus atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai, nustatyta nuolatinė globą, paskirtas nuolatinis globėjas bei iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt iki vaiko pilnametystės (1-4 b.l.).

Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, panaikinti R. B. laikinąją globą, nustatytą 2013-09-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1127 „Dėl R. B. laikinosios globos nustatymo“; grąžinti R. B., gim. (duomenys neskelbtini), motinai R. B., nustatyti R. B. gyvenamąją vietą su motina - atsakove R. B.. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo yra neteisėti, ieškinys pareikštas nesigilinant į vaiko norus, neįvertinant objektyvių aplinkybių. Pažymėjo, kad savo sūnų labai myli, pastoviai su juo bendrauja telefonu, stengiasi kaip galima dažniau su juo matytis. Pabrėžė, kad situacija nuo to laiko, kai buvo priimtas sprendimas dėl laikino globos nustatymo yra iš esmės pasikeitusi – atsakovė dirba pagal darbo sutartį, darbovietę ją charakterizuoja teigiamai, pagal galimybes yra susitvarkiusi būstą, nevartoja alkoholio, narkotikų, negyvena amoralaus gyvenimo. Prašė netenkinti ieškovo reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pažymėjo, kad jos gaunamas darbo užmokesti sudaro 249,51 Eur. Patenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovės materialinė padėtis pasidarytų sunki, be to ieškovas visiškai nemotyvavo kur ir kaip šie pinigai bus panaudoti. Taip pat atsakovė teigė, kad yra visos galimės vaikui gyventi su ja, todėl sūnus turi būti jai grąžintas iš laikinojo globėjo. Atsakovės nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiktų vaiko interesus (75-78, 92-94 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas laikinai, nenustatant termino, apribojo motinos valdžią R. B. R. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatė nepilnamečiui vaikui R. B. nuolatinę globą; paskyrė jo globėju ir turto administratoriumi V. G. šeimyną „(duomenys neskelbtini)“; nustatė R. B. gyvenamąją vietą V. G. šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“; priteisė iš atsakovės R. B. išlaikymą R. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 30,00 Eur iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovė R. B. yra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), mama, tėvas gimimo liudijime neįrašytas. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų darbo užmokestį, darbovietės atsiliepimai apie atsakovę teigiami. R. B. lanko 3 klasę (duomenys neskelbtini) mokykloje, ateina tvarkingas, švarus, pasiruošęs pamokoms, vaiko motina su mokytojais nebendrauja, vaiko pasiekimais nesidomi. 2013-09-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1127 R. B. nustatyta laikinoji globa V. G. šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“, nes motina R. B. neužtikrino vaikui tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų, nesirūpino juo, neužtikrino vaiko priežiūros. Iki laikinosios globos nustatymo su R. B. šeima dirbo socialiniai darbuotojai, VTAS specialistai, tačiau teigiamų pokyčių nebuvo pasiekta, atsakovės šeima 2008-03-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-404 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad R. B. nori gyventi su mama, tačiau nurodė, jog pati atsakovė nesikreipė į ieškovą, nesiaiškino galimybių susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad šiuo metu jos materialinė padėtis neleistų jai tinkamai pasirūpinti savo sūnumi. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas sprendė, kad atsakovė, kurios sūnui nustatyta laikina globa, turėjo dvejus metus - pakankamai ilgą laiko tarpą pakeisti savo gyvenimo ir buities sąlygas taip, kad jose galėtų augti nepilnametis vaikas ir būtų patenkinti bent minimalūs jo poreikiai. Remdamasis teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimas, teismas vertino, kad atsakovės buityje yra įvykę tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau šiuo metu nepilnametis vaikas nebūtų pilnai aprūpintas, nes dėl atsakovės paimtų kreditų jos materialinė padėtis yra sunki. Vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad atsakovė savo, kaip motinos pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -LR CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje nevykdė, t.y. savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, ugdymu, nesirūpino, neauklėjo ir neprižiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyti tam tikri teigiami pokyčiai, dėl šių aplinkybių teismas vertino, kad atsakovė dar gali pakeisti savo elgesį ir jos sūnus galėtų jai būti gražintas auginti ir auklėti, todėl motinos valdžią atsakovei apribojo laikinai, nenustatant termino. Teismas pažymėjo, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta, o tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju tai reikštų motinos pastangas išlaikyti ryšius su vaiku, domėtis jo reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas. Atsižvelgęs į tai, kad V. G. šeimyna „(duomenys neskelbtini)“ užtikrina nepriekaištingas vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, vaikas pripratęs prie šeimynos narių, tarp jų susiklostė socialinis ryšys, teismas sprendė, kad yra pagrindas nepilnamečiui R. B. skirti nuolatinę globą V. G. šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“, joje nustatant R. B. gyvenamąją vietą, taip pat šią šeimyną skirti nuolatiniu globotiniui R. B. priklausančio turto administratoriumi. Atsakovei teismas išaiškino, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo teismas nustatė, kad atsakovė iki šiol neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui, vaikas auga šeimynoje ir yra pilnai išlaikomas valstybės. Atsakovė šiuo metu dirba, gauna minimalų atlygį, tačiau atėmus kreditorinius įsipareigojimus, atsakovei jos reikmėms lieka tik apie 150,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas išlaikymo vaikui dydžio priteisimo klausimą, atsižvelgė į atsakovės išsilavinimą, į jos ribotas galimybes darbo rinkoje susirasti gerai apmokamą darbą, turimus įsipareigojimus. Teismas pripažino, kad mažesnės, nei ieškovo prašoma, išlaikymo vaikui sumos priteisimas nepablogins nepilnamečio R. B. gyvenimo ar buities sąlygų, nes jei globotiniui teikia išlaikymą tėvai, ši suma yra atimama iš valstybės skiriamos sumos vaiko išlaikymui šeimynoje. Kadangi laikino motinos valdžios apribojimo tikslas yra sugražinti vaiką į šeimą, kai atsakovė tam bus pasirengusi, o į šį pasirengimą įeina ir paimtų kreditų grąžinimas, teismas sprendė, kad iš atsakovės R. B. išlaikymui priteistina minimali 30,00 Eur suma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės R. B. priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė laikinai, nenurodant termino, apriboti apeliantės kaip motinos valdžią sūnaus R. B. atžvilgiu, motyvuodamas tuo, kad apeliantė neturi galimybių suteikti vaikui normalių gyvenimo sąlygų, kad yra nerūpestinga motina, nes nenuvyksta į mokyklą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė gyvena socialiniame būste, kuris priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, ir apeliantė negali būti kaltinama tuo, kad savivaldybė neturi lėšų ir negali aprūpinti socialiai remtinų piliečių gyvenimo sąlygomis, kurios nežemintų ten gyvenančių žmonių orumo. Be to, apeliantė kiek įmanoma tvarkosi butą, gerina savo buitį, kas įrodo, jog jos gyvenamoji aplinka keičiasi. Teismo išvados apie apeliantės sunkią turtinę padėtį ir dėl tokios priežasties nesugebėjimo auklėti vaiką ir juo rūpintis, turėtų būti vertinamos kritiškai Dėl nesidomėjimu vaiko auklėjimu, pažymi, kad vaikui yra paskirtas globėjas, su kuriuo bendrauja mokykla. Apeliantę, kaip motiną sūnaus mokytojai, auklėtoja ignoruoja. Apeliantė niekada nėra gavusi jokių pakvietimų į mamyčių šventę, vaikų renginius, niekada mokytojai jai nėra paskambinę. Nežiūrint į mokyklos ignoravimą apeliantė visą informaciją apie tai, kaip vaikui sekasi mokykloje, gaunu iš jo ir iš trečiojo asmens (vaiko globėjo). Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios faktinės aplinkybės, nebuvo pateikti jokie įrodymai dėl apeliantės žiauraus elgesio su vaiku praeityje ar šiuo metu, taip pat, kad apeliantės elgesys būtų amoralus arba tyčia nesirūpinama vaiku, piktnaudžiaujama motinos valdžia.

2. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės priešieškinio ir negrąžindamas R. B. į šeimą, neįsigilino į vaiko norus, nesivadovavo tarptautinėmis bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis vaikų teisinę padėtį, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą principą, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Teismas taip pat nesilaikė Konvencijos nuostatos, kad vaikui užtikrinama teisė būti globojamam tėvų, kad draudžiama išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo apklausti byloje R. B., nors vaikas jau yra tokio amžiaus, kai gali suformuluoti savo norus ir poreikius. Teismas taip pat ignoravo ir paties ieškovo paaiškinimus, kad vaikas buvo keturis kartus apklaustas, ir jis visada patvirtindavo, kad nori gyventi su mama.

3. Šiaulių apylinkės teismas neturėjo pagrindo nustatyti laikinąją globą bei spręsti globėjo klausimą, nes globos klausimai buvo išspręsti administraciniais aktais. Taip pat iš teismo sprendimo nėra aišku kokius konkrečius veiksmus apeliantė turėtų atlikti, kokius įpareigojimus kaip motina turėtų įvykdyti, kad sūnus galėtų augti su apeliante. Nei iš ieškovo darbuotojų, nei iš socialinių darbuotojų apeliantė nėra gavusi jokių konkrečių nurodymų, kaip turėtų pakeisti savo elgesį, kokius konkrečius veiksmus turėtų atlikti, kad būtų panaikinta laikinoji globa.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, jog R. B. būtų kreipusis į Šiaulių miesto savivaldybę dėl kito socialinio būsto suteikimo ar minėto socialinio būsto pagerinimo. 2015-05-08 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi atsakovės namuose ir nustatė, jog šiuo metu vaiku nebus sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos atsakovės gyvenamojoje vietoje. Apeliantė nurodė, jog ją sūnaus mokytojai, auklėtoja ignoruoja, tačiau ji pati nerodė jokios iniciatyvos šią padėtį keisti. 2014-11-18 rašte Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) mokykla nurodė, kad R. B., per visą mokinio mokymosi laikotarpį mokykloje nesilankė nė karto, ji visiškai nesidomi sūnaus mokymosi pasiekimais, nebendrauja su klasės mokytoja, nesilanko tėvų susirinkimuose. Ieškovo nuomone, atsakovė pati nesiekia teigiamų pokyčių, linkusi kaltinti kitus, visiškai nededa pastangų spręsti iškilusias problemas, o teikiamos socialinių darbuotojų pagalbos nepriima. Iki ieškinio pateikimo atsakovė dėl vaiko grąžinimo jai į Vaiko teisių apsaugos skyrių nebuvo kreipusis.

2. Kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju prieštaravimų dėl vaiko norų bylos nagrinėjimo teisme metu nekilo, tačiau šiuo atveju vaiko norai neatitiko jo interesų. Ieškovo nuomone, atsakovės skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktus, bei tinkamai įvertinus R. B. teisėtus interesus.

3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismas neturėjo pagrindo nustatyti laikinąją globą bei spręsti globėjo paskyrimo klausimo, nes globos klausimai buvo išspręsti administraciniais aktais, kadangi nagrinėjamu atveju R. B. negali grįžti į biologinę šeimą, todėl laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei, buvo būtina nustatyti nuolatinę globą R. B. ir išspręsti globėjo paskyrimo klausimą. Dėl atsakovės nurodytų argumentų, kad jai iš teismo sprendimo nesuprantama kokius konkrečius veiksmus ji turėtų atlikti, kad jos sūnus galėtų augti su ja, pažymėtina, kad 2015-06-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendime nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės, bei, kad nagrinėjamu atveju tai reikštų motinos pastangas išlaikyti ryšius su vaiku, domėtis jo reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis) Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo bei dėl laikinosios globos panaikinimo.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (LR CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (LR CK 3.180 straipsnis). Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (LR CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. LR CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojamos vaiko teisės gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu, ar skyrium, ir su giminaičiais. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau toliau ribojant tėvų teises, pvz., tėvų valdžią, bendravimo teises, būtini kruopštesni tyrimai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius. Geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai. Šiems stokojant įgūdžių ir galimybių, pagalbą turi suteikti valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei kitų institucijų byloje pateiktus duomenis, taip pat pačios apeliantės posėdžių metu pateiktus paaiškinimus konstatavo, kad apeliantė savo, kaip motinos pareigų, nustatytų LR CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje tinkamai nevykdė – nesirūpino savo nepilnamečiais vaiku, jo sveikata, ugdymu, jo neauklėjo ir neprižiūrėjo. Teismas išnagrinėjęs bylą taip pat pripažino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog apeliantės elgesyje yra teigiamų pokyčių, kadangi apeliantė dirba, stengiasi gražinti skolas, stengiasi gerinti savo gyvenimo ir buities sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė dar gali pakeisti savo elgesį ir jos sūnus galėtų jai būti gražintas auginti ir auklėti, todėl motinos valdžią apeliantei apribojo laikinai, nenustatant termino. Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, tačiau iš esmės nenurodo jokių objektyvių tokio nesutikimo motyvų. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo tas pačias aplinkybes ir įrodymus, kurie jau buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, priimant teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies (motinos valdžia atsakovei apribota terminuotai, o ne neterminuotai, kaip prašė ieškovas). Nurodydama, kad motinos valdžia jai apribota nepagrįstai, apeliantė teigia, kad ji nėra atsakinga už tai, jog Šiaulių miesto savivaldybė jos neaprūpina geresniu socialiniu būstu, bei, kad ji pagal galimybes gerina buitį – pasidarė einamąjį remontą, nusipirko padėvėtus baldus. Taip pat apeliantė teigia, kad yra ignoruojama sūnaus mokytojų bei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji nesidomi sūnaus auklėjimu, kadangi apie sūnaus mokymosi rezultatus ji sužino iš sūnaus ir jo globėjo. Šiuos atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina neigiamai bei kaip prieštaraujančius įstatymu nustatytai atsakovės, kaip motinos, pareigai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus bei rūpintis jų gerovei. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sūnaus mokytojai atsisakė jai teikti informaciją apie sūnaus ugdymo rezultatus, jo elgesį. Taip pat atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvadas apie tai, kad šiuo metu pas atsakovę jos nepilnamečiui R. B. nebus sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos bei, kad atsakovė yra kreipusis į Šiaulių miesto savivaldybę dėl kito socialinio būsto suteikimo. Pažymėtina, kad, priešingai nei įrodinėja apeliantė, byloje pateikti duomenys patvirtina teismo išvadas apie atsakovės, kaip motinos pareigų netinkamą vykdymą bei, kad valstybės institucijos dėjo pastangas siekiant apeliantei padėti spręsti kilusias problemas. Iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateiktų duomenų matyti, kad su atsakove R. B. buvo sudarytas individualus problemos sprendimo planas, tačiau atsakovė vangiai arba visiškai nevykdė socialiniams darbuotojams duotų įsipareigojimų. 2014-11-20 lankydamiesi atsakovės namuose socialiniai darbuotojai gyvenimo sąlygas įvertino kaip antisanitarines, kadangi būstas buvo apleistas, nešildomas, nehigieniškas. Apeliantė su socialiniais darbuotojai bendravo arogantiškai, dėl savo nesėkmių kaltino kitus. R. B. globėjai nurodė, kad atsakovė retai aplanko sūnų – per paskutinius šešis mėnesius aplankė tik 2 kartus, kartais paskambina, bet pokalbiai trunka labai trumpai. Įvertinę esamą situaciją socialiniai darbuotojai nurodė, jog, jų nuomone, atsakovė nesugebės tinkamai prižiūrėti sūnaus, neužtikrins jam saugių bei palankų gyvenimo ir visapusiškos raidos sąlygų (10-11, 14 b.l.). 2014-11-08 Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) mokykla pateikė duomenis, kad nuo R. B. atvykimo į mokyklą 2013-09-25 atsakovė nė karto nesilankė mokykloje, visiškai nesidomėjo sūnaus mokymosi pasiekimais, nebendravo su klasės mokytoja, nesilankė tėvų susirinkimuose (12 b.l.). Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyba nurodė, kad per 2014 metus R. B. namuose neįvyko jokių teigiamų pokyčių, todėl socialiniai darbuotojai mano, jog būtų tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią (72 b.l.). 2015-05-08 pakartotiniame šeimos aplankymo akte Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad R. B. atsakovės gyvenamoje vietoje nebus sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos (100 b.l.). Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo ir pagrįstai motinos valdžią apribojo terminuotai, atsižvelgęs į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, pagal LR CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje prašė apriboti motinos valdžią neterminuotai, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino tik iš dalies ir atsakovės motinos valdžią apribojo laikinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju motinos valdžia pagrįstai ir teisingai apribota tokiu būdu, turint vilties, kad atsakovė padarys atitinkamas išvadas ir vėliau tinkamai įgyvendins motinos valdžią savo sūnaus atžvilgiu. Konkrečiu atveju reikšmingų aplinkybių, paneigiančių tokio teismo sprendimo teisėtumą, apeliantė nenurodė ir įrodymų nepateikė, todėl apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apeliantės kaip motinos valdžią bei atsisakė grąžinti sūnui apeliantei, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl vaiko nuomonės reikšmės, nustatant jo gyvenamąją vietą, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (LR CK 3.177 straipsnis). Šis reikalavimas taikytinas ne tik tuo atveju, kai yra sprendžiamas tėvų tarpusavio ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir tada, kai vaikas yra globojamas ir ginčas kyla tarp globėjo bei vaiko tėvų (vieno jų). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje R. B. bei priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į vaiko norą gyventi kartu su mama. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, jog nepilnametis vaikas nori gyventi su mama (114 b.l.), tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija, kad konkrečiu atveju vaiko norai neatitiko jo interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vaiko išreikštas noras gyventi su apeliantė yra iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, bet ne kitomis, išimtinai su buvimu pas apeliantę susijusiomis aplinkybėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ar nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į vaiko nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, tinkamai (visapusiškai) vertino įrodymus byloje, todėl pagrįstai sprendė, jog į ją neturi būti atsižvelgiama.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad iš teismo sprendimo nėra aišku kokius konkrečius veiksmus apeliantė turėtų atlikti, kokius įpareigojimus kaip motina turėtų įvykdyti, kad sūnus galėtų augti su ja, bei, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti laikinąją globą bei spręsti globėjo paskyrimo klausimą, nes globos klausimai buvo išspręsti administraciniais aktais, kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius bylos duomenimis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime yra aiškiai nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės ir, kad konkrečiu atveju tai reiškia motinos pastangas išlaikyti ryšius su vaiku, domėtis jo reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, taip pat, kad į pasirengimą vaiko grąžinimui į šeimą įeina ir atsakovės paimtų kreditų grąžinimas. Taip pat iš byloje pateikto 2013-09-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1127 matyti, kad R. B. buvo nustatyta laikinoji globa V. G. šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“ (18 b.l.). LR CK 3.253 straipsnis numato, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (LR CK 3.256 straipsnis).LR CPK 407 straipsnis numato, jog priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Remiantis išdėstytomis įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas laikinai apribojęs motinos valdžia atsakovei pagrįstai nustatė nuolatinę globą nepilnamečiui vaikui R. B. bei išsprendė globėjo paskyrimo klausimą.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai ir objektyviai atsižvelgė ir įvertino vaiko interesus ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad nepilnametis vaikas šiuo metu negali būti grąžintas atsakovei bei, kad laikinas, nenustatant termino, motinos valdžios paribojimas atitinka vaiko interesus. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos šalims nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos dalyviams.

Teisėjai Vilija ValantienėRasa BartašienėEgidijus Mockevičius