Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei E. B., atsakovei R. B., jos atstovei advokatei V. M., trečiojo asmens atstovui V. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui V. G. šeimynai „Vaiko šviesa“ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko laikinosios globos panaikinimo, nepilnamečio vaiko grąžinimo motinai ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens atstovas V. G. palaikė atsakovės norą auginti sūnų, bet kartu pripažino, kad atsakovė stokoja socialinių įgūdžių ir šiuo metu nėra tinkamai pasirengusi vaiką auginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė R. B., a.k(duomenys neskelbtini) yra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) mama, tėvas gimimo liudijime neįrašytas (5-7 b.l.). Atsakovė dirba UAB „Arsi“, gauna minimalų darbo užmokestį, darbovietės atsiliepimai apie atsakovę teigiami (8-9,79-82 b.l.). Atsakovės šeimai prisikirta socialinė darbuotoja nurodo, kad atsakovė nesitvarko būste, vengia bendradarbiauti, esamomis sąlygomis negalėtų pati auginti ir prižiūrėti savo sūnaus (10-11, 14-15,72, 87-91,100-111 b.l.). R. B. lanko 3 klasę Naisių mokykloje, ateina tvarkingas, švarus, pasiruošęs pamokoms, vaiko motina su mokytojais nebendrauja, vaiko pasiekimais nesidomi (12 b.l.). R. B. nėra bausta už administracinius teisės pažeidimus (13 b.l.). Atsakovė 2013-12-23 kreipėsi į VTAS su prašymu leisti sūnų pas ją atostogų, (16 b.l.). 2013-09-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1127 R. B. nustatyta laikinoji globa V. G. šeimynoje „Vaiko šviesa“, nes motina R. B. neužtikrino vaikui tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų, nesirūpino juo, neužtikrino vaiko priežiūros (17-24 b.l.). Iki laikinosios globos nustatymo su R. B. šeima dirbo socialiniai darbuotojai, VTAS specialistai, tačiau teigiamų pokyčių nebuvo pasiekta, atsakovės šeima 2008-03-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-404 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (25-43 b.l.). V. G. šeimyna sutinka būti R. B. nuolatiniu globėju (44-54 b.l.).

Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė sutiko, kad R. B. nori gyventi su mama, tačiau pati atsakovė nesikreipė į ieškovą, nesiaiškino galimybių susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovės šeimoje yra teigiamų pokyčių, tačiau jų per mažai, atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, jos būstas, buities sąlygos yra ženkliai blogesnės, nei šiuo metu yra pas laikinus globėjus, net nėra normalaus lauko tualeto, nėra sąlygų palaikyti asmens higienai, sugriuvusi krosnis, nesutvarkyti būsto langai. Atsakovė teismui žodžiu paaiškino, kad turi skolų greitųjų kreditų bendrovėms, vieną iš skolų moka per darbdavį, kitą moka pati, skolas tikisi padengti iki metų pabaigos, iš darbo užmokesčio padengus skolas jai vos užtenka pragyventi, kartais net neturi pinigų nuvykti į darbą, todėl eina pėsčiomis. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad šiuo metu jos materialinė padėtis neleistų jai tinkamai pasirūpinti savo sūnumi. Atsakovė nėra inicijavusi bylos dėl vaiko tėvystės pripažinimo ir neketina to daryti, neturi jokios profesinės kvalifikacijos, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad jos finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės tiek, kad ji pati galėtų tinkamai pasirūpinti savo sūnumi.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovė, kurios sūnui nustatyta laikina globa, turėjo dvejus metus- pakankamai ilgą laiko tarpą pakeisti savo gyvenimo ir buities sąlygas taip, kad jose galėtų augti nepilnametis vaikas, o bent minimalūs jo poreikiai būtų patenkinti. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, atsakovės buityje yra įvykę tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau šiuo metu, kaip pripažino ir pati atsakovė, nepilnametis vaikas nebūtų pilnai aprūpintas, nes dėl anksčiau paimtų kreditų jos materialinė padėtis yra sunki. Pažymėtina, kad atsakovė savanoriškai vaikui išlaikymo neteikė, iki šios bylos iškėlimo teisme šis klausimas nebuvo keliamas, tačiau teismas laiko, kad pareigos išlaikyti vaiką atsakovė taip pat nevykdė.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovė savo, kaip motinos pareigų, nustatytų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje nevykdė, t.y. savo nepilnamečiais vaiku, jo sveikata, ugdymu, nesirūpino, neauklėjo ir neprižiūrėjo. Tačiau nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyti tam tikri teigiami pokyčiai- atsakovė dirba, stengiasi gražinti skolas, pagal savo kuklias galimybes stengiasi gerinti savo gyvenimo ir buities sąlygas, dėl šių aplinkybių teismas mano, kad atsakovė dar gali pakeisti savo elgesį ir jos sūnus galėtų jai būti gražintas auginti ir auklėti, todėl motinos valdžia atsakovei apribotina laikinai, nenustatant termino. Terminas nenustatomas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje pasisakoma, kad: esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės taikymo nagrinėjamoje byloje taisyklę: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Nagrinėjamu atveju tai reikštų motinos pastangas išlaikyti ryšius su vaiku, domėtis jo reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas.

Tenkintinas ieškovo prašymas nustatyti R. B. nuolatinę globą; paskirti jo globėju ir turto administratoriumi V. G. šeimyną „Vaiko šviesa“, nustatyti R. B. gyvenamąją vietą V. G. šeimynoje „Vaiko šviesa“.

V. G. šeimyna „Vaiko šviesa“ sutinka būti R. B. nuolatiniu globėju ir jam priklausančio turto administratoriumi. Pažymėtina, kad V. G. šeimyna „Vaiko šviesa“ užtikrina nepriekaištingas vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, vaikas pripratęs prie šeimynos narių, tarp jų susiklostė socialinis ryšys, todėl nepilnamečiui R. B. skirtina nuolatinė globa V. G. šeimynoje „Vaiko šviesa“, joje nustatytina R. B. gyvenamoji vieta, taip pat ši šeimyna skirtina nuolatiniu globotiniui R. B. priklausančio turto administratoriumi (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str.,3.263 str., 3. 265 str.).

Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Apribojus atsakovų valdžią, jiems išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.).

Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė iki šiol neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui, vaikas auga šeimynoje ir yra pilnai išlaikomas valstybės. Atsakovė šiuo metu dirba, gauna minimalų atlygį, tačiau atėmus kreditorinius įsipareigojimus, atsakovei jos reikmėms lieka tik apie 150 eurų. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Teismas spręsdamas išlaikymo vaikui dydžio priteisimo klausimą, atsižvelgia į atsakovės išsilavinimą, į jos ribotas galimybes darbo rinkoje susirasti gerai apmokamą darbą, turimus įsipareigojimus. Be to, teismas konstatuoja, kad mažesnės, nei ieškovo prašoma išlaikymo vaikui suma priteisimas nepablogins nepilnamečio R. B. gyvenimo ar buities sąlygų, nes jei globotiniui teikia išlaikymą tėvai, ši suma yra atimama iš valstybės skiriamos sumos vaiko išlaikymui šeimynoje. Kadangi laikino motinos valdžios apribojimo tikslas yra sugražinti vaiką į šeimą, kai atsakovė tam bus pasirengusi, o į šį pasirengimą įeina ir paimtų kreditų grąžinimas, teismas sprendžia, kad iš atsakovės R. B. išlaikymui priteistina minimali 30 eurų suma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

Remiantis LR CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau kadangi atsakovei skirta 100 procentų kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba, visos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis ir iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, 406-407, 496, 504 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Laikinai, nenustatant termino, apriboti motinos valdžią R. B., a.k(duomenys neskelbtini) R. B., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui vaikui R. B. nuolatinę globą; paskirti jo globėju ir turto administratoriumi V. G. šeimyną „Vaiko šviesa“, esančią Skersvėjų g. 2, Naisiai, Šiaulių r.; nustatyti R. B. gyvenamąją vietą V. G. šeimynoje „Vaiko šviesa“; priteisti iš atsakovės R. B. išlaikymą R. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 30 eurų iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.