Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „P. S.“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, netesybų priteisimo ir atsakovės J. M. priešieškinį ieškovei UAB „P. S.“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, darbo santykių pripažinimo ir restitucijos taikymo, išvadą teikianti institucija - Valstybinė darbo inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „P. S.“ (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės J. M. (toliau – Atsakovė) 2.284,73 EUR skolą, 69,10 EUR delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už reikalaujamą priteisti sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog 2012 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovė (nuomotojas) ir Atsakovė (nuomininkas) sudarė darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartį, pagal kurią Ieškovė suteikė teisę Atsakovei atlygintinai naudotis kirpėjos darbo vieta ir skirtu inventoriumi, esančiu (duomenys neskelbtini), o Atsakovė įsipareigojo mokėti Ieškovei 500 Lt, įskaitant PVM, nuomos mokestį per mėnesį. Nuomos sutartis galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2013 m. sausio 1 d. tarp Ieškovės ir Atsakovės buvo sudaryta nauja darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartis. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau Atsakovė savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, įsiskolinimas siekia 2.284,73 EUR. Taip pat Atsakovė privalo sumokėti delspinigius 69,10 EUR sumai dėl kurių šalys susitarė sutartyje. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog Ieškovės pateiktos į bylą Darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartys yra apsimestiniai sandoriai, skirti pridengti faktiškai Atsakovės su Ieškove susiklosčiusius darbo santykius.Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2012 m. rugpjūčio 2 d. bei 2013 m. sausio 1 d. Darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartis, sudarytas UAB “P. S.” ir J. M., pripažinti negaliojančiomis ab initio. Teigė, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, kuomet užsakymus kirpti šunis priimdavo Ieškovė, šunų kirpėjos Ieškovės tinklalapyje buvo pristatomos kaip kirpyklos darbuotojos, kirpėjos turėjo teikti aukščiausio lygio paslaugas pagal kirpykloje reglamentuotą darbo tvarką bei nustatytą darbo laiką. Teikdama paslaugas Atsakovė naudojosi bendrojo naudojimo inventoriumi, Atsakovė tiesiogiai neimdavo iš klientų atlygio už paslaugas ir gautas pajamas kirpėjoms paskirstydavo Ieškovė, geros šunų kirpimo kokybės ir siekti aukšto klientų aptarnavimo lygio turėjo Atsakovė, o ne darbo vietą nuomojanti Ieškovė, tačiau realybėje buvo priešingai – aukštu paslaugų teikimo lygiu rūpinosi Ieškovė UAB „P. S.“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš Atsakovės J. M. 2.284,73 EUR skolą, 69,10 EUR delspinigius, iš viso – 2.353,83 EUR, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2.353,83 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2015 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 716,25 EUR bylinėjimosi išlaidų Ieškovei UAB „P. S.“.Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas nustatė, kad Ieškovei pateikus 2014 m. lapkričio 6 d. Atsakovės įsiskolinimų aktą, kuriuo remiantis Atsakovės skola pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. – 2013 m. balandžio 30 d. laikotarpiu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras sudarė 4.104,80 Lt arba 1.188,83 EUR., patikslinusi ieškinio dalyką Ieškovė nurodė Atsakovės skolą pagal vėliau – 2013 m. gegužės 20 d. – 2014 m. birželio 16 d. laikotarpiu Ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 1.737,72 EUR. Įvertinus Atsakovės sumokėtą 641,82 EUR sumą, Atsakovės skola tuo laikotarpiu sudaro 1.095,90 EUR sumą. Iš viso Atsakovės skola sudaro 2.284,73 EUR. Atsakovei iš esmės nepateikus argumentų dėl skolos dydžio, Ieškovės reikalavimas tenkintinas, nes Atsakovė turi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismas padarė išvadą, jog pagal nustatytų aplinkybių visumą šalių sudarytos 2012 m. rugpjūčio 2 d. bei 2013 m. sausio 1 d. Darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartys yra civilinės, o ne darbo sutartys ir pripažinti jas apsimestiniais sandoriais (CK 1.87 str. 1 d.) atsakovės nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovės nurodyti ieškovės veiklos reklaminiai skelbimai internetiniame tinklalapyje ar šalių susirašinėjimo žinutės nesudaro pagrindo pripažinti tarp šalių buvusius faktinius darbo santykius, nes nenustatytos Atsakovės darbo laiko ribojimo aplinkybės, Ieškovės nurodymų vykdymo privalomumas, darbo užmokesčio mokėjimo periodiškumas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu Atsakovė J. M. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; kviesti liudytojus Ž. P., M. G. ir J. J.; panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 162-² straipsnio 1 dalį, nes bylą išnagrinėjo Atsakovei nedalyvaujant, nors ji buvo pateikusi tinkamos formos medicininę pažymą, patvirtinančią, kad teismo posėdyje negali dalyvauti dėl ligos. Dėl to buvo pažeista jos teisė būti išklausytai.Teismas nepagrįstai atsisakė kviesti Atsakovės nurodytus liudytojus, o bylą išnagrinėjo remiantis E. B. ir J. K. parodymais duotais administracinio teisės pažeidimo byloje, juos nurodydama sprendime. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė pagrindinius proceso teisės principus ir tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartus. Sprendimas priimtas neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Taip buvo pažeista CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta įrodinėjimo tvarka, nes Ieškovės UAB „P. S.“ vadovei D. M. pripažinus piniginių lėšų už patalpų nuomą gavimą šias pinigines lėšas Ieškovei atsiskaitant iš Atsakovės mokamo atlygio už nukirptus šunis, šių aplinkybių nereikėjo įrodinėti, nes jos grindžiamos šalių pripažintais faktais. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl Atsakovės nurodytų aplinkybių, kad pagal 2013 m. sausio 1 d. Darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartį ji apskritai neturėjo pareigos mokėti Ieškovei piniginių sumų, nurodytų pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Byla buvo nagrinėjama labai ilgą laiką, nes Atsakovė ėmėsi sąmoningų veiksmų, kad būtų vilkinamas šios civilinės bylos nagrinėjimas. Atsakovė nuo bylos nagrinėjimo pradžios turėjo savo tinkamai įgaliotą atstovą advokatą, todėl atstovo dalyvavimas teismo posėdyje pagrįstai buvo pripažintas tinkamu pačios šalies dalyvavimu teismo posėdyje.

9.2. Atsakovės prašymą apklausti liudytojomis M. G. ir J. J. pateikė dar 2015 m. gegužės 6 d. triplike, tačiau jos atstovas 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje šio prašymo nebepalaikė, šio prašymo tenkinimo klausimo nebekėlė ir šių liudytojų šaukimo teismo nebereikalavo. 2016 m. gruodžio 14 d. teismui pateiktame prašyme šių liudytojų šaukimo Atsakovė taip pat nereikalavo. Tik 2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas, siekdamas, jog bylos nagrinėjimas teismo posėdyje dar kartą būtų atidėtas, prisiminė, jog buvo prašymas dėl liudytojų apklausos.

Motyvuojamoji dalis

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl liudytojų apklausos, bylos nagrinėjimo atidėjimo ir žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantė J. M. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų įvertinti esminiai apeliacinio skundo argumentai, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį liudytojus netenkinamas. Taip pat netenkinamas apeliantės prašymas atidėti teismo posėdį tol, kol bus išspręstas J. M. prašymas pripažinti ją nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje tyrimas atliekamas pagal požymius, nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 str. 2 d., 216 str. 1 d., 300 str. 1 d. dėl to, kad UAB „P. S.“ vadovai ir darbuotojai galimai slepia bendrovės pajamas, vengia mokėti mokesčius, klastoja dokumentus, apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis CPK 163, 163-² straipsnių nuostatomis Atsakovės (apeliantės) nurodytos aplinkybės, susijusios su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir Atsakovės siekiu būti pripažinta nukentėjusiąja, nesudaro pagrindo atidėti ar stabdyti bylą tol, kol atliekamame ikiteisminiame tyrime bus priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Priešingai, CPK įpareigoja teismą ir visus byloje dalyvaujančius asmenis imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 7 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Atsakovė J. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 2017-01-03 J. M. prašymą prokurorui pripažinti nukentėjusiąja, 2017-01-19 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atmesti prašymą pripažinti nukentėjusiąja, Darbo biržos pažymą. 2017-03-20 Atsakovė pateiktu prašymu apeliacinės instancijos teismui prašė išreikalauti iš Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos ikiteisminio tyrimo medžiagos 2016-12-06 J. M. ir 2016-12-01 Ž. P. liudytojų apklausos protokolų kopijas. 2017-10-30 prašymu Apeliantė prašė prijungti prie bylos 2017-10-17 aukštesniojo prokuroro nutarimą atmesti skundą dėl 2017-01-19 prokuroro nutarimo atmesti prašymą pripažinti nukentėjusiąja, 2017-10-27 skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl aukštesniojo prokuroro 2017-10-17 priimto nutarimo atmesti skundą. 2017-12-12 teisme gautas ir Ieškovės UAB „P. S.“ prašymas prijungti 2017-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo (ikiteisminio tyrimo teisėjo) nutartį atmesti J. M. 2017-10-27 skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Atsakovės prašomi išreikalauti 2016-12-06 J. M. ir 2016-12-01 Ž. P. liudytojų apklausos protokolai buvo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir išnagrinėjimo dienos, o Atsakovė turėjo teisę juos pateikti arba prašyti išreikalauti iki nurodyto sprendimo priėmimo, todėl, Atsakovei nepateikus argumentų, pagrindžiančių nesavalaikį įrodymų pateikimą ir prašymą išreikalauti minėtus įrodymus, prašymas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatinėtinas aplinkybes ir CPK 180 ir 314 straipsnių reikalavimus, atsižvelgiant, jog pateikti įrodymai gauti po sprendimo priėmimo, nutaria prijungti prie bylos medžiagos 2017-01-03 J. M. prašymą prokurorui pripažinti nukentėjusiąja, 2017-01-19 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atmesti prašymą pripažinti nukentėjusiąja, Darbo biržos pažymą, 2017-10-17 aukštesniojo prokuroro nutarimą atmesti skundą dėl 2017-01-19 prokuroro nutarimo atmesti prašymą pripažinti nukentėjusiąja, 2017-10-27 skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl aukštesniojo prokuroro 2017-10-17 priimto nutarimo atmesti skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-17 nutartį atmesti J. M. skundą, nes šiuose dokumentuose nurodomos aplinkybės nors ir netiesiogiai, tačiau yra susijusios su pirmosios instancijos teisme nagrinėtomis aplinkybėmis. Šie įrodymai yra žinomi tiek Atsakovei J. M., tiek Ieškovei UAB „P. S.“, nes jai žinomos ikiteisminio tyrimo aplinkybės, kadangi ji yra kaip dalyvaujantis byloje asmuo, be kita ko, mini savo 2017-12-12 pateiktame prašyme, todėl naujų įrodymų priėmimas jų teisių nepažeidžia bei pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nesudaro.Byloje nustatyta, kad Ieškovė ir Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartį Nr. 24 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1 p. darbo vietos nuomotojas (Ieškovė) suteikė teisę nuomininkui (Atsakovei) neatlygintinai naudotis kirpėjo darbo vieta ir skirtu inventoriumi, esančiu adresu Visų Šventųjų g. 5-5, Vilniaus mieste. Sutarties priede išvardintas bendrojo naudojimo inventoriaus sąrašas, tai šukos, kirpimo mašinėlės, kirpimo mašinėlių galvutės, džiovintuvai, rankiniai džiovintuvai, plaukų tiesintuvas, nagų žirklės, pincetai, furminatoriai ir atsakovės nuomojamas inventorius – žirklės, titaninės filiruotės, titaninės žirklės. Sutarties 1.6 p. nurodyta, jog nuomojamo daikto tikslas – kirpėjo paslaugų teikimas, o nuomojamas daiktas gali būti naudojamas tik tokiu būdu, kuris yra šalių aptartas bei neprieštarauja šiame punkte nurodytam tikslui. Š. S. 4.1 p. susitarė, kad nuomos mokestis per vieną nuomos laikotarpio mėnesį už nuomą mokamas litais ir sudaro 500 Lt įskaitant 86,77 Lt PVM. Sutartyje nurodyta, jog šią sumą pagal teisės aktų nuostatas apskaičiuoja nuomotojas išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą ir šalys sutarė, kad konvertuojant vadovausis santykiu 3,4528 Lt už vieną eurą. Nuomos mokestis turėjo būti mokamas kas mėnesį avansu iki einamojo mėnesio 15 dienos (Sutarties 4.2 p.), o Sutarties 4.4 p. nurodyta, jog į darbo vietos nuomos mokesčio kainą yra įskaičiuoti visi galimi mokesčiai ar kiti privalomi mokėjimai. Sutarties V dalyje „Šalių teisės ir pareigos“ nurodyta, jog darbo vietos nuomotojas (ieškovė) įsipareigoja perduoti nuomininkui (atsakovei) nuomojamą daiktą ir visus reikalingus dokumentus, jis turi teisę savo nuožiūra ir lėšomis įrengti reikalingą įrangą, inventorių ar techniką ir nuomotojas neatsako už elektros, vandentiekio ar pan. gedimus, atsiradusius dėl kitų įstaigų darbo, kas trukdytų nuomininkui vykdyti savo veiklą (Sutarties 5.1 – 5.1.4 p.). Nuomininkas įsipareigojo kiekvienos darbo dienos pabaigoje sutvarkyti darbo vietą bei naudotus įrankius, nuomos laikotarpiu turėti visas licencijas ir leidimus veiklai vykdyti, naudoti nuomojamą daiktą pagal paskirtį, laikytis priešgaisrinės apsaugos, sanitarinių (higienos) bei kitų nustatytų reikalavimų. 2013 m. sausio 1 d. šalys sudarė naują Darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartį Nr. 32 su analogiškomis sąlygomis, kaip[ pirmoje tarp šalių pasirašytoje sutartyje.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant Atsakovei, taip pažeidžiant CPK 162-², 246 straipsnių nuostatų reikalavimus ir taip buvo pažeista Atsakovės teisė būti išklausytai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad nuo 2015-03-24 J. M. šioje byloje atstovauja atstovas advokatas M. R.. Pagal CPK 51 straipsnio 2 dalį atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Remiantis CPK 246 straipsnio 5 dalimi neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą būtinu. Byloje nenustatyta, kad Atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir teisinį reguliavimą ir į tai, kad byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką (nuo 2015-02-03), per kurį atsakovė turėjo visas galimybės pateikti visus norimus paaiškinimus, vadovaujantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu koncentracijos principu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė Atsakovės teisių, nes byla buvo vedama per jos pačios įgaliotą atstovą advokatą. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme galiojusios redakcijos CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatas (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi straipsnio redakcija) bylos nagrinėjimas galėjo būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikė dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažino svarbiomis. Tačiau liga, atostogos, komandiruotė ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK nuostatas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai ir teisėtai nutarė, jog nėra jokio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės J. M. ligos. Atsakovės tvirtinimu bylos nagrinėjimo metu Ieškovės vadovė D. M. pripažino piniginių lėšų už patalpų nuomos gavimą šias pinigines lėšas Ieškovei atskaitant iš Atsakovės mokamo atlygio už nukirptus šunis. Šiems Atsakovės teiginiams nėra jokio pagrindo pritarti. Teismo posėdžio garso įraše (1 val. 43 min.) užfiksuota kaip UAB „P. S.“ vadovė D. M. duodama teismui paaiškinus tik patvirtino, jog Atsakovei nemokant sutarto nuomos mokesčio, buvo pabandyta padaryti atskaitymus iš Atsakovės lėšų, tačiau dėl Atsakovės ūmaus elgesio klientų akivaizdoje, to buvo atsisakyta. Šiuose paaiškinimuose nėra jokio pripažinimo, kad piniginės lėšos buvo atskaitomos iš atsakovės kaip nuomos mokestis. Minėtame garso įraše užfiksuota tik kaip pats Atsakovės atstovas užduodamas klausimą Ieškovės atstovei nurodė, jog galimai piniginės lėšos gautos už šunų kirpimą buvo atskaitomas kaip nuomos mokestis. Paaiškinimų metu D. M. nurodė, jog iš nuomininkų surenkamo užmokesčio už jų klientams suteiktas paslaugas bendru šalių sutarimu buvo mokamas mokestis už sunaudotas Ieškovei priklausančias kosmetines priemones. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog Ieškovė pripažino faktus ir CPK 187 straipsnio nuostatų pagrindu šių aplinkybių, kaip teigia Atsakovė, nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 5 p.).Apeliantė teigia, jog byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti Atsakovės nurodytus liudytojus. Su šiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 str. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 str.), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 str.), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 str.), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 str. 2 d.), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str. 2 d.) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-365/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-348/2013). Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ar pagrįstai pirmosios ir (ar) pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis nacionalinių proceso teisės normų, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų ir pirmiau nurodytų tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Atsakovė prašymą apklausti liudytojus pateikė dar 2015 m. gegužės 6 d. teismui skirtame procesiniame dokumente, tačiau vėliau šio prašymo nepalaikė ir pakartotinai kviesti liudytojus nebeprašė. 2016 m. gruodžio 15 d. vykusiame teismo posėdyje, teismui netenkinus Atsakovės prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, Atsakovės atstovas pakartotinai pateikė prašymą dėl liudytojų apklausos. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė laikydamas, jog prašymas pareikštas pavėluotai ir byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas laikydamasis proceso teisės normų ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pagrįstai atsisakė tenkinti Atsakovės atstovo prašymą apklausti liudytojus, laikydamas, kad šis prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, nes tokie prašymai teismui privalo būti pateikiami savalaikiai.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji nėra gavusi nei vienos PVM sąskaitos-faktūros, kuri buvo pateikta 2015 m. rugpjūčio 18 d. kartu su Ieškovės pareiškimu dėl ieškinio pakeitimo, kuriuo buvo padidinta pradinė ieškinio reikalavimo suma ir šią aplinkybę patvirtina faktas, jog nei PVM sąskaitų faktūrų, nei ant kasos pajamų orderių nėra Atsakovės parašo. Su tokiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Nustatyta, jog PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo pateiktos kartu su pradiniu ieškiniu yra pateiktos Atsakovei, ant kurių yra jos parašai. Byloje ginčo dėl to nėra. Taip pat nustatyta, kad vėliau pateiktos sąskaitos faktūros yra iš dalies apmokėtos. Taigi, vien tai, kad ant kai kurių sąskaitų nėra Atsakovės parašų nesudaro pagrindo išvadai, jog sąskaitos nebuvo pateiktos Atsakovei. Atsakovė nurodo, kad darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, tačiau šių aplinkybių nedetalizuoja ir įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą tokioms išvadoms. Priešingai byloje nustatyta, jog Valstybinė darbo inspekcija 2015-06-12 sprendime Nr. SD-1-7367 konstatavo, jog nėra pagrindo J. M. veiklą UAB „P. S.“ kvalifikuoti kaip nelegalų darbą, ir, kad J. M. nurodyta veikla neturi administracinio teisės pažeidimo požymių. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių jos prievolę atsiskaityti pagal sudarytas darbo vietos ir inventoriaus nuomos sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė Ieškovės nurodytas sumas, o atsakovė priešieškinį atmetė (CPK 178 str.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, atsižvelgiant į jų šalutinį pobūdį, plačiau neaptariami, kaip neturintys reikšmės procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė apeliaciniame nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą Ieškovė UAB „P. S.“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas) įrodo, kad Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 605,00 EUR atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Patirtos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl Ieškovei UAB „P. S.“ iš Atsakovės J. M. priteistinos 605,00 EUR dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, bylos nagrinėjimo atididėjimo ir liudytojų apklausos atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „P. S.“ iš atsakovės J. M. 605,00 EUR (šeši šimtai penki eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.